Kauno apygardos teismo sprendimas

Ieškinys atmestinas. UAB „Kauno autobusai“ 2006 m. spalio 2 d. pakvietė ieškovą dalyvauti konkurse „Judriojo (mobiliojo) ryšio paslaugų pirkimas“ (b.l. 82, t.1). Buvo nustatytos pirkimo įprastinės komercinės praktikos būdu sąlygos (b.l. 10-17, t.1). Ieškovas dalyvavo šiame konkurse ir pateikė savo pasiūlymą (b.l. 86-107, t.1). Iš viešojo pirkimo komisijos 2006 m. spalio 20 d. protokolo (b.l. 80-81, t.1) matyti, kad šiame posėdyje buvo svarstomas preliminarios pasiūlymų eilės nustatymas ir tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas. Komisija nustatė, kad tiekėjo UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymas neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, todėl vadovaujantis LR Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 papunkčiais pasiūlymas buvo atmestas. Komisija nustatė, kad ieškovas nepateikė pažymų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie mokesčių valstybei sumokėjimą ir iš Socialinio draudimo fondo valdybos apie socialinio draudimo įmokų mokėjimą, taip pat GSM/GPRS/EDGE žemėlapį pateikė anglų kalba, nors pirkimo dokumentuose visa informacija reikalaujama pateikti tik valstybine kalba. Apie tai ieškovui buvo pranešta 2006-10-20 raštu, kurį ieškovas gavo 2006-10-25 (b.l. 32, t.1). Dėl priimto sprendimo ieškovas atsakovui pareiškė 2006 m. spalio 26 d. pareiškė pretenziją (b.l. 18-19, t.1). Šią pretenziją UAB „Kauno autobusai“ apsvarstė viešojo pirkimo komisijos 2006 m. spalio 30 d. posėdyje (b.l. 79, t.1) ir ją atmetė, vadovaudamasi konkurso nuostatų 7.1.3. punktu, kuris numato, kad komisija atmeta pasiūlymą, jeigu tiekėjas neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Atsakymą į pretenziją ieškovas gavo 2006 m. lapkričio 3 d., ką pripažįsta pakartotinėje pretenzijoje, pareikštoje 2006 m. lapkričio 6 d. (b.l. 20-21, t.1). Pakartotinėje pretenzijoje iš esmės yra nurodyti tie patys nesutikimo su priimtu sprendimu motyvai, todėl nepagrįstas ieškovo atstovės aiškinimas, kad pakartotinė pretenzija buvo pareikšta dėl to, kad buvo neaiškūs pretenzijos atmetimo pagrindai. Atsakovas į šią pretenziją atsakė 2006 m. lapkričio 9 d. raštu (b.l. 22, t.1), nurodydamas tas pačias pretenzijos atmetimo priežastis. Kadangi ieškovas ieškinį pareiškė per 10 dienų nuo atsakymo į pakartotinę pretenziją gavimo (b.l. 34, t.1), atsakovai prašė taikyti ieškininę senatį, kurios pradžia, jų nuomone, skaičiuotina nuo atsakymo į pradinę pretenziją gavimo dienos t.y. nuo 2006 m. lapkričio 3 d. LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau bus nurodoma LR VPĮ) 122 straipsnio 1 dalis numato, kad tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą pateikdamas ieškinį per 10 dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie pretenzijos išnagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje. Tokiu būdu šiuo įstatymu nustatytas ne tik ieškinio senaties terminas, bet ir momentas, nuo kurio pradedama skaičiuoti ieškininės senaties eiga t.y. terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie pretenzijos išnagrinėjimą momento. Ieškovo pretenzija viešojo pirkimo komisijos posėdyje buvo išnagrinėta 2006 m. spalio 30 d. ir apie tai ieškovui pranešta raštu, kurį jis gavo 2006 m. lapkričio 3 d. Todėl ieškinys turėjo būti paduotas per 10 dienų nuo šio momento t.y. iki 2006 m. lapkričio 13 d. įskaitytinai, tačiau ieškinys pareikštas tik 2006 m. lapkričio 24 d. (b.l. 23, t.1), akivaizdžiai praleidus įstatymo nustatytą terminą. Pakartotinės pretenzijos pateikimas LR Viešųjų pirkimų įstatymu nėra numatytas, be to, šis įstatymas nustato labai trumpą ir apibrėžtą 5 dienų terminą pretenzijai pareikšti (LR Viešųjų pirkimų įstatymo 121 straipsnio 1 dalis), todėl bet kuriuo atveju ši pakartotinė ieškovo pretenzija negali sukelti jokių teisinių pasekmių, kadangi ji pareikšta praleidus nustatytą terminą, nes ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo gavęs pranešimą apie jo pasiūlymo atmetimą t.y 2006-10-25. Ieškovo tvirtinimas, kad iš atsakymo į pirminę pretenziją, nebuvo aiškūs jos atmetimo pagrindai, niekuo nepagrįstas. Tai paneigia pakartotinės pretenzijos turinys, kuriuo iš esmės atsikertama atsakymo motyvams, o ne prašoma papildomai paaiškinti, taip pat atsakymas į pakartotinę pretenziją, kuriame nurodomi tie patys pretenzijos atmetimo pagrindai kaip ir atsakyme į pradinę pretenziją. Ieškovas yra verslo praktikoje žinomas juridinis asmuo, plačiai veikia teikdamas mobiliojo ryšio paslaugas, todėl dažnai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir turi gerai žinoti įstatymo reikalavimus dėl kilusių ginčų sprendimo tvarkos ir terminų. Šio pakartotinio susirašinėjimo taip pat negalima būtų pripažinti svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas ieškininės senaties terminas, ir jos pagrindu atnaujinti ieškininės senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalies pagrindu). Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad įstatymų leidėjas itin trumpus ieškinio senaties terminus LR Viešųjų pirkimų įstatymu nustatė todėl, kad to reikalauja specifinis viešųjų pirkimų santykių pobūdis. Kadangi viešasis pirkimas – tai perkančiosios organizacijos atliekamas ir įstatymu reglamentuotas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį (LR Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 28 punktas), todėl perkančiajai organizacijai labai svarbu kuo greičiau nupirkti reikalingą paslaugą ar prekę, ir dėl šios priežasties nustatyti trumpi apskundimo terminai. Atsakovams pareiškus reikalavimą taikyti ieškininę senatį ir nustačius, kad senaties terminas praleistas, ieškinys gali būti atmestas vien šiuo pagrindu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Negalima sutikti su alternatyviai išreikšta ieškovės atstovės pozicija, jog šiuo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje numatytas vieno mėnesio senaties terminas reikalavimams, atsirandantiems iš konkurso rezultatų. Specialusis įstatymas – LR Viešųjų pirkimų įstatymas, atsižvelgdamas į reguliuojamą santykių specifiką (viešųjų pirkimų santykius) numatė trumpesnius terminus, todėl taikytinas specialiajame įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, nes CK 6.382 straipsnis numato, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita t.y. pirmenybę suteikia kitiems įstatymams.

Nors ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, tačiau jis yra nepagrįstas ir iš esmės. Ieškovo pasiūlymas viešojo pirkimo komisijos sprendimu buvo atmestas tuo pagrindu, kad ieškovas kaip paslaugos tiekėjas neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų t.y. konkurso sąlygų 7.1.3. punkto pagrindu, nurodant, kad ieškovas nepateikė pirkimo sąlygų 4.3.4. ir 4.3.5. punkte numatytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymų apie socialinio draudimo įmokų ir mokesčių valstybei mokėjimą. Ieškovas pradžioje ieškinyje pripažino, kad pirkimo dokumentų 4.3.4. ir 4.3.5. punktuose numatytos pažymos yra skirtos įvertinti tiekėjų kvalifikaciją (b.l. 3-7, 27-31, t.1), tačiau įrodinėjo, kad ieškovo pateikta deklaracija apie sumokėtus mokesčius laikytina pakankamu įrodymu apie valstybei sumokėtus mokesčius ir įmokas. Ieškovas neginčijo ir neginčija, kad 4.3.4. ir 4.3.5. punkte numatytų pažymų nepateikė. LR VPĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, o šio straipsnio 7 dalis numato, kad dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami, vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Tai reiškia, kad nustatant tiekėjo minimalius kvalifikacinius reikalavimus turi būti remiamasi pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais. Pagal ginčijamo viešojo pirkimo dokumentus turėjo būti pateiktos valstybės kompetentingų institucijų (VSDFV ir VMI) pažymos, kas atitinka VPĮ 33 straipsnio 3 dalies reikalavimus, numatančius, kad pakankamu įrodymu aplinkybei, jog tiekėjas neturi įsipareigojimų, susijusių su mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimu, patvirtinti gali būti kompetentingos valstybės institucijos išduota pažyma. Tokiu būdu pats įstatymas apibrėžia įrodymo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti tinkamumo standartą – kompetentingos valstybės institucijos pažymą. Todėl negalima pripažinti, kad ieškovas tik deklaruodamas, kad neturi nesumokėtų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų, tinkamai patvirtino nurodytas aplinkybes, ir tuo pačiu minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Ieškovas pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų nustatyta tvarka neginčijo, todėl privalėjo jų paisyti ir jų laikytis. Ieškovas bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu elgėsi nevisiškai sąžiningai, kadangi atstovas savo paaiškinimuose pakeitė poziciją ir bylos nagrinėjimo metu jau įrodinėjo, kad 4.3.4. ir 4.3.5. punktuose nurodytos pažymos nenustato minimalų kvalifikacijos reikalavimų, nes atmesti pasiūlymą dėl neatitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams buvo galima tik pirkimo sąlygų 4.1. punkto pagrindu, kuris ir nurodo minimalius kvalifikacijos reikalavimus, o būtent 4.1.1. punkte numatytas reikalavimas, kad tiekėjas būtų įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka ir jo veikla atitiktų pirkimo objekto specifiką, o 4.1.2. punkte numatyta, kad tiekėjas būtų pajėgus teikti visas reikalaujamas paslaugas naudodamas savo infrastruktūrą. Ieškovo nuomone, reikalaujamos pažymos šių dviejų kvalifikacinių aplinkybių nepatvirtina. Su tokia ieškovo pozicija sutikti negalima. Pirkimo dokumentų 4 skyrius yra skirtas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams nustatyti, todėl ir nurodyti 4.3.4. ir 4.3.5 punktai, esantys šiame skyriuje būtent ir įtvirtina minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Be to, 4.3. nurodoma, kad kvalifikacijai įvertinti tiekėjai pateikia dokumentus ir pažymas, tarp kurių nurodytos ir VSDFV bei VMI pažymos. Šių pažymų pateikimas patvirtina tiekėjo ekonominį, finansinį pajėgumą teikti perkamas paslaugas, kas beje numatyta ir ieškovo nurodomame pirkimo dokumentų 4.1.2. punkte.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovės paaiškinimai, jog pirkimo dokumentų 4.3.4. ir 4.3.5. punktų reikalavimai buvo įvykdyti, pasiūlyme nurodant jog nurodytos pažymos neteikiamos, nes UAB „Bitė Lietuva“ nėra įsiregistravusi užsienio valstybėje (pasiūlymo 4.3.4.-4.3.5. punktai b.l. 101), kas iškelia šiuose punktuose nurodytų reikalavimų interpretavimo problemą, taip pat pripažintini nepagrįstais ir nesąžiningais. Pirmiausia, šių argumentų ieškovas procesiniuose dokumentuose iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje nebuvo nei kartą nurodęs. Be to, pirkimo dokumentuose nurodyti 4.3.4. ir 4.3.5. punkto reikalavimai yra visiškai aiškūs, įtvirtinantys reikalavimą pateikti VSDFV ir VMI pažymas, o jeigu tiekėjas registruotas užsienio valstybėje, pateikti analogišką dokumentą. Kaip jau nurodyta, ieškovas dažnai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, todėl turi dalyvavimo tokiuose pirkimuose patirties, ir jam neabejotinai turi būti žinomas reikalavimas pateikti pažymas apie mokesčių ir įmokų sumokėjimą. Be to, jei ieškovui ir kilo kokių nors neaiškumų dėl pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų, jis turėjo galimybę išsiaiškinti pirkimo sąlygas kreipdamasis į atsakovą (LR VPĮ 27 straipsnio 3 dalis, pirkimo dokumentų 10 skyrius). Ieškovo nuoroda, jog atsakovas, gavęs ieškovo pasiūlymą, turėjo atkreipti dėmesį, kad ieškovas netinkamai suprato pirkimo dokumentų 4.3.4. ir 4.3.5. reikalavimus ir todėl nepateikė pažymų, todėl privalėjo, remdamasis pirkimo dokumentų 7.1.4. punktu, pareikalauti papildomų dokumentų, pripažintina nepagrįsta. Kadangi ieškovas pateikdamas pasiūlymą aplamai nepateikė reikalaujamų pažymų, negalima pripažinti, jog jis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis, nes jis tokių duomenų aplamai nepateikė. Be to, ieškovas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pateikti pažymų, o vietoje jų pateikė deklaraciją (LR VPĮ 32 straipsnio 4 dalis). Kaip jau nurodyta, visus pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neaiškumus ieškovas turėjo galimybę išsiaiškinti iki pasiūlymo pateikimo. Atsakovas, vykdydamas viešuosius pirkimus, turi būti nešališkas, todėl prašymas konkretaus tiekėjo pateikti dokumentus, kurių jis su pasiūlymu nepateikė, nors turėjo pateikti, reikštų LR VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimą t.y. tai reikštų pirmenybės konkrečiam tiekėjui suteikimą. Tik nuoseklus ir tikslus pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų laikymasis ir vienodas jų nuostatų traktavimas visų be išimties tiekėjų atžvilgiu gali užtikrinti viešojo pirkimo skaidrumą. Be to, LR VPĮ 39 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija negali siūlyti padaryti pasiūlymo pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančio pirkimo dokumentų reikalavimus.

Operatoriaus tinklo aprėpties žemėlapio pateikimas taip pat yra dokumentas, patvirtinantis minimalius tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus, nes tai numatyta pirkimo dokumentų 4.3.6. punkte, kuris numato pateikti šį dokumentą kvalifikacijai įvertinti. Šis dokumentas, pažeidžiant pirkimo sąlygų 3.3. punkto reikalavimus, buvo pateiktas ne lietuvių kalba (b.l. 106), ko ieškovas neginčija. Tai dar kartą patvirtina, kad ieškovo pasiūlymas neatitiko keliamų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Reikalavimas pateikti dokumentus lietuvių kalba itin aiškus, todėl jo nevykdymas akivaizdžiai patvirtina netinkamą ieškovo elgesį, ignoruojant viešojo pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus. Nors atmetant ieškovo pasiūlymą pirkimo sąlygų 4.3.6. punkto pažeidimas formaliai nebuvo nurodytas, tačiau faktiškai akivaizdžiai buvo suformuluotas, todėl tai laikytina taip pat tinkamu pagrindu pasiūlymui dėl neatitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams atmesti.