- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- eAS-387-525/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01259-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- P. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius
- Advokatai
- Ryšardas Burda
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui dėl rašto ir jo priedo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja P. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 1SS-2522-(7.5) priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. 1441, plotas - 1,0143 ha) ir (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. 1441-1, plotas - 5,2551 ha) sklypų ribų tikslinimo ir nustatymo natūroje, bei įpareigoti NŽT Trakų skyrių perkelti po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. priimtos nutarties administracinėje byloje Nr. eA-518-492/2018 sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas, žemės ūkio paskirties žemės plotų – 1,0143 ha ir 5,2551 ha sklypus ir suformuoti žemės sklypus Trakų rajono Žaizdrių kadastrinėje vietovėje. Taip pat pareiškėja prašė sustabdyti NŽT Trakų rajono Žaizdrių kadastrinėje vietovėje vykdomus žemės sklypų formavimo projektus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas 2019 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Nurodė, kad byla yra elektroninė, pareiškėja pati neturėjo galimybės papildyti 2019 m. vasario 25 d. paduoto skundo, o atstovas taip pat negalėjo laiku sureaguoti į teismo nutartį ir papildyti skundo turinį, kadangi 2019 m. kovo 10 d. pateko į ligoninę.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi, nustatęs, kad terminas skundui paduoti praleistas ir netenkinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjos skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas prašymu gali kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodydamas praleidimo priežastis bei pateikdamas praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Terminas skundui (prašymui) paduoti gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 30 str. 1 d.). Svarbiomis priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo pareiškėjo valios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku įgyvendinti jo procesinę teisę dėl skundo (prašymo) padavimo.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos P. S. interesus šioje byloje atstovauja advokatas Ryšardas Burda pagal 2019 m. vasario 20 d. sudarytą atstovavimo sutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas Ryšardas Burda nurodė, kad negalėjo laiku patikslinti skundo, kadangi 2019 m. kovo 10 d. pateko į ligoninę, šiai aplinkybei pagrįsti pateikė 2019 m. kovo 10 d. paciento ambulatorinio priėmimo lapą. Teismas nustatė, kad pareiškėja skundžiamą raštą yra gavusi 2019 m. sausio 25 d. Pareiškėja pirmą kartą su skundu kreipėsi į teismą 2019 m. vasario 25 d. (administracinė byla Nr. eI-2537-426/2019). Pareiškėjai 2019 m. kovo 5 d. nutartimi, kurią pareiškėjos atstovas gavo 2019 m. kovo 6 d., buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėja iki nustatyto termino - 2019 m. kovo 22 d. - skundo trūkumų nepašalino, teismas skundą laikė nepaduotu. Pakartotinai pareiškėja skundą dėl to paties dalyko teismui pateikė tik 2019 m. balandžio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėjos atstovas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, teigė, jog jis 2019 m. kovo 10 d. pateko į ligoninę, tačiau detaliau nenurodė aplinkybių, kiek jis laiko praleido ligoninėje, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nepateikė nedarbingumo pažymėjimo. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad advokato nurodyta priežastis ir pateiktas paciento ambulatorinio priėmimo lapas nėra pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą skundui dėl 2019 m. sausio 25 d. sprendimo paduoti. Teismas pažymėjo, kad apie esminius skundo trūkumus buvo žinoma nuo 2019 m. kovo 5 d. (administracinė byla Nr. eI-2537-426/2019), antrą kartą į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2019 m. balandžio 1 d.
Teismas pažymėjo, kad paprastai atstovo liga, nedarbingumas, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nėra laikoma pateisinama termino praleidimo priežastimi. Terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galbūt pažeistas jo teises. Susiklosčius situacijai, kuomet nuo 2019 m. kovo 10 d. advokatas tapo nedarbingu dėl ligos (pateko į ligoninę), tiek atstovas turėjo pareigą pranešti pareiškėjai apie ligą, tiek ir pati pareiškėja turėjo pareigą bendradarbiauti su atstovu, domėtis užvestos teisme bylos eiga, privalėjo vadovautis sąžiningumo, atidumo, rūpestingumo standartais, būti atidi, operatyvi ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant ginti pažeistas teises teisme (turėjo teisę pasinaudoti kito atstovo pagalba, kreiptis į teismą pati su prašymu pratęsti terminą skundo trūkumams šalinti ar kt.). Nepaisant to, kad teisme užvesta elektroninė byla, pareiškėja galėjo prašymą reikšti ir popierine forma.
Teismas sprendė, kad pareiškėjos atstovo nurodyta priežastis ir pateiktas rašytinis įrodymas, plačiau ir išsamiau jo nedetalizuojant ir nepagrindžiant, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių termino skundui pateikti terminas užsitęsė iki 2019 m. balandžio 1 d., yra nepateisintos objektyviomis priežastimis bei įrodymais. Netenkinęs prašymo dėl termino pareiškėjos skundui paduoti atnaujinimo, pareiškėjos skundą atsakovams NŽT ir NŽT Trakų skyriui dėl rašto ir jo priedo panaikinimo teismas atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
III.
Pareiškėja P. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą ir skundą priimti nagrinėti arba perduoti skundo priėmimo ir termino atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad 2019 m. vasario 23 d. pirmą kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl NŽT 2019 m. sausio 22 d. rašto Nr. 1SS-118-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir jo priedo 2018 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. 1SS-2522-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo. Skundas buvo paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Advokatas Ryšardas Burda, kuris pareiškėjos interesus atstovavo pirmojo kreipimosi į teismą metu, 2019 m. vasario 25 d. pareiškėją SMS pranešimu ir el. paštu informavo, kad skundas yra užregistruotas elektroninėje sistemoje, o 2019 m. kovo 26 d. atstovas atsiuntė 2019 m. kovo 5 d. ir 2019 m. kovo 22 d. nutartis ir pranešė, kad teismas skundo nepriėmė, nes nepašalinti jo trūkumai, reikia paduoti naują skundą. Iki to, jokiomis ryšio priemonėmis pareiškėja apie susidariusią procesinę situaciją nebuvo informuota. Pareiškėja, gavusi minėtą informaciją, ragino advokatą kuo greičiau pateikti teismui ir kuo išsamesnį antrąjį skundą, kurį pasirašė 2019 m. kovo 29 d. ir advokatas jai pranešė, kad skundas išsiųstas į teismą.
Nurodo, kad tik iš skundžiamos nutarties sužinojo, jog 2019 m. balandžio 8 d. jos atstovas, vykdydamas 2019 m. balandžio 3 d. nutartį, pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau jis nebuvo tenkintas ir skundą atsisakyta priimti. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ji su šiuo prašymu nebuvo supažindinta, atstovas teigė, kad skundą reikia papildyti, bet neakcentavo, kad turi būti atnaujintas skundo padavimo terminas.
Pareiškėja nesutinka su teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad pareiškėjos galimybės laiku paduoti skundą nebuvo apribotos, ji turėjo būti atidi, operatyvi ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant ginti pažeistas teises teisme, vykdyti pareigą sužinoti, bendradarbiauti su atstovu, domėtis užvestos teisme bylos eiga, kadangi ji bylos eiga domėjosi ir gavo informaciją apie skundo teismui išsiuntimą, jo užregistravimą, teisėjo paskyrimą. Ir buvo įsitikinusi, kad jos skundas yra priimtas nagrinėti teisme, kad pagal šį skundą yra užvesta byla. Iš patirties, kurią turėjo iš kitos bylos, pareiškėjai buvo žinoma, kad nuo skundo priėmimo teisme dienos iki teismo posėdžio, kuriame byla nagrinėjama, yra ilgas laikotarpis, per kurį skundas siunčiamas atsakovui ir tik gavus atsakovo atsiliepimą į skundą, skiriamas teismo posėdis. Pareiškėja pažymi, kad neturi teisinio išsilavinimo, neišmano teismo proceso ypatumų, todėl ji pagrįstai buvo įsitikinusi, jog skundo užregistravimas teisme ir teisėjo paskyrimas reiškia skundo priėmimą nagrinėti teisme, todėl jai pagrįstai nekilo mintis domėtis proceso eiga - ji laukė iš atstovo žinių apie tai, kada bus gautas atsakovo atsiliepimas į skundą ir paskirtas teismo posėdis. Apie teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį (kartu ir apie 2019 m. kovo 22 d. nutartį) pareiškėja iš atstovo sužinojo tik 2019 m. kovo 26 d., t. y. jau po to, kai terminas joje esančių teismo įpareigojimų pašalinti skundo trūkumus vykdymui jau buvo pasibaigęs ir jos skundas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi buvo laikomas nepaduotu. Atstovas tik 2019 m. kovo 26 d. ją informavo ir apie tai, kad jis dvi savaites sirgo, taigi pareiškėjai iki 2019 m. kovo 26 d. nebuvo žinoma ir apie atstovo sveikatos problemas, kurios sutrukdė jam patikslinti skundą. Taigi pareiškėja iki 2019 m. kovo 26 d. objektyviai negalėjo atlikti jokių veiksmų skundo trūkumams pašalinti, nes apie juos nežinojo.
Akcentuoja, kad iš karto po to, kai 2019 m. kovo 26 d. pareiškėja gavo 2019 m. kovo 5 d. ir 2019 m. kovo 22 d. teismo nutartis, ji dėjo visas įmanomas pastangas, jog naujas skundas teismui būtų paduotas per įmanomai trumpiausią terminą, ragino atstovą kuo greičiau jį paduoti teismui ir per kelias dienas, jas skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 26 d., t. y. 2019 m. kovo 29 d., jos atstovas skundą išsiuntė teismui. Pareiškėjos atstovo prašyme atnaujinti praleistą terminą, pirmiau nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios priežastis, dėl kurių pareiškėja pati negalėjo pašalinti skundo trūkumų, nebuvo nurodytos, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, dėl kurios neatnaujino termino paduoti skundą.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo skundo padavimo terminui atnaujinti ir dėl to, jog pareiškėja po 2019 m. kovo 22 d. nutarties tik 2019 m. balandžio 1 d. antrą kartą padavė skundą teismui, t. y. tariamai delsė jį paduoti. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėja nežinojo, kad jos skundas teisme nepriimtas, o apie 2019 m. kovo 22 d. nutartį laikyti jos skundą nepaduotu, ji sužinojo tik 2019 m. kovo 26 d. Antrasis skundas teismui, kaip teigė atstovas, buvo išsiųstas 2019 m. kovo 29 d., t. y. per 7 dienas nuo 2019 m. kovo 22 d. nutarties priėmimo ir per 3 dienas nuo pareiškėjos sužinojimo apie šią nutartį ir būtinybę pateikti naują skundą momento, t. y. per protingą terminą.
Atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių, t. y., kad pirmąjį 2019 m. vasario 25 d. skundą padavė nepraleidusį nustatyto termino, jog minėto skundo trūkumų ji negalėjo laiku pašalinti nes buvo įsitikinusi, kad skundas teisme yra priimtas, o apie teismo įpareigojimą pašalinti skundo trūkumus ir šio įpareigojimo neįvykdymo pasekmes ji sužinojo tuomet, kai terminas trūkumams šalinti jau buvo pasibaigęs ir jos skundas teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi buvo laikomas nepaduotu, pareiškėja teigia, jog antrą kartą kreipdamasi į teismą per 3 dienų terminą nuo sužinojimo apie jai nepalankias aplinkybes momento, veikė pakankamai operatyviai, taip pat sąžiningai gynė savo teises, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo skundo padavimo terminą atnaujinti, laikytina nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžiančia pareiškėjos teisę į teisminę gynybą. Pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl subjektyvių priežasčių ar jos pasirinkto elgesio varianto, o dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, todėl prašo praleistą terminą atnaujinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat prašo prijungti naujus įrodymus, kurie pagrindžia priežastis, dėl kurių jos atstovui dėl sveikatos problemų negalint laiku pašalinti teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, pati pareiškėja neatliko būtinų veiksmų, kad skundo trūkumai būtų pašalinti teismo nustatytu terminu arba šis terminas būtų pratęstas. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir/ar kurių pateikti pirmosios instancijos teismui pareiškėja negalėjo dėl nuo jos nepriklausiusių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus nustatytą terminą ir jis neatnaujintinas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo jį atnaujinti, atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad terminą skundui paduoti ji praleido dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kurias teismas netinkamai įvertino, todėl nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėja skundžia NŽT 2018 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. 1SS-2522-(7.5), todėl akivaizdu, kad terminą paduoti skundą dėl šio rašto panaikinimo praleido.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015; 2019 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-330-624/2019).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises, nepraleidusi termino, su skundu 2019 m. vasario 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumus pašalinti. Pareiškėjai per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, jos skundą 2019 m. kovo 22 d. nutartimi teismas laikė nepaduotu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėją pirmą kartą paduodant skundą teismui pagal 2019 m. vasario 20 d. sudarytą atstovavimo sutartį atstovavo advokatas Ryšardas Burda. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos atstovas 2019 m. kovo 10 d. susirgo, todėl kreipėsi į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad jos atstovas dėl ligos negalėjo per teismo nustatytą terminą pašalinti teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, pareiškėja apie tai, kad pirmą kartą teismui pateiktas skundas nebuvo priimtas nepašalinus skundo trūkumų, sužinojo tik 2019 m. kovo 26 d., kai advokatas atsiuntė pareiškėjai teismo 2019 m. kovo 5 d. ir 2019 m. kovo 22 d. nutartis ir informavo, kad skundas nebuvo priimtas, nes nepašalinti trūkumai, todėl reikia paduoti naują skundą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei pareiškėjos prašyme nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja šiuo atveju nebuvo atidi ir rūpestinga, todėl susirgus atstovui, turėjo pati imtis aktyvių veiksmų siekiant apginti savo galbūt pažeistas teises.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjos sąžiningumu. Pažymėtina, kad sąžiningai pagal procesą elgęsis dalyvis dėl to, kad atstovas, šiuo atveju dėl ligos nepašalino teismo nutartyje nustatytų trūkumų ir dėl to skundas buvo laikomas nepaduotu, vienos pagrindinių procesinių teisių – kreiptis į teismą – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Nagrinėjamu atveju formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmenų teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėja pakartotinai su skundu į teismą kreipėsi praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties priėmimo ir 3 dienoms nuo sužinojimo apie tai, kad jos skundas laikytas nepaduotu, tai atitinka protingą terminą, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas praleistas dėl subjektyvių, nuo pareiškėjos valios priklausiusių priežasčių.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos P. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti pareiškėjai terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. 1SS-2522-(7.5) panaikinimo paduoti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.