- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-555-796/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“
- Atsakovas
- B. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ ieškinį atsakovui B. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „M. C.“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo B. K. 402,77 Eur negrąžinto kredito, 257 Eur nesumokėtos kredito kainos, 514,62 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį). Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2013 m. vasario 1 d. tarp ieškovės (kredito davėjos) ir atsakovo (kredito gavėjo) buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis. Atsakovas Vartojimo kredito sutartį vykdė iki 2013 m. gegužės 6 d. 2013 m. birželio 11 d. atsakovas pervedė ieškovei 9,12 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas (duomenys neskelbtini) PRATĘSTI“. Atsižvelgiant į atsakovo valią, kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas, t. y. atidėta įmokos data. Pagal Specialiąsias sąlygas po Vartojimo kredito sutarties pratęsimo atsakovas turėjo grąžinti ieškovei 402,77 Eur kredito sumą bei 257 Eur kredito kainą. Tačiau po 2013 m. birželio 11 d. atsakovas Vartojimo kredito sutarties nebevykdė. Ieškovė ne kartą trumposiomis SMS žinutėmis įspėjo atsakovą apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą, įspėjo apie savo teisę reikalauti nuostolių, tačiau iš atsakovo jokių mokėjimų nebegavo. Ieškovė UAB „M. C.“ prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį.Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, tačiau atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Tauragės apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo B. K. 402,77 Eur negrąžinto kredito, 257 Eur nesumokėtos kredito kainos, 60 Eur nuostolių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 719,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „M. C.“ naudai. Likusią ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą priteisti nuostolius, rėmėsi tokiais motyvais: Kadangi atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, ieškovė, vadovaudamasi Vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų 2 punktu, prašo priteisti iš atsakovo 514,62 Eur nuostolių, apskaičiuotų nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. spalio 11 d. (už 12 mėnesių – 365 dienas). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti nuostolių, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomi priteisti nuostoliai nėra nepagrįstai dideli. Be to, šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni negu minimalūs nuostoliai, kreditorius privalo juos įrodyti. Ieškovė yra juridinis asmuo, ji verčiasi komercine veikla (kreditų teikimu) ir yra savo srities profesionalė, sudarydama vartojimo kredito sutartį su atsakovu prisiėmė galimą kredito negrąžinimo riziką. Teismas konstatavo, jog ieškovės prašomi priteisti 514,62 Eur nuostoliai už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo yra nepagrįstai dideli. Ieškovės apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis ar netesybomis – ieškovė gali įrodinėti didesnių nuostolių pagrįstumą, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovė, paskolinusi atsakovui ir neatgavusi 659,77 Eur sumos (402,77 Eur likusi paskola + 257 nesumokėta kredito kaina), patyrė būtent 514,62 Eur dydžio nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo. Siekdamas užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas konstatavo, kad prašoma priteisti nuostolių suma yra nepagrįstai didelė, pažeidžia nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl sumažino iki 0,05 proc.Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, todėl ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 60 Eur nuostolių sumą už 180 dienų laikotarpį, kurią teismas laikė pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtiems nuostoliams dėl termino atsiskaityti praleidimo. Be kita ko, teismas įvertino ir pagrindinės skolos sumos dydį bei tai, kad atsakovė ilgą laiką delsė kreiptis į teismą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė (toliau ir – apeliantė) UAB „M. C.“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo už akių dalį dėl nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės UAB „M. C.“ ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo B. K. ieškovės naudai 454,62 Eur nuostolių ir 10,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo B. K. ieškovės UAB „M. C.“ naudai bylinėjimo išlaidas – 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais: Vartojimo kredito įstatymas riboja netesybas / kompensacines palūkanas, kurių kredito davėjas gali reikalauti iš vartotojo, tačiau neatima teisės reikalauti palūkanų už tolesnį naudojimąsi pinigais. Tokia kredito davėjos (ieškovės) teisė buvo aiškiai įtvirtinta Vartojimo kredito sutartyje bei tai numatyta įstatyme. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja tik Vartojimo kredito sutartyje numatytas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turinį prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų mokėjimo (pelno) palūkanas už tolesnį naudojimąsi pinigais. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė ieškiniu reikalavo nuostolių – mokėjimo (pelno) palūkanų, bet ne netesybų. Tokia ieškovės teisė įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties Bendrosiose sąlygose (9.2 punktas) bei Specialiosiose sąlygose (2 punktas). Pažymi, jog klientui nevykdant mokėjimų laiku, kredito davėjas turi teisę reikalauti ir mokėjimo (pelno) palūkanų, ir kompensacinių palūkanų ar netesybų, tačiau ieškovė šiuo atveju reikalauja tik vieno – kredito kainos (pelno palūkanų) už tolesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Taip pat pažymi, jog ieškovė ieškiniu reikalavo kredito kainos už trumpesnį laikotarpį, t. y. už trumpesnį laikotarpį, negu atsakovas vėlavo mokėti pagal sutartį, t. y. tik už 12 mėnesių, nors ieškinio pateikimo dieną atsakovas vėlavo mokėti daugiau negu 4 metus. Atsiliepimų į apeliacinį skundą teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo priteisti ieškovei UAB „M. C.“ mažesnę dalį nuostolių, negu ieškiniu buvo prašoma, jų priskyrimo netesyboms, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Kadangi kita teismo sprendimo už akių dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų.
Dėl nuostolių ieškovei priteisimo
Ieškovė UAB „M. C.“ ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo B. K. 514,62 Eur nuostolių, apskaičiuotų nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. spalio 11 d. (už 12 mėnesių – 365 dienas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių padarė išvadą, jog ieškovės ieškiniu prašomi priteisti nuostoliai – tai sutartinės netesybos, kurių dydį riboja specialusis įstatymas – Vartojimo kredito įstatymas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ieškovė nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė kaip nuostolius prašė priteisti ne netesybas / kompensacines palūkanas, o mokėjimo (pelno) palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp ginčo šalių sudarytą Vartojimo kredito sutartį, pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ne 514,62 Eur netesybas, o pelno palūkanas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismui leidžia padaryti tarp ieškovės ir atsakovo 2013 m. vasario 1 d. sudarytos bei 2013 m. birželio 11 d. pratęstos Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios ir Specialiosios sąlygos. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 9.2 punkte nustatyta, jog jeigu klientas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmoką, klientas privalo bendrovei atlyginti nuostolius. Tokiu atveju bendrovė palūkanų nuo laiku negrąžintos sumos toliau nebeskaičiuoja, kadangi už tolesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi bendrovei klientas atlygina nuostolių forma. Jokios papildomos netesybos ar kompensacinės palūkanos už finansinių įsipareigojimų nevykdymą laiku nėra taikomos. Kaip matyti, už finansinių įsipareigojimų nevykdymą laiku Bendrosiomis sąlygomis kredito davėja (ieškovė) atsisakė kredito gavėjui (atsakovui) taikyti kompensacines palūkanas ar netesybas, šalių buvo susitarta, jog už tolesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi ieškovei atsakovas atlygins nuostolius. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.18 punkte nustatyta, jog nuostoliai – Specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuojama suma, kurią bendrovei privalo mokėti klientas, laiku nesumokėjęs įmokos ar jos dalies, ir kuria atlyginama bendrovei už tai, kad klientas toliau naudojasi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami Specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka už kiekvieną kredito termino praleidimo dieną, iki kredito suma bus visiškai grąžinta. Specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatyta, jog pavėluoto mokėjimo atveju klientui teks atlyginti bendrovei nuostolius už tolesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra apskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą Specialiosiose sąlygose. Kasacinio teismo praktikoje mokėjimo (pelno) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Taigi, pelno palūkanų paskirtis yra nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Kaip matyti iš anksčiau aptartų Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų ir Specialiųjų sąlygų, ginčo šalys būtent ir buvo susitarusios dėl užmokesčio už naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Tai šalys įvardijo nuostoliais, kurie teismų praktikoje dar vadinami pelno palūkanomis. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnis). Anksčiau aptarta, jog ieškovė UAB „M. C.“ ir atsakovas B. K. Specialiųjų sąlygų 2 punkte buvo susitarę, kad pavėluoto mokėjimo atveju atsakovas atlygins ieškovei nuostolius už tolesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra apskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą Specialiosiose sąlygose. 2013 m. birželio 11 d. Specialiosiose sąlygose šalys taip pat buvo susitarusios, jog palūkanų norma – 78 proc., o bendra kredito kainos metinė norma – 112,71 proc. Pagal 2013 m. birželio 11 d. Specialiąsias sąlygas, atsakovas 1390,70 Lt (tai atitinka 402,77 Eur) kreditą ieškovei privalėjo grąžinti iki 2014 m. spalio 11 d. Taip pat šalys buvo susitarusios, kad kredito kaina – 887,38 Lt (tai atitinka 257 Eur). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas B. K. savo pareigos grąžinti ieškovei kreditą bei sumokėti kredito kainą po 2013 m. birželio 11 d., kai Vartojimo kredito sutartis atsakovo iniciatyva buvo pratęsta, neįvykdė. Ieškovė UAB „M. C.“ ne kartą įspėjo atsakovą B. K. apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą, įspėjo, jog reikalaus nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų nebevykdė. Kadangi atsakovas po 2013 m. birželio 11 d. nebevykdė savo prievolės ieškovei mokėti įmokas, teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovas privalo ieškovei atlyginti nuostolius – pelno palūkanas už naudojimąsi ieškovės pinigais. Šalių nustatyta bendra kredito kainos metinė norma – 112,71 proc. neviršija Vartojimo kredito sutarties pasirašymo ir pratęsimo metu, t. y. 2013 m. vasario 1 d.–birželio 11 d., galiojusio Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, jog vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu neturi būti didesnė kaip 200 proc. Taip pat nenustatyta, kad būtų pagrindas mažinti bendrą kredito kainos metinę normą, dėl kurios šalys susitarė laisva valia. Šalys laisva valia susitarė dėl savo teisių ir pareigų Vartojimo kredito sutarties netinkamo vykdymo atveju ir dėl to, jog atsakovui neįvykdžius prievolės sumokėti įmokas, jis privalės ieškovei atlyginti nuostolius, t. y. sumokėti pelno palūkanas. Remiantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, ieškovė turi teisę reikalauti pelno palūkanų už 5 metus. Tačiau ji, suprasdama, jog ilgesnis negu 4 metų atsakovo vėlavimo sumokėti įmokas laikotarpis lemia itin didelę nuostolių sumą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalauja priteisti iš atsakovo nuostolius ne už visą vėlavimo laikotarpį, o tik už paskutinius 12 mėnesių, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. spalio 11 d. (iki ieškinio pareiškimo). Kaip aptarta, šalių susitarta bendra kredito kainos metinė norma – 112,71 proc. atitinka specialiojo įstatymo reikalavimus, be to, ieškovė pelno palūkanų prašo tik už 1 metų laikotarpį, prašomų priteisti 514,62 Eur nuostolių (pelno palūkanų) dydis tik nedaug viršija negrąžintą 402,77 Eur kredito sumą, tačiau neviršija bendros kliento mokamos 659,77 Eur sumos (402,77 Eur kredito suma + 257 Eur kredito kaina). Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, pripažįsta, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 514,62 Eur nuostolių (pelno palūkanų) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis tenkintinas. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta, pripažįsta, jog apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė sutarties bei įstatymo teisės normas, dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas dėl dalies nuostolių priteisimo ieškovei. Skundžiamas sprendimas už akių keistinas (CPK 326 straipsnio 3 dalis).Taip pat pažymėtina, jog kadangi ieškovei iš atsakovo turi būti priteista ne 60 Eur nuostolių, o 514,62 Eur nuostolių (pelno palūkanų), 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos skaičiuotinos už priteistą 1174,39 Eur sumą (402,77 Eur negrąžinto kredito + 257 Eur nesumokėtos kredito kainos + 514,62 Eur nuostolių (pelno palūkanų).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi pripažinus, kad ieškovės ieškinys turi būti tenkintas visiškai, iš naujo spręstinas klausimas dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 26 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2017 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 108920 „Swedbank“, AB, sumokėtas žyminis mokestis. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, jos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliantė 2017 m. gruodžio 13 d. už apeliacinį skundą mokėjimo nurodymu Nr. 28841 „Swedbank“, AB, sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai iš atsakovo priteistinos ir apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo už akių dalį dėl nuostolių (pelno palūkanų) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo B. K. 402,77 Eur negrąžinto kredito, 257 Eur nesumokėtos kredito kainos, 514,62 Eur nuostolių (pelno palūkanų), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1174,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „M. C.“ naudai.“
Priteisti iš atsakovo B. K. ieškovei UAB „M. C.“ 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.