- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-695-175-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00187-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- A. V.
- Advokatai
- Romualdas Matonis, Giedrė Kazakevičienė
Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-64-1-00187-2010-1)
2011 m. lapkričio 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam A. V., jo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas G. D. atžvilgiu) 1 metams laisvės atėmimo, pagal BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas V. Š. atžvilgiu) 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 253 str. 1 d. 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 8 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Be to, A. V. pagal BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas D. S. atžvilgiu) išteisintas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. už tai, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudodamas psichinę prievartą, o būtent: 2010-02-17, apie 15.05 val., panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiojo G. D. atžvilgiu - telefoninio pokalbio metu grasindamas sumušti bei kitaip sužaloti ir vėliau 2010-02-17, tęsdamas savo nusikalstamą veiką apie 18.30 val., degalinės „Statoil“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) m., tiesioginio pokalbio metu užtaisytu revolveriu „ALFA“ Nr. (duomenys neskelbtini) grasindamas susidoroti, šiais savo savavališkais veiksmais siekė išsireikalauti iš G. D. 26 000 - 26 500 Lt už cigarečių krovinį, kuris tariamai buvo prarastas dėl G. D. kaltės.
Be to, jis nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. už tai, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens tikrą teisę, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, o būtent: 2010 m. gegužės mėnesį, laikotarpyje nuo 3 dienos iki 10 dienos, (duomenys neskelbtini) sav., panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą nukentėjusiųjų V. Š. ir V. B. atžvilgiu - suduodamas eilę smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. Š. fizinį skausmą, reikalavo V. Š. ir V. B. prisipažinti 2010-05-02 naktį iš jo tėvo A. V. sodybos, esančios Sasnavos mstl., Marijampolės sav., įvykdžius vagystę, t.y. pagrobus dvi žoliapjoves, keturratį motociklą ir plėvelės ruloną, o šiems prisipažinus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką iš V. Š. ir V. B. reikalavo 2000 Lt už pagrobtus daiktus ir neturėdamas jokios teisės kaip užstatą, kad reikalaujama suma bus atiduota, paėmė V. Š. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. B. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, jis nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo, laikė ir gabeno savadarbį šaudmenį, o būtent: 2010 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo įsigijo savadarbį šaudmenį, tai yra pagamintą perdirbant pramoninės gamybos 22 FLOBERT SB šovinį - išimant kulką, į šovinio tūtelę papildomai įpilant parako bei kulką vėl įstatant į tūtelę, kurį neturėdamas leidimo laikė ir gabeno prie savęs automobilyje „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2010-02-17, 20.00 val., kuomet savadarbis šaudmuo automobilio „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo surastas ir paimtas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.
A. V. buvo kaltinamas pagal BK 294 str. 2 d. ir tuo, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens tariamą teisę, panaudodamas psichinę prievartą, o būtent: 2009-11-09, apie 17.00- 18.00 val., pavartodamas psichinę prievartą, tai yra grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei sunaikinti ar sugadinti D. S. ir jo šeimai priklausantį turtą - padegti namus, išmušti gyvenamojo namo langus, S. gyvenamojo namo kieme, esančiame Kalno g. 7, Marijampolės m., tiesioginio pokalbio metu, iš D. S. atvirai, savo naudai reikalavo perduoti 1000 Lt tariamai už taksi automobilyje ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens paliktą mobilų telefoną.
Šalies argumentai
A. V. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti.
Skunde jis nurodo, kad G. D. teisme prisipažino ir nurodė, kad kreipėsi į policiją todėl, kad nenorėjo grąžinti apeliantui 26 000 Lt skolos, pareiškime melavo, jog buvo grasinama ir jis išsigando. Be to, G. D. šiuo metu yra kaltinamas apgavęs ir išviliojęs iš kitų žmonių daugiau nei 1 milijoną Lt ir kitais nusikaltimais. Apeliantas teigia, kad prieš V. Š. smurto nenaudojo, pastarasis melavo apie tai ir teisme tai pripažino, ką patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 390/10 (09), t.y. kad išorinių kūno sužalojimų nerasta. Skundo autorius nurodo, kad V. Š. su V. B. apvogė jo tėvų sodybą, ką teismas ir priteisė iš jų (tuos 2000 Lt ir moralinę žalą). Apeliantas nurodo, kad dokumentus pastarieji patys pasiūlė jam paimti kaip garantą, kad žala dėl vagystės bus atlyginta, o jis tuo patikėjo, todėl nesikreipė į policiją. Jis nurodo, kad V. Š. yra teistas ir praeityje, o V. B. A. V. pretenzijų neturi. V. Š. į policiją kreipėsi melagingai, nenorėdamas atlyginti žalą pinigais už pagrobtus daiktus bei pasisavino V. B. atneštus 550 Lt.
Apeliantas nurodo, kad turi būti paskirta pakartotinė ekspertizė, nes mano, kad papildomai į tūtelę įdėti parako negalima. Jis prašo patikrinti ir kitus 8 prie jo rastus šovinius ir nurodo, kad parako kiekis kiekvienam šoviniui gali būti netikslus, nes jie gaminami presavimo būdu, taip pat neaiški jų gamintojo kilnės šalis. Jis teigia, kad tik specialistas gali pasakyti ar leidžiama parako paklaida šoviniuose.
A. V. gynėjas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti A. V. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde gynėjas nurodo, kad teisme nukentėjusysis G. D. pripažino, kad jis iš tiesų kaltinamajam buvo skolingas 26 000 Lt, o į policiją jis kreipėsi ir A. V. apkalbėjo tik todėl, kad nenorėjo šių pinigų grąžinti, o susitikimo metu, pastarasis niekuo jam negrasino ir ginklo nedemonstravo, o jis neišsigando ir jo nebijojo. Skunde teigiama, kad nukentėjusysis V. Š. teisme pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo A. V. ir nurodė, jog jis iš tiesų buvo padaręs vagystę V. sodyboje (už tai nuteistas ir priteistas žalos atlyginimas) ir parodė, kad dėl sodyboje pavogtų daiktų buvo susitikęs su A. V., su juo viską išsiaiškino, pažadėjo atlyginti žalą, tačiau pastarasis jo atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, o asmens tapatybės kortelę padavė savo noru kaip garantą dėl žalos atlyginimo. Gynėjas teigia, kad abu nukentėjusieji teisme paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių pagrindu A. V. buvo inkriminuotas savavaldžiavimas abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, o susitikimas su nukentėjusiaisiais ir kalbėjimasis su jais apie skolos grąžinimą ar žalos atlyginimas, pats savaime negali būti laikomas nusikalstama veika. Be to, teismo medicinos ekspertas jokių sužalojimų ant V. Š. kūno neaptiko, o abu nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kitose bylose, todėl jų parodymai nelaikytini patikimais. Gynėjas teigia, kad nepaneigus nuteistojo versijos, kad jis šaudmenį teisėtai įsigijo ginklų parduotuvėje, negalima daryti išvados, jog pats nuteistasis ir perdirbo jį ar bent žinojo, kad toks šaudmuo yra perdirbtas, o už jo laikymą ar gabenimą yra numatytą baudžiamoji atsakomybė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis (dalyje išteisintasis) ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo (dalyje išteisintojo) ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.
Nors tiek nuteistasis (dalyje išteisintasis), tiek jo gynėjas savo apeliaciniuose skunduose, kurie yra grindžiami iš esmės analogiškais motyvais, teigia, kad A. V. atžvilgiu priimtas neteisingas apkaltinamasis nuosprendis, todėl jis turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, tačiau ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus bei rašytinę bylos medžiagą galima daryti išvadą, kad A. V. pagal BK 294 str. 2 d. (dvi veikos) ir 253 str. 1 d. nuteistas teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 294 str. 2 d. G. D. atžvilgiu
Nuteistasis (dalyje išteisintasis) bei jo gynėjas skunduose neigia A. V. kaltę pagal BK 294 str. 2 d., tačiau tokie skundų motyvai paneigti byloje esančiais įrodymais ir rašytine bylos medžiaga. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose nustatyta, kad nustatytu laiku ir aplinkybėmis A. V. reikalavo susitikti, reikalavo 26 000 Lt ar 26 500 Lt už cigaretes, pokalbio metu A. V. grasino susidorojimu, o susitikimo metu iš dešinės striukės išorinės kišenės išsitraukė sidabrinės spalvos revolverį ir įrėmęs nukentėjusiajam į kairį šoną pagrasino nušauti, reikalavo paaiškinti dėl cigarečių praradimo, grasino susidoroti. Nukentėjusysis nesuprato ar ginklas kovinis ar ne, be to, A. V. pasakė, kad jei nebus pinigų iki nustatyto laiko, su juo susidoros, o pokalbį su A. V. jis įrašė. Teisme nukentėjusysis tokius savo parodymus paneigė nurodydamas, kad nenorėjo A. V. grąžinti apie 26000 Lt, todėl kreipėsi į policiją dėl A. V. grasinimų, kai iš tikrųjų susitikimo ir pokalbio metu A. V. jam negrasino, ginklo nedemonstravo, jis pats A. V. nebijojo. Tačiau teisme duoti A. V. parodymai paneigti ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, kuriais nėra pagrindo abejoti, nes jie patvirtinti rašytine bylos medžiaga. Iš 2010-01-08 G. D. pareiškimo – protokolo matyti, kad jis praneša apie įvykdytą nusikalstamą veiką. Iš telefono išklotinių nustatyta, kad iš A. V. paimtame asmens kratos metu telefone buvo naudojamas abonentinis numeris 8-681-61345, iš kurio A. V. susisiekdavo su G. D.. Iš 2010-02-17 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. D. pateikia CD-R „Verbatim“ kompaktinį diską, kuriame yra užfiksuotas G. D. pokalbis su A. V.. Iš 2010-02-18 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD-R kompaktinis diskas „Verbatim“. Perklausius įrašą kuriame yra įrašytas degalinėje „Statoil“ įvykęs pokalbis tarp G. D. ir A. V., kur girdėti kaip A. V. grasina G. D., jeigu nebus gražinti pinigai už paimtas cigaretes. Tai patvirtina 2010-02-18 G. D. pokalbio su A. V. stenograma. Iš 2010-02-24 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad degalinės „Statoil“ darbuotojas A. M. pateikė CD-R kompaktinį diską „acme“, kuriame užfiksuotas G. D. ir A. V. susitikimas degalinėje „Statoil“. Iš 2010-06-02 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD-R kompaktinis diskas „acme“, kuriame yra vaizdo įrašas. Minėtame įraše užfiksuotas G. D. ir A. V. susitikimas degalinėje „Statoil“.
Todėl galima pagrįstai teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. D. davė teisingus parodymus, kurie yra patvirtinti aukščiau nurodytais bylos duomenimis, o jo teisme duoti jau pakeisti parodymai vertinami kaip bandymas padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo pagrindu galima konstatuoti, kad A. V. pagal BK 294 str. 2 d., t.y. kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudodamas psichinę prievartą prieš G. D., skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas teisėtai ir pagrįstai. Todėl A. V. ir jo gynėjo skundų motyvai, kuriais abejojama nukentėjusiojo G. D. parodymais bei dėl paties G. D. galimai padarytų nusikalstamų veikų, yra atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 294 str. 2 d. V. Š. atžvilgiu
Nuteistasis (dalyje išteisintasis) bei jo gynėjas skunduose neigia ir A. V. kaltę pagal BK 294 str. 2 d., tačiau tokie skundų motyvai taip pat paneigti byloje esančiais įrodymais ir rašytine bylos medžiaga. Nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nurodytu laiku ir vietoje, reikalaujant pasakyti kaip apvogė sodybą bei kur viską padėjo, A. V. sudavė jam apie 15 smūgių. Taip pat A. V. mušė ir jo draugą V. B. ir mušė tol, kol V. B. prisipažino. Nukentėjusysis nurodė, kad A. V. pasakė, jog jie už pavogtus daiktus iki sekančios dienos pietų turės sumokėti 2000 litų bei liepė atnešti dokumentus, o jie sutiko, nes suprato, kad bus tik blogiau. Nukentėjusysis su V. B. A. V. atidavė kaip užstatą asmens tapatybės korteles. 2010-10-13 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis V. Š. iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, t.y. kad A. V. pavartodamas smurtą privertė prisipažinti įvykdžius vagystę, vėliau taip pat jį ir jo draugą V. B. mušė, reikalavo atlyginti vagyste padarytą žalą, bei kaip užstatą paėmė asmens tapatybės korteles. Tuo tarpu teisme V. Š. pakeitė parodymus ir nurodė, kad smurto jo atžvilgiu A. V. nenaudojo, asmens tapatybės kortelę pastarajam padavė savo noru. Tačiau apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie patvirtinti kitais įrodymais bei rašytine bylos medžiaga, o jo teisme duoti parodymai yra vertinami kaip bandymas padėti A. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojas V. B. davė analogiškus parodymus kaip ir V. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja V. Š. iš esmės parodė tokias pačias aplinkybes kaip ir liudytojas V. B.. Iš 2010-05-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad V. Š. atpažįsta A. V. kaip asmenį, kuris jį mušė ir iš jo bei V. B. reikalavo 2000 Lt už pavogtus daiktus. Iš 2010-06-28 akistatos tarp V. Š. ir A. V. protokolo matyti, kad V. Š. patvirtino savo duotus parodymus, kad A. V. su draugu mušė jį ir V. B.. Iš 2010-06-28 akistatos tarp V. Š. ir A. V. protokolo matyti, kad V. Š. laikosi savo duotų parodymų, kad A. V. su savo draugu mušė jį ir V. B., kuomet aiškinosi aplinkybes dėl vagystės iš V. tėvo sodybos. Iš 2010-06-10 kratos protokolo matyti, kad A. V. pateikė nukentėjusiojo V. Š. ir V. B. asmens tapatybės korteles, kurias buvo iš jų paėmęs, kaip pinigų, už pavogtus daiktus, atidavimo garantą. Iš 2010-01-08 V. Š. pareiškimo-protokolo matyti, kad jis praneša apie įvykdytą nusikalstamą veiką.
Nors A. V. nurodo tokias aplinkybes, kurias nurodė ir jo brolis nuteistasis A. V., t.y. kad daiktus iš V. tėvo sodybos pavogę vaikinai nebuvo mušami, o tik su jai buvo sutarta, kad jie atlygins vagyste padarytą 2000 Lt žalą, o kaip garantą vaikinai patys davė asmens tapatybės korteles, tačiau tokie A. V. parodymai vertinami kritiškai, kaip prieštaraujantys kitiems minėtiems byloje esantiems įrodymams, rašytinei bylos medžiagai. 2010-05-12 specialisto išvada Nr. G 390/10 (09), kuria nustatyta, kad V. Š. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, nepaneigia to fakto, kad prieš V. Š. buvo naudojamas ir fizinis smurtas. Todėl daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu A. V. teisingai nuteistas pagal BK 294 str. 2 d., t.y. kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, jis savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens tikrą teisę, panaudodamas prieš V. Š. fizinę ir psichinę prievartą. Tuo pagrindu nuteistojo ir jo gynėjo skundų motyvai dėl nuteistojo kaltės pagal BK 294 str. 2 d. V. Š. atžvilgiu, atmetami kaip nepagrįsti. Be to, įvertinus aukščiau išdėstytą, atmetami ir nuteistojo bei jo gynėjo skundų motyvai kad V. Š. yra teistas, kas neigiamai įtakoja jo parodymų patikimumą.
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 253 str. 1 d.
Tiek A. V., tiek jo gynėjas neigia A. V. kaltę pagal BK 253 str. 1 d., tačiau tokie jų skundų motyvai prieštarauja byloje esančiai rašytinei bylos medžiagai. Iš 2010-02-17 automobilio „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad automobilio vairuotojo durelių dėtuvėje rastas revolveris „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būgnelyje yra vienas 6 mm kalibro šovinys „SB“. Toje pačioje durelių dėtuvėje rasti 8 vnt. šovinių. 2010-02-26 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimui pateikto 6 mm kalibro 620 modelio Alfa revolverio Nr. (duomenys neskelbtini) būgnelio kameroje rastas šovinys yra savadarbis šaudmuo, pagamintas perdirbant pramoninės gamybos 22 FLOBERT SB šovinį. Perdirbant šovinį buvo išimta kulka, į šovinio tūtelę papildomai įpilta parako bei kulka vėl įstatyta į tūtelę. Iššovus šovinį kulkos greitis siekė 158 m/s. Kulkos kinetinė energija yra 14,2 J, o lyginamoji kinetinė energija lygi 0,6 J/mm². Revolverio būgnelio kameroje rastas perdirbtas šovinys tinkamas šaudymui. Perdirbtu šoviniu galima šaudyti iš tyrimui pateikto 6 mm kalibro 620 Alfa revolverio Nr. (duomenys neskelbtini). Šia specialisto išvada abejoti pagrindo nėra, kadangi ją atliko asmuo, turinti reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją tokio pobūdžio tyrimams atlikti bei pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str. Todėl A. V. skundo motyvai, kad pakartotinės ekspertizės, kitų 8 prie jo rastų šovinių patikrinimo, papildomų klausimų specialistui uždavimo bei dėl to, kad parako kiekis dėl gamybos ypatumų ir kilmės šalis kiekvienam šoviniui gali būti netikslus, yra atmetami kaip nepagrįsti. Tuo pačiu yra atmetamas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvas, kad negalima daryti išvados, jog pats nuteistasis (dalyje išteisintasis) perdirbo šį šaudmenį ar bent žinojo, kad toks šaudmuo yra perdirbtas. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu A. V. teisėtai ir pagrįstai nuteistas (dalyje išteisintasis) pagal BK 253 str. 1 d., t.y. kad neturėdamas leidimo įgijo, laikė ir gabeno savadarbį šaudmenį.
Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį (jo dalį) ir priimti A. V. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį dėl minėtų trijų nusikalstamų veikų, kaip to prašoma A. V. ir jo gynėjo apeliaciniais skundais, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo (dalyje išteisintojo) A. V. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.