Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-114-372/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-08
Bylos Nr.
2A-114-372/2011
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-03020-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
A. M.
Išvadą teikia
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. SimonaitienėTeisėja A. Monstavičienė Civilinė byla Nr. 2A-114-372/2011
Proceso Nr. 2-07-3-03020-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,sekretoriaujant Kristinai Bagdonienei,dalyvaujant ieškovei L. M. , atsakovo atstovui advokatui E. M. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Institucija, teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. M. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydama pakeisti 2004-08-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti savo nepilnamečiui vaikui, sūnui T. M. , (duomenys neskelbtini) , išlaikymą iš atsakovo po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1–3 b. l.).

Ieškovė nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendimu vaikų, dukros E. ir sūnaus T., išlaikymui priteisė po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Dukra šiuo metu jau pilnametė. Santuoka su atsakovu nutraukta 2004 -09-15. Nuo sprendimo priėmimo pasikeitė faktinė padėtis, nes padidėjo vaiko poreikiai, o priteistas išlaikymas mažesnis už valstybės nustatytą minimalų atlygį. Ieškovė šiuo metu dirba, tačiau atlyginimas sumažėjo dėl bendros ekonominės padėties. Atsakovas išlaikymą mokėjo gera valia po 350 Lt. Teigia, kad sūnui mėnesiui reikia skirti apie 1537 Lt. Ieškovė turi teikti lėšas ne tik būtiniems vaiko poreikiams, bet buto išlaikymui, mokesčiams už komunalines paslaugas, moka bankui už vartojamuosius kreditus, kuriuos pasiėmė, nes neužtenka lėšų pragyventi. Teigia, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, nes jis turi gerai apmokamą darbą, įsigijo brangų nekilnojamąjį turtą užsienyje, sudarė naują santuoką.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė 2004-08-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisė iš A. M. išlaikymą sūnui T. M. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-11-05 iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš A. M. sūnui T. M. išlaikymo skirtumą nuo 2010-04-16 iki 2010-11-05 450 Lt. Nurodė, kad kas mėnesį mokamas periodines išmokas gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiui vaikui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną L. M. , likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė L. M. iš A. M. 170 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš A. M. 144 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 9,30 Lt pašto išlaidas valstybei (1 t., 232–235 b. l.).

Teismas pripažino, kad sūnaus T. išlaikymui atsakovas moka ne po 125 Lt, kaip priteista teismo sprendimu, bet po 350 Lt kas mėnesį, todėl teismas pripažino, kad atsakovas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką vykdė tinkamai. Teismas sprendė, kad ieškovės materialinė padėtis, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį, yra nepakankama, kad suteiktų vaikams normalias, būtinas gyvenimo sąlygas. Teismas nurodė, kad po sprendimo priteisti išlaikymą šalių turtinė padėtis iš dalies pasikeitė, atsakovo pajamas lyginant su ieškovės laikė ženkliai didesnėmis. Šalių prisiimtus įsipareigojimus bankui teismas nelaikė pagrindu atleisti nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Teismas pažymėjo, kad šalys savo vaikui išlaikymą privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovės prašomą priteisti sūnui iš atsakovo išlaikymo dydį teismas laikė per dideliu, vadovavosi kriterijumi, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt, bei atsižvelgė į protingus vaiko poreikius, todėl mažino iki 400 Lt. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad jų jau pilnametei dukrai E., kuri šiuo metu mokosi aukštojoje mokykloje, atsakovas pažadėjo ir toliau teikti jai paramą po 350 Lt kas mėnesį. Kadangi sūnui atsakovo išlaikymas buvo teikiamas po 350 Lt, todėl iki teismo sprendimo priėmimo teismas priteisė skirtumą tarp atsakovo mokėtos ir priteistinos sumos, kas sudaro 450 Lt. Nurodė, kad kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja skyrė ieškovę. Bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro šalių advokatų atstovavimo išlaidos, dėl abipusių išlaidų vienodo dydžio, laikė įskaitytinomis ir nepriteistinomis, kitas bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė L. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti pilnai bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., 4–11 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepilnamečio sūnaus T. M. išlaikymo pareigą faktiškai nustatė tik jo motinai, nenustatė kiekvieno iš tėvų dalį išlaikymo prievolėje, neapskaičiavo kiekvieno jų tenkintiną konkretų išlaikymo dydį, nenagrinėjo ir nekonstatavo, kiek lėšų per mėnesį turi būti skirta sūnaus išlaikymui, neteisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį. Apeliantė teigė, kad teismo priteistas išlaikymo dydis iš tėvo pusės sūnui yra per mažas.

2. Teismas priteisdamas 450 Lt neteisingai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo skirtumą. Apeliantė nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimo skirtumas turi būti 700 Lt.

3. Teismas visiškai nesprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Laiko, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 1200 Lt ir jų visai nepriteisė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės L. M. apeliacinį skundą atsakovo A. M. atstovas advokatas E. M. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t.. 20–26 b. l.). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl išlaikymo pareigos abiems tėvams paskirstymo. Laiko, kad teismas priimdamas sprendimą padidinti išlaikymo dydį, tinkamai konstatavo sąlygas, leidžiančias didinti išlaikymo dydį. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl nepilnamečio sūnaus realių poreikių. Ieškovės pateikta pajamų-išlaidų suvestinė akivaizdžiai viršija ieškoves pajamas ir galimybes. Atsakovas nuolat gyvendamas ir dirbdamas nekvalifikuotą darbą Norvegijoje iš esmės gauna atlygį, kuris Norvegijoje yra laikomas minimaliu. Už septynis sūnaus išlaikymo mėnesius atsakovas iš viso sumokėjo 2450 Lt, todėl teismas priteisdamas 450 Lt įsiskolinimo kompensaciją, faktiškai priteisė didesnę sumą, nei priklauso. Laiko, kad teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų įskaitymo ir paskirstymo klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

LR CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. LR CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas.

Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisto išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą būtina įvertinti bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir atsakovo objektyviomis galimybėmis teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą.

Teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepilnamečio sūnaus T. M. išlaikymo pareigą faktiškai nustatė tik jo motinai, nenustatė kiekvieno iš tėvų dalį išlaikymo prievolėje, neapskaičiavo kiekvieno jų tenkintiną konkretų išlaikymo dydį, nenagrinėjo ir nekonstatavo, kiek lėšų per mėnesį turi būti skirta sūnaus išlaikymui, neteisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, laiko nepagrįstais.

Sūnaus T. M. išlaikymo išlaidų dydį ieškovė grindžia byloje pateikta patikslinta pajamų išlaidų suvestine, kurioje nurodoma 1466 Lt (1 t., 119–120 b. l.) suma, skirta vienam mėnesiui vaiko poreikiams patenkinti. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad savo sūnui T. išleidžia daugiau nei 1100 litų į mėnesį (2 t., 4–11, b. l.). O atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą yra pareiškęs savo poziciją, jog ieškovės nurodoma nepilnamečio vaiko poreikių skaičiuotė yra nereali ir užaukštinta, tačiau detalizuoto nepilnamečiui sūnui reikalingų vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo nepateikė. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji turi galimybę sūnui teikti 1466 Lt dydžio išlaikymą. Remiantis šiomis aplinkybėmis konstatuotina, jog byloje nė viena iš šalių neįrodė nepilnamečiui sūnui reikalingo išlaikymo realaus dydžio, todėl nesant pagrįstų duomenų apie būtinas nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo išlaidas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai orientavosi į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, t. y. kad tokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir jis padalintinas abiems tėvams lygiomis dalimis, t. y. kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 400 Lt kas mėnesį. Šis kriterijus nėra absoliučiai tikslus, tačiau šiuo atveju teismas galėjo juo remtis, kadangi atsakovas to neginčijo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuo šių nuostatų taikymo nenukrypo. Ši suma laikytina minimalia, tokia, iš kurios gali būti patenkinti minimalūs tokio amžiaus vaiko poreikiai, todėl teisėjų kolegija laiko, kad minėtos sumos priteisimas vaikui nereikalauja detalaus jo poreikių pagrindimo. Teisėjų kolegijos vertinimu T. M. iš atsakovo priteisto 400 Lt per mėnesį išlaikymo dydis pagrįstas pakankamai, o jo didinti, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, ji privalo prisidėti prie pilnametės dukters E. M. išlaikymo, be to, atsakovo pajamos didesnės ir turi nekilnojamojo turto užsienyje, nėra pagrindo.

Paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (CK 3.192 str. 3 d.). Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog ieškovė vidutiniškai gauna 1600 Lt atlyginimą (1 t., 18 b. l.). Atsakovas legaliai gyvena Norvegijoje ir dirba nekvalifikuotą valytojo darbą (1 t., 84 b. l.) Atsakovo gaunamas pajamas patvirtina pažymos apie gaunamą darbo užmokestį Norvegijoje (1 t., 56–58 b. l.). Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgusi į Lietuvoje ir Norvegijoje esantį skirtingą pragyvenimo lygį, į tai, kad atsakovas gauna Norvegijoje minimalų atlyginimą, apeliantės teiginį, kad atsakovo pajamos, lyginant su ieškovės, yra žymiai didesnės, laiko nepagrįstu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog turimi tiek ieškovės, tiek atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai bankams neturi lemti nustatomo išlaikymo vaikui dydžio. Esant laisvanoriškiems šalių materialiniams įsipareigojimams bankams, patys tėvai turi laisvanoriškai varžyti savo asmeninius poreikius, o ne perkelti šią naštą savo išlaikytiniams.

Atskirai pažymėtina, kad atsakovas teismo sprendimu priteistą nepilnamečių vaikų išlaikymą mokėjo ne po 125 Lt, bet po 350 Lt kas mėnesį (1 t., 42–53 b. l.). Byloje pateikta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis įrodo, kad atsakovas A. M. įsipareigojo po 350 Lt per mėnesį teikti savo pilnametei dukrai E. M. paramą studijų metu (2 t., 27–28 b. l.). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas neatsisako pareigos teikti išlaikymą tiek nepilnamečiui sūnui T., tiek pilnametei dukrai E..

Remdamasi aptartais argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, tinkamai vertino surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu priėmė pagrįstas išvadas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas neteisingai apskaičiavo ir per mažai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už bylinėjimosi laikotarpį. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nuo ieškinio padavimo dienos 2010-04-16 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, priteisdamas 450 Lt įsiskolinimo kompensacijos skirtumą, faktiškai priteisė didesnę sumą, nei turėjo tai padaryti. Tai patvirtina atsakovo pateikti įrodymai (2 t., 29 b. l.). Tokiu atveju nuo ieškinio pateikimo teismas turėjo pagrindo priteisti skirtumą tarp nustatytos 400 Lt išlaikymo sumos iki sumokėtos 350 Lt sumos. Skirtumą sudaro 300 Lt. Šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, ginti viešąjį interesą, todėl priteistos sumos mažinimas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip blogesnio sprendimo priėmimas (CPK 312, 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija apeliantės argumentą, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 1200 Lt ir jų visai nepriteisė, laiko nepagrįstu ir atmestinu. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti nustatomos pagal bylos apimtį, trukmę, problematiką, sudėtingumą. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcingumą, abiem pusėm sumažindamas atstovavimo išlaidų sumas iki 1200 Lt, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtinta rekomendacija ir dėl abipusių išlaidų vienodo dydžio jas įskaitė jų nepriteisdamas (LR CPK 98 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas ieškovei sutikus dėl kuratoriaus skyrimo, įpareigojo ieškovę į Šiaulių miesto apylinkės teismo sąskaitą įnešti kuratoriaus atstovavimo 170 Lt išlaidų. Ieškovė šį teismo reikalavimą įvykdė (1 t., 32 b. l.) Nesant byloje duomenų apie šių išlaidų panaudojimą, šios įneštos kuratoriaus atstovavimo 170 Lt išlaidos turi būti grąžintos ieškovei, o ne priteistos iš atsakovo. Todėl teismo sprendimo dalis dėl kuratoriaus atstovavimo išlaidų keistina.

Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad tokio pobūdžio bylose trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, turi būti įtraukti atsakovo šeimos nariai (sutuoktinė ir kiti išlaikomi asmenys), nes priimamas teismo sprendimas netiesiogiai paveiks šių asmenų materialiąsias subjektines teises ir pareigas (LR CPK 37 str.). Tačiau šis procesinės teisės normų pažeidimas šiuo atveju nesudaro pagrindo skundžiamam sprendimui panaikinti, kadangi pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį buvo (LR CPK 329 str. 1 d.).

Atmetant apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti ( CPK 98 str. 3 d.) bei valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą dalyje dėl 450 Lt skirtumo priteisimo bei kuratoriaus apmokėjimo pakeisti. Sumažinti priteistą 450 Lt skirtumą iki 300 Lt. Atmesti ieškovės L. M. prašymą priteisti 170 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. M. . Grąžinti ieškovei L. M. sumokėtų Šiaulių miesto apylinkės teismui kuratoriaus atstovavimo 170 Lt išlaidų. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš ieškovės L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,25 Lt (keturis litus 25 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Danutė BurbulienėVytautas Kursevičius