- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 1-38-780/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58012-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Kaltinamasis
- R. P.
- Advokatai
- Kazimieras Jukna
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 straipsnio 1 dalį.
Teismas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2016 m. gruodžio 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo palėpėje rado ir paėmė, tokiu būdu neteisėtai, tai yra neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą - Rusijos pramoninės gamybos 16-o kalibro, lygiavamzdį, dvivamzdį "BM" modelio medžioklinį šautuvą su savadarbe buože ir loveliu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 16-o kalibro medžiokliniai šoviniais, priskirtą C kategorijos šaunamiesiems ginklams ir du namudiniu būdu užtaisytus 16-o kalibro medžioklinius su šratų ir grankulkių mišinio užtaisu šovinius, skirtus daugelio modelių 16-o kalibro lygiavamzdžiams, medžiokliniams šautuvams, priskirtus šaudmenų kategorijai, kuriuos neteisėtai laikė toje pačioje gyvenamojo namo palėpėje bei nešiojosi su savimi kol 2016-12-13 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), krūmynuose, šautuvas ir šoviniai buvo rasti ir paimti Alytaus apskrities VPK pareigūno atliekant įvykio vietos apžiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2016 rugpjūčio mėnesį šautuvą rado gyvenamojo namo, kuriame gyvena, palėpėje. Šiame name anksčiau gyveno jo teta su sugyventiniu, tačiau jie yra mirę ir toje namo dalyje niekas negyvena. Šautuvą jis rado palėpėje virš šios negyvenamos namo dalies. Šautuvas buvo išardytas ir susuktas į skudurus. Vamzdžiuose buvo du šoviniai. Maždaug po mėnesio jis šautuvą surinko ir toliau laikė toje pat vietoje. Policijai apie šautuvą nepranešė, nes bijojo. 2016 m. gruodžio 13 d. nusprendė pabandyti ar šautuvas šaudo ir pasiėmė jį su savimi kai ėjo pasivaikščioti. Iš šautuvo jis neiššovė. Kai ėjo namo išgirdo triukšmą krūmuose ir išsigandęs, kad tai gali būti žvėrys įlipo į medį. Prie jo priėjo žmonės su prožektoriumi ir liepė išlipti, sakė, kad yra gamtos apsaugos pareigūnai. Jis iškrito iš medžio, o šautuvas liko medyje. Gailisi savo veiksmų, prašo neatimti laisvės, nes gyvena su neįgalia žmona, kuria reikia rūpintis, nes ji yra nedarbinga, negali net vandens parsinešti į namus.
Kaltinamojo kaltę, be jo prisipažinimo, įrodo ir kiti įrodymai, ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje numatyta tvarka:
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-12-13 apie 18.00 val. Alytaus RAAD Lazdijų rajono aplinkosaugininkai reido metu (duomenys neskelbtini), krūmynuose, rado medyje sėdintį vyriškį su medžiokliniu lygiavamzdžiu šautuvu, kurio vamzdžiuose buvo du šoviniai. Nustatyta, kad tai R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris neturi leidimo laikyti medžioklinį šautuvą (b. l. 1-7).
Įvykio vietos apžiūros protokole su priedais aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) miško masyve, netoli (duomenys neskelbtini), krūmynuose. Įvykio vietos apžiūros metu tarp pušų, 3,1 m aukštyje, ant medžio šakos rastas gulintis dvivamzdis lygiavamzdis medžioklinis šautuvas su išoriniais gaidukais. Šautuvo gaidukai yra neužtaisytoje padėtyje. Ant šautuvo vamzdžio matomi iškalti gamybos metai (1962 m.). Šautuvo abiejuose vamzdžiuose matyti įdėta po medžioklinį 16-o kalibro šovinį (b. l. 15-22).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2016-12-21 specialisto išvadoje Nr. 52-(U-1701)-IS1-280 nurodyta, jog tyrimui pateiktas šautuvas yra pramoninės gamybos, 16-o kalibro, lygiavamzdis, dvivamzdis „BM“ modelio medžioklinis šautuvas (Rusija – buvusi TSRS) (šautuvo numeris dalinai nušlifuotas, matomi tik pirmi trys skaičiai „143...“) su savadarbe buože ir loveliu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Šautuvas pagamintas 1962 m. Ginklas skirtas šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šautuvas yra priskiriamas šaunamųjų ginklų kategorijai, C kategorijos ginklams. Šautuvas šaudymui tinkamas. Tyrimui pateikti 2 šoviniai yra namudiniu būdu užtaisyti, 16-o kalibro medžiokliniai šoviniai su šratų ir grankulkių mišinio užtaisu. Šie šoviniai yra skirti daugeliui modelių 16-o kalibro, lygiavamzdžių, medžioklinių šautuvų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra priskiriami šaudmenų kategorijai. Šoviniai šaudymui buvo tinkami. Tyrimo metu 2 (du) šoviniai buvo sunaudoti (b. l. 29-31).
Informacija iš Licencijuojamos veiklos posistemio registro, iš kurios matyti, jog R. P. vardu nėra rasta įregistruotų jokių ginklų, ar bet kokio tipo šovinių, kuriuos jis laikytų turėdamas leidimą (b. l. 123)
Liudytojo E. B. apklausos protokole užfiksuota, kad jis dirba Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūroje vedėju. 2016 m. gruodžio mėnesio pradžioje (duomenys neskelbtini) tikrinant laukus rado galimai nušauto laukinio žvėries tempimo žymes. Tada gavo anoniminės informacijos, kad galimai tame kaime, laukuose yra nelegaliai medžiojama. 2016-12-13 kartu su "Dzūkijos" medžiotojų būrelio nariu A. P. ir policijos pareigūnu E. I. apie 17.20 val. išvažiavo į pasalą. Apie 18.00 val. einant jam žinomu keliu tarp krūmynų, šviečiant prožektoriais į krūmus ir medžius, pamatė tarp krūmų pušyje sėdint vyriškį. Praėjus jam iš nugaros prisistatė kas esantis ir liepė išlipti iš medžio. Apžiūrėjus vyriškį pamatė medyje tarp šakų padėtą medžioklinį lygiavamzdį šautuvą. Vyriškis nulipo savanoriškai. Ginklą paliko medyje. Vyriškis prisistatė R. P. Jis R. P. paklausė ar šis turi medžiotojo pažymėjimą ir leidimą turėti medžioklinį šaunamąjį ginklą. R. P. pasakė, kad nėra medžiotojas ir ginklas nelegalus. Tada paskambino į policiją ir neužilgo atvyko Lazdijų policijos pareigūnai. R. P. buvo sulaikytas (b. l. 36-37).
Liudytojo E. I. apklausos protokole užfiksuota, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate. 2016-12-13 apie 17.20 val. kartu su Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros vedėju E. B. ir "Dzūkijos" medžiotojų būrelio nariu A. P. išvažiavo į pasalą, kadangi buvo gauta anoniminė informacija, jig galimai nelegaliai medžiojama. Pasaloje dalyvavo ne tarnybos metu ir būdamas neuniformuotas. Atvyko į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir apie 18.00 val. eidami tarp krūmynų išgirdo kažką šnarant krūmuose, todėl pradėjo šviesti prožektoriumi. Tarp krūmų pušyje pamatė sėdintį vyriškį. Priėjus prie šio vyro E. B. jam liepė išlipti. Vyriškiui išlipus iš medžio ir pašvietus į tą vietą, kur jis sėdėjo, pamatė medyje tarp šakų padėtą medžioklinį lygiavamzdį šautuvą. Vyriškis iš medžio išlipo savanoriškai, o ginklas liko medyje. Vyriškis prisistatė, kad yra R. P. ir nurodė, jog ginklas priklauso jam, tačiau teigė, jog medžiotojo leidimo neturi ir ginklas yra nelegalus. Buvo iškviesti Lazdijų r. PK pareigūnai, kurie atvykę R. P. pristatė į Lazdijų r. PK (b. l. 40-42).
Liudytojos A. P. apklausos protokole užfiksuota, kad ji su vyru R. P. santuokoje gyvena nuo 2008 m. ir nuo šių metų jie gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose gyveno ir R. P. teta D. L., kadangi namas buvo iš dviejų galų. 2010 m. D. L. mirė ir nuo to laiko šiuose namuose niekas kitas negyveno. 1999 m. ji patyrė sunkią galvos traumą, todėl turi 70 procentų nedarbingumą ir pati mažai vaikšto, negali kelti sunkių daiktų, sutrikusi atmintis, nepamena seniau buvusių įvykių, todėl visus namų ūkio darbus atlieka R. P.. Apie tai, kad R. P. turėjo ir namuose laikė medžioklinį šautuvą ji sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie atvyko atlikti kratos. Po šio įvykio R. P. jai papasakojo, jog jis šį šaunamąjį ginklą su dviem šaudmenimis rado 2016 m. užlipęs į jų gyvenamojo namo palėpę iš D. L. namo pusės (b. l. 45-47).
Liudytojo A. P. apklausos protokole užfiksuota, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2016-12-13 apie 17.20 val. kartu su Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros vedėju E. B. ir Lazdijų rajono policijos komisariato pareigūnu E. I. išvažiavo į pasalą, kadangi buvo gauta anoniminė informacija, jog (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiuose krūmynuose yra galimai nelegaliai medžiojama. Atvyko į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir ėjo link esančių krūmynų. Sniege pamatė žmogaus pėdsakus, kuriais ėjo link vedančių krūmynų. Tarp krūmynų išgirdo kažką šnarant ir pradėjo visi šviesti prožektoriais. Pušyje pamatė sėdintį vyriškį. E. B. sušuko, jog aplinkos apsauga ir liepė tam asmeniui išlipti iš medžio. Vyriškiui išlipus iš medžio ir pašvietus prožektoriumi į tą vietą medyje, kur jis sėdėjo, pamatė, jog yra padėtas medžioklinis lygiavamzdis šautuvas. Vyriškis pasakė, jog ginklas priklauso jam, taip pat nurodė, jog medžiotojo bilieto ir leidimo ginklui neturi, tačiau neneigė, kad ginklas yra jo (b. l. 50-52).
Nurodytų, vienas kitą patvirtinančių, įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. P., suradęs šaunamąjį ginklą ir šaudmenis ir juos pasilikęs sau, o ne pranešęs policijai, neteisėtai juos įgijo ir laikė, nes tam neturėjo leidimo. Be to, minėti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2016-12-13 šaunamąjį ginklą ir šaudmenis nešiojosi su savimi kol buvo sulaikytas. Ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo kaltę pavirtina neabejotinai, nes leidimo ginklui ir šaudmenims laikyti jis niekada neturėjo, todėl jo veiksmai yra neteisėti.
Tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis ir visiškai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies kvalifikaciją.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nėra laikomas teistu, iki nusikaltimo padarymo buvo baustas administracine tvarka, tačiau seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Skiriant bausmę pažymėtina, kad už apysunkį nusikaltimą pirmą kartą teisiamam asmeniui teismas pagal BK 55 straipsnį įprastai turėtų skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Tačiau BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos tik dvi alternatyvios bausmės ir pagal savo pobūdį jos abi susiję su laisvės atėmimu, kadangi areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas ( BK 49 straipsnio 2 dalis). Todėl įgyvendinti BK 55 straipsnio nuostatą ir nenubausti realiu laisvės atėmimu šiuo atveju galima tik atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnį. Nors areštas yra švelnesnė bausmė ir pagal byloje nustatytas aplinkybes ir kaltinamojo pavojingumo laipsnį taip pat galėtų būti paskirta, tačiau skiriama bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą konkrečiu atveju, konkrečioje byloje (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Vadovaujantis vien tik formaliomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir paskyrus formaliai švelnesnę bausmę – areštą, kuriuo asmeniui nors ir trumpam, tačiau realiai atimama laisvė, ir nesvarstant įstatyme numatytų galimybių ir sąlygų pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, teisingumo užtikrinimo principas nebūtų įgyvendintas, kadangi formalus įstatymo laikymasis ne visada reiškia teisingumo įvykdymą. Šiuo atveju atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pasekmes (materiali žala padaryta nebuvo), į kaltinamojo asmenybę (neteistas, padeda neįgaliai žmonai, kuri be jo pagalbos negali gyventi viena), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis savo veiksmų pavojingumą suvokė, daugiau nusikaltimų nedarys, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Tokiu atveju, nustačius tokias aplinkybes, bet paskyrus formaliai švelnesnę arešto bausmę, kurią kaltinamasis turėtų realiai atlikti, griežtas įstatymų laikymasis neatitiktų teisingumo principo šiuo konkrečiu atveju ir švelnesnė bausmė nebūtų teisinga, nes paveiktų ne tik kaltinamąjį, bet ir itin skaudžiai atsilieptų kaltinamojo sutuoktinei, kuriai kaltinamojo parama ir pagalba reikalinga kasdien. Todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam teisinga bausmė būtų mažesnio nei vidurkis dydžio laisvės atėmimas, kuris remiantis BK 64¹ straipsniu mažintinas vienu trečdaliu, o bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams (BK 75 straipsnis).
Šaunamasis ginklas konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 2 (dviem) metams.
Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.
Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., dvi sulaikymo paras prilyginant dviem laisvės atėmimo dienom.
Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Šaunamąjį ginklą – Rusijos pramoninės gamybos 16-o kalibro, lygiavamzdį, dvivamzdį "BM" modelio medžioklinį šautuvą su savadarbe buože ir loveliu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.