Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-348/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-05
Bylos Nr.
1A-12-348/2017
Teisminio proceso Nr.
1-20-2-00230-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis, Svetlana Jurgaitienė, Rimas Švirinas
Nuteistasis
D. U.
Nukentėjusysis
A. L.
Advokatai
Diana Višinskienė, Rasa Kalkauskienė, Valerijus Karpovas, Valerijas Karpas, Rasa Kalkauskienėir
Kategorijos
  • 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-348/2017Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00230-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei,nuteistajam D. U., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,nukentėjusiajam A. L., jo atstovei advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. gynėjos advokates Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš D. U. priteista: nukentėjusiajam A. L. 12068,47 Eur (kas atitinka 41670 litų) turtinės žalos ir 289,62 Eur (kas atitinka 1000 litų) neturtinės žalos, 79,47 Eur (kas atitinka 274,40 litų) proceso išlaidų valstybės naudai.

Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nuteistojo D. U. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendį panaikino, ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo D. U. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. U. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 16 d., per kelis kartus, iš savo 136,67 m² negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šiose patalpose yra nuomininkui A. L. priklausantys daiktai, davė nurodymą nieko apie daromą nusikaltimą nežinančiam V. D., išvežti iš patalpų visus jose esančius daiktus be daiktų savininko A. L. žinios, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą didelės vertės A. L. priklausantį turtą: 3 tonas plieninių ruošinių tekinimui (strypų), bendros 11000 Lt (3185,82 Eur) vertės, mechanines frezavimo stakles 3000 Lt (868,86Eur) vertės, mechanines tekinimo stakles IŽ 250 ITBM 01 15000 Lt (4344.30 Eur) vertės, dalinimo galvutę 400 Lt (115,85 Eur) vertės, sukamą dalinimo galvutę 300 Lt (86,89 Eur) vertės, 350 vnt. metalo gręžimo grąžtų, bendros 2000 Lt (579,24 Eur) vertės, elektrines diskines metalo pjovimo stakles 200 Lt (57,92 Eur) vertės, metalo gręžimo stakles, 300 Lt (86,89 Eur) vertės, metalo grūdinimo krosnį 500 Lt (144,81 Eur) vertės, metalinį darbastalį 100 Lt (28,96 Eur) vertės, 100 vnt. tekinimo peilių, bendros 500 Lt (144,81 Eur) vertės, 100 vnt. sriegiklių, bendros 250 Lt (72,41 Eur) vertės, 120 vnt. sriegpjovių, bendros 250 Lt (72,41 Eur) vertės, 50 vnt. plėstuvų, bendros 150 Lt (72,41 Eur) vertės, 100 vnt. frezų, bendros 300 Lt (86,89 Eur) vertės, du elektrinius galąstuvus, bendros 200 Lt (57,92 Eur) vertės, 10 vnt. elektrinių variklių, bendros 1000 Lt (289,62 Eur) vertės, 6 vnt. metalinių spintelių, bendros 300 Lt (86,89 Eur) vertės, 4 vnt. metalinių stelažų, bendros 400 Lt (115,85 Eur) vertės, ritinį švitrinio popieriaus 300 Lt (86,89 Eur) vertės, 50 kg spyruoklinės vielos 150 Lt (72,41 Eur) vertės, 100 kg aliuminio ruošinių 300 Lt (86,89 Eur) vertės, 80 kg žalvario ruošinių 800 Lt (231,70 Eur) vertės, mopedą „Delta“ 100 Lt (28,96 Eur) vertės, magnetofoną „Jupiter“ 150 Lt (43,44 Eur) vertės, plokštelių grotuvą 50 Lt (14,44 Eur) vertės, radijo imtuvą 50 Lt (14,44 Eur) vertės, žvejybos įrangą, bendros 200 Lt (57,92 Eur) vertės, elektrinį šviestuvą 100 Lt (28,96 Eur) vertės, 3 vnt. deimantinių pjovimo diskų, bendros 250 Lt (72,41 Eur) vertės, 3 vnt. tekinimo patronų, bendros 300 Lt (86,89 Eur) vertės, 6 vnt. gręžimo patronų, bendros 180 Lt (52,13 Eur) vertės, 4 vnt. lokalinių spaustuvų, bendros 350 Lt (101,37 Eur) vertės, ištekinimo galvutę 100 Lt (28,96 Eur) vertės, elektrinį grąžtą 100 Lt (28,96 Eur) vertės, kampinį šlifuoklį 100 Lt (28,96 Eur) vertės, 3 vnt. sukamų centrų, bendros 100 Lt (28,96 Eur) vertės, 4 vnt. štangelių, bendros 300 Lt (86,89 Eur) vertės, 5 vnt. mikrometrų, bendros 500 Lt (144,81 Eur) vertės, 3 vnt. indikatorių, bendros 150 Lt (43,44 Eur) vertės, indikatorių stovą 250 Lt (72,41 Eur) vertės, vidmatį 200 Lt (57,92 Eur) vertės, kampmatį 150 Lt (43,44 Eur) vertės, 2 vnt. sriegmačių, bendros 40 Lt (11,58 Eur) vertės, „Johansono“ matavimo plytelę 250 Lt (72,41 Eur) vertės, viso pagrobdamas svetimo turto 41670 litų (kas atitinka 12 068,47 Eur) vertės.Nuteistojo D. U. gynėja advokatė Diana Višinskienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – D. U. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamąją bylą nutraukti, o nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį atmesti.Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis ir abejonėmis bei nenuosekliais nukentėjusiojo A. L. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu negauta jokių įrodymų, kad D. U. turėjo tyčią patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), esančius svetimus daiktus užvaldyti, t. y. turėjo tikslą tą turtą valdyti kaip nuosavą, todėl jo veikoje nėra nustatyti vagystės subjektyviosios pusės požymiai. Apeliantės nuomone, taip pat nesurinkta neginčijamą įrodymų, kad tiriamo įvykio metu iš patalpų buvo išvežta būtent nukentėjusiojo A. L. daiktai, nurodyti civiliniame ieškinyje. Nukentėjusysis A. L. viso proceso metu davė nenuoseklius parodymus apie jo turėtą turtą bei jo įgijimo aplinkybes. Be to, teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų apie jo įgytą turtą ir jo vertę. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju V. D. parodė, kad patalpose matė daug šiukšlių, frezavimo stakles bei metalą, kurį nuvežė į metalo laužą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. lapkričio 25 d. pažyma patvirtina, kad V. D. pridavė metalo laužą, kurio svoris 590 kg. Visa tai paneigia nukentėjusiojo A. L. parodymus apie jo turėtą metalo kiekį. Skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė D. U. teisinančius įrodymus, o priėmė tik kaltinančius įrodymus. Aplinkybę, kad patalpose (duomenys neskelbtini) buvo ir D. U. priklausantys įrenginiai, patvirtino ir nukentėjusysis, todėl teismas nemotyvuotai atmetė nuteistojo parodymus kaip nepatikimus. Patalpose, kurias nuomojosi A. L., buvo ir D. U. įrengimai ir darbo įrankiai. Liudytojai V. R., V. A. ir H. P. negalėjo žinoti, kurie daiktai priklausė A. L.. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų prieštaravimai nebuvo pašalinti, todėl abejonės turėjo būti vertinamos nuteistojo naudai. Teismas nesilaikė nekaltumo prezumpcijos pricipo. Gynėja pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta ir tai, kad D. U. žadėjo saugoti A. L. daiktus iki jis susiras kitas patalpas, nes posėdžio metu A. L. tai neigė. Liudytojas V. A. patvirtino, kad jam buvo pasiūlyta pasiimti daiktus, kas rodo, kad D. U. neturėjo tikslo pasisavinti svetimus daiktus. Taip pat byloje esantys magnetolos ir mopedo įgijimo dokumentai nepatvirtina, kad šie daiktai buvo patalpose. Liudytojas R. G. K. šių ir kitų daiktų patalpose nematė. Skundo autorės nuomone, pirmos instancijos teisme nebuvo imtasi priemonių patikrinti civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų vertę. Byloje esančiame 1996 m. birželio 26 d. važtaraštyje tekinimo staklių vertė nurodyta 3626,16 Lt, tuo tarpu nukentėjusysis nurodė 15000 Lt. Dėl šio prieštaravimo teismas nepasisakė. Jokie objektyvūs daiktų vertę patvirtinantys dokumentai į bylą nepateikti, besąlygiškai remtasi nukentėjusiojo nurodyta daiktų verte nėra pagrindo. Dėl to, teismas nepagrįstai D. U. veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Taip pat teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė per didelį neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat apeliantė pažymi, kad sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į D. U. apibūdinančius duomenis, kad jis augina du nepilnamečius vaikus, netinkamai individualizavo bausmę, nepasisakė į kokius nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus atsižvelgė. Bausmė yra aiškiai per griežta ir neteisinga.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis D. U. ir jo gynėjas advokatas Valerijus Karpovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis A. L., jo atstovė advokatė Rasa Kalkauskienė ir prokurorė prašė nuteistojo D. U. apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo D. U. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo D. U. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.Nuteistojo D. U. gynėja ginčija nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, iš esmės teigdama apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus ir netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. L., liudytojų V. R., L. L., V. A., H. P., iš dalies V. D. parodymais ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad D. U. padarė BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Teismų praktikoje pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2013). Šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vagystės atveju kaltininkas įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nuteistasis D. U. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jokių A. L. daiktų nepasisavino. Nors kurį laiką A. L. dirbo patalpose esančios (duomenys neskelbtini), tačiau į šias patalpas savo daiktų nebuvo atsivežęs. Pats A. L. liko skolingas už suvartotą elektros energiją. Minėtose patalpose buvo likę UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys daiktai, todėl pardavus patalpas V. D. jas išvalė, metalą išvežė į supirktuvę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas D. U. parodymus vertino kaip jo gynybinę versiją, nes jo parodymus iš esmės paneigia nukentėjusiojo A. L., liudytojų V. R., L. L., V. A., H. P., R. G. K. bei rašytiniai bylos duomenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. U. parodymai per visą bylos procesą nebuvo nuoseklūs. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusiojo A. L. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės nuosekliai parodė kada ir kokiomis aplinkybėmis pradėjo dirbti D. U. priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). A. L. parodymais nustatyta, kad V. D. pasiūlymu 1999 – 2000 metais, jis persikraustė į D. U. priklausančias patalpas. Tos patalpos buvo tuščios. Į tas patalpas atsigabeno savo stakles ir kitus daiktus. Taip pat patalpose ir buvo jo asmeninių daiktų, žvejybos įrankių. Iš pradžių jokios nuomos D. U. nemokėjo, nes atlikdavo jo ir V. D. užsakymus. Vėliau nuomos kaina kilo nuo 200 litų iki 800 litų, į nuomos kainą įėjo ir suvartota elektra. Dirbo iki 2010 metų, kuomet D. U. pakeitė patalpų spynas, o vėliau sužinojo, kad ir jo daiktų patalpose nebeliko. Po to, kai D. U. jo neįleido į patalpas, jo ieškojo įvairiais būdais, tačiau nepavyko su juo susisiekti. Šiuos iš esmės nuoseklius nukentėjusiojo A. L. parodymus patvirtina ne tik liudytojos L. L. parodymai, kuriuos apeliaciniame skunde kritikuoja gynėja, tačiau ir liudytojų V. R. parodymai. Minėto liudytojo parodymais nustatyta, kad D. U. atvažiuodavo pas A. L. dėl užsakymų atlikimo. Patalpose kur dirbo A. L. buvo tekinimo ir frezavimo staklės, matė metalą, mopedą. Taip pat liudytojas matė, kaip A. L. į patalpas vežėsi savo daiktus. Staklės buvo tos pačios, su kuriomis A. L. dirbo „Bangoje“. Taip pat liudytojas parodė, kas jis matė kaip V. D. iš tų patalpų vežė daiktus, kad automobilis buvo du kartus pakrautas, jog daiktus krovė ir kranas. Taip pat nukentėjusiojo A. L. parodymus patvirtina ir V. A. parodymai. Be to, šis liudytojas patvirtino ir nukentėjusiojo A. L. parodymus apie tai, jog jis ieškojo D. U. po to, kai šis pakeitė patalpų spyną ir A. L. negalėjo patekti į patalpas. Liudytojo V. A. parodymais nustatyta, kad jis vyko pas D. U. į namus, tačiau jų niekas neįsileido. Iš esmės nuoseklius nukentėjusiojo A. L. parodymus patvirtina ir H. P. parodymai, kad A. L. dirbo buvusiose „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, o viskam vadovavo D. U.. Jis A. L. yra padėjęs vežtis daiktus į tas patalpas. Vežė kelias dienas, buvo tekinimo, frezavimo staklės, metalas, metaliniai darbastaliai, stelažas ir A. L. asmeniniai daiktai. Taip pat yra matęs du kartus kaip A. L. mokėjo pinigus už nuomą. Po kurio laiko A. L. jam sakė, kad patalpų savininkas jo neįleidžia į patalpas, kartu buvo su juo nuvykę pas D. U., į vidų niekas neįsileido. Taigi aptarti nukentėjusiojo A. L. parodymai, liudytojų V. R., L. L., V. A., H. P. parodymai patvirtina, kad A. L. dirbo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurios priklausė D. U. nuo 1999-2000 metų iki 2010 metų, kai D. U. pakeitė patalpų spyną ir A. L. negalėjo į jas patekti. Taip pat neabejotinai nustatyta, kad į patalpas buvo atsigabenęs savo stakles, metalo ruošinius, įvairiausius įrankius reikalingus darbui bei asmeninius daiktus. Šias aplinkybes patvirtina ne tik jau minėtų liudytojų parodymai, bet ir byloje esantys rašytiniai duomenys kokius daiktus ir įrengimus A. L. buvo įgijęs iš AB „(duomenys neskelbtini)“ bei kitų asmenų. Nors bylos duomenys rodo, kad minėtose patalpose buvo ir D. U. priklausančių įrengimų, tačiau ši aplinkybė nepaneigia nukentėjusiojo A. L. parodymų apie jo turėtus daiktus tose patalpose.Nuteistojo D. U. parodymus apie tai, kad jis patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pardavė 2011 m. gruodžio 16 d. su visu ten esančiu turiniu, paneigia tiek V. D., tiek R. G. K. parodymai. Pastarojo parodymai patvirtina, kad buvo susitarta su D. U., jog pastarasis iš parduodamų patalpų išveš visus daiktus. Be to, liudytojos R. G. K. parodymai patvirtina, kad galutinai sandoris buvo įvykdytas tik 2012 m. birželio 1 d., kai buvo sumokėti visi pinigai. Taip pat liudytojo V. D. parodymais nustatyta, kad jam D. U. davė raktus ir liepė išvalyti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nes pirkėjas norėjo, jog patalpos butų tuščios. V. D. parodymai patvirtina ir tai, kad jis susirado žmones, kurie sutvarkė patalpas, metalą ir stakles išvežė į metalo laužo supirktuvę, o kitas šiukšles pridavė į šiukšlyną. Kai buvo vežami daiktai A. L. nebuvo. Taip pat nuteistojo D. U. parodymų, jog A. L. jam liko skolingas už suvartotą elektros energiją nepatvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys bei duomenys, kuriuos išreikalavo apeliacinės instancijos teismas tenkindamas nuteistojo D. U. prašymą. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad iš pradžių D. U. užrakindamas pakeista spyna patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) apribojo nukentėjusiajam A. L. teisę naudotis jam priklausančiu turtu. Po ko, D. U. liepė V. D. išvežti daiktus, kuris pasitelkęs kitus asmenis, iš patalpų esančių (duomenys neskelbtini), išvežė nukentėjusiajam A. L. nuosavybės teise priklausančius daiktus. Aukščiau paminėtų duomenų visuma patvirtina, kad D. U. tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai, pasitelkęs nieko apie daromą nusikaltimą nežinantį V. D., pagrobė A. L. priklausantį turtą. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su pagrobto turto verte. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš nukentėjusiojo A. L. buvo pagrobta turto už 12 068,47 Eur (41 670 litų), tai yra didelės vertės turtas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nukentėjusysis A. L. nurodė mažiau pagrobtų daiktų, tačiau vėliau savo parodymus patikslino. Jis aiškiai ir detaliai nurodė pagrobtų daiktų kiekį ir vertę. Taip pat nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nustatyta, kad įrengimai buvo veikiantys, prižiūrėti, o įrankiai ir medžiagos buvo naudojamos darbui. Nukentėjusysis A. L. parodė, kad nustatydamas pagrobtų daiktų vertę rėmėsi skelbimais, ieškojo duomenų turguose bei komisuose. Kaip jau buvo minėta, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. L. parodymais, nes tiek iš dalies rašytiniai duomenys, tiek liudytojų V. R., L. L., V. A., H. P. parodymai patvirtina tai, jog A. L. buvo įsigijęs frezavimo, tekinimo stakles, turėjo metalo ruošinių, įvairių įrankių reikalingų darbui bei tose patalpose liudytojai yra matę ir nukentėjusiojo asmeninių daiktų.Pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismui buvo pateiktas Retrospektyvinės vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktas, kuriame buvo įvertinta metalo tekinimo staklių, modelis IŽ 250ITBM 01 ir metalo frezavimo staklių, modelis 675 bei 3 tonų plieninių ruošinių tekinimui, vertė. Šiame akte buvo nurodyta žymiai mažesnė daiktų vertė nei nurodė nukentėjusysis A. L.. Tačiau teismo posėdyje apklaustas tyrimą atlikęs J. U. parodė, kad atliekant tyrimą jam nebuvo žinomos bylos aplinkybės, todėl ir atliko tokį vertinimą. Gavus daugiau duomenų išvada pasikeistų, tačiau išvada būtų tiksli tik tuo atveju, jei būtų pagrobti daiktai sulyginti su analogiškais daiktais esančiais pardavime. Tačiau to padaryti nėra galimybės, nes pagrobtų daiktų nėra. Atsižvelgiant į J. U. paaiškinimus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pagrobto turto vertė nustatyta neteisingai.Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada, nes bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, laikantis visų BPK numatytų įrodymų tyrimo taisyklių. D. U. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji kvalifikuotos vagystės požymiai, todėl jie teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.Taip pat nėra pagrindu sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su bausmės paskyrimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas D. U. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, į tai, jog nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bei vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui bausmę atsižvelgė, kad D. U. veikdamas tiesiogine tyčia padarė sunkų nusikaltimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad D. U. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą bei ankstesnių nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kolegijos nuomone, būtent apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Kolegija konstatuoja, kad D. U. paskirta teisinga bausmė, kuri nėra aiškiai per griežta, neprieštarauja teisingumo principui.Apeliaciniame skunde nuteistojo D. U. gynėja nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš D. U. priteisti nukentėjusiajam A. L. 289,62 Eur (1000 litų) neturtinės žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam A. L. priteista 289,62 Eur neturtinei žalai atlyginti yra nustatyti atsižvelgiant į sukeltas pasekmes, jas padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra užtikrintas protingas balansas (pusiausvyra) tarp realios kompensacijos už nukentėjusiojo A. L. patirtą diskomfortą, stresą, išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų paisymo.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, bylą nagrinėjant pagal nuteistojo D. U. gynėjos apeliacinį skundą, dalyvavo nukentėjusiojo A. L. atstovė advokatė R. Kalkauskienė. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam A. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 2 d. ir 2016 m. birželio 20 d. sprendimais buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nustatyta, kad už nukentėjusiajam A. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 324,46 Eur, todėl ši suma turi būti priteista iš nuteistojo D. U..Taip pat byloje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautos pažymos dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam D. U., prašant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo D. U.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas netenkinamas, kadangi BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinimo ir gynybos pusių dalyvavimas yra būtinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Dėl šių aplinkybių Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo D. U. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. U. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo D. U. 324,46 Eur valstybei už nukentėjusiajam A. L. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Albinas AntanaitisSvetlana JurgaitienėRimas Švirinas