- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-22
- Bylos Nr.
- e2S-297-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00045-2026-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- A. M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. M. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui A. R. (toliau – ir atsakovas) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, kuriuo ieškovė taip pat prašė iki šios bylos išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. R. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti po 327,00 Eur kas mėnesį mokamą laikiną išlaikymą D. R., lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 3) nustatyti atsakovo laikiną bendravimą su nepilnamečiu vaiku D. R. tokia tvarka: pereinamuoju laikotarpiu 3 (tris) mėnesius atsakovas bendrauja su vaiku tik dalyvaujant psichologui ar kitam kompetentingam specialistui; pasibaigus 3 (trijų) mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), be nakvynių, vaiką pasiimdamas 12:00 val. ir grąžindamas 18:00 val. į vaiko gyvenamąją vietą (nustatytą su ieškove).
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašyme nurodė, kad atsakovas ilgą laiką sistemingai trukdė ieškovei bendrauti su vaiku, nevykdė nustatytos bendravimo tvarkos, o vėliau siekė procesinėmis priemonėmis apriboti ieškovės kontaktą su vaiku. Ieškovė nurodė, jog byloje yra duomenų, kad vaikas bijo atsakovo, nurodė nenorą grįžti pas tėvą, o baimę sieja su tuo, kad tėvas būdavo apsvaigęs nuo alkoholio ir smurtaudavo prieš sutuoktinę, be to, atsakovui (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas (duomenys neskelbtini), apimantis ir draudimą nesiartinti prie kartu gyvenančių vaikų, įskaitant šalių dukrą, atsakovas šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos, o jo teisinė situacija yra neapibrėžta dėl sulaikymo (duomenys neskelbtini). Ilgą laiką vaiko ryšys su ieškove buvo iš esmės nutrūkęs, ryšio atkūrimas pradėtas tik neseniai, ir vaikas šiuo metu adaptuojasi prie naujos realybės. Laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes tik taip iki bylos išnagrinėjimo bus užtikrintas vaiko interesų realus įgyvendinimas – fizinis ir emocinis saugumas, gyvenimo sąlygų stabilumas, kasdienės priežiūros tęstinumas ir prognozuojama aplinka. Nurodė, kad laikinos bendravimo tvarkos nustatymas yra būtinas, siekiant užtikrinti vaiko teisę palaikyti ryšį su tėvu, tačiau tuo pačiu – maksimaliai apsaugoti vaiko psichologinę gerovę ir fizinį saugumą bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Ieškovė nurodė, kad vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su ja, ieškovė kasdien tenkina vaiko poreikius ir patiria nuolatines išlaidas, todėl priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 327,00 Eur.
3. Atsakovas atsiliepimo į prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių šeima Tarnybai žinoma, vaiko teisių pažeidimai registruoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kai buvo gauti pranešimai dėl galimai nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų (konfliktas tarp sutuoktinių, vaiko motina pageidauja atkurti ryšį su vaiku, motina 4 metus nematė dukters, nori atkurti ryšį su dukra), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kai buvo gauti pranešimai dėl galimai nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų (gautas (duomenys neskelbtini), skirtas vaiko senelei; pranešimas, kad vaikas likęs be biologinių tėvų globos; gautas (duomenys neskelbtini)vaiko tėvui). Ieškovės šeimai ir atsakovo šeimai buvo inicijuota atvejo vadyba ir teikiamos paslaugos. Tarnyba nurodė, kad vaikas nenori gyventi su tėvu, šiuo metu vaiko ir tėvo emocinis ryšys susilpnėjęs, tėvui egzistuoja rizika dėl nusikalstamos veikos prarasti galimybę vykdyti tėvo pareigas, tuo tarpu ieškovės emocinis ryšys su dukra kuriasi, šalių nepilnametė dukra pozityviai vertina gyvenimą su biologine motina, kurios šeimai taikomos socialinės priežiūros paslaugos, siekiant atkurti motinos ir dukters emocinį ryšį. Tarnyba neturi duomenų apie ieškovės negebėjimą pasirūpinti vaiku, todėl, Tarnybos vertinimu, nepilnamečio vaiko D. R. gyvenamosios vietos pakeitimas ir laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiai dienai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat Tarnybos vertinimu, ieškovės prašomas 327,00 Eur laikino išlaikymo dydis atitiktų nepilnametės dukters interesus.
5. Tarnyba taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko išreikštą nenorą bendrauti su tėvu, vaiko ir tėvo saugaus artimo emocinio ryšio susilpnėjimą, Tarnybos nuomone, atsakovo bendravimui su dukterimi turėtų būti nustatytas pereinamasis etapas – siekiant atkurti/sustiprinti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo emocinį ryšį, atsakovas laikinai bendrautų su dukra be nakvynių, stebint specialistams, o sustiprėjus vaiko ir tėvo emociniam ryšiui, laikinas bendravimas galėtų vykti pagal ieškovės siūlomą laikiną bendravimo tvarką, o būtent: kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), be nakvynių, vaiką atsakovui pasiimant 12:00 val. ir grąžinant 18:00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Tarnybos vertinimu, tikėtina, jog tokiu būdu bus geriausiai atliepta vaiko gerovei, jo emocinei sveikatai bei užtikrinti geriausi vaiko interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. sausio 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nustatė nepilnamečio vaiko D. R. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su motina A. M., priteisė iš atsakovo A. R. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. R. po 327,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2026 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedė ieškovei išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė laikinąją atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. R. tvarką: 1) pereinamuoju laikotarpiu 3 (tris) mėnesius atsakovas bendrauja su vaiku tik dalyvaujant psichologui ar kitam kompetentingam specialistui; 2) pasibaigus 3 (trijų) mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), be nakvynių, vaiką pasiimdamas 12:00 val. ir grąžindamas 18:00 val. į vaiko gyvenamąją vietą (nustatytą su ieškove).
7. Teismas nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, santykiai su sutuoktine, kurios nuosavybėje atsakovas gyveno, pašliję, šalių dukra išreiškė nenorą gyventi su tėvu, nes jo ėmė bijoti, šiuo metu vaiko ir tėvo emocinis ryšys susilpnėjęs, tėvui egzistuoja rizika dėl nusikalstamos veikos prarasti galimybę vykdyti tėvo pareigas. Byloje nėra duomenų, kad šalių nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Tarnybos atstovė išvadoje patvirtino, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiai dienai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėjo, kad po šalių santuokos nutraukimo, motinos ir vaiko ryšys faktiškai nutrūko dėl atsakovo veiksmų, šiuo metu ieškovės emocinis ryšys su dukra kuriasi. Atsižvelgęst į tai, šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
8. Teismas vertino, kad šalių nepilnamečio vaiko laikinam išlaikymui per mėnesį prašoma 327,00 Eur suma laikoma protinga ir pagrįsta, proporcinga nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai.
9. Kadangi byloje buvo nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys kartu negyvena, jų santuoka yra nutraukta, šiuo metu tėvas gyvena skyriumi nuo dukros, teismo vertinimu, laikinos bendravimo tvarkos nustatymas užtikrins šalių dukters teisę į bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu. Sprendė, kad reikalingas 3 mėnesių laikotarpis pakankamas tinkamai sustiprinti atsakovo ir dukters ryšį, o bendravimo tvarkos nustatymas be nakvynių atitinka vaiko interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti 2026 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10.1. Apelianto teigimu, teismas, tenkindamas ieškovės A. M. prašymą, rėmėsi nepakankamai patikrintomis ir vienašališkomis aplinkybėmis, neįvertino visumos faktinių duomenų bei neatsižvelgė į realią nepilnametės dukros D. R. iki nutarties priėmimo susiklosčiusią gyvenimo situaciją. Atsakovas pažymi, kad nepilnametė dukra daugiau kaip septynerius su puse metų augo kartu su biologiniu tėvu saugioje, stabilioje ir jai įprastoje aplinkoje, tarp atsakovo ir dukros niekada nebuvo kilę konfliktų, juo labiau – smurtinio pobūdžio incidentų, o jų tarpusavio ryšys buvo glaudus ir nuosekliai palaikomas. Atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, transporto priemonę, pastovias pajamas ir darbą, yra socialiai atsakingas ir rūpestingas tėvas, kuris ilgą laiką vienas rūpinosi savo dukra – D. R.. Tuo tarpu ieškovė A. M., atsakovo vertinimu, nuslėpė esminę aplinkybę – (duomenys neskelbtini), kuria serga ir nuo kurios nesigydo, nors ši aplinkybė turi tiesioginę reikšmę nepilnametės vaiko emocinei ir psichinei gerovei bei turėjo būti vertinama sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo nuomone, negrąžinus vaiko į jam įprastą, saugią aplinką kartu su tėvu, kyla reali ir pagrįsta grėsmė nepilnametės psichologinei ir emocinei raidai, ypač atsižvelgiant į vaiko amžių ir padidintą imlumą neigiamai įtakai, todėl priimta nutartis neatitinka geriausių vaiko interesų principo ir turi būti panaikinta.
10.2. Mano, kad svarbi faktinė aplinkybė, kurią nustatė ir pirmosios instancijos teismas, yra tai, jog 2019 m. liepos 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. e2YT-11973-454/2019 nutraukė ieškovės A. M. ir atsakovo A. R. santuoką ir nepilnametės D. R. gyvenamąją vieta nustatė su tėvu. Tai reiškia, kad ieškovės ir mažametės dukters interesai yra užtikrinti ir situacija teisiškai sureguliuota 2019 m. liepos 22 d. teismo sprendimu, tačiau į šią teisiškai reikšmingą faktinę aplinkybę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nepilnametės D. R. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove A. M., netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir nukrypdamas nuo geriausių vaiko interesų principo. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, atsakovas A. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje sudarytos visos būtinos ir tinkamos sąlygos nepilnametei dukrai gyventi, vystytis ir jaustis saugiai. Nuo (duomenys neskelbtini), kai teismo sprendimu nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, jis nuosekliai, be pertraukų ir be jokios pagalbos iš ieškovės rūpinosi judviejų dukra, ją išlaikė, tenkino jos kasdienius, sveikatos, ugdymo ir emocinius poreikius.
10.4. Nurodo, kad ieškovė A. M. faktiškai visiškai nedalyvavo dukters gyvenime – jos nelankė, nesidomėjo vaiko sveikata, ugdymu ar kasdienybe, nors visos galimybės palaikyti ryšį buvo sudarytos. Tokia ieškovės elgsena patvirtina, kad stabilus ir nuoseklus vaiko ryšys buvo susiformavęs būtent su atsakovu, todėl teismo išvada apie vaiko interesus neatitinka realios iki ginčo egzistavusios situacijos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų blogas tėvas savo dukrai. Byloje nėra duomenų apie atsakovo, kaip vaiko tėvo netinkamai atliekamas pareigas ar netinkamą auklėjimą.
10.5. Mano, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai apskritai liko neįvertinę aplinkos, kurioje vaikas gyventų su savo motina tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, to pasėkoje buvo priimta nepagrįsta ir neteisėta nutartis nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove. Nepaisant to, kad ji neturi stabilios ir nepilnamečiui vaikui pritaikytos aplinktos, bet taip pat ieškovė, kiek atsakovui yra žinoma, neturi nuolatinių pajamų, neturi pastovaus darbo. Visos šios aplinkybės tik dar kartą įrodo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai visiškai be jokio pagrindo nusprendė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. M..
10.6. Teigia, kad yra netikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi ieškovės santykiai su nepilnamečiu vaiku yra prasti, D. R. visą savo gyvenimą augo su tėvu, ji ieškovės nepažįsta, jos nelaiko motina. Ieškovė visą laiką gyveno atskirai, jokių pastangų dalyvauti dukters gyvenime ji nedėjo, nepalaikė jokio ryšio su dukra, su ja nesusitikdavo, nebuvo suinteresuota nei dukros materialiniu išlaikymu, nei jos ugdymo pasiekimais, nei jos gerove. Ieškovė, nepilnamečio vaiko motina, visą tą laikotarpį, kol atsakovas vienas pats rūpinosi vaiku, dukra nesidomėjo, su ja nepalaikė jokio kontakto. Visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina faktą, kad šiuo metu pirmosios instancijos teismo nustatyta D. R. laikinoji gyvenamoji vieta su motina, nėra tinkama ir saugi gyventi nepilnamečiui vaikui.
10.7. Atsakovas taip pat pažymi, kad staigus nepilnametės elgesio ir požiūrio į tėvą pasikeitimas sutapo su konflikto tarp atsakovo ir jo dabartinės sutuoktinės J. R. paaštrėjimu, todėl yra pagrįstų abejonių, jog vaikas galėjo būti paveiktas trečiųjų asmenų, siekusių atsakovui nepalankaus sprendimo. Atsakovo laikinu sulaikymu buvo pasinaudota siekiant dirbtinai pakeisti iki tol egzistavusią vaiko gyvenimo tvarką ir eliminuoti atsakovą iš dukros kasdienio gyvenimo. Nepaisant to, kad atsakovas yra tėvas, kuris nuo dukros mažumės ją augino ir užtikrino stabilų bei saugų gyvenimą, teismas neįvertino aplinkybės, jog vaiko perdavimas ieškovei buvo atliktas staiga, neatsižvelgiant į emocinio ryšio nebuvimą.
10.8. Nurodo, kad ieškovė pateikia nepagrįstus teiginius apie tariamą atsakovo alkoholio vartojimą ir smurtą, nors šie teiginiai visiškai neatitinka tikrovės ir yra melagingi. Šis sistemingas neteisingų faktų pateikimas ne tik menkina ieškovės patikimumą teisme, bet ir kelia realią riziką neteisingam teismo sprendimui, todėl turi būti vertinamas kaip reikšminga aplinkybė nagrinėjant šią bylą.
10.9. Pasak apelianto, vaiko gyvenime atsakovas visą laiką užtikrino nuoseklų ir tinkamą bendravimą, rūpinosi vaiko kasdieniais, ugdymo, sveikatos ir emociniais poreikiais, o ieškovė savo sprendimu ilgą laiką visiškai apleido dukrą, parodydama visišką nesidomėjimą jos gerove.
10.10. Be to, atsakovas pabrėžia, kad ieškovė kreipdamasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sąmoningai nuslepia esmines aplinkybes apie save – kad ji serga (duomenys neskelbtini), kurio ilgą laiką nesigydė. Liga progresavo, ir atsakovui kyla rimtų pagrįstų baimių dėl nepilnametės gerovės, nes dabartinė laikinai nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ieškove kelia realią grėsmę jos psichologinei ir emocinei sveikatai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą.
Šalies argumentai
11.1. Ieškovės teigimu, atsakovas savo skundą grindžia daugiausia praeities aplinkybėmis, tačiau teismas pagrįstai vertino dabartinę situaciją, kuri iš esmės pasikeitė (duomenys neskelbtini): atsakovas buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), vaikas liko be įstatyminių atstovų, buvo taikytas (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) vaikas faktiškai gyvena su ieškove, ieškovės namuose. Būtent dabartinė faktinė padėtis ir realios grėsmės vaiko saugumui bei stabilumui yra lemiamos sprendžiant dėl laikinųjų priemonių.
Atsiliepimas
11.2. Atsakovo teiginiai, kad vaikas nepatyrė smurto ir neva nėra jokio pagrindo pereinamajam bendravimo etapui, prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Atsakovui (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas (duomenys neskelbtini), apimantis ir draudimą nesiartinti bei nebendrauti su pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu gyvenančiais vaikais, įskaitant šalių dukrą. Vaiko teisių apsaugos institucija išvadoje nurodė, kad vaikas išreiškė nenorą bendrauti ir gyventi su tėvu dėl patirto išgąsčio bei anksčiau buvusio tėvo fizinio smurto. Todėl pereinamojo laikotarpio nustatymas (bendravimas dalyvaujant specialistui) yra proporcinga ir vaiko interesus atitinkanti priemonė, užtikrinanti vaiko psichologinį saugumą ir laipsnišką ryšio atkūrimą.
11.3. Nurodo, kad nors atsakovas skunde remiasi tariama ieškovės liga ir iš šios prielaidos daro kategorišką išvadą, kad ieškovė negali rūpintis vaiku, ieškovei nėra ir niekada nebuvo apribota motinos valdžia, o atsakovas šioje byloje nepateikė jokių objektyvių ir aktualių medicininių duomenų, patvirtinančių ieškovės sveikatos būklę ar jos įtaką tėvystės funkcijų vykdymui.
11.4. Teigė, kad ieškovė nuosekliai siekė atkurti ryšį su dukra - ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos instituciją, prašė pagalbos organizuojant bendravimą, tačiau atsakovas elgėsi pasyviai, kartais atsisakydavo institucijai suteikti galimybę bendrauti su juo ir vaiku.
11.5. Pažymi, kad nuo vaiko perdavimo ieškovei atsakovas realiai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo ir priežiūros. Atsakovas nesiekė suorganizuoti nei vieno susitikimo su nepilnamečiu vaiku. Net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei iki šiol nėra žinoma apie atsakovo mokėjimus vaikui išlaikyti.
11.6. Ieškovei atsakovo finansinės galimybės ir turtinė padėtis kelia pagrįstų abejonių dėl jo gebėjimo užtikrinti vaiko poreikius, jis neturi registruoto turto, turi finansinių įsipareigojimų bei daugiau išlaikytinių. Ieškovė faktiškai užtikrina vaiko kasdienę priežiūrą ir nuo (duomenys neskelbtini) realiai kuria vaikui stabilų režimą bei saugią aplinką. Ieškovė bendradarbiauja su atsakovo sutuoktine vaiko labui, konsultuojasi su specialistais dėl vaiko emocinių poreikių ir imasi priemonių ryšiui su dukra nuosekliai atkurti. Ieškovė yra socialiai stabili (yra baigusi ne vienus mokslus, tęsia studijas) ir turi realias galimybes pasirūpinti dukra.
11.7. Teigia, kad vaiko teisių apsaugos institucija nurodė, kad vaikas pozityviai vertina gyvenimą su biologine motina. Ieškovės ir dukros santykiai yra geri: vaikas su ieškove gyvena, adaptuojasi, išreiškia prieraišumą. Todėl atsakovo teiginiai apie ryšio nebuvimą yra nelogiški ir nepagrįsti, ypač atsižvelgiant į tai, kad vaikas šiuo metu gyvena su ieškove.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
13. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11973-454/2019 buvo nutraukta A. M. ir A. R. santuoka ir šalių nepilnametės D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių dukra visą laiką gyveno su tėvu, ryšys su motina nebuvo kuriamas, tačiau ieškovė teikė vaikui išlaikymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dėl ko vaiko teisių specialistų buvo sprendžiamas klausimas dėl D. R. laikinosios priežiūros. Kadangi mergaitė ryšio su biologine motina nepalaikė, buvo nuspręsta vaiką palikti jam artimoje aplinkoje, atsakovo sutuoktinės globoje. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyrius atsakovui paskyrė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas įpareigotas nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu gyvenančių vaikų, įskaitant šalių dukrą, ir nors apeliantas nurodo argumentus, kad jis niekada nesukėlė savo nepilnamečiai dukrai smurto ir ši aplinkybė prieštarauja objektyviai tiesai, įrodymų, paneigiančių (duomenys neskelbtini) paskyrimą ar patvirtinančių (duomenys neskelbtini) panaikinimą, nepateikė.
16. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių specialistai organizavo atvejo vadybos posėdį, kurio metu nuspręsta nuo (duomenys neskelbtini) nutraukti vaiko laikinąją priežiūrą, atsižvelgus į vaiko išreikštą norą, jis liko pas atsakovo sutuoktinę, nurodyta, kad vaiko priežiūra priklauso abiems tėvams, taip pat nurodyta ieškovei kuo griečiau kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovei ir D. R. lankyti psichologo konsultacijas, tęsti ieškovei socialines paslaugas.
17. Be to, atliekant vaiko situacijos vertinimą, vaiko teisių specialistai bendravo su šalių dukra ją prižiūrinčio asmens namuose (duomenys neskelbtini), mergaitė pasakojo, jog ji turi dvi mamas, pasakojo, kad su mama (duomenys neskelbtini) bendrauti sekasi labai gerai, teigė, jog jai gerai ir pas mamą (duomenys neskelbtini) ir pas mamą (duomenys neskelbtini), mergaitės buvo klausiama, kaip ji reaguotų jei nuo šiol tektų gyventi su mama (duomenys neskelbtini), vaikas atsakė, jog gal gerai reaguotų. Kalbėdama apie tėtį mergaitė išreiškė baimę ir nerimą, nurodė, kad „namuose daug džiaugsmo, kai nėra tėčio“, pasakojo, kad susitikti su tėčiu nebenori, kad jis visada būna piktas, „duoda per šikną su diržu“, kad būdamas namuose dažnai gerdavo alkoholį.
18. Tarnybos išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma, kad specialistams atliekant vaiko situacijos vertinimą ((duomenys neskelbtini)), buvo susisiekta telefonu su vaiko pamote, kuri patvirtino, jog vaikas šiuo metu gyvena su biologine motina. Tarnyba nurodė teismui, kad atsižvelgus į tai, kad vaikas nenori gyventi su tėvu, šiuo metu vaiko ir tėvo emocinis ryšys susilpnėjęs, tėvui egzistuoja rizika dėl nusikalstamos veikos prarasti galimybę vykdyti tėvo pareigas, tuo tarpu ieškovės emocinis ryšys su dukra kuriasi, šalių nepilnametė dukra pozityviai vertina gyvenimą su biologine motina, kurios šeimai taikomos socialinės priežiūros paslaugos, siekiant atkurti motinos ir dukters emocinį ryšį, be to, Skyrius neturi duomenų apie ieškovės negebėjimą pasirūpinti vaiku, todėl, Skyriaus vertinimu, nepilnamečio vaiko D. R. gyvenamosios vietos pakeitimas ir laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiai dienai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
20. Atskiruoju skundu apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigdamas, kad jis vienintelis visą laiką rūpinosi dukra, kad ieškovė neturi ryšio su dukra, kad dėl (duomenys neskelbtini) negalės ja tinkamai pasirūpinti.
Visų pirma, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų, susijusių su ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimu, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, CK 3.3 straipsnio, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
21. Laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjant ginčus šeimos teisiniuose santykiuose tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
22. Nors apeliantas teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu su atsakovu, ir, pasak apelianto, tai turi esminę reikšmę šioje byloje, pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo ar bendravimo su juo tvarkos neįgyja res judicata galios, nes pasikeitus aplinkybėms bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ar bendravimo tvarkos pakeitimo. Vien aplinkybė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ir vaiko išlaikymo neapriboja procesinės galimybės pagal vieno iš tėvų pareikštą ieškinį iškeltoje civilinėje byloje spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jas taikyti, jeigu yra nustatyti joms taikyti įstatyme keliami pagrindai.
23. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą, kas, kaip matyti iš susiklosčiusios situacijos, buvo būtina šioje byloje. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šiuo metu šalių dukra gyvena su motina, t. y. faktinė situacija yra iš esmės pasikeitusi, po atsakovo sulaikymo atsakovas nebegalėjo pasirūpinti dukros priežiūra, dėl ko palaipsniui atkuriant bendravimą dukros priežiūra perėjo motinai. Nors apeliantas nurodo argumentus, kad jis tinkamai rūpinosi dukra, bylos duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra šiuo metu nenori grįžti gyventi pas tėvą. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad nuo šių metų kovo mėn. vidurio vyksta jo susitikimai su dukra dalyvaujant specialistui.
24. Atsakovo nuomone, negrąžinus vaiko į jam įprastą, saugią aplinką kartu su tėvu, kyla reali ir pagrįsta grėsmė nepilnametės psichologinei ir emocinei raidai, ypač atsižvelgiant į vaiko amžių ir padidintą imlumą neigiamai įtakai, todėl priimta nutartis neatitinka geriausių vaiko interesų principo ir turi būti panaikinta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti priešingai – vaiko grąžinimas tėvui gali lemti grėsmę vaiko teisėtiems interesams. Svarbu tai, kad šalių dukra yra pakankamo amžiaus išsakyti savo nuomonę dėl gyvenimo su vienu iš tėvų, pagal šiuo metu byloje esančius duomenis, mergaitė gyventi su tėčiu nenori, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovo ir dukros ryšys atkuriamas palaipsniui šiuo metu susitikimuose dalyvaujant specialistui. Šalių dukra vaiko teisių specialistams aiškiai nurodė, kad jai bendrauti ir būti su motina patinka, ji jaučiasi gerai, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė priima specialistų pagalbą ryšio su vaiku atkūrimo klausimu, akivaizdu, kad vaikui teigiamai atsiliepiant apie motiną, atsakovo argumentai apie skundžiama nutartimi keliamą grėsmę nepilnametės psichologinei ir emocinei raidai yra nepagrįsti, o argumentai apie mergaitės padidintą imlumą neigiamai įtakai neįrodyti ir deklaratyvūs.
25. Apeliantui argumentuojant, kad ieškovė negali tinkamai pasirūpinti dukra, kad ji turi sveikatos problemų ir pan., pažymėtina, kad šias nurodomas aplinkybes atsakovas privalėjo pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Šiuo metu byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie netinkamą šalių dukros priežiūrą, apie ieškovės netinkamą psichinę būklę ar pan., priešingai, Tarnybos išvadoje nurodoma, kad Tarnyba neturi duomenų apie ieškovės negebėjimą pasirūpinti vaiku.
26. Apeliacinės instancijos teismas rezoliucija priėmė į bylą atsakovo 2026 m. balandžio 20 d. papildomai pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau papildomų paaiškinimų nagrinėdamas atskirąjį skundą nevertina, kadangi pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Visgi, apelianto papildomai pateikti rašytiniai įrodymai taip pat nepagrindžia apelianto dėstomų aplinkybių apie ieškovės keliamą grėsmę vaikui, apie nesugebėjimą ja pasirūpinti ir pan. Priešingai, atsakovo pridėti 2023 m. dokumentai netiesiogiai patvirtina, kad ieškovė ne savo noru prarado ryšį su dukra, matyti, kad ieškovė dėjo pastangas atkurti šį ryšį, matytis su dukra, dėl to kreipėsi į specialistus, todėl apelianto skunde nurodyti argumentai apie vaiko apleidimą, nesidomėjimą ja iš ieškovės pusės nėra objektyviai pagrįsti.
27. Svarbu ir tai, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, kuri vykdoma skubiai, į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą, galimus vaiko teisių pažeidimus, grėsmę vaiko psichinei gerovei gyvenant su ieškove, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės šeimai teikiama specialistų pagalba, todėl nėra pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, yra pažeidžiami vaiko teisėti interesai ar vaikui keliama įvairiapusė grėsmė.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąja apsaugos priemonę ir šioje proceso stadijoje nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.
29. Nors apeliantas nesutinka su visa skundžiama nutartimi, argumentų nei dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio, nei dėl laikinos bendravimo tvarkos nepateikė. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su motina, bei siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, pagrįstai taikė laikinąja apsaugos priemonę ir priteisė nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą iš atsakovo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagrįsta ir teisėta laikytina ir skundžiamos nutarties dalis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, ji priimta atsižvelgus į tai, kad byloje nustatytas susilpnėjęs atsakovo ir nepilnametės dukters ryšys, o bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu, t. y. pereinamojo laikotarpio metu, atsakovas su dukra bendrauja padedant specialistams, taip palaipsniui atstatant tėvo ir dukters socialinį ryšį.
30. Byloje nustačius, kad vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiuo metu užtikrina geriausius nepilnamečio vaiko interesus dėl paties vaiko išsakytos nuomonės ir susilpnėjusio vaiko ir tėvo ryšio, kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su atsakovo gyvenamąja vieta, darbu ir pan., iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
31. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai šiame bylos etape nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, t. y. būtinybės ginčo metu laikinai užtikrinti šalių nepilnametei dukrai stabilią gyvenamąją vietą, teisę į reguliarų reikalingą išlaikymą bei laikiną bendravimo tvarką su atsakovu (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnis). Dėl to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.