- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- 1-745-311/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-0-00002-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- R. A.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta - Jonavos r. sav., šiuo metu atlieka bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje- pataisos namuose Kaune, Technikos 34, teistas:
1) 2013-07-26 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 str. 2 d. (3 veikos) laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, tęsti mokslą, taip pat neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2) 2015-05-12 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (37 veikos), BK 178 str. 4 d.,
BK 22 str. 1 d.178 str. 2 d., BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (3 veikos)-laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 str. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2017-02-13 įsakymu Nr.1-42, su kuriuo jis 2017-02-14 buvo pasirašytinai supažindintas ir įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 242 str. už vengimą sugrįžti į kardomojo įkalinimo vietą, 2017-02-14, apie 10.00 val., laikinai išleistas trumpalaikei išvykai į namus, adresu (duomenys neskelbtini) turėdamas pareigą 2017-02-17, 10.00 val., sugrįžti į šią įkalinimo įstaigą toliau atlikti jam 2015-05-12 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namus grįžo tik 2017-02-17, apie 14.30 val., nesant tam svarbios priežasties, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 str.
Kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje- pataisos namuose jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Nuo 2017-02-14 10 val. iki 2017-02-17 10 val. pagal direktoriaus įsakymą jam buvo leista nuvykti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Prieš išleidžiant iš įstaigos, jis buvo pasirašytinai buvo supažindintas su šiuo įsakymu, taip pat pasirašė pasižadėjimą sugrįžti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių- pataisos namus nustatytu laiku, buvo įspėtas dėl atsakomybės už nesugrįžimą į laisvės atėmimo vietą nustatytu laiku.
2017-02-14 10 val., išleidus iš įkalinimo įstaigos, jis nuvyko pas mamą S. A. į Jonavos rajoną. Pas mamą praleido vieną dieną, aplankė artimųjų kapus, pabendravo su mama. Sekančią dieną, ryte įsėdo į traukinį ir nuvyko į Vilnių pas seserį B. A., nes paskambinusi sesuo pasiūlė atvykti ir apsistoti pas ją. Pas seserį nuvyko, nes sesuo nesutaria su mama, todėl ji negalėjo atvykti pas mamą. Sesuo jį pasitiko Vilniaus traukinių stotyje ir jie kartu nuvyko į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis nemanė, kad išėjęs į trumpalaikę išvyką, negali aplankyti kitų asmenų, esančių kituose miestuose, nors su įsakymu, kur buvo nurodyta kaltinamojo trumpalaikės išvykos vieta, buvo susipažinęs. Pas seserį R. A. praleido dvi dienas. 2017-02-16 vakarą praleido bendraudamas su seserimi, žiūrėjo filmus iki trijų nakties ir tik tuomet nuėjo miegoti. Sesuo pažadėjo jį laiku prikelti. Kai jis ryte atsikėlė pirmas, pamatė, kad jau 9 valanda. Suprato, jog laiku į įstaigą nesuspės grįžti, todėl nedelsiant paskambino iš sesers mobiliojo ryšio telefono įstaigos darbuotojams ir pranešė, kad nesuspės sugrįžti nustatytu laiku į pataisos namus, nes pramiegojo. Taip pat pareigūnus informavo, kad pasistengs sugrįžti į įstaigą iki 13 val., nes yra išvykęs pas seserį (duomenys neskelbtini). Būdamas pas seserį, jokio alkoholio nevartojo, į įstaigą planavo sugrįžti laiku. Paskambinęs pareigūnams, jis nedelsiant apsirengė ir kartu su seserimi išvyko į Vilniaus autobusų stotį, tačiau pavėlavo į ekspreso autobusą, kuris turėjo išvažiuoti 11.15 val., t.y. autobusas buvo ką tik išvažiavęs. Sulaukęs kito ekspreso autobuso 12.50 val., jis išvyko į Kauną. Į Kauno autobusų stotį jis atvažiavo 14.30 val., joje R. A. pasitiko pareigūnai ir parsivežė į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių- pataisos namus. Įstaigoje buvo 14.30 val.
Kadangi kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius- pataisos namų psichologė A. K., kuri nurodė, kad R. A. pažįsta nuo pirmos dienos, kai jis atvyko į pataisos namus. Nuo pat pirmos dienos jis išsiskyrė savo vidine kultūra, atsakomybe, jis neturėjo nei vienos nuobaudos, tik paskatinimus, emociškai yra stabilus, nekonfliktiškas, pakankamai pareigingas, paklusnus. Vėliau R. A. buvo perkeltas į visuomenės integracijos skyrių, kuriame yra gerai besielgiantys nuteistieji. R. A. yra atsakingas, pareigingas, sąžiningas. Bendraujant su R. A., jis pilnai prisiėmė atsakomybę, sakė, kad čia yra tas stabtelėjimas, kuris jam leis pakeisti požiūrį į gyvenimą. Jis visose programose noriai dalyvavo. R. A. pastovių konsultacijų su ja neturėjo, ji konsultuodavo jį tik pagal poreikį. Jis yra meninės sielos žmogus.
Kadangi 2017-02-17 10 val. Kauno tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose nesulaukė R. A., buvo sušaukta komisija ir svarstoma, kodėl jis neatvyko. Ji pati 98 procentais tikėjo, kad kaltinamasis pramiegojo. Buvo pasvarstymų, kad gal jis alkoholio vartojo, gal apsvaigęs. Sugrįžusį R. A. patikrino ir nustatė, kad alkoholio ar narkotikų jis nenaudojo. Po to kaltinamasis ilgai bendravo su A. K., ji juo patikėjo. Jis sakė, kad pirma aplankė močiutės kapą. Kadangi mamos ir sesers santykiai labai blogi, tai kaltinamasis norėjo aplankyti seserį. Pripažįsta, kad gal buvo ir pataisos namų administracijos klaida, kad aiškiai neišaiškino R. A., kada reikia grįžti ir kokios pasekmės bus pavėlavus.
Dėl R. A. veiksmų įstaigai žala nepadaryta. Tik po šio įvykio pasitikėjimas nuteistaisiais gal ir sumažėjo. Toks atvejis- pirmas. Atostogų išleidžiami tik teigiami nuteistieji. Po šio įvykio kaltinamasis grąžintas į pataisos namus. Jam tai yra smūgis grįžti į blogesnes sąlygas. Jis labai protingai prisiima atsakomybę. Jis aiškina, kad nereikėjo savimi pasikliauti, kad reikėjo žadintuvą užstatyti. Jau negalės vėl būti perkeltas į Visuomenės integracijos skyrių – ten nuteistasis turi turėti „be sargybinio“ statusą.
Liudytojas G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis, kaip Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus- pataisos namų Apsaugos ir priežiūros vyresniojo inspektorius, kad 2017-02-17 13.30 val. gavo nurodymą iš l. e. Apsaugos priežiūros skyriaus viršininko G. L., jog iš trumpalaikės išvykos į namus laiku negrįžo nuteistasis R. A., kuris 12.50 val. iš Vilniaus autobusų stoties autobusu išvyko į Kauną ir Kauno autobusų stotyje bus 14.15 val.. Liudytojas 13.50 val. įstaigos automobiliu atvyko į Kauno autobusų stotį, pamatė, kad 14.10 val. iš autobuso, kuris atvyko iš Vilniaus, išlipo nuteistasis R. A.. Nuteistasis buvo ramus, įlipęs į įstaigos automobilį nieko nekalbėjo. Liudytojas R. A. parvežė į įstaigą ir perdavė Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiajam padėjėjui R. B. (b.l. 30-31).
Liudytoja V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji, kaip Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus- pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistė, dirbdama Socialinės integracijos į visuomenę poskyryje, R. A. nuo 2017-02-14, 10.00 val., iki 2017-02-17, 10.00 val., gavus leidimą trumpalaikei išvykai trims paroms į namus pas mamą adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išlydėjo nuteistąjį. R. A. buvo sutvarkyti visi reikiami dokumentai, išduoti jo asmeniniai pinigai, jis išleistas pro įstaigos vartus. R. A. buvo pilnametis, todėl savarankiškai nuėjo iki troleibusų stotelės ir nuo jos nuvyko iki Kauno autobusų stoties. Prieš išlydint R. A., ji pasirašytinai supažindino R. A. su direktoriaus 2017-02-13 įsakymu Nr. 1-42, kuriame buvo nurodytas išvykimo ir grįžimo į įstaigą laikas bei adresas, kuriuo jis išvyksta gyventi, t.y. mamos adresas (duomenys neskelbtini) Apie R. A. išvyką į namus ir jo gyvenamąją vietą liudytoja raštu informavo Jonavos r. policijos komisariatą, taip pat tą dieną R. A. pasirašė pasižadėjimą sugrįžti nustatytu laiku į pataisos namus. Pasižadėjime R. A. įsipareigojo į įstaigą sugrįžti iki 2017-02-17, 10.00 val., taip pat pasižadėjo, jog, jeigu nenumatytos priežastys jam sutrukdytų laiku sugrįžti į pataisos įstaigą, jis praneš apie tai telefonu ir grįžęs pateiks pavėlavimo priežastį patvirtinančius dokumentus. Taip pat jis pasirašė, jog yra įspėtas dėl atsakomybės už nesugrįžimą į laisvės atėmimo vietą nustatytu laiku. Minėto pasižadėjimo kopiją V. D. įteikė nuteistajam ir jis šį dokumentą išsivežė. 2017-02-17, 9.30 val., liudytojai V.D. pareigūnai pranešė, jog R. A. su jais susisiekė telefonu ir informavo, kad vėluos grįžti į įstaigą, nes pramiegojo ir dabar tik vyksta į Vilniaus autobusų stotį. 2017-02-17, 15.00 val., R. A. po visų pokalbių su pareigūnais grįžo Socialinės integracijos į visuomenę poskyrį. Liudytojai nuteistasis pasakojo, kad trumpalaikės išvykos metu, būnant pas mamą Jonavos r., sesuo jį pasikvietė į Vilnių, ir jis pas ją nuvyko, taip pat pasakojo, kad 2017-02-16 praleido bendraudamas su seserimi ir nuėjo vėlai miegoti, ko pasėkoje nesugebėjo laiku atsikelti, nes pramigo, o jį turėjusi pakelti sesers draugo mama, jo neprikėlė, ir jis pramigo nustatytą laiką. Atsikėlė tik 2017-02-17, 9.00 val., supratęs, jog nespės laiku sugrįžti į įstaigą, apie tai pranešė pareigūnams telefonu. Po to kartu su seserimi nuvyko į Vilniaus autobusų stotį, tačiau pavėlavo į ekspreso autobusą, kuris vyksta tiesiai į Kauną, todėl valandą laiko laukė kito ekspreso autobuso, o į kitus autobusus neįsėdo, nes sesuo sakė, kad jie labai ilgai važiuoja iki Kauno, o ekspreso autobusu bus greičiau. Dėl savo poelgio jis labai gailėjosi, jokių dokumentų pateisinančių vėlavimą, grįžęs nepateikė (b.l. 34-36).
Liudytojas L. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje- pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jis buvo paskirtas į Socialinės integracijos į visuomenę poskyrį, gyvena kartu su R. A. kambaryje Nr. 207. Santykiai draugiški, niekad nekonfliktavo. 2017-02-17, 15.00 val., R. A. grįžo į Socialinės integracijos į visuomenę poskyrį Apie R. A. pavėlavimą liudytojas žinojo, o pats R. A. liudytojui grįžęs pasakojo, kad trumpalaikės išvykos metu jam buvo nurodyta grįžti pas mamą Jonavos r., tačiau, aplankęs mamą, jis nuvyko pas seserį į Vilnių ir, būdamas Vilniuje, 2017-02-17 laiku neatsikėlė ir nespėjo sugrįžti į įstaigą. R. A. pasakojo, kad 2017-02-17, ryte nubudęs iš miego apie 9.00 val., pastebėjo, jog nesuspės laiku sugrįžti, todėl telefonu informavo įstaigos pareigūnus apie esamą situaciją ir kartu su seserimi apsirengęs nuvyko i Vilniaus autobusų stotį, tačiau dar kartą pavėlavo, nes autobusas buvo ką tik išvykęs iš autobusų stoties ir jam teko laukti apie valandą laiko kito autobuso. Jis sakė, kad planavo sugrįžti nustatytu laiku, tačiau netyčia pramiegojo ir dėl to labai gailisi. Dar pasakojo, jog, vykdamas pas seserį, negalvojo, jog tai jam yra draudžiama (b.l. 37-38).
Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis, kaip Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjas, dirbdamas nuo 2017-02-17, 8.00 val., iki 2017-02-18, 8.00 val., pradėjęs tarnybą 2017-02-17, 8.00 val., gavo informaciją, kad nuteistasis R. A. pagal 2017-02-13 direktoriaus įsakymą Nr. 1-42 išleistas trumpalaikei išvykai į namus trims paroms adresu (duomenys neskelbtini) 2017-02-17, 9.15 val., nuteistasis R. A., gim. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) pranešė apie tai, kad nesuspės sugrįžti nustatytu laiku į pataisos namus, nes pramiegojo, atsikėlęs vėliau pasistengs sugrįžti į įstaigą iki 13.00 val., nes yra išvykęs pas seserį adresu (duomenys neskelbtini), nors pagal 2017-02-13 direktoriaus įsakymą Nr. 1-42 turėjo būti adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai liudytojas nedelsiant informavo l. e. Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininką G. L., kuris taip pat susiskambino su R. A., ir pastarasis patvirtino. jog ketina sugrįžti į įstaigą iki 13.00 val. 13.32 val. nesulaukus R. A., buvo dar kartą paskambinta telefonu, juo atsiliepusi moteris pasakė, kad R. A. buvo įsodintas į autobusą, kuris iš Vilniaus autobusų stoties į Kauną išvyko 12.50 val. Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam inspektoriui G. V. buvo nurodyta nuvykti į Kauno autobusų stotį ir į įstaigą parsivežti nuteistąjį R. A.. Sugrįžimo laikas - 14.30 val. Nuteistajam R. A. atliktas neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo testas buvo neigiamas. Grįžęs į įstaigą, R. A. buvo ramus, daug nekalbėjo, bet žodžiu ramiai paaiškino, kad, būdamas pas seserį, adresu (duomenys neskelbtini), pramiegojo, todėl, atsikėlęs iškart sesers telefonu informavo pareigūnus, kad vėluos parvykti į įstaigą. Informavęs pareigūnus jis apsirengė, sesuo palydėjo iki Vilniaus autobusų stoties ir autobusu grįžo į įstaigą (b.l. 25-27).
Liudytojas G. R. ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pačius parodymus, kaip ir liudytojas L. Š. (b.l. 42-43).
Iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-05-12 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. N1-44-737/2015 matyti, kad R. A. yra paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dviem) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose (b.l. 61-99).
Iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus- pataisos namų direktoriaus 2017-02-13 įsakymo Nr. 1-42 “Dėl trumpalaikės išvykos į namus” matyti, kad nuteistajam R. A. buvo leista trims paroms parvykti į namus, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta trumpalaikės išvykos į namus trukmė - 2017-02-14, 10.00 val., iki 2017-02-17, 10.00 val. (b. l. 14).
Žemesnės instancijos teismas
Iš nuteistojo R. A. 2017-02-14 pasižadėjimo sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą matyti, kad R. A. pasižadėjo nustatytu laiku t.y. 2017-02-17 10.00 val., sugrįžti i Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus iš trumpalaikės išvykos už įstaigos teritorijos ribų, taip pat pasižadėjo nedelsdamas pranešti telefonu (duomenys neskelbtini) pataisos įstaigos administracijai, jeigu nenumatytos priežastys sutrukdytų laiku sugrįžti į laisvės atėmimo vietą, o sugrįžęs pateikti pavėlavimo priežastį patvirtinančius dokumentus (b.l. 22).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 242 str. atsako tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys:
tas, kas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.
BK 242 str. obektas yra normali bausmių vykdymo įstaigų ir suėmimą vykdančių įstaigų veikla vykdant arešto, laisvės atėmimo bausmę, suėmimą. Papildomas objektas-visuomenės saugaus gyvenimo sąlygos.
Vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad asmuo, nuteistas laisvės atėmimo bausme, negrįžta laiku į laisvės atėmimo vietą be svarbios priežasties. Svarbia priežastimi gali būti pripažinta sunku liga, transporto avarijha, įvairios stichinės nelaimės ir pan. Šios negrįžimo laiku priežastys turi būti patvirtintos dokumetais. Vengimas grįžti nustatytu laiku gali būti įgyvendinamas ir aktyviais veiksmais, pavyzdžiui, slepiantis, keičiant išvaizdą, išvykstant į kitą vietovę.
BK 242 str. numatytų nusikaltimų sudėtys-formaliosios, todėl šie nusikaltimai laikomi baigtais, kai nuteistasis atlieka veiksmus, rodančius, kad jis be svarbios priežasties laiku negrįžta toliau atlikti bausmės.
BK 242 str. sudėtyje nėra tiesiogiai numatytas tikslas, tačiau pagal šioi nusikaltimo esmę, jo padarymo kaltės turinį ir kitas aplinkybes matyti, kad kaltininkas siekia bent kurį laiką negrįžti į bausmės atlikimo vietą.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog R. A. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2017-02-13 įsakymu Nr.1-42 buvo išleistas trumpalaikei išvykai į namus (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2017-02-17 10 val. iki 2017-02-19 10 val., turėdamas pareigą 2017-02-19 10 val. sugrįžti į šią įkalinimo įstaigą toliau atlikti jam teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai yra, jis buvo tinkamai informuotas ir apie tai, kuriam laikui jis išleidžiamas iš pataisos namų, ir kokiu adresu jis išleidžiamas, ir pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl negrįžimo laiku be pateisinamų priežasčių. Tačiau nustatytu laiku, t.y. 2017-02-17 10 val. R. A. negrįžo, o grįžo keturiomis su puse valandos vėliau, t.y. tos pačios dienos 14.30 val. R. A. nurodė, kad pažeidė pareigą sugrįžti laiku į įkalinimo įstaigą, nes pramiegojo, todėl tokia jo nurodyta negrįžimo į pataisos namus priežastis laikytina nesvarbia. Kaip nurodė R. A., jis, atsikėlęs tos pačios dienos ryte, apie 9 val. ir pastebėjęs, kad laiku sugrįžti negalės, tuoj pat paskambino į pataisos namus, pranešdamas, kad pramiegojo ir informuodamas, kad nedelsiant, pirmu autobusu išvyksta į Kauno tardymo izoliatorių-pataisos namus.
Taigi, surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo R. A. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 242 str.
Dėl BK 37 str.
Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 str. negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausio Teismo senato 2000 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis (BK 8 straipsnio 2 dalis)“ 15 punktas).
Pagal BK 37 str. nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taigi pagal šį įstatymą kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo, teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuivos Aukščiausiosjo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2013, 2K-364/2013).
Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-01-24 kasacinė nutartis Nr. 2K-86/2006).
Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, turi būti atsižvelgta tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.
Nagrinėjamu atveju teismas įvertina nuteistojo R. A. padaryto nusikaltimo požymius – tiek objektyviuosius: R. A. buvo pasirašytinai supažindintas su nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus įsakymu, kuriuo jis buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 242 str. už vengimą sugrįžti į kardomojo įkalinimo vietą ir buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos trumpalaikei išvykai 2017-02-14 10 val., turėdamas pareigą 2017-02-17 10 val. sugrįžti į šią įkalinimo įstaigą toliau atlikti jam teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tiek subjektyviuosius-nustatytu laiku, t.y. 2017-02-17 10 val. negrįžo į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namus, o sugrįžo tik 2017-02-17 apie 14.30 val., nesant tam svarbios priežasties, suvokdamas, kad pažeido jo laikino išleidimo sąlygas.
Teismas taip pat įvertino visus vėlesnius R. A. atliktus veiksmus-atsibudus ryte-9 val. ir supratus, kad laiku negalės grįžti į pataisos namus, tuo pat, t.y. 9.15 val. paskambino į Kauno tardymo izoliatorių-pataisos namus ir informavo atsakingą darbuotoją, kad jis laiku negali grįžti, tačiau tuoj pat sės į autobusą ir išvyks į Kauną. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl R. A. neatvykimo į pataisos namus tęsti toliau bausmės atlikimą nebuvo sutrikdyta šios įstaigos veikla, nebuvo skelbiama R. A. paieška ar imtasi kitų įstatymuose ar pataisos namų taisyklėse numatytų operatyvinių veiksmų, pataisos namai nebuvo priversti eikvoti savo darbo laiko ir finansinius resursus, R. A. veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti ar kryptingi, jie nebuvo nutraukti pareigūnų iniciatyva, o būtent pačio kaltinamojo iniciatyva. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. A. infomavus Kauno tardymo izoliatoriaus-pataisos namų atsakingą darbuotoją, kad jis atvyks autobusu į Kauną, pataisos namų darbuotojas G. V. tiesiog tarnybiniu automobiliu nuvyko į Kauno autobusų stotį ir, R. A. atvykus autobusu į Kauną, jį parvežė į pataisos namus. Be to, patikrinus R. A. dėl girtumo buvo nustatyta, jog jis blaivus.
Be to, kaip matyti iš Kauno tardymo izoliatoriaus-pataisos namų psichologinės A. K. paaiškinimų, po šio įvykio R. A. jau negalės vėl būti perkeltas į Visuomenės integracijos skyrių, kur nuteistieji turi „be sargybinio“ statusą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad R. A. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jos pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 str. nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas. Baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje, tuo labiau, kad R. A. už tokią veiką jau yra nubaustas Kauno tardymo izoliatoriaus-pataisos namų taisyklėse numatyta bausme-jis iš Visuomenės integracijos skyriaus, kur nuteistieji turi „be sargybinio“ statusą, pervestas į blogesnes sąlygas, kuriose jis atliks jam nuosprendžiu paskirtą bausmę iki galo.
Taigi, įvertinus tai, kas nurodyta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo R. A. veika nė vienam asmeniui nebuvo padaryta žalos, jos pavojingumas nėra didelis, ja nebuvo sutrikdyta normali valstybės ar pataisos namų veikla, nepadaryta didelė žala valstybei, R. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažinus jo veiką mažareikšme, baudžiamąją bylą nutraukiant.
Dėl advokato darbo apmokėjimo.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paštu atsiųsta pažyma Nr. NTP-7-2576 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Eugenijus Senovaitis teikė antrinę teisinę pagalbą R. A. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatės užmokesčiui sudaro 81,06 ?.
LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto R. A., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.
Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 2 d., 4 d. 6 d., 307 str. 3 d., 308 str. 1-4 d. d.,
nusprendžia:
R.A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 str., vadovaujantis BK 37 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažinus jo veiką mažareikšme.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-745-311/2017 nutraukti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam R. A.-nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.