Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Marius Steponaitis išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1) 2017-10-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2018-02-02 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 straipsnį laisvės apribojimu 2 metams, 2020-03-10 bausmę atliko;

2) 2020-06-11 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimu, bausmę atlikusi 2021-05-04, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. mušdama nežymiai sužalojo žmogų, t. y. ji, 2022-04-11, apie 21 val. kieme, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė G. V. į dešinę veido pusę, taip padarydama nukentėjusiajai poodines kraujosruvas veido dešinėje ir tokiu būdu nežymiai sužalojo G. V..

Kaltinamoji V. P. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad pažįsta G. V. apie metus, ji yra jos kaimyno G. V. sesuo. G. gyvena priešais ją, o G. pas jį kartais užsuka. Su ja artimai nebendrauja, tik kelis kartus teko būti vienoje kompanijoje. Konfliktų tarp jų nėra buvę. 2022-04-11, tikslios valandos nepamena, pas ją atėjo G. žmona J. ir pasakė, kad G. sugyventinis R. prišlapino į bendro naudojimo kriauklę. Ji su G., G. ir R. tą dieną kažką šventė ir vartojo alkoholį. Apie 21 val. ji pamatė, kaip jis vėl šlapinasi į bendro naudojimo kriauklę, ir pasakė, kad taip daryti negalima. Jis jai kažką atsakė ir provokavo konfliktą toliau. Ji taip pat kažką jam sakė, ir jis pradėjo bėgti lauk, o ji vijosi. Bandė sugriebti jį už kapišono ir, atrodo, sugriebė, bet jam netrenkė, tik sugavo ranka už kapišono. G. sugriebė ją už plaukų rankomis, bet jai jokio skausmo nesukėlė, pretenzijų dėl to jai neturi, žala nepadaryta. Dėl to ji G. smogė vieną kartą kumščiu į dešinę veido pusę. G. smogė, nes ši sugriebė jai už plaukų. Ji buvo blaivi. G. ir R. buvo akivaizdžiai neblaivūs. Tuo konfliktas ir baigėsi. Ji nuėjo namo. Sudavė tik vieną smūgį. Po kelių dienų jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad G. parašė pareiškimą ir ji turi atvykti apklausai. Labai nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko.

Nukentėjusioji G. V. 2022-04-12 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką pateikimo parodė, kad 2022-04-11, apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), prie antros laiptinės ją sumušė jos brolio G. V. kaimynė V.. Tai yra apie 10 kartų kairės rankos kumščiu trenkė jai į dešinę akį. Sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimą. Į policiją iškart nesikreipė, nes buvo girta. Į medikus taip pat nesikreipė. 2022-03-26 kartu su būsimu vyru R. K. pas jos brolį G. V., adresu (duomenys neskelbtini), šventė jos brolio žmonos J. V. gimtadienį. R. K. bendro naudojimo virtuvėje nusišlapino į kriauklę, tai pamatė kaimynė V. ir R. apšaukė. R. atsiprašė. Tuo konfliktas ir baigėsi. 2022-04-11, apie 17 val. kartu su R. atėjo pas jos brolį G. į svečius, kur vartojo alkoholį. Kartu buvo brolio žmona J.. Visi kartu, tai yra keturiese, gėrė degtinę ir šnekučiavosi. Išgėrė vieną vieno litro talpos degtinės butelį. Vaikščiojo į bendro naudojimo tualetą, kambario durys buvo praviros, ir juos pamatė kaimynė V., kuri pradėjo žodžiu kabinėtis dėl R. šlapinimosi į kriauklę. Apsižodžiavo. Ėjo namo. R. pirmas išėjo, o ji iš paskos. Pamatė, kad paskui jį į lauką išbėgo kaimynė V., kuri trenkė jam per kuprą su ranka, tuomet puolė ant jos bei sudavė apie 10 kartų į dešinę akį. Tuomet R., prisidėjęs ranką prie ausies, imitavo, kad kviečia policiją, ir V. pabėgo, o jie parėjo namo.

Liudytojas R. K. parodė, kad jo sugyventinė yra G. V.. 2022-04-11 po pietų nuvyko į svečius pas jos brolį G. V. ir jo žmoną J., ten vartojo alkoholį. Jie gyvena antrame aukšte, o priešais juos bute gyvena kaimynė V., pavardės nežino. Vakare, galimai apie 21 val., tiksliai nepamena, jis nuėjo į bendro naudojimo vonios kambarį ir nusišlapino į kriauklę. V. tai pamatė ir dėl to kilo konfliktas. Ji pradėjo jam priekaištauti, jis atsakė tuo pačiu. G. buvo su juo kartu. V. pradėjo jį vytis link lauko ir bandė pagauti už kapišono, bet jai nepavyko. V. jam nesudavė, pretenzijų jis neturi. G. tuomet sugriebė V. už plaukų, ir V. pradėjo G. mušti kumščiais. Jei gerai pamena, ji galėjo suduoti apie 5 smūgius į dešinę veido pusę. Jis pasakė, kad kvies policiją, ir Viktorija pabėgo. Policijos tą pačią dieną nekvietė, nes buvo neblaivūs. Kitą dieną G. ant dešinės veido pusės atsirado mėlynė, G. nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą dėl sužalojimo. G. į medikus nesikreipė, tik buvo pas teismo med. ekspertus. V. jam pasirodė apsvaigusi, kai vyko konfliktas.

Iš 2022-04-12 asmens apžiūros protokolo matyti, jog atlikta nukentėjusiosios G. V. apžiūra. Užfiksuota, kad G. V. ant dešinės akies antakio yra ovalo formos paraudimas, po dešine akimi ir ant dešinio skruosto yra hematoma. Kitų sužalojimų nepastebėta.

Iš 2022-04-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 439/2022 (03) matyti, kad G. V. konstatuota poodinės kraujosruvos veido dešinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau vienu trauminio kontaktiniu smūginiu poveikiu, kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu 1-3 paros iki objektyvios apžiūros. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos surikdymo masto atitikties.

Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamosios V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkina, tai jog nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnis). V. P. anksčiau teista, taip pat ir už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs, bausta administracine tvarka, jai paskirtų baudų nemoka, registruota Užimtumo tarnyboje. Įvertinus šias aplinkybes, BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei jos vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajai pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamajai skirtini įpareigojimai visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinus kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.