Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – 1 metų 1 mėnesio 5 dienų laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams 5 dienoms.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta A. S. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas jam naudotis specialia teise - įgyti teisę vairuoti transporto priemones 3 metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuotina nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos - 2023 m. gegužės 29 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies nuostatomis, iš A. S. išieškotina konfiskuotino turto, t. y. automobilio „BMW 530“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 4 900 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. gegužės 27 d., apie 21.40 val., R. J. gatvėje, prie namo Nr. , vairavo automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai 2023 m. gegužės 27 d., 21.42 val., alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810, Nr. ARFM 0237“, patikros sertifikato numeris 1886874, nustatė 2,02 promilių girtumą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo A. S. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, kad paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Skunde gynėjas nurodė, kad jo ginamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, šiuo metu yra dirbantis. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas Dainius Gudas papildomai nurodė, kad apylinkės teismas neteisingai subendrino bausmes, argumentuodamas, kad teismas galėjo vadovautis ne visiško bausmių sudėjimo būdu, o pridėti tik dalį bausmės ir taip paskirti švelnesnę bausmę.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nėra per griežta. Bausmė paskirta tinkamai, vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta ir neteisinga bausmė.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę nuteistajam. Byloje nustatyta, kad A. S. nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam A. S. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, parinkdamas A. S. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, A. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to taip pat pagrįstai apylinkės teismas atsižvelgė ir į A. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), nes, kaip jau minėta, nagrinėjamą nusikaltimą padarė atlikdamas ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai vertino tai, kad A. S. anksčiau teistas už įvairaus sunkumo tyčinių nusikaltimų, tame tarpe ir už sunkaus nusikaltimo, padarymą. Apylinkės teismas tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek nustatydamas jos dydį įvertinęs aukščiau aptartas faktines aplinkybes, darė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad A. S. ignoruoja jo atžvilgiu ankstesniu nuosprendžiu skirtą bausmę, kadangi net ir atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, turėdamas teisę būti už bausmės atlikimo vietos ribų ir judėti laisvėje, ignoravo jam rodomą pasitikėjimą ir vėl nusikalto. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog A. S. yra linkusi nusikalsti asmenybė, todėl švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas ar trumpesnis šiuo metu jam paskirtos bausmės terminas iš esmės jokios įtakos nuteistajam nepadarys. Išvadų iš ankstesnių teistumų bei skirtų bausmių jis nedaro. A. S. nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, jis nesistengia keisti savo netinkamo gyvenimo būdo, nėra pakankamai kritiškas sau, yra linkęs nusikalsti. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, matyti, kad atlikinėjant nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jam buvo suteikta teisė išvykti iš bausmės atlikimo vietos be sargybos ar palydos, vadinasi, jam buvo išreikštas pasitikėjimas. Tačiau nuteistasis neįvertinęs aplinkybės, t. y. kad jam bus privaloma grįžti į bausmės atlikimo vietą iki nustatyto laiko, pasielgė neatsakingai bei aplaidžiai, neatsižvelgdamas į jam išreikštą pasitikėjimą jog jis būdamas laisvėje nebenusikals, elgsis atsakingai. Būdamas laisvėje nuteistasis vartojo alkoholinius gėrimus, sėdo neblaivus už automobilio vairo, juo važiavo ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie nustatė, jog jis transporto priemonę vairuoja neblaivus. Nors ankstesnės nusikalstamos veikos, už kurias jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir nėra susijusios su vairavimu neblaiviam, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo padėties ir skirti jam švelnesnę bausmę. Įvertinus nuteistojo elgesį prieš šioje baudžiamojoje byloje minimo nusikaltimo padarymą, yra pagrindas išvadai, jog jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti tiek ir įstatymų, tiek ir moralinių normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei, įrodančios jo neatsakingumą ir nenorą pasitaisyti.

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas laivės atėmimo bausmę, žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Apylinkės teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, ankstesnius teistumus bei kitas jį tiek teigiamai, tiek ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis numatyta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimas, nustatant didesnį nei vidurkis šios bausmės dydį (bausmės vidurkis – 7 mėnesiai 15 dienų). Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas anksčiau teistas, ignoruodamas jo atžvilgiu ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę ir ją atlikinėdamas bei turėdamas teisę būti už bausmės atlikimo vietos ribų ir judėti laisvėje nevaržomai, tačiau vis tiek nusikalto, padarydamas nagrinėjamą nusikalstamą veiką, akivaizdu, kad savikritiškų savo elgesiui išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, todėl jam tinkamai, teisingai bei pagrįstai yra paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio nevertina kritiškai, nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio savo elgesio kilimo priežasčių, nepriima sprendimų jį keisti, koreguoti.

12. Nuteistojo gynėjas prašo įvertinti teigiamai jo ginamąjį charakterizuojančias aplinkybes, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kad jis pripažino kaltę, kad jis šiuo metu turi darbą, gauna pastovias pajamas, todėl turėtų finansines galimybes sumokėti paskirtą baudą. Iš apeliacinio skundo turinio suprantama, kad paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neigiamai atsilieps ginamojo A. S. interesams. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo gynėjo skundą pažymi, kad šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino skirdamas bausmę, jos jau buvo žinomos pirmosios instancijos teisme bei egzistavo priimant skundžiamą nuosprendį, todėl pakartotinai vertinti tų pačių aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo. Apylinkės teismas minimas aplinkybes įvertino teisingai. Pažymima, kad paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Sutiktina, kad nuteistajam užsiimant darbine veikla ir gaunant pastovias pajamas būtų galimybė sumokėti jam skirtą baudą, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai švelninti nuteistojo padėties ir skirti švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį.

13. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvais. Pažymėtina, kad neteisėti A. S. veiksmai (vairavimas transporto priemonę esant neblaiviam) kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir paties nuteistojo bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Nuteistasis būdamas neblaiviu ir sėsdamas prie automobilio vairo ignoravo galinčias kilti ypatingai sunkias ir negrįžtančias pasekmes, elgėsi labai neatsakingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti tik A. S. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, jo nekeičia į teigiamą pusę, jo neanalizuoja per savikritiškumo pagrindus, toliau daro nusikalstamas veikas atlikinėdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir šios aplinkybės įrodo, kad toks A. S. elgesys negali būti pateisinamas. Sprendžiama, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, kad kaip to prašė apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas. Įvertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta.

14. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje sakydamas baigiamąją kalbą nurodė, kad apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu nepagrįstai taikė visišką bausmių sudėjimą, jo manymu, teismas galėjo taikyti ir dalinį bausmių sudėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nors šis gynėjo argumentas ir nebuvo nurodytas apeliaciniame skunde, o tik pasakytas teismo posėdžio metu vykusių baigiamųjų kalbų metu, sprendžia, jog su juo sutikti ir keisti skundžiamą nuosprendį bausmių bendrinimo klausimu, nėra tiek teisinio, tiek ir faktinio pagrindo. Kaip ir bausmės rūšies parinkimas, jos dydžio nustatytas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, taip ir bausmių bendrinimo klausimas (visiškas bausmių sudėjimas, bausmių sudėjimas iš dalies), yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmių bendrinimo klausimu skundžiamą nuosprendį gali keisti tik tuomet, kada bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šiuo atveju tokios klaidos pirmosios instancijos teismas nepadarė.

15. Bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 straipsnis, o bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, taisyklės nustatytos BK 64 straipsnyje. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.

16. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu A. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu minėtasis Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams. Bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 18 d. Analizuojamas nusikaltimas padarytas 2023 m. gegužės 27 d., t. y. bausmės vykdymo laikotarpiu, todėl apylinkės teismas vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (6 mėnesiai laisvės atėmimo) pridėjo visą Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui 5 dienoms, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams 5 dienoms.

17. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnį, nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių ir tinkamai subendrino skundžiamame nuosprendyje paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo su Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – laisvės atėmimo 1 metams 1 mėnesiui 5 dienoms, t. y. prie pagal skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 7 mėnesius 5 dienas laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam A. S. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, parinko visišką bausmių sudėjimo būdą. Apygardos teismo įsitikinimu, nors ir bendrinimo būdas nuteistojo atžvilgiu parinktas iš dalies griežtesnis, pridedant visą neatliktą bausmę, o ne jos dalį, tačiau pakartotinai įvertinus aplinkybių visumą, kurios tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kurios jau yra aptartos šioje nutartyje, darytina išvada, kad nėra faktinio pagrindo keisti apylinkės teismo taikyto bendrinimo nuostatų švelnesnėmis. Kolegijos vertinimu laikyti paskirtą galutinę subendrintą bausmę neteisinga, neproporcinga, aiškiai per griežta, nėra jokio teisinio pagrindo. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos galutinės bausmės dydžiu jo ginamajam (A. S.), nereiškia, kad bausmė jam buvo individualizuota netinkamai.

18. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d., nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo paskirtos bausmės rūšis, jos dydis nuteistojo atžvilgiu nėra per griežtas ir per didelis, bausmės subendrintos teisingai, todėl skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo A. S. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.