Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, paskutinį kartą teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, galutine 52 MGL (2 600 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2025 m. birželio 16 d., apie 19.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje, nenustatytu būdu nuėmęs kodinę spyną, kurios vertė 10 Eur, pagrobė prirakintą A. B. priklausantį dviratį „Capriolo (duomenys neskelbtini) ser. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 280 Eur, tuo padarydamas A. B. 290 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Jis gyvena pažymoje nurodytu adresu. A. B. jis pažįsta, ji yra jo kaimynė. Kartais ji jo paprašo ką nors padėti namuose (ką nors sutaisyti ir panašiai). Kartais jis pas ją nueina paprašyti pinigų (kai gali, ji jam paskolina). 2025 m. birželio 16 d., apie 19.30 val., jis nuėjo pas kaimynę A. Jai atidarius duris, jis paprašė, kad ji paskolintų jam 10 Eur, tačiau ji atsakė, kad neturi, paskolinti negali, ir uždarė buto duris. Tuomet jis nuėjo prie lifto ir paspaudė mygtuką, kad iškviestų liftą į 11-ą aukštą. Kol laukė lifto, jis pamatė, kad šalimais laiptinėje stovi dviratis. Jis nežinojo, kad šis dviratis priklauso A. Jis nusprendė pasiimti šį dviratį ir parduoti, kad gautų pinigų. Priėjęs prie dviračio, jis atspėjo spynos kodo kombinaciją ir, nuėmęs spyną, pasiėmė dviratį. Dviračio spyną, kiek pamena, jis paliko gulėti ant grindų laiptinėje. Pasiėmęs dviratį, jis nusileido liftu į 1-ą aukštą ir, išėjęs į lauką, pradėjo važiuoti dviračiu. Kadangi įvykio metu jis buvo neblaivus, tai neišlaikęs pusiausvyros nukrito nuo dviračio. Tuo metu prie jo pribėgo A., kuri pradėjo telefonu jį filmuoti ir ant jo rėkti, kad pavogė jos dviratį. Atsistojęs nuo žemės, jis pradėjo šalintis, o dviratį paliko vietoje, toliau jo nesivežė su savimi. Dviratį jis vogė tikslu užsidirbti jį pardavus, kadangi jam labai reikėjo pinigų asmeninėms reikmėms. Dėl savo nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. B. nurodė, kad gyvena pažymoje nurodytoje vietoje. Dviratį 18 bėgių, juodai baltos spalvos su žalsvais akcentais „Capriolo (duomenys neskelbtini) ser. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 280 Eur, ji pirko maždaug prieš metus iš žmogaus. Skelbimą ji rado internete, jokių dviračio dokumentų neturi. Dviračiu naudojasi jos vaikai. Kai dviratis nenaudojamas, ji jį laiko bendro naudojimo laiptinėje 11-ame aukšte surakinus kodine spyna, kurios vertė 10 Eur, galinį ratą su dviračio rėmu, kad ratas nesisuktų. 2025 m. birželio 16 d., kadangi buvo geras oras, tai vaikai dviratį tai pasiimdavo, tai pastatydavo minėtoje vietoje. Apie 19.00 val. dviratis stovėjo minėtoje vietoje. Apie 19.50 val. į buto duris suskambo skambutis. Ji atidarė ir pamatė iš matymo pažįstamą asmenį, vardu D. B.. Kiek žino, jo mama gyvena 6-ame ar 7-ame bute, tiksliai negali pasakyti, ji yra namo pirmininkė. D. B. prašė jos paskolinti pinigų. Jis dažnai prašo pinigų ar cigarečių, kai ją sutinka lauke prie namų. Ji jam atsakė, kad neduos, nes neturi, ir uždarė duris. Maždaug po 10 min dukra pasakė, kad galimai arba vagia, arba jau pavogė minėtą dviratį. Išėjusi į laiptinę, ji pamatė, kad dviračio nėra. Ji iš karto įtarė D. B.. Nuėjusi pas jo motiną, ji pasiteiravo, ar jos sūnus namie ir ar pavogė dviratį. Jo motina atsakė, kad čia jis negyvena, nieko apie jį nežino ir nenori žinoti. Būtent motina ir pasakė jai jo vardą ir pavardę. Tada ji išbėgo į lauką, nes pagalvojo, kad gal aptiks kur nors jį važinėjantį. Pakeliui ji sutiko jo sugyventinę, kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji sugyventinės pasiteiravo, kur D. B. su jos pavogtu dviračiu. Sugyventinė atsakė, kad nuvažiavo link Sodros. Tada ji iš karto paskambino į policiją. Po to ji, nuėjusi nuo savo namo apie 10 m, pamatė už krūmų važiuojantį dviratį. Ji iš karto savo telefono kamerą, kuri užfiksavo, kaip D. B. nueina nuo jos dviračio arba nuo jo nukritęs, arba jį palikęs. Daugiau ji jo nematė. Ji galės pateikti vaizdo medžiagą. Dviratį ji pasiėmė, jis nėra sugadintas, tačiau spynos nėra. Tada greitai atvyko policijos pareigūnai.

Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo 2025 m. birželio 16 d. nutarimas, kuriuo A. B. pripažinta nukentėjusiąja.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. B. tarnybinis pranešimas dėl bendravimo su nukentėjusiąja, kuriame nurodyta, kad susisiekus su nukentėjusiąja A. B. telefonu, pastaroji paaiškino, kad vagystės metu dviratis neapgadintas, žala jokia nepadaryta, taip pat neturi jokių pretenzijų dėl pavogtos ir negrąžintos dviračio spynos, todėl civilinio ieškinio reikšti nepageidauja.

2025 m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas - laiptinė, adresu (duomenys neskelbtini). Pakilus liftu į 11-ą aukštą, matomas „T“ formos koridorius su išdėstytais butais. Ten yra 2 liftai ir išėjimas į bendro naudojimo balkoną. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Bylai reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta.

2025 m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nuroduta, kad apžiūros objektas - teritorija šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini). Stovint priešais namą, ant kurio yra adreso lentelė, matoma reklamos iškaba „Grožio salonas“, o dešiniau matomas takelis, kurio kairėje pusėje yra suoliukas. Bylai reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta.

2025 m. birželio 16 d. savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad A. B. savanoriškai pateikė dviratį „Capriolo (duomenys neskelbtini) ser. Nr. (duomenys neskelbtini).

2025 m. birželio 16 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad dviračio apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas - dviratis „Capriolo (duomenys neskelbtini) kuris yra juodai baltos spalvos su žalsvais akcentais. Dviratis turi 18 bėgių, baltos spalvos sėdynę bei pedalus. Apvertus dviratį, yra matomas ser. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant dviračio matomos naudojimo žymės, purvas, pabraižymai.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. B. tarnybinis pranešimas dėl vaizdo įrašų pateikimo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. birželio 17 d. A. B. pateikė 2 telefonu padarytus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas D. B., važiuojantis dviračiu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2025 m. birželio 16 d., apie 19.30 val., jis nuėjo pas kaimynę A. pasiskolinti pinigų. Po to, laukdamas lifto, pamatė šalimais stovinti dviratį. Jis nežinojo, kad šis dviratis priklauso A. Jis nusprendė pasiimti šį dviratį ir parduoti, kad gautų pinigų. Priėjęs prie dviračio atspėjo spynos kodo kombinaciją ir, nuėmęs spyną, pasiėmė dviratį. Išėjęs į lauką pradėjo važiuoti. Kadangi įvykio metu jis buvo neblaivus, tai neišlaikęs pusiausvyros nukrito nuo dviračio. Tuo metu prie jo pribėgo A., kuri pradėjo jį filmuoti, ant jo rėkti, kad pavogė jos dviratį. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. B. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. B. sutiko su siūlomos bausmė rūšimi ir jos dydžiu.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Be to, teismas atsižvelgia į D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei ir turtiniams interesams, nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (paskutinį kartą teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį). Taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – teistas, penkerių metų laikotarpyje daug kartų baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, dirbantis. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta D. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos arešto bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. B. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašus palikti saugoti prie bylos medžiagos.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334, Kaunas, tel. 8663 60132);

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki aukščiau nustatyto minėto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir suderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą;

4) nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.