Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-1753-860/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-04-07
Bylos Nr.: I3-1753-860/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04327-2019-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Saulius Jakaitis (pirm.)
Pareiškėjas: I. M.
Atsakovas: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-1753-860/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04327-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis,sekretoriaujant Oksanai Babaitienei, Kristinai Račkauskaitei,dalyvaujant pareiškėjai I. M.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Arūnui Abromavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja I. M. 2019 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2019 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 1PS1-871-(2.1.) „Dėl I. M. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skyrius, ir (duomenys neskelbtini)), o valstybės tarnyboje iš viso dirba (duomenys neskelbtini) metus. Per visą darbo laiką valstybės tarnyboje pareiškėja buvo skatinta padėkomis, apdovanota padėkos raštais, kiekvienais metais vertinant jos tarnybinę veiklą ji buvo įvertinama labai gerai arba gerai, būdavo suteikiama aukštesnė kvalifikacinė klasė. Skundžiamu įsakymu pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kadangi ji pasirašė 2019 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir 2019 m. spalio 9 d. Įsakymas). Skundžiamame įsakyme nurodoma, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 38 punktą bei (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1P-196-(1.3) (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 5.4.1 ir 5.14 punktus, taip pat piktnaudžiavo tarnyba. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) „Dėl duomenų perdavimo“ perdavė NŽT 20 žemės sklypų nuosavybės teisės atkūrimui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio pagrindu. Minėtus sklypus ji 2019 m. spalio 9 d. Įsakymu įtraukė į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, nes tokią pareigą numato teisės aktų reikalavimai. Tokie žemės sklypai turi būti pasiūlyti piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. pretendentams, ir šios procedūros visada buvo laikomasi. Nurodo, kad teisės aktai nenustato specialių teisės normų situacijai, kai Administracija pateikia naujus žemės sklypus po to, kai jau yra įvykęs pretendentų atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą mieste susirinkimas ar kitas procedūrinis veiksmas. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas pasibaigia tik priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams, turintiems tokią teisę, todėl priimant 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą buvo vadovautasi bendromis teisės normomis, įpareigojančiomis tokią informaciją teikti pretendentams, t. y. siūlyti nuosavybės atkūrimui skirtus žemės sklypus. Pažymi, kad Skyrius ne kartą Administracijai nurodė dėl savivaldybės perduotų žemės sklypų netinkamumo ir vėlavimo, taip pat pretendentai skundėsi dėl siūlomų sklypų netinkamumo ir neatitikimo teisės aktų reikalavimams, savo atsisakymą pasirinkti sklypus motyvavo žemės sklypų neparengtumu nuosavybės teisių atkūrimui ir teikė skundus įgaliotoms institucijoms ikiteismine tvarka. Administracija nesilaikė Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio reikalavimų, nepateikė informacijos apie teritorijas, kuriose bus formuojami neatlygintinai nuosavybėn perduodami nauji žemės sklypai, pateikti sklypai neatitikdavo jiems keliamų reikalavimų, t. y. sklypai buvo nesutvarkyti, dauguma jų pateko į apleistų žemės sklypų sąrašą, juose buvo statinių liekanų, šiltnamių ir pan. Tad visi šie kitos institucijos veiksmai apsunkino tinkamą pretendentų teisių atkurti teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimą ir lėmė NŽT tik 2019 m. rugpjūčio 23 d. Administracijos raštu Nr. SD-7000(6.83E) naujai perduotų žemės sklypų įrašymą į sąrašą 2019 m. spalio 9 d. Įsakymu. Pareiškėja nurodo, kad su skundžiamu įsakymu nesutinka, kadangi mano, jog būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus, jeigu nebūtų priėmusi 2019 m. spalio 9 d. Įsakymo ir nebūtų įtraukusi į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą Administracijos perduotų žemės sklypų nuosavybės teisės atkūrimui. Teigia, jog atsakovė pati nežinojo, kaip reikia elgtis tuo atveju, kai miestų savivaldybės, nors ir yra pateikusios pakankamą skaičių žemės sklypų, kad visiems eilėje esantiems pretendentams būtų galima perduoti po naują žemės sklypą, papildomai formuoja ir NŽT pateikia naujų žemės sklypų dokumentaciją. Pareiškėja mano, kad atsakovė netinkamai ištyrė aplinkybes ir netinkamai kvalifikavo jos veiką kaip tarnybinį nusižengimą, kadangi jos veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, pareiškėjos kaltės ir jokios kilusios žalos. Nurodo, kad 2019 m. lapkričio 22 d. išvadoje Nr. 1PS17-53-(2.30.) „Dėl I. M. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Tyrimo išvada) nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ji padarė pažeidimą tyčia; taip pat mano, kad pareiškėjos kaltę paneigia ir tai, jog NŽT direktorius tik 2019 m. spalio 25 d. pavedimu jai, kaip (duomenys neskelbtini), pavedė pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą, o pareiškėja pavedimą nedelsiant įvykdė. Tad atsižvelgiant į trumpą laiką, kurį galiojo 2019 m. spalio 9 d. Įsakymas, į tai, kad realiai jis nebuvo įgyvendintas, pareiškėja mano, kad jos veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ar žalos. Taip pat teigia, kad jos veiksmai negali būti vertintini kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 2 straipsnio 5 dalies, t. y. pareiškėja nesiekė sau ar savo artimiesiems naudos, o, priešingai, siekė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyktų kiek įmanoma skaidriau ir efektyviau, kad piliečiai, kuriems neatkurtos nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini) mieste, galėtų pilna apimtimi pasinaudoti savo teise į teisingą nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjos manymu, tarnybinis nusižengimas, kuriuo ji kaltinama, nebuvo tinkamai ištirtas, taip pat nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės arba jos buvo nustatytos neteisingai; be to, Tyrimo išvadoje nurodoma, kad nebuvo vykdomas NŽT direktoriaus žodinis pavedimas, nors skundžiamame Įsakyme pareiškėja nėra tuo kaltinama. Pažymi, kad jokio tiesioginio draudimo pareiškėja iš vadovybės dėl 2019 m. spalio 9 d. Įsakymo priėmimo negavo nei žodžiu, nei raštu, o NŽT direktoriui 2019 m. spalio 25 d. pavedus jai pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą pareiškėja šį pavedimą nedelsiant įvykdė. Tyrimo išvadoje nurodoma, kad galimai Administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštas Nr. SD-7000(6.83E) „Dėl duomenų perdavimo“ yra neteisėtas, todėl pareiškėja negalėjo juo perduotų sklypų 2019 m. spalio 9 d. Įsakymu įtraukti į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą. Tačiau pareiškėja nurodo, kad skyrių vadovai neturi diskrecijos spręsti dėl kitos institucijos priimto teisės akto teisėtumo. Tad iš esmės pareiškėja mano, kad Tyrimo išvadoje nėra visapusiškai ištirtos pažeidimų, dėl kurių ji patraukta tarnybinėn atsakomybėn, aplinkybės ir jos nėra tinkamai kvalifikuotos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė NŽT pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad Skyrius 2019 m. gegužės 21 d. konstatavo, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos inicijuotame 2017 m. gruodžio 11 d. pasitarime buvo suformuotos užduotys (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė), t. y. nuosavybės teisių atkūrimui suprojektuoti visi numatomi žemės sklypai buvo perduoti, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo jau kviestiems ir nedalyvavusiems ar nepasirinkusiems pretendentams vėl siūlyti rinktis žemės sklypus. Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdis įvyko 2019 m. birželio 4 d., kurio metu atvykusiems piliečiams pagal patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai (duomenys neskelbtini) mieste, eilę (toliau – ir Piliečių eilė) buvo pasiūlyta pasirinkti naują žemės sklypą iš siūlomų 82 žemės sklypų. Į minėtą susirinkimą atvyko 38 piliečiai, neatvyko 34 piliečiai (15 iš jų yra mirę, paveldėtojai nėra žinomi); po susirinkimo vienas iš piliečių pateikė neatvykimo pateisinimo dokumentą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Administracija 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) „Dėl duomenų perdavimo“ Skyriui papildomai perdavė 20 naujų žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Kauno apygardos prokuratūra 2019 m. rugsėjo 10 d. persiuntė NŽT nagrinėti Savivaldybės 2019 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. SD-7383(6.17) „Dėl viešo intereso gynimo“, kuriame teigiama, kad Administracijos direktorius nepagrįstai ir neteisėtai perdavė Skyriui žemės sklypų kadastro duomenų bylas vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. 2019 m. rugsėjo 13 d. Skyriuje įvyko Skirstymo komisijos posėdis, kurio pirmininkė buvo pareiškėja; posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybės atstovai 2019 m. rugsėjo 6 d. telefonu kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydami sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras dėl 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu perduotų naujų žemės sklypų, į tai, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. viešojoje erdvėje paviešinta informacija apie Administracijos galimai neteisėtai Skyriui perduotas žemės sklypų kadastro duomenų bylas nuosavybės teisių atkūrimui, į NŽT gautą raštą, buvo nutarta sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras piliečiams, įrašytiems į eilę gauti naujus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, iki bus priimtas nutarimas prokuratūroje. Tačiau pareiškėja 2019 m. spalio 9 d. Įsakymu patvirtino Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduoti naujų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) mieste sąrašą ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta neatlygintinai nuosavybėn gauti naujus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, sąrašą. Minėtame sąraše yra įrašyti 35 piliečiai, o Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduoti naujų žemės sklypų sąraše įrašyti 68 nauji žemės sklypai, iš kurių 18 naujų žemės sklypų, 2019 m. rugpjūčio 23 d. perduotų Skyriui. NŽT direktorius 2019 m. spalio 25 d. pavedimu (duomenys neskelbtini) pavedė per 3 darbo dienas nuo pavedimo gavimo dienos pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą; pareiškėja 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2VĮ-965-(14.2.2) minėtą 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą pripažino negaliojančiu. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančios teisės normos nenustato draudimo siūlyti pretendentams žemės sklypų savivaldybės administracijos perduotų nuosavybės teisių atkūrimui, taip pat – kad teisinis reglamentavimas yra neaiškus ir pareiškėja neturėjo diskrecijos vertinti Administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. SD-7000(6.83E) „Dėl duomenų perdavimo“ teisėtumo. Nurodo, kad teisės aktai yra aiškiai nustatę žemės sklypų mieste perdavimo neatlygintinai nuosavybėn tvarką ir tokio teisinio reglamentavimo tikslą. Be to, įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė NŽT įgaliojimus, t. y. veiksmų atlikimo tvarką, kai pakviesti pretendentai neatvyksta rinktis arba atvykę nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų; tuomet pagal NŽT elgesio modelį minėtiems pretendentams nuosavybės teisės atkuriamos pinigais, taip užbaigiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Nagrinėjamu atveju Skyrius, minėta, 2019 m. gegužės 21 d. konstatavo, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos inicijuotame 2017 m. gruodžio 11 d. pasitarime buvo suformuotos užduotys Savivaldybei – nuosavybės teisių atkūrimui suprojektuoti visi numatomi žemės sklypai buvo perduoti, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo kviestiems ir nedalyvavusiems ar nepasirinkusiems pretendentams vėl siūlyti rinktis žemės sklypus; minėtiems asmenims nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos pinigais. Taigi įstatymų leidėjas yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškęs valią spartinti bei užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Pareiškėjos teigimu, nėra atskleista, kokiais konkrečiais veiksmais ji tyčia padarė pažeidimą, taip pat, kad jos veiksmai neturi būti vertinami kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, tačiau atsakovė nesutinka su tokia pozicija. Tyrimo išvadoje yra aiškiai nurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus pareiškėja pažeidė, be to, NŽT direktorius žodiniu pavedimu, 2019 m. rugsėjo 12 d. 11.40 val. vykusio telefoninio pokalbio metu, (duomenys neskelbtini) pavedė nepriimti 2019 m. spalio 9 d. Įsakymo, tačiau į šį pavedimą nebuvo atsižvelgta. Tad pareiškėja, pasirašydama minėtą 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą, suvokė, kad pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir daro nusižengimą, nes buvo susipažinusi su visomis nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) „Dėl duomenų perdavimo“ perduotais naujais žemės sklypų dokumentais, ir žinojo bei privalėjo žinoti teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, reikalavimus; taip pat privalėjo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti Skyriui pavestų funkcijų įgyvendinimą bei užtikrinti, kad 2019 m. spalio 9 d. Įsakymas atitiktų teisės aktų nuostatas, tačiau to nepadarė. Taigi pareiškėja netinkamai atliko (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 5.4.1 ir 5.14 papunkčiuose nustatytas funkcijas ir padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Atsakovės nuomone, pareiškėjos veiksmai buvo atlikti tyčia. Pažymėtina, kad visuomenės požiūris į atitinkamą valstybės tarnautojo veikimą ar neveikimą tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo subjekto autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu valstybės tarnybos sistema. Šiuo atveju NŽT pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) aplaidus pareigų vykdymas ir teisės aktų nuostatų bei principų pažeidimas diskredituoja NŽT autoritetą visuomenės akyse, t. y. formuoja neigiamą atsakovės įvaizdį dėl jos vykdomų funkcijų bei teisės aktų nuostatų nesilaikymo ir pan. Viešojoje erdvėje paviešinus informaciją apie valstybinės žemės neracionalaus panaudojimo faktą ir įpareigojimą NŽT pašalinti nustatytus pažeidimus, iškilo abejonių dėl atsakovės darbuotojų priimamų sprendimų nešališkumo ir objektyvumo. (duomenys neskelbtini) turi užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų pagrįsti, o jų turinys atitiktų teisės normų nuostatas, taip pat, kad priimant administracinius aktus nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pažymėjo, kad pareiškėja, žinodama NŽT direktoriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. 11.40 val. vykusio telefoninio pokalbio metu duotą žodinį pavedimą nepriimti 2019 m. spalio 9 d. Įsakymo, pati parengė ir pasirašė teisės aktams prieštaraujantį 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą, tokiais savo veiksmais savivaliaudama ir tuo padarydama šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Atsakovės teigimu, pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti ir atmestini, nes jos veiksmuose yra visa tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. nusižengimas konstatuotas tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad savo veiksmais nenorėjo nieko įžeisti, todėl prašo bent jau sumažinti jai paskirtą nuobaudą. Pažymėjo, kad šiai dienai tokio įsakymo nebepriimtų, tačiau tuo metu atrodė, kad šis sprendimas yra tinkamas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės nurodė analogiškus motyvus, kurie išdėstyti atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT direktoriaus 2019 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 1PS1-871-(2.1.) „Dėl I. M. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjai I. M. skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėja I. M., eidama (duomenys neskelbtini) pareigas, 2019 m. spalio 9 d. priėmė įsakymą Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“. Šiuo įsakymu buvo patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) mieste sąrašas ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, sąrašas.

6. NŽT Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas D. P. 2019 m. spalio 23 d. NŽT direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 1PS7-291-(2.29.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) veiksmų priimant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.)“ (toliau – (duomenys neskelbtini) 2019-10-23 tarnybinis pranešimas). Jame nurodė, kad spaudoje ir televizijoje buvo paviešinta informacija, jog Administracijos direktorius galimai neteisėtai NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui perdavė žemės sklypų kadastro duomenų bylas vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras – siekiant atkurti nuosavybės teises perduodant naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai; taip pat viešojoje erdvėje paskelbta informacija, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meras, atsižvelgdamas į Administracijos direktoriaus galimai neteisėtus veiksmus, kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai pažeisto viešojo intereso. Taip pat NŽT buvo gautas Prokuratūros raštas, kuriame teigiama, kad Administracijos direktorius nepagrįstai ir neteisėtai 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu perdavė (duomenys neskelbtini) skyriui žemės sklypų kadastro duomenų bylas vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras – siekiant atkurti nuosavybės teises perduodant naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai. NŽT (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VĮ-345-(14.2.2.) patvirtino Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) mieste sąrašą ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, sąrašą; sąrašuose buvo įrašyti 72 piliečiai ir 82 nauji žemės sklypai. NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius visuomeninėmis informavimo priemonėmis pakvietė eilėje įrašytus 72 piliečius atvykti į 2019 m. birželio 4 d. vykusį susirinkimą. Jo metu atvykusiems piliečiams buvo pasiūlyta pasirinkti naują žemės sklypą iš siūlomų 82 žemės sklypų. Administracija 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) papildomai perdavė 20 naujų žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Pažymėtina, kad šie sklypai buvo perduoti po 2019 m. birželio 4 d. vykusio komisijos posėdžio, nors tuo metu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) mieste skaičius buvo toks, kad jų pakako visiems piliečiams, turintiems teisę (duomenys neskelbtini) mieste atkurti nuosavybės teises. Todėl pateikti nauji žemės sklypai po įvykusio susirinkimo negali būti įtraukiami į Piliečiams perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą. Pažymėjo, kad, nors NŽT direktorius žodiniu pavedimu buvo nurodęs NŽT (duomenys neskelbtini) nepriimti įsakymo dėl minėtų naujų žemės sklypų įtraukimo į sąrašus, tačiau (duomenys neskelbtini) vis tiek 2019 m. spalio 9 d. priėmė Įsakymą, kuriuo patvirtino Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) mieste sąrašą ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, sąrašą. Taigi darytina išvada, kad Administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu perduoti naujų žemės sklypų dokumentai negali būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, kadangi vykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakako visiems, įrašytiems į Piliečių eilę. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), priimdama 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą, galimai pažeidė VTĮ nuostatas bei Viešojo administravimo įstatyme nustatytą objektyvumo ir lygiateisiškumo principą, kadangi piliečiai, 2019 m. birželio 4 d. dalyvavę komisijos posėdyje, rinkosi naujus žemės sklypus iš NŽT (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu patvirtintų 82 žemės sklypų ir objektyviai negalėjo pasinaudoti galimybe rinktis žemės sklypų iš NŽT (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 9 d. Įsakymu patvirtintų siūlomų 18 naujų žemės sklypų, kuriuos Administracija Skyriui perdavė 2019 m. rugpjūčio 23 d. ir kurie galbūt yra patrauklesni nei anksčiau minėti žemės sklypai. Taip pat piliečiai, kurie 2019 m. birželio 4 d. posėdyje nedalyvavo ar dalyvavo ir vietoje naujo žemės sklypo pageidavo atlyginimo pinigais, vis dėlto buvo įrašyti į Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo pasiūlyta pradėti tarnybinį patikrinimą NŽT (duomenys neskelbtini) I. M. atžvilgiu.

7. NŽT direktorius 2019 m. spalio 24 d. priėmė įsakymą Nr. 1PS1-740-(2.1.) „Dėl komisijos galimiems I. M. <...> tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“, kurio pagrindu buvo sudaryta NŽT komisija (toliau – ir Komisija) atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, įskaitant ir I. M., veiksmų teisėtumo.

8. NŽT 2019 m. spalio 25 d. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 1PS17-43-(2.30.) (toliau – Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą) informavo pareiškėją I. M., kad yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl jos galimo tarnybinio nusižengimo. Nurodyta, kad remiantis (duomenys neskelbtini) 2019-10-23 tarnybiniu pranešimu, pareiškėja įtariama galėjusi padaryti tarnybinį nusižengimą, t. y. galėjusi netinkamai atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei nesilaikyti teisės aktų pasirašydama 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą. Minėtais veiksmais galėjo būti pažeisti VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai. Pareiškėjos buvo paprašyta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti Komisijai paaiškinimą dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo bei su tuo susijusius dokumentus.

Su šiuo pranešimu pareiškėja pasirašytinai buvo supažindinta 2019 m. spalio 28 d.

9. NŽT (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėja, 2019 m. spalio 31 d. priėmė įsakymą Nr. 2VĮ-965-(14.2.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ pripažinimo negaliojančiu“; šiuo įsakymu buvo pripažintas negaliojančiu 2019 m. spalio 9 d. Įsakymas.

10. Pareiškėja Komisijai 2019 m. lapkričio 6 d. pateikė paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodė, kad Administracija 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu NŽT (duomenys neskelbtini) pateikė 20 žemės sklypų duomenis nuosavybės teisių atkūrimui. Perduodant šiuos žemės sklypus Administracijos direktorius pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. DB-639 sudarytos komisijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. išvadą Nr. DV-2422 „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitos „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitos už 2018 metus vertinimo“ 8 punkte nurodytos informacijos įvertinimo“, Administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. SD-6778(24.1) „Dėl duomenų perdavimo ir kadastro duomenų patvirtinimo“ laikyti negaliojančiu. Šiuo raštu Administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) perdavė 9 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), duomenis, kurie galėtų būti realizuoti viešajame aukcione. 35 piliečiams sprendimai atkurti nuosavybės teises buvo priimti teisės aktais nustatytais terminais, o kiti aktyvūs piliečiai, buvę įtraukti į NŽT (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VĮ-345(14.2.2) patvirtintą sąrašą, ikiteismine tvarka skundė minėtą įsakymą. Nurodė, kad Administracija perdavė nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) žemės sklypų daugiau nei buvo juos besirenkančių piliečių, tačiau tuo buvo sudaryta neeilinė situacija; tuo nebuvo pažeista teisė rinktis naują žemės sklypą individualiai statybai. Kadangi procesas buvo užsitęsęs, nuosavybės teisių atkūrimo terminas artėjo į pabaigą, 2019 m. spalio 2 d. elektroniniu laišku NŽT direktorius priminė apie suformuluotas 2019 metų žemės tvarkymo darbų programos užduotis, todėl tam, kad būtų užtikrintas proceso baigtumas, buvo parengtas ir patvirtintas 2019 m. spalio 9 d. Įsakymas. Pažymėjo, kad vykdant NŽT direktoriaus 2019 m. spalio 25 d. pavedimą Nr. 1PAV-207-(1.8E) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2VĮ-965-(14.2.2) minėtas 2019 m. spalio 9 d. Įsakymas pripažintas negaliojančiu. Pareiškėja nurodė, kad savo veiksmais nesiekė jokios naudos sau ar savo artimiesiems; siekė, kad procesas vyktų kiek įmanoma skaidriau ir efektyviau, o piliečiai, kuriems neatkurtos nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini) mieste, galėtų pilna apimtimi pasinaudoti savo teise į teisingą nuosavybės teisių atkūrimą.

11. Komisija, atlikusi tyrimą ir įvertinusi surinktus duomenis, 2019 m. lapkričio 22 d. surašė išvadą Nr. 1PS-53-(2.30.) „Dėl I. M. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kurioje nustatė, kad NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 2VĮ-131-(14.2.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai (duomenys neskelbtini) mieste, eilės patvirtinimo“ patvirtintoje Piliečių eilėje įrašyti 72 piliečiai naujam žemės sklypui gauti. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VĮ-345-(14.2.2.) „Dėl siūlymų Piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečiams, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) mieste sąrašą ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, sąrašą; sąraše įrašyti 72 piliečiai ir 82 nauji žemės sklypai. Kadangi NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis, todėl visiems 72 piliečiams, vykdant nuosavybės teisės atkūrimo procedūras, buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą. Skyrius pakvietė visus pretendentus gauti naują žemės sklypą 2019 m. birželio 4 d. atvykti į susirinkimą, informuodamas apie laiką, vietą ir neatvykimo pasekmes; į susirinkimą atvyko 38 asmenys, iš kurių 32 pasirinko žemės sklypus, 6 piliečiai atsisakė naujo žemės sklypo, o 34 piliečiai neatvyko. Administracija 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Skyriui perdavė papildomai 20 naujų žemės sklypo kadastro duomenų bylų. Kadangi šiuos sklypus Administracija perdavė jau po 2019 m. birželio 4 d. įvykusio susirinkimo, tad pateikti nauji žemės sklypai negali būti įtraukiami į Piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, nes visiems Piliečių eilėje įrašytiems piliečiams 2019 m. birželio 4 d. užteko siūlomų naujų žemės sklypų. NŽT direktorius 2019 m. rugsėjo 12 d. 11.40 val. žodiniu pavedimu nurodė (duomenys neskelbtini) (pareiškėjai) nepriimti įsakymo dėl naujų žemės sklypų, kuriuos Administracija Skyriui perdavė 2019 m. rugpjūčio 24 d., įtraukimo į sąrašus, tačiau pareiškėja šį pavedimą ignoravo ir priėmė 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą. Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, sąraše įrašyti 35 piliečiai, o Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąraše įrašyti 68 nauji žemės sklypai (iš jų – 18 naujų žemės sklypų, Administracijos Skyriui perduotų 2019 m. rugpjūčio 23 d.). Komisija padarė išvadą, kad Skyrius nuosavybės teisių atkūrimo procesą turėtų užbaigti vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatomis, t. y. Administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu perduoti naujų žemės sklypų dokumentai negali būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, kadangi vykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakako visiems piliečiams, įrašytiems į Piliečių eilę. Pažymėjo, kad NŽT, 2019 m. spalio 17 d. pateikdama atsakymą į Kauno apygardos prokuratūros raštą, laikėsi tos pačios pozicijos. Su minėtu NŽT raštu pareiškėja dokumentų valdymo sistemoje susipažino 2019 m. spalio 18 d. Komisija, vertindama pareiškėjos veiksmus, parengiant ir pasirašant 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą, pažymi, jog I. M. privalėjo užtikrinti, kad minėtas įsakymas atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Viešojoje erdvėje paskelbus informaciją, kad Administracijos direktorius galimai neteisėtai Skyriui perdavė žemės sklypų kadastro duomenų bylas vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o dėl to Savivaldybės meras kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo, taip pat NŽT gavus prokuratūros raštą, su kuriuo pareiškėja susipažino 2019 m. rugsėjo 12 d., Komisija pripažįsta, kad ši informacija pareiškėjai buvo žinoma ir ji turėjo imtis veiksmų, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (duomenys neskelbtini) mieste nebūtų pažeistos teisės aktų nuostatos. Be to, nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. įvyko Skirstymo komisijos posėdis, kurio pirmininkė buvo pareiškėja; posėdžio metu buvo nutarta sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras piliečiams, įrašytiems į eilę gauti naujus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, iki bus priimtas nutarimas prokuratūroje. Komisija pažymėjo, kad NŽT direktorius 2019 m. rugsėjo 12 d. žodiniu pavedimu pareiškėjai buvo pavedęs nepriimti įsakymo dėl naujų žemės sklypų, Administracijos 2019 m. rugsėjo 23 d. perduotų Skyriui, įtraukimo į sąrašus. Komisija pažymėjo, kad pareiškėjos tarnybinio nusižengimo padarymo diena yra 2019 m. spalio 9 d. Įsakymo priėmimo diena, o tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena – šios išvados surašymo diena, tad 6 mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai skirti, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, nėra praėjęs. Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, Komisija siūlė NŽT direktoriui pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) I. M., pasirašydama 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą, pažeidė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies, Tvarkos 38 punkto nuostatas, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 5.4.1 ir 5.14 papunkčiuose nustatytas funkcijas ir piktnaudžiavo tarnyba, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, kuris pagal VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 4 punktą laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu; Komisija siūlė skirti I. M. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

12. NŽT direktorius 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė įsakymą Nr. 1PS1-871-(2.1.) „Dėl I. M. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pripažino, kad (duomenys neskelbtini) I. M., pasirašydama 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą, pažeidė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, Tvarkos 38 punkto nuostatas ir netinkamai atliko (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 5.4.1 ir 5.14 papunkčiuose nustatytas funkcijas bei piktnaudžiavo tarnyba, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, kuris pagal VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 4 punktą laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. NŽT direktorius už padarytą tarnybinį nusižengimą skyrė I. M. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

13. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Įsakymu, skundžia jį teismui.

14. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (33 straipsnio 2 dalis). Viena iš tarnybinių nuobaudų rūšių, kuri gali būti skiriama valstybės tarnautojui už tarnybinius nusižengimus, yra griežtas papeikimas (33 straipsnio 3 dalies 3 punktas). VTĮ 34 straipsnyje įtvirtinta tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, kuri detalizuojama Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas).

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t.y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2008-02-21 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2008-12-01 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; ir kt.), taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., 2013-03-12 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-384/2013 ir kt.).

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007-03-20 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012-03-09 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-2049/2012; 2012-07-05 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Ypač svarbus draudimo teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, aiškinti plečiamai principas, imperatyvas visas abejones traktuoti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2007-10-26 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-438-281/2007; 2008-10-23 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-442-2681/2008).

16. Teismas visų pirma pažymi, kad nors pats Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą šiek tiek stokoja aiškumo ir detalumo, tačiau prie jo buvo pridėtas (duomenys neskelbtini) 2019-10-23 tarnybinis pranešimas, kuris buvo pagrindas pradėti tarnybinį tyrimą ir kuriame detaliai bei išsamiai nurodytas galimas pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad darytina išvada, kad pareiškėjai buvo išaiškintas įtarimų dėl jos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo turinys, pateikti argumentai, kuriais grindžiami tokie įtarimai, suteikta galimybė dėl jų pateikti savo paaiškinimus. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisės į gynybą įgyvendinimas nebuvo pažeistas.

17. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 2VĮ-131-(14.2.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai (duomenys neskelbtini) mieste, eilės patvirtinimo“ patvirtintoje Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai (duomenys neskelbtini) mieste, eilėje įrašyti 72 piliečiai naujam žemės sklypui gauti.

NŽT (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VĮ-345-(14.2.2.) „Dėl siūlymų Piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečiams, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) mieste sąrašą ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, sąrašą; sąrašuose įrašyti 72 piliečiai ir 82 nauji žemės sklypai.

Taigi, atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad visiems piliečiams, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (duomenys neskelbtini) mieste, buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nes, minėta, sklypų skaičius (82) buvo didesnis nei pretendentų skaičius (72).

18. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į tai, kad naujų žemės sklypų skaičius yra pakankamas, t. y. visi Piliečių eilėje įrašyti asmenys gali gauti po naują žemės sklypą, ir vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatomis, pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą: registruotais laiškais, visuomeninėmis informavimo priemonėmis pakvietė Piliečių eilėje įrašytus 72 asmenis atvykti į 2019-06-04 susirinkimą, informuodamas juos apie susirinkimo laiką, vietą ir nustatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą ir kt.

Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdis įvyko 2019-06-04, kurio metu atvykusiems piliečiams pagal patvirtintą Piliečių eilę buvo pasiūlyta pasirinkti naują žemės sklypą iš siūlomų 82 žemės sklypų. Į organizuotą susirinkimą atvyko 38 piliečiai; iš siūlytinų naujų žemės sklypų piliečiai pasirinko 32 žemės sklypus, 6 piliečiai naujo žemės sklypo atsisakė (4 iš jų paprašė atlyginti pinigais, 2 – nepasirinko iš siūlomų sklypų); 34 piliečiai į susirinkimą neatvyko (15 iš jų yra mirę ir nėra žinomi paveldėtojai). Po įvykusio susirinkimo vienas iš piliečių pateikė objektyvų neatvykimą pateisinantį dokumentą.

19. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija 2019-08-23 raštu Nr. SD-7000(6.83E) „Dėl duomenų perdavimo“ (duomenys neskelbtini) skyriui papildomai perdavė 20 naujų žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

Tačiau pažymėtina, kad šiuos naujus žemės sklypus Administracija perdavė (duomenys neskelbtini) skyriui po įvykusio 2019-06-04 piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžio, kuris buvo vykdomas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatomis; minėta, kad tuo metu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) mieste skaičius buvo toks, kad jų pakako visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą (duomenys neskelbtini) mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą.

20. (duomenys neskelbtini) skyriuje 2019-09-13 įvyko Skirstymo komisijos posėdis, kurio metu atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybės atstovai 2019-09-06 telefonu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), prašydami sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras dėl Administracijos 2019-08-23 raštu perduotų naujų žemės sklypų, į tai, jog 2019-09-09 viešojoje erdvėje paviešinta informacija apie Administracijos galimai neteisėtai Skyriui perduotas žemės sklypų kadastro duomenų bylas nuosavybės teisių atkūrimui, į NŽT gautą Kauno apygardos prokuratūros raštą, buvo nutarta sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras piliečiams, įrašytiems į eilę gauti naujus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, iki bus priimtas nutarimas prokuratūroje.

Nepaisant to, pareiškėja pati parengė ir 2019 m. spalio 9 d. priėmė Įsakymą, kuriuo patvirtino Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduoti naujų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) mieste sąrašą ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta neatlygintinai nuosavybėn gauti naujus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, sąrašą; pastarajame sąraše yra įrašyti 35 piliečiai, o Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduoti naujų žemės sklypų sąraše įrašyti 68 nauji žemės sklypai, iš kurių 18 naujų žemės sklypų, Administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. perduotų Skyriui. Pati pareiškėja jau buvo pradėjusi vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pagal šį įsakymą.

Tuomet NŽT direktorius 2019-10-25 pavedimu Nr. 1PAV-207-(1.8E) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (duomenys neskelbtini) pavedė per 3 darbo dienas nuo šio pavedimo gavimo dienos pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą.

Pareiškėja 2019-10-31 įsakymu Nr. 2VĮ-965-(14.2.2) „Dėl Įsakymo dėl naujų žemės sklypų pripažinimo negaliojančiu“ pripažino negaliojančiu 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą.

21. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė. Iš esmės analogiški reikalavimai tvirtinti Tvarkos 38 punkte.

22. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą, sutinka su atsakovo argumentais, kad esamoje situacijoje, kai pakviesti pretendentai neatvyksta rinktis arba atvykę nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, - pastariesiems pretendentams nuosavybės teisės atkuriamos pinigais, taip užbaigiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

Taigi, nepaisant to, kad Administracija 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu (duomenys neskelbtini) skyriui papildomai perdavė 20 naujų žemės sklypų kadastro duomenų bylas, tačiau šie sklypai nebegalėjo būti įtraukiami į Piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, nes jie jau buvo perduoti po 2019-06-04 įvykusio piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžio, kuris buvo vykdomas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatomis; tuo metu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) mieste skaičius buvo toks, kad jų pakako visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą (duomenys neskelbtini) mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą. Tuo pačiu nebebuvo pagrindo jau 2019-06-04 kviestiems ir nedalyvavusiems ar dalyvavusiems ir nepasirinkusiems pretendentams vėl siūlyti rinktis žemės sklypus iš naujai, t. y. 2019 m. spalio 9 d. Įsakymu, patvirtinto sąrašo. Akivaizdu, kad tokiems piliečiams nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos pinigais, o ne dar kartą suteikta galimybė rinktis iš naujų žemės sklypų, patvirtintų nauju sąrašu. Taip pat pastebėtina, kad vienam piliečiui neatvykusiam kvietime nurodytu laiku į susirinkimą dėl objektyvių priežasčių turėjo būti pasiūlyta rinktis žemės sklypą iš siūlomų 50 naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti būtent 2019-06-04 susirinkime.

23. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėja, priimdama 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą, nepaisė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatų; taip pat nepaisė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų: įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir lygiateisiškumo (1-2, 4, 9 punktai) (pažymėtina, kad objektyvumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas konkrečiai Tyrimo išvadoje ir Įsakyme nekonstatuotas, tačiau išplaukia iš šių dokumentų turinio). Tuo pačiu pareiškėja pažeidė ir VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą.

Taigi, Komisija pagrįstai konstatavo pareiškėjos neteisėtus veiksmus.

24. Pareiškėjos kaltė dėl padaryto pažeidimo yra tyčinė; ši pareiškėjos kaltės forma tinkamai aprašyta Tarnybinio tyrimo išvadoje. Teismas su atsakovo argumentais dėl pareiškėjos kaltės pilnai sutinka. Tuo tarpu pareiškėjos argumentus, kad neatskleista, kokiais konkrečiais veiksmais ji padarė tarnybinį pažeidimą tyčia, - teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Neabejotina, kad pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini), atlikti neteisėti veiksmai sukėlė tam tikras neigiamas pasekmes. Viešoje erdvėje buvo paviešinta informacija apie valstybės žemės neracionalaus panaudojimo faktą ir įpareigojimą NŽT pašalinti nustatytus pažeidimus, tad iškilo abejonių dėl atsakovo darbuotojų priimamų sprendimų nešališkumo ir objektyvumo, taip neigiamai paveikiant valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetą; formuoja neigiamą atsakovo įvaizdį dėl jo vykdomų funkcijų bei teisės aktų nuostatų nesilaikymo ir kt. Tai, kad neteisėtas 2019 m. spalio 9 d. Įsakymas galiojo tik kiek daugiau, nei 20 dienų – esmingai nesumažina atsiradusių neigiamų teisinių pasekmių ir pareiškėjos kaltės. Be to, minėtas įsakymas buvo panaikintas tik po to, kai NŽT direktorius raštu pavedė pareiškėjai per 3 dienas panaikinti šį įsakymą.

25. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. jos veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Teismo nuomone atsakovas visiškai pagrįstai pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą kvalifikavo kaip šiurkštų, nes ji piktnaudžiavo tarnyba (VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

VTĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Byloje nustatyta, kad esamoje situacijoje nebuvo jokio pagrindo priimti 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą; nuosavybės teisių atkūrimo procedūros turėjo vykti pagal ankstesnius priimtus teisės aktus ir pretendentų 2019-06-04 susirinkime padarytus sprendimus. Tačiau pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini), kuriai keliami aukštesni, nei paprastam valstybės tarnautojui elgesio standartai, nepaisydama esančių faktinių aplinkybių ir teisės aktų reikalavimų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą. Be to, pareiškėja minėtą įsakymą priėmė nepaisydama ir kitų teisiškai svarbių aplinkybių: pareiškėjai buvo žinoma informacija, kad Administracijos 2019-08-23 raštu Skyriui papildomai perduotų 20 naujų žemės sklypų teisėtumo klausimas yra ginčijamas (prokuratūra vertina galimą viešojo intereso pažeidimą); (duomenys neskelbtini) skyriuje 2019-09-13 įvyko Skirstymo komisijos posėdis, kurio metu, atsižvelgiant į turimą informaciją, buvo nutarta sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras piliečiams, įrašytiems į eilę gauti naujus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, iki bus priimtas nutarimas prokuratūroje; pareiškėja iš esmės nepaisė NŽT direktorius raginimų nepriimti įsakymo dėl naujų žemės sklypų, kuriuos Administracija Skyriui perdavė 2019-08-23 raštu, įtraukimo į sąrašus. Pareiškėja pati parengė ir pasirašė 2019 spalio 9 d. Įsakymą. Taigi pareiškėja iš esmės savivaliavo, kas atitinka piktnaudžiavimo tarnyba kategoriją.

26. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą už padarytą tarnybinį nusižengimą iš esmės tinkamai vadovavosi VTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostata ir atsižvelgė į joje nustatytus kriterijus.

Pareiškėja akcentuoja, kad atsakovas jai paskyrė per griežtą tarnybinę nuobaudą. Tačiau teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Minėta, kad pripažinta, jog pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą; už tokio nusižengimo padarymą VTĮ numato net atleidimą iš valstybės tarnybos (VTĮ 33 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu atsakovas pareiškėjai parinko kiek švelnesnę tarnybinę nuobaudą, nei atleidimas iš valstybės tarnybos – griežtą papeikimą. Ši tarnybinė nuobauda iš principo taip pat yra pakankamai griežta, tačiau nagrinėjamu atveju – adekvati ir teisinga padarytam tarnybiniam nusižengimui. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, kad net, jeigu ir vertinant, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas negali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, tačiau vis tiek pareiškėjai paskirta nuobauda – griežtas papeikimas, yra tinkama konstatuotam padarytam tarnybiniam nusižengimui.

27. Teismas byloje nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Pažymėtina, kad tarnybinis tyrimas atliktas pakankamai išsamiai.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo; tad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos I. M. skundą dėl įsakymo panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis