Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-235-885/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-03
Bylos Nr.
1S-235-885/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Nuteistasis
T. Š.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-235-885/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. 59-82 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. Š. nuteistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 242 straipsnį, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, Akmenės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. kovo 16 d. nutartimi jam paskirta subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 14 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 28 d. 1/3 bausmės atliko 2018 m. liepos 12 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. balandžio 26 d. buvo 10 mėnesių 2 dienos.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – komisija) 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 59-82 (toliau – Nutarimas) nutarė netaikyti T. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija atsižvelgė į T. Š. artimą aukštai vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 92 balai, dalinai įvykdytas lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, ankstesnių teistumų skaičių (8), bausmės vykdymo atidėjimo metu padarytą nusikalstamą veiką, gyvenimo stilių ir draugus, alkoholio vartojimo patirtį, emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį, tai, kad nusikaltimuose pasireiškia smurtinis elgesys, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, oficialios darbo patirties stoką, lygtinio paleidimo atveju neturimą darbo vietą, nedengiamus finansinius įsipareigojimus.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi atmetė nuteistojo T. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 59-82 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Šalies argumentai

5. Skundu nuteistasis T. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų. Anot nuteistojo, jam neaišku kaip skaičiuojami OASys balai, nes jam padidėjo balai pagal tą metodiką, nors jis daugiau nuobaudų neturėjo, lankė AA programą. Nurodo, kad jo problemos dėl nusikalstamos praeities susijusios su alkoholio vartojimu ir draugais, kuriems nesugebėjo atsispirti, tačiau šiuo metu jis yra pasikeitęs. Pažada išėjęs į laisvę lankyti AA užsiėmimus, nes pataisos namuose jie yra visiškai nenaudingi, o nuteistieji juos lanko tik dėl to, kad lygtinio paleidimo komisijos sumažintų rizikos balus. Todėl jis nemato prasmės lankyti AA užsiėmimus pataisos namuose. Nurodo, kad vieninteliai žmonės darantys jam teigiamą įtaką ir jį palaikantys yra jo mergina bei jo šeima. Prašo suteikti galimybę anksčiau laiko išeiti į laisvę, kad galėtų save greičiau keisti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais, asmens bylos medžiaga, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išsamiai motyvuota, priimta objektyviai įvertinus visus duomenis, priešingai nei yra nurodoma skunde aukštesniajam teismui.

8. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. N. T. Š. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (92 balai pagal OASys metodiką), ir nėra stebima pažanga mažinant šią riziką, priešingai, po paskutinio vertinimo ši rizika padidėjo 5 balais. Pažymėtina, kad iš 92 balų, statiniai veiksniai sudaro 35 balus, o dinaminiai veiksniai – 57 balus, kuriuos yra galimybė mažinti, tačiau laikotarpiu po ankstesnio vertinimo nuteistasis nesiėmė pakankamai priemonių, kad juos sumažintų. Nors nuteistasis kelia pataisos įstaigose vykdomų programų kokybę ir nurodo jų nelankantis dėl to, kad jos yra nenaudingos, teismas neturi pagrindo abejoti patvirtintų programų kokybe ir naudingumu, nes jos yra valstybės patvirtintos programos, kurias veda savo srities specialistai ir kurie bando padėti nuteistiesiems pasikeisti. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant, ir tik, jei ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nebenusikals, tuo tarpu T. Š. nusikalstamo elgesio rizika yra padidėjusi, todėl vien ši aplinkybė užkertą kelią lygtinio paleidimo taikymui.

10. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo įvertintos visos lygtiniam paleidimui reikšmingos aplinkybės. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai pristatomas antrą kartą, tai, kad jam net du kartus buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas (vieno jų metu padarė naują nusikalstamą veiką, taip pat pažeidė įpareigojimą nevartoti alkoholio), šiuo metu bausmę atlieka už penkių nusikalstamų veikų padarymą, tai, kad jis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (dalyvavo „naujai atvykusių į pataisos įstaigą adaptacijos programoje“, šiuo metu dalyvauja „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“), o kitose rekomenduotose programose, kurios galėtų daryti pozityvią įtaką kriminogeninių veiksnių mažėjimui, nedalyvauja. Teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę taip pat negali būti vertinamas teigiamai, nes nors jis šiuo metu ir neturi galiojančių nuobaudų, tačiau praeityje T. Š. du kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus.

11. Nors nuteistasis pripažįsta savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jo praeitis ir padarytų nusikaltimų skaičius neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neduoda pagrindo išvadai, kad jis jau pasitaisė ir kad yra tikimybė, jog jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. T. Š. nepaisė jam anksčiau teismo parodyto pasitikėjimo, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, būdamas laisvėje darė naujus nusikaltimus, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl nusikalto, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio normų.

12. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima daryti išvados, jog nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausmei taikomus suvaržymus, kad nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga yra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai tikėtis, jog ateityje T. Š. iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

13. Įvertinus aptartą, konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo T. Š. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Bartkus