Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-15 · Administracinė byla Nr. I-998-809/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-15
Bylos Nr.
I-998-809/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
V. S. D.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-998-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03629-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. D. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybei, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT, Tarnyba) 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 1SS-1919-(8.5) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo” (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, Organizatorius) išanalizuoti faktinę situaciją sklype, jo naudojimo pobūdį ir atitinkamai pakoreguoti projekto duomenis, įtraukiant teritoriją su pareiškėjui priklausančiu garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į sklypo teritoriją (b. l. 1–6).

Nurodė, kad NŽT Sprendime nurodoma, kad yra prieštaravimas tarp žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) brėžinių ir aiškinamojo rašto. Sprendime pažymėta, kad iš kartu su aiškinamuoju raštu pateiktų statinių išdėstymo schemų matyti, kad Projektu formuojamame žemės sklype yra penki garažai, iš kurių keturi registruoti Nekilnojamojo turto registre (pastatai-garažai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl patvirtinama, kad pagal Projekto brėžinius pareiškėjo garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra formuojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Taip pat NŽT Sprendime nurodoma, jog iš Projekto sprendinių brėžinio PDF formatu, matyti, kad formuojamo žemės sklypo riba kerta statinį, kuris pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas-garažas. Akcentavo, jog tai buvo nurodyta ir skunde. Nagrinėjant Projekto sprendinių brėžinį nėra aišku, ar pareiškėjo garažas iš tiesų yra Žemės sklypo teritorijoje. Pareiškėjo teigimu, garažas nepatenka į Žemės sklypo teritoriją, kadangi Žemės sklype yra penki garažai, tuo tarpu pareiškėjo yra šeštas garažas pačioje dešinėje, todėl greičiausiai už Žemės sklypo ribų. Pažymėjo, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) pateiktame sklypo plane atrodo, kad pareiškėjo garažas nepatenka į Žemės sklypo teritoriją.

Pareiškėjo teigimu, pateiktame brėžinyje yra pastatas, kuris pagal dydį ir buvimo vietą, turėtų būti pareiškėjo garažas, todėl jis yra už Žemės sklypo ribų. Be to, atrodo, kad Žemės sklypo riba eina per pareiškėjo garažą. Atsižvelgiant į tai, Žemės sklypo ribos turi būti pakoreguotos taip, kad Žemės sklypo rytinė riba apimtų ir pareiškėjo garažą. Pažymėjo, jog Žemės sklypo ribos brėžimas neįtraukiant pareiškėjo garažo reikštų, kad Žemės sklypo riba turėtų eiti tarp pareiškėjo garažo ir kaimyninio garažo. Tarp pareiškėjo garažo ir gretimo garažo iš dalies yra vienos plytos siena. Tai reikštų, kad realiai šie garažai nėra savarankiški statiniai, nes nugriovus kaimyninį garažą būtų nugriauta ir dalis pareiškėjo garažo sienos, todėl realiai tai yra tas pats statinys, o Žemės sklypo riba per statinį eiti negali. Tai pripažįsta ir NŽT Sprendime. Nurodė, kad net ir traktuojant, kad garažai yra atskiri statiniai, Žemės sklypo riba tarp garažų reikštų, kad kiekvienas garažas realiai stovi ant Žemės sklypo ribos. Paaiškino, kad statinys turi būti nutolęs nuo ribos tam tikrą atstumą, o šis reikalavimas būtų pažeistas. Minėtą prieštaravimą pripažįsta Administracija 2018 m. liepos 20 d. rašte Nr. A51-61654/18(2.14.2.12-MPS) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ (toliau – ir Raštas). Administracija Rašte pripažįsta neaiškumą dėl Žemės sklype esančių statinių, kadangi nurodo, jog pagal techninės apskaitos bylą Žemės sklype yra 5 garažai, o pagal faktinius duomenis yra 6 garažai, tačiau nesiima priemonių jiems šalinti ir neįpareigoja to padaryti iniciatorių. Administracija Rašte nurodo, kad garažas nepatenka, bet turi patekti į Žemės sklypą, tačiau neatsižvelgia, jog pagal aiškinamąjį raštą garažas yra Žemės sklype. Taigi, tiek Administracija, tiek NŽT pripažįsta, kad yra neatitikimas tarp Projekto brėžinių ir aiškinamojo rašto, ir pareiškėjui priklausantis garažas turi patekti į Žemės sklypo teritoriją, t. y. Projekte nurodyta Žemės sklypo riba yra negalima. Nepaisant to, NŽT nepriėmė jokio sprendimo šiuo klausimu, neįpareigojo Administracijos koreguoti Projekto, todėl tai yra nepagrįsta ir neteisėta. NŽT yra institucija nagrinėjanti skundus dėl Administracijos veiksmų, o išnagrinėjimas suponuoja, kad turi būti priimtas atitinkamas sprendimas. Šiuo atveju akivaizdu, kad Sprendime nėra jokių sprendimui būtinų elementų.

Pareiškėjas paaiškino, jog Administracija nurodo, kad Žemės sklypo ribos turi būti formuojamos remiantis Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcija ir sklypų planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu 775V (toliau – ir Koncepcija), tačiau teismų praktika nurodo, kad šia koncepcija patvirtintos sklypų ribos yra indikacinės ir turi būti tikslinamos pagal faktinę situaciją. Pažymėjo, kad į Koncepciją reikia atsižvelgti, bet ji nėra vienintelis faktorius ir nėra tiksli, taip pat reikia vertinti ir faktinį sklypo naudojimą. Aptariamu atveju įtraukus pareiškėjo garažą į Žemės sklypą Koncepcijos reikalavimai nebūtų pažeisti. Nurodė, kad formuojant Žemės sklypą būtina, be kita ko, atsižvelgti į faktinį formuojamos teritorijos naudojimą, tačiau šis reikalavimas pažeistas, nes į Žemės sklypą įtraukti 5 iš 6 garažų, kurie sudaro vieną kompleksą. Dėl neaiškių priežasčių ir nepateikiant jokio paaiškinimo pareiškėjui priklausantis garažas į Žemės sklypą atrodo neįtrauktas. Toks diskriminavimas nėra niekaip pagrįstas ir yra neteisėtas. Be to, Sprendime nėra niekaip pasisakoma dėl šio argumento, nors jis buvo išdėstytas skunde. Sklype esantys statiniai yra skirtingos paskirties, todėl kiekvienas statinys yra naudojamas skirtingai ir nesusijęs su kitais Žemės sklype esančiais statiniais. Kiekvienas statinys priklauso skirtingam savininkui. Atsižvelgus į tai, mano, kad Žemės sklype neturėtų būti dujų punkto ir sandėliukų. Dujų punkto naudojimas įforminamas nustatant atitinkamus žemės apribojimus. Sandėliukų sklypas turėtų būti atskiras, kadangi jie neturi jokio funkcinio, faktinio ar kitokio ryšio su garažais. Daugelio skirtingų paskirčių ir savininkų pastatų apjungimas į vieną sklypą komplikuoja praktinius žemės valdymo sprendimus. Vieno Žemės sklypo formavimas apjungiant visus statinius pažeistų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 ,,Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 32 punkto ir kitų teisės aktų nuostatas dėl sklypų formavimo. Sprendime taip pat nėra niekaip pasisakoma dėl šio argumento, nors jis buvo išdėstytas skunde.

Akcentavo, jog šiuo metu ŽPDRIS nėra esminių Projekto bylos dokumentų, t. y. prašymo organizuoti Projekto rengimą, jo priedų, projekto rengimo ir įgyvendinimo sutarties kopijos, pateiktų reikalavimų, dokumentų apie asmenų informavimą, dokumentų apie Projekto derinimą, tikrinimą ir kita. Pažymėjo, jog tai esminis trūkumas Projekto viešinimo procedūroje. Be to, šį klausimą akcentavo 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte, tačiau jokių pakeitimų dokumentų viešinime nėra, todėl pažeidimas tęsiasi. Paaiškino, kad Administracija 2018 m. vasario 15 d. rašte nurodo, o Sprendime yra pakartojama, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio garažo geografinę padėtį. Pabrėžė, kad teisės aktai to nereikalauja, o šiuo metu tokio dokumento pareiškėjas neturi. Pažymėjo, jog yra pensininkas, turi ribotus materialinius išteklius, todėl nėra užsakęs atitinkamų matavimų. Reikalavimas yra nepagrįstas ir ieškoma formalių pagrindų atsisakyti nagrinėti prašymą ir skundą. Nepaisant to, su Projektu susiję dokumentai aiškiai parodo garažo vietą, t. y. pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis garažo adresas yra (duomenys neskelbtini), garažas registruotas tuo pačiu Nekilnojamojo turto registro numeriu (Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip ir kiti Žemės sklype esantys garažai, Projekto brėžiniuose ir ŽPDRIS žemėlapyje, akivaizdžiai parodyta garažo buvimo vieta, pagal Projekto aiškinamojo rašto 1.2 skyrių, pareiškėjui priklausantis garažas yra įtrauktas į Projektą ir Žemės sklypo teritoriją, taip pat pateikta pareiškėjui priklausančio garažo inventorinė byla. Atsižvelgus į tai, Administracija ir NŽT visai netyrė ir nenagrinėjo faktinio teritorijos ir joje esančių statinių statuso. Akcentavo, kad kilus bet kokiems neaiškumams Administracija turi aiškintis aplinkybes pati arba įpareigoti tai padaryti atitinkamus Projekto dokumentus rengiančius asmenis. NŽT turėtų įvertinti Administracijos veiksmus ir arba pati priimti tinkamą sprendimą, arba įpareigoti tai padaryti Administraciją. Pateiktas Sprendimas yra iš esmės tik NŽT samprotavimai, jame nėra vertinamas Administracijos sprendimų ir proceso teisėtumas. Taip pat Sprendimu nenustatyti jokie įpareigojimai Administracijai ir jame nėra jokių sprendimų. Atsižvelgus į tai, pažymėjo, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovė NŽT su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 77–81). Nurodė, kad Tarnyba Sprendimu informavo pareiškėją, kad skunde į pareiškėjo pateiktas pastabas dėl projektuojamo žemės sklypo ribos koregavimo taip, kad jam nuosavybės teise priklausantis pastatas – garažas, būtų įtrauktas į formuojamą žemės sklypą, dėl Projekto viešinimo metu neišviešintų Projekto bylos dokumentų, nustatyto per trumpo termino susipažinti su parengto Projekto sprendiniais, pareiškėjui buvo atsakyta NŽT 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. lSS-1202-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT Raštas). Tarnyba įvertino skundą ir pateikė papildomą nuomonę dėl pareiškėjo garažo padėties nustatymo.

Administracija Raštu atsakė į pareiškėjo pakartotinį pasiūlymą nurodydama kad pagal turimus duomenis iš techninės apskaitos bylos formuojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra 5 garažai. Pagal turimus faktinius duomenis yra 6 garažai. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas, t. y. garažas (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) pagal statinių išdėstymo planą yra paskutinis, t. y. penktas, tačiau faktinėmis aplinkybėmis jis patenka už projekto ribų, todėl darė išvadą, kad pastatas turi patekti į formuojamo sklypo ribas. Taip pat Rašte pareiškėjui išaiškinta, jog jei jis pageidauja, kad būtų patikrintos pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės, todėl turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato, t. y. garažo, geografinę padėtį. Tarnyba pakartotinai pažymėjo, kad Organizatoriaus pateiktų Projekto rengimo 2016 m. spalio 14 d. reikalavimų Nr. A648-560/16(2.14.2.12-MP8) dokumento 3.3 papunktyje nurodyta, kad formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, t. y. Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1995 m. kovo 25 d. potvarkiu Nr. 775V ir Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo – apsaugos specialusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 2003 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 764.

Iš kartu su aiškinamuoju raštu pateiktų statinių išdėstymo schemų Tarnyba nustatė, kad Projektu formuojamame Žemės sklype yra 5 garažai, iš kurių 4 yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš Projekto sprendinių brėžinio, matyti, kad formuojamo Žemės sklypo riba kerta statinį, kuris pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, yra jam nuosavybės teise priklausantis pastatas, t. y. garažas. Taigi, jeigu Projekte suprojektuotas Žemės sklypas kerta pareiškėjo nuosavybės teise priklausantį pastatą, t. y. garažą, kaip tai nurodyta pareiškėjo teiginiuose bei pažymėta Projekto byloje pateiktame sprendinių brėžinyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 20 punktu, Projekto sprendiniai negalės būti įgyvendinti, nepaisant to, kad projektuojamo Žemės sklypo ribos nustatytos atsižvelgiant į Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir žemės sklypų planą, patvirtintą Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jam priklausančio garažo geografinę padėtį, todėl nėra galimybės įvertinti pareiškėjo teiginio, kad Projekte projektuojamo žemės sklypo riba kerta garažą.

Tarnyba nustatė, kad Projekto sprendinių brėžinyje (erdvinių duomenų rinkinyje) ir Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pareiškėjui priklausantis garažas yra projektuojamame Žemės sklype, tačiau iš Projekto byloje pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti ar projektuojamo Žemės sklypo riba kerta garažą. Taip pat ši situacija neaprašyta Projekto aiškinamajame rašte, kuriame vadovaujantis Taisyklių 50 punktu turėtų būti paaiškinami Projekto sprendiniai. Iš ŽPDRIS paslaugos byloje Nr. ZSFP-30092 esančios informacijos Tarnyba nustatė, kad formuojamo Žemės sklypo ribos nustatytos atsižvelgiant į Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir žemės sklypų planą, patvirtintą Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V. Norint projektuoti Žemės sklypą kitomis ribomis, pareiškėjas turėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius garažo geografinę padėtį bei kreiptis į Administraciją dėl Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir žemės sklypų plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V, pakeitimo galimybių.

Nurodė, kad ŽPDRIS yra kaupiami ir saugomi visi projekto dokumentai, tačiau viešinama tik tokia informacija, kurią viešinti reikalauja atitinkami teisės aktai. Skunde išvardyti dokumentai, kurie pareiškėjo nuomone turėjo būti paviešinti, teisės aktų nustatyta tvarka nėra viešinami, todėl teigti, kad Projekto rengimu suinteresuotiems asmenims nebuvo paviešinta teisės aktuose nustatyta vieša informacija, nėra pagrindo. Tokia pozicija buvo išdėstyta ir NŽT Rašte. Akcentavo, kad Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai išnagrinėjus asmens skundą dėl žemėtvarkos dokumento, duoti privalomus vykdyti nurodymus Administracijai ar kitam asmeniui. Be to, pareiškėjas taip pat nenurodo teisės normų, kuriomis grindžia savo poziciją. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad į formuojamą žemės sklypą nepagrįstai įtraukti dujų punktas ir sandėliukai, nes toks apjungimas komplikuoja žemės valdymo sprendimus, pažymėjo, jog iš esmės kyla ginčas dėl formuojamo žemės sklypo ploto ir ribų, t. y. pastatų eksploatacijai reikalingo žemės sklypo dydžio ir konfigūracijos. Taigi teismo sprendime bus tiesiogiai išspręsta kitų pastatų savininkų nuosavybės teisės apimtis, t. y. gali būti apribota teisė daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį.

Šalies argumentai

Atsakovė Administracija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 50–54).

Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra 0,1370 ha valstybinės Žemės sklypo Projekto ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) organizatorius. Projekto viešinimo metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 2 d., pareiškėjas organizatoriui pateikė pasiūlymą dėl parengto projekto sprendinių. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatas-garažas ir pagal Projekto aiškinamojo rašto 1.2 skyrių atrodo, kad garažas yra įtrauktas į Projektą ir sklypo teritoriją, tačiau nagrinėjant Projekto sprendinių brėžinį nėra aišku, ar pareiškėjo garažas yra Žemės sklypo teritorijoje. Organizatorius 2017 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. A51-76075/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ informavo pareiškėją, kad gavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. (12.53-V)2V-1212 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“, kuriame išdėstyti esminiai motyvai dėl formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dydžio ir ribų. Šiuo raštu pareiškėjui buvo nurodyta, kad jo prašymas dėl žemės sklypo ribų bus svarstomas iš naujo, kai jis pateiks dokumentus, pagrindžiančius jam priklausančio pastato-garažo geografinę padėtį. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pastabas dėl per trumpo termino susipažinti su parengtu Projektu, organizatorius pakartotinai projektą pateikė visuomenei susipažinti laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d.

Pareiškėjas pateikė pakartotinį pasiūlymą 2017 m. lapkričio 22 d., kuris iš esmės analogiškas pateiktam 2017 m. rugpjūčio 2 d. Į šį pasiūlymą pareiškėjui buvo atsakyta 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. A51-12576/18(2.14.2.12E-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“, kuriuo pareiškėjas informuojamas, jog nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jam nuosavybės teise priklausančio pastato-garažo geografinę padėtį, todėl nėra galimybės įvertinti pareiškėjo teiginio, kad projektuojamo sklypo riba galimai kerta jam priklausančio garažo statinį. Pakartotinio Projekto viešinimo metu – 2018 m. birželio 8 d. pareiškėjas vėl pateikė organizatoriui analogiško turinio pasiūlymą dėl parengto projekto. Organizatorius Raštu atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad sklypo ribos formuojamos pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (12.53.-V)2V-1212 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ pateiktą išaiškinimą. Taip pat pareiškėjas minėtu raštu buvo papildomai informuotas, kad senamiestyje formuojamų žemės sklypų ribos pagal susiklosčiusią teismų praktiką gali kirsti statinius, kadangi šiuo atveju vertingoji kultūros paveldo objektų savybė yra būtent sklypų ribos. Organizatorius pareiškėjui nurodė, kad pagal turimus duomenis iš techninės apskaitos bylos formuojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra 5 garažai, o pagal turimus faktinius duomenis yra 6 garažai. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas-garažas pagal statinių išdėstymo planą yra paskutinis, t. y. penktas, tačiau faktinėmis aplinkybėmis jis patenka už projekto ribų. Minėtu raštu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Savivaldybė neteikia kadastrinių matavimų paslaugų, todėl neturi galimybės patikslinti minėto pastato geografinę padėtį. Taigi, kol nėra pateikti atnaujinti duomenys, Savivaldybė vadovaujasi galiojančiais dokumentais (šiuo atveju – 1976 m. spalio 5 d. parengta pastatų išdėstymo schema). Pareiškėjas pakartotinai buvo informuotas, kad jei jis pageidauja, kad būtų patikrintos jo nurodomos faktinės aplinkybės, turėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius jam nuosavybės teise priklausančio pastato-garažo geografinę padėtį, tačiau nurodytų dokumentų pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybei nepateikė.

Paaiškino, kad buvo parengtas Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V, tačiau dėl klaidos įregistruotas kaip specialusis planas, o Administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. A51-1005060/14(3.3.4.3.-EM-4) patvirtintas, kad detalusis planas (toliau – ir Planas), kuriame sklypų ribos nustatomos remiantis „iki 1940 m. susiklosčiusia padėtimi“, tai yra istorinėmis posesijų ribomis, kurios kartu yra ir Vilniaus senamiesčio vertingoji savybė, nustatyta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. lapkričio 29 d. aktu Nr. KPD-RM-2014/9. Pagal Projekto aiškinamąjį raštą pareiškėjui priklausantis garažas yra projektuojamame Žemės sklype. Iš statinių išdėstymo schemos matyti, kad formuojamame žemės sklype yra 5 garažai, iš kurių 4 yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau iš Projekto byloje esančių dokumentų nėra galimybės nustatyti ar projektuojamo žemės sklypo riba kerta pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį pastatą, t. y. garažą. Formuojamo žemės sklypo ribos nustatytos atsižvelgiant į Koncepciją ir žemės sklypų planą, patvirtintą Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 25 d. potvarkiu Nr. 775V ir Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo apsaugos specialųjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto tarybos 2003 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 764. Akcentavo, kad nors pareiškėjas buvo informuotas trimis aukščiau nurodytais Vilniaus miesto savivaldybės raštais, tačiau nepateikė Vilniaus miesto savivaldybei dokumentų, pagrindžiančių jam nuosavybės teise priklausančio pastato – garažo geografinę padėtį. Savivaldybė neteikia kadastrinių matavimų paslaugų, todėl pareiškėjui nepateikus minėtų duomenų, neturi galimybės patikslinti minėto pastato geografinę padėtį bei patikrinti ar projektuojamo žemės sklypo riba kerta pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį pastatą – garažą. Taigi, kol nėra pateikti atnaujinti duomenys, Savivaldybė vadovaujasi galiojančiais dokumentais ir neturi pagrindo pakoreguoti Projekto dokumentus, įtraukiant teritoriją su pareiškėjui priklausančiu garažu į sklypo teritoriją, kaip skundu prašo pareiškėjas.

Parengto Projekto aiškinamajame rašte nurodomas Projekto tikslas: suformuoti valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Projektu formuojamam žemės sklypui yra nustatomi susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdai. Esamiems statiniams eksploatuoti formuojamas valstybinės Žemės sklypas vadovaujantis Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1995 m. kovo 24 d. potvarkiu Nr. 775V ir Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo – apsaugos specialiuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto tarybos 2003 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 764. Pažymėjo, kad pareiškėją Projekto organizatorius Vilniaus miesto savivaldybė informavo kad visi su rengiamu formavimo ir pertvarkymo projektu susiję dokumentai yra įkelti į ŽPDRIS. Kadangi Savivaldybė šios sistemos neadministruoja, todėl dėl galimybės matyti ar gauti pareiškėją dominančius dokumentus buvo siūloma kreiptis į sistemos administratorę, t. y. NŽT.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra (b. l. 160–163).

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju Projekto rengimo organizatorius yra Vilniaus miesto savivaldybė, o Projekto priežiūrą vykdo ne Inspekcija, o Tarnyba. Informavo, kad pareiškėjas dėl ginčo dalyko nebuvo kreipęsis į Inspekciją. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybė (Projekto organizatorius) yra pagrįstai nurodžiusi pareiškėjui, kad nesant atnaujintų garažo geografinės padėties duomenų, ji vadovaujasi galiojančiais dokumentais, vienas jų – 1976 m. spalio 5 d. parengta pastatų išdėstymo schema. Paaiškino, kad sprendžiant dėl to, ar garažas patenka į Projektu formuojamo Žemės sklypo ribas, sutiktina su NŽT Sprendime nurodyta pozicija, jog pareiškėjui norint projektuoti Žemės sklypą kitomis ribomis, jis galėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius garažo geografinę padėtį. Be to, jeigu bus nustatyta, kad Projekte suprojektuotas žemės sklypas kerta pareiškėjo garažą, vadovaujantis Nuostatų 20 punktu, Projekto sprendiniai negalės būti įgyvendinti. Taip pat informavo, kad Inspekcija pagal gautą pranešimą dėl galimai nelegalaus statinio – garažo, 2019 m. liepos 25 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (FAK-1639), kuriuo nustatė, kad nesuformuotame žemės sklype yra pastatyti 6 blokuoti garažų paskirties I grupės nesudėtingi statiniai. Nekilnojamojo turto registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad 4 statiniai įregistruoti nuosavybės teise; sklype pastatyti blokuoti sandėliukai (13 vnt.); sklype randasi 2 statiniai nenustatytos paskirties. Tikrinimo metu statinių savininkai (statytojai) nenustatyti. Pažymėjo, jog Inspekcija 2019 m. liepos 29 d. raštu Nr. 2D-9986 „Dėl pastatytų statinių (duomenys neskelbtini)“, informavo Administraciją ir NŽT Vilniaus miesto skyrių apie atliktą faktinių duomenų patikrinimą vietoje bei prašė NŽT Vilniaus miesto skyriaus pagal kompetenciją atlikti minėtos teritorijos žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir priimti sprendimą dėl valstybinės žemės atlaisvinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti Administraciją išanalizuoti faktinę situaciją Žemės sklype, jo naudojimo pobūdį ir atitinkamai pakoreguoti Projekto duomenis, įtraukiant teritoriją su pareiškėjui priklausančiu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į sklypo teritoriją.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas-garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Garažas) (b. l. 16–20).

Vilniaus miesto savivaldybė yra 0,1370 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto organizatorius

Projekto aiškinamojo rašto 1.2 punkte nurodyta, jog Projekto tikslai yra suformuoti valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams (dujų reguliavimo punktas (DRP-29), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – naudojimo paskirtis gamybos, pramonės; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – naudojimo paskirtis pagalbinio ūkio; garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – naudojimo paskirtis garažų) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį (b. l. 105–106).

Pareiškėjas 2018 m. birželio 8 d. raštu kreipėsi į savivaldybę, teikdamas pasiūlymus dėl Projekto. Paaiškino, jog nagrinėjant Projekto sprendinių brėžinį nėra aišku, ar pareiškėjo garažas iš tiesų yra Žemės sklypo teritorijoje. Taip pat į Žemės sklypą įtraukti 5 iš 6 garažų, todėl pareiškėjui priklausantis garažas į Žemės sklypą atrodo neįtrauktas. Be to, Žemės sklype esantys statiniai yra skirtingos paskirties, todėl mano, jog dujų punktas ir sandėliukai neturėtų būti Žemės sklype. Pažymėjo, jog projekto viešinimo eigoje buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Taip pat nurodė, jog teisės aktai nereikalauja, kad pareiškėjas pateiktų dokumentus, pagrindžiančius nuosavybės teise priklausančio garažo geografinę padėtį. Atsižvelgus į tai, prašė atsižvelgti į pastabas (b. l. 13–15).

Administracija Raštu informavo pareiškėją, kad įkelti pareiškėjo pastabas į ŽPDRIS nėra techninių galimybių, kadangi pastabos buvo gautos paskutinę Projekto viešinimo dieną, o Žemės duomenų skyriui perduotos jau pasibaigus viešinimui. ŽPDRIS sistemoje nėra numatyta galimybė sukelti gautus dokumentus pasibaigus Projekto viešinimo terminui. Pareiškėjo raštas 2018 m. birželio 15 d. persiųstas Sistemos administratoriui NŽT su prašymu sukelti gautas pastabas ir pasiūlymus. Taip pat informavo, jog pagal turimus duomenis iš techninės apskaitos bylos formuojamame Žemės sklype yra 5 garažai, o pagal turimus faktinius duomenis yra 6 garažai. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas-garažas pagal statinių išdėstymo planą yra paskutinis, t. y. penktas, tačiau faktinėmis aplinkybėmis jis patenka už projekto ribų, todėl darė išvadą, jog pastatas turi patekti į formuojamo sklypo ribas. Savivaldybė neteikia kadastrinių matavimų paslaugų, todėl neturi galimybės patikslinti minėto pastato geografinę padėtį. Atsižvelgus į tai, pažymėjo, jog tol, kol nėra pateikti atnaujinti duomenys, vadovaujamasi galiojančiais dokumentais, t. y. 1976 m. spalio 5 d. parengta pastatų išdėstymo schema. Pareiškėjui Raštu išaiškinta, kad pageidaujant patikrinti faktines aplinkybes, jis turi pakartotinai pateikti dokumentus, pagrindžiančius nuosavybės teise priklausančio pastato-garažo geografinę padėtį. Taip pat paaiškino, kad Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. A51-76075/17(2.14.2.12-MP8) ir 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. A51-12576/18(2.14.2.12E-MP8) pareiškėjui buvo išdėstyta Miesto plėtros departamento pozicija dėl minimų pastabų, o NŽT 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. 1SS-1202-(8.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ atsakė į pareiškėjo pateiktus klausimus (b. l. 11–12).

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundu kreipėsi į NŽT, nurodydamas, jog Administracija nepriima pareiškėjo pasiūlymų ir nekeičia Projekto, todėl ginčija Raštą. Pažymėjo, kad nagrinėjant Projekto sprendinių brėžinį nėra aišku, ar garažas yra Žemės sklypo teritorijoje, todėl Žemės sklypo ribos turi būti pakoreguotos taip, kad Žemės sklypo rytinė riba apimtų ir pareiškėjo garažą. akcentavo, kad į Žemės sklypą yra įtraukti 5 iš 6 garažų, nors jie sudaro vieną kompleksą. Taip pat Žemės sklype neturėtų būti dujų punkto ir sandėliukų. Be to, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai viešinant Projektą, o Administracijos reikalavimai pateikti dokumentus, pagrindžiančius garažo geografinę padėtį, yra nepagrįsti (b. l. 86–89).

NŽT Sprendimu informavo pareiškėją, kad į pateiktas pastabas dėl projektuojamo žemės sklypo ribos koregavimo buvo atsakyta 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. 1SS-1202-(8.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“. Pakartotinio Projekto viešinimo metu, t. y. nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 8 d. Administracijai pareiškėjas pateikė pakartotinį pasiūlymą dėl parengto Projekto sprendinių, kurio turinys analogiškas pasiūlymams pateiktiems Projekto viešinimų metu nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. Pažymėjo, kad Administracija Raštu atsakė į pareiškėjo pakartotinį pasiūlymą. Nurodė, kad Projektu formuojamame žemės sklype yra 5 garažai, iš kurių 4 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o formuojamo žemės sklypo riba kerta pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį pastatą-garažą. Akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jam nuosavybės teise priklausančio pastato-garažo geografinę padėtį. Nors Projekto sprendinių brėžinyje ir Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas-garažas yra projektuojamame žemės sklype, tačiau iš Projekto byloje pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar projektuojamo žemės sklypo riba kerta pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį pastatą-garažą. NŽT paaiškino, jog klausimas dėl Projekto tvirtinimo galėtų būti sprendžiamas tada, kai bus išspręsti klausimai dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato-garažo geografinės padėties nustatymo ir, esant reikalui, Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir žemės sklypų plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V, pakeitimo galimybių (b. l. 21–23).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nuosavybės teise priklausantis garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turi patekti į formuojamo apie 0,1370 ha ploto žemės sklypo teritoriją. Pareiškėjo teigimu, NŽT ginčo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Projekto organizatoriaus veiksmų, nes nenustatė jokių įpareigojimų Projekto organizatoriui ir nepriėmė tinkamo sprendimo. Pareiškėjas nurodo, kad sklypo riba eina per pareiškėjo garažą. Taip pat pareiškėjas mano, kad iš jo nepagrįstai reikalaujama dokumentų, pagrindžiančių jam nuosavybės teise priklausančio garažo geografinę padėtį.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 10 punktas numato, kad Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, o 12 punktas numato, kad ji priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. Šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat šio Įstatymo ir atitinkamų žemės valdos projektų rengimo taisyklių nustatytais atvejais – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą.

Žemės įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – Taisyklės) 16 punktas taip pat nurodo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, minėtų projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą. Pagal Taisyklių 60, 61 punktus asmenys gautą organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo atsisakymo gavimo dienos gali skųsti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, o Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taisyklių 81 punkte nustatyta, kad pagal Projektą atliekami suformuotų ir pertvarkytų žems sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Projekto rengimo organizatorius yra Vilniaus miesto savivaldybė, o Projekto priežiūrą vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p. viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų įgyvendinimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ 1.1. p. nustatyta, kad projektai rengiami laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytų normų ir atsižvelgiant į tyrimais pagrįstus istorinių valdų (posesijų) planus. Miestų žemės kadastro planai sudaromi, taip pat pirkimo ir pardavimo arba nuomos sutartys notariškai tvirtinamos tik pagal sklypų išplanavimo projektuose patikslintų sklypų dydį bei ribas ir šiuose projektuose nustatytas paminklosaugines sklypų naudojimo sąlygas. Įgyvendinant šį nutarimą, Paminklotvarkos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-30 raštu Nr. 01-14-1679 patvirtino „Respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijų sklypų išplanavimo projektų rengimo instrukciją“, kurios 2 p. nustatyta, kad urbanistikos paminklų žemės sklypų išplanavimo projektai rengiami įvertinant: sklypų (posesijų) istorinį išsidėstymą, įvykusius sklypų ribų ir užstatymo raidos pakitimus.

Vadovaujantis aukščiau minėtais aktais, buvo parengtas Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkiu Nr. 775V (Teritorijų planavimo dokumento registro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl klaidos įregistruotas kaip specialusis planas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-12-02 raštu Nr. A51-1005060/14(3.3.4.3.-EM-4) patvirtintas, kad detalusis planas (toliau – Planas), kuriame sklypų ribos nustatomos remiantis „iki 1940 m. susiklosčiusia padėtimi“, tai yra istorinėmis posesijų ribomis, kurios kartu yra ir Vilniaus senamiesčio vertingoji savybė, nustatyta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016-11-29 aktu Nr. KPD-RM-2014/9.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 p. projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų ir teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.

Pažymėtina, kad pagal pareiškėjo pateikto VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašo duomenis, matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), esančių garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – (duomenys neskelbtini) m., garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – (duomenys neskelbtini) m., garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – (duomenys neskelbtini) m., o pareiškėjo Garažo statybos pabaigos metai – (duomenys neskelbtini) m., todėl, manytina, kad Vilniaus miesto savivaldybė (Projekto organizatorius) yra pagrįstai nurodžiusi pareiškėjui, kad nesant atnaujintų Garažo geografinės padėties duomenų, ji vadovaujasi galiojančiais dokumentais, vienas jų - galiojanti 1976-10-05 parengta pastatų išdėstymo schema. iš Projekto byloje esančių dokumentų nėra galimybės nustatyti ar projektuojamo žemės sklypo riba kerta pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendžiant dėl to, ar Garažas patenka į Projektu formuojamo žemės sklypo ribas, sutiktina su Nacionalinės žemės tarnybos ginčijamame 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. 1SS-1919-(8.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodyta pozicija, kad pareiškėjui norint projektuoti žemės sklypą kitomis ribomis, jis galėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius Garažo geografinę padėtį, ką be kita ko ir šioje byloje ginčijamu Tarnybos sprendimu bei Projekto organizatoriaus raštais buvo informuotas pareiškėjas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo (toliau – ir Nuostatai), atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, parengiamos jų kadastro duomenų bylos. Pagal Nuostatų 20 punktą nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniuui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirtų statinį, kuris yra suformuotas, kaip vienas atskiras nekilnojamas daiktas, išskyrus inžinierinius statinius (inžinierinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto, kaip atskiras nekilnojamas daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu tik kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).

Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo Tarnybos sprendime teisingai pažymėta, jog jeigu Projekte suprojektuotas žemės sklypas kerta pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Garažą, vadovaujantis Nuostatų 20 punktu, Projekto sprendiniai negalės būti įgyvendinti, nepaisant to, kad projektuojamo žemės sklypo ribos nustatytos atsižvelgiant į Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepsiją ir žemės sklypų planą. Šiuo atveju ir buvo ginčijamame rašte atkreiptas pareiškėjo dėmesys į tai, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jam nuosavybės teise priklausančio Garažo geografinę padėtį. Teismo vertinimu, pareiškėjo ginčijamas raštas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą – aukščiau minėtus teisės aktus. Teismas pabrėžia, kad savo sprendimą atsakovas pagrindė nustatytomis faktinėms aplinkybėmis ir teisės aktų normomis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2019 m. spalio 9 d. pareiškėjas teismui pateikė įrodymą - pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Garažo geografinės padėties nustatymo schemą (2019 m. rugpjūčio 25 d.) (b.l. 178). Iš šios schemos galima būtų daryti išvadą, jog prareiškėjui priklausantis Garažas yra už formuojamo sklypo ribų. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtą dokumentą pareiškėjas turėtų pateikti Projekto organizatoriui tiesiogiai, kad pastarasis iš naujo įvertintų faktinę situaciją susijusią su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Garažu. Kaip minėta Projekto priežiūrą vykdo NŽT. Projekto organizatoriaus administraciniai aktai ar veikimas (neveikimas) gali būti skundžiami ir administraciniam teismui.

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. D. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė