Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1747-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
1-1747-1079/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
R. K.
Nukentėjusysis
E. K.
Advokatai
Vilmantas Poškus
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams Helvijui Keturakiui ir Jurgai Klimčukienei,

kaltinamajam R. K.,nukentėjusiajam E. K., nukentėjusiojo atstovui advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2019 m. gegužės 27 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiųjų ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės ėjusį pėsčiąjį E. K., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio E. K. padaryti sužalojimai – kairiojo gaktikaulio abiejų šakų ir kryžkaulio kairės pusės lūžiai, abiejų blauzdų poodinės kraujosrūvos, galvos žaizda, dėl daugybinių dubens kaulų lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis R. K. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. parodė, kad baigę darbą važiavo iš miško namo į (duomenys neskelbtini). Įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir nepastebėjo žmogaus, taip įvyko nelaimė. Buvo šviesus paros metas. Lijo lietus, buvo apsiniaukę ir dėl to nepastebėjo žmogaus prieš pėsčiųjų perėją, dėl ko įvyko nelaimingas įvykis. Matė nereguliuojamą pėsčiųjų perėją toje vietoje, bet nukentėjusiojo išėjusio į gatvę nepastebėjo. Važiavo apie 30 km/h greičiu. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), antra gatvės juosta ir antroje juostoje kliudė nukentėjusįjį. Važiuodamas dairėsi į šonus, nepažįstamas miestas, lietus lijo ir nepastebėjo nukentėjusio. Žmogiška klaida, viską pripažįsta, nepastebėjo ir dėl to įvykio nelaimė. Po įvykio atvykus greitajai pagalbai kartu su medicinos darbuotoja nuvedė nukentėjusįjį į mašiną ir pasodino. Buvo neaišku iš kur tokie sužalojimai nustatyti nukentėjusiajam, nes nuvedė nukentėjusį į mašiną kartu su medicinos sesute. Kitą dieną atvyko į policiją, paklausė kaip nukentėjusio sveikata, jam pasakė, kad suteikė pagalbą ir išleido, daugiau jokios informacijos nesuteikė. Vėliau iš tyrėjos sužinojo, kad po kelių dienų nukentėjusiajam pasidarė blogai ir jį išvežė į ligoninę. Žino kokius sužalojimai patyrė nukentėjęs. Pripažįsta, kad nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti kai pertrenkė nukentėjusįjį pėsčiųjų perėjoje, nes mašina didelė. Susipažino su civiliu ieškiniu, jį pripažįsta, sutinka su juo. Po eismo įvykio niekas neinformavo draudimo bendrovės, kad su transporto priemone įvyko eismo įvykis. Mašinai tik žibintas sudužo, jis jį pasikeitė ir viskas, kitos žalos nebuvo, kad žala padaryta nukentėjusiajam apie įvykį draudimo bendrovės neinformavo. Apie žalos dydį sužinojo tik teisme, turi santaupų kuo greičiau atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą. Nurodė, jog labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino jam visą padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos. Sutarė su nukentėjusiuoju, jog tai ko neatlygins draudimo bendrovė atlygins jis.

Nukentėjusysis E. K. teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad didžiausia turtinė žala yra dėl klausos aparato įsigijimo, kuris eismo įvykio metu sulūžo, kitos išlaidos medikamentai ir kelionės pas gydytojus. Buvo gydomas du su puse mėnesio, tokiame amžiuje klubo sąnarių nebeįmanoma atstatyti į buvusią padėtį. Patvirtino, kad kaltinamasis jo atsiprašė, jis atsiprašymą priėmė ir susitaikė su kaltinamuoju, kaltinamasis atlygino visą jam padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, susitarė dėl likusios žalos atlyginimo.

Kaltinamojo R. K. kaltė nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, be jo pačio visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje, 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

nukentėjusiojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis labai blogai girdi, turi klausos aparatą, bet po eismo įvykio jam labai pablogėjo klausa (gal nuo smūgio susitrenkė galvą, sulūžo klausos aparatas), įvykio metu klausos aparatas buvo iškritęs iš ausies. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės 27 d., galėjo būti apie 10.40 val., jis ėjo iš stomatologės per (duomenys neskelbtini). Jam paėjus maždaug 2 metrus nuo šaligatvio, per gatvės vidurį jį partrenkė automobilis. Po įvykio jam buvo nustatyta, kad yra sumušta galvą, ją susiuvo ir išleido į namus, vėliau dar jam skaudėjo koją, bet nieko nenustatė. Po dviejų dienų jam buvo nustatyti kaulų lūžiai, kurių nematė iš karto po įvykio. Tada jis gulėjo slaugos ligoninėje (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. Įvykio vietoje jis galėtų parodyti, kur buvo partrenktas automobilio. Tą dieną lijo ir jis ėjo su skėčiu (b. l. 57-60);

liudytojos D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. K. yra jos vyro patėvis ir jie juo rūpinasi. Jos vyras R. A. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl jam nesant E. K. rūpinasi ji. 2019 m. gegužės 27 d. apie 11.30 val. iš savo dukters ji sužinojo, kad jis papuolė į eismo įvykį, apie tai jos dukrai pasakė kaimynė, kuri gyvena šalia E. K.. Tada ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių ir sužinojo, kas nutiko. E. K. įvykio metu buvo praskelta ir sutrenkta galva, ją susiuvo ir jau norėjo išleisti į namus, bet jam skaudėjo koja. Ji paprašė, kad peršviestų, bet lūžių nerado tik stiprius sumušimus. Jie išvyko į namus. Po kelių dienų E. K. pablogėjo ir jis negalėjo pasikelti iš lovos, todėl jie iškvietė greitąją ir jį vėl išvežė į ligoninę, ten nustatė, kad jam yra dubens kryžkaulio gaktikaulio lūžiai. Po to E. K. gydėsi ligoninėje ir slaugos ligoninėje, atrodo, kad nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. E. K. labai blogai girdi ir nešioja 2 klausos aparatus. Įvykio metu klausos aparatas iškrito ir galbūt sulūžo, dėl pačios galvos sutrenkimo E. K. pradėjo dar blogiau girdėti, jis kartais visai negirdi. Ji kartu su juo visur vyksta, kad būtų lengviau susikalbėti, taip pat jis nemoka skaityti, todėl dokumentus perskaito ir pasirašo ji, jis tik padeda savo parašą. Jokių globos dokumentų nei ji, nei vyras nėra įforminę, tik rūpinasi senu žmogumi, nes jis daugiau nieko neturi. Pravažiuojant pro įvykio vietą, E. K. jai parodė, kad jį partrenkė ant perėjos paėjus apie 2 metrus nuo šaligatvio. Šiuo metu daugiau jis negali nieko paaiškinti, nes ji mato, kad jam pablogėjo sveikata ir jis šiandien apklausiamas nieko negirdi, todėl negali paaiškinti smulkiau jokių to įvykio aplinkybių. Ji pati įvykio nematė, apie įvykį žino iš E. K.. Jis jai sakė, kad prieš eidamas per gatvę jis pasižiūrėjo ir tikrai matė, kad nebuvo automobilių, jis per gatvę eina labai atsargiai, nes blogai girdi, todėl atidžiai žiūri. Sakė, kad tas automobilis atvažiavo labai greitai, per tą perėją jis eina nuolat. Jiems išaiškinta (ji paaiškins E. K.) galimybę kreiptis dėl civilinio ieškinio ir grįžus vyrui jie tai spręs (b. l. 76-79);

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su fotolentele, kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), transporto priemonės VW Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padėtis ant gatvės po eismo įvykio; nurodyti transporto priemonės apgadinimai (b. l. 13-15, 16-17, 19, 20-21, 22, 23-24, 26-29);

tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio kilimo ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų ir jų mąsto (b. l. 1);

asmens blaivumo testo rezultatu, kuriame užfiksuota, jog 2019 m. gegužės 27 d. 10.04 val. R. K. buvo blaivus (0,00 promilės) (b. l. 11);

2019 m. liepos 8 d. specialisto išvada Nr. G 888/2019(04), kurioje nurodoma, kad E. K. buvo padaryti šie sužalojimai: kairiojo gaktikaulio abiejų šakų ir kryžkaulio kairės pusės lūžiai, abiejų blauzdų poodinės kraujosruvos, galvos žaizda; E. K. dėl daugybinių dubens kaulų lūžių, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 p., padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytojo įvykio aplinkybėmis ir laiku; E. K. nustatytas sužalojimo mastas ateityje nesikeis (b. l. 42-44);

parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentėje užfiksuoti duomenys, kur nukentėjusysis E. K. nurodo įvykio aplinkybes, jo buvimo vietą po susidūrimo su automobiliu (b. l. 66-67, 70-72).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo R. K. kaltę nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamojo R. K. vairuojamas automobilis ir nukentėjusysis E. K. susidūrė ant nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, antroje gatvės juostoje, kas patvirtina, kad nukentėjusysis E. K. jau ėjo pėsčiųjų perėja, kai jį dešine puse kliudė R. K. vairuojamas automobilis. Nuo smūgio nukentėjusysis E. K. nukrito, po eismo įvykio nukentėjusiajam dėl dubens kaulų lūžių buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo R. K. nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. K. sveikata.

Patikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas 2019 m. gegužės 27 d. apie 10.00 val., kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam policijos pareigūnai tikrino neblaivumą po įvykio 2019 m. gegužės 27 d. 10.04 val. Šis patikslinimas iš esmės nekeičia R. K. inkriminuoto nusikaltimo esmės, kaltinamojo teisinės padėties nepasunkina ir nepažeidžia jo teisės į gynybą.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo/neskyrimo

Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir nukentėjusiojo atstovas pateikė teismui 2019 m. gruodžio 23 d. susitarimo protokolą, kuriuo susitarė ir išsprendė dėl nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo (b. l. 186). Susitarimo protokolas patvirtina, kad R. K. atsiprašė nukentėjusiojo E. K. dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo. Nukentėjusysis E. K. priėmė atsiprašymą ir dėl to nebeturi pretenzijų R. K.. Nukentėjusysis E. K. patikslino civiliniu ieškiniu pateiktos jam padarytos žalos dydį ir nurodė, kad jam yra padaryta 688,13 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 13 ct) turtinė žala ir 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinė žala. Kaltinamasis R. K. sutinka, kad dėl jo nusikalstamos veikos nukentėjusiajam E. K. yra padaryta 688,13 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 13 ct) turtinė žala ir 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinė žala. Kaltinamasis R. K. sutinka sumokėti padarytą žalą nukentėjusiajam E. K. toje dalyje kuri nebus apmokėta draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), t. y padengti nesumokėtos žalos skirtumą. Kaltinamasis R. K. įsipareigoja iki 2020 m. birželio 1 d. nesumokėtos žalos skirtumą sumokėti į nukentėjusiojo E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis R. K. sumoka nukentėjusiajam E. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal pateiktą į bylą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą. Nukentėjusysis E. K. neprieštarauja, kad kaltinamasis R. K. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 38 straipsniu kai kaltininkas ir nukentėjusysis asmuo susitaiko, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamasis R. K. 2019 m. gruodžio 4 d. pavedimu atlygino nukentėjusiajam 688,13 Eur turtinę žalą ir dalį – 1311,87 Eur, neturtinės žalos (b. l. 185).

BK VI skyrius reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnyje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, todėl spręstinas kaltinamojo R. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas.

Kaltinamojo R. K. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, teismo vertinimu, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad R. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes jis nenumatė, kad važiuojant mieste leistinu greičiu, gali nepastebėti į gatvę pėsčiųjų perėjoje einančio pėsčiojo ir padaryti jam sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. veikė nepakankamai apdairiai, nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimo praleisti per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją einantį pėsčiąjį, automobiliu kliudė jį ir šiam nugriuvus buvo padarytas sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo ir susitaikė su juo, visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos. Nukentėjusysis E. K. atsiprašymą priėmė ir kaltinamajam R. K. atleido, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti likusią dalį nukentėjusiajam padarytos žalos, kurios neatlygins draudimo bendrovė; nukentėjusysis prašo nutraukti kaltinamajam baudžiamąją bylą. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis R. K. galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas kadangi jis yra laikomas neteistas (b. l. 108-110), duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu nebuvo, administracine tvarka baustas administraciniais nurodymais, paskirtas nuobaudas įvykdęs (b. l. 111-113), yra dirbantis nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės rodo, kad padaryta veika ir kaltinamasis R. K. atitinka BK 38 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas, todėl jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Pagal formuojamą teismų praktiką, atleidus kaltinamąjį R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės būtina spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be kita ko, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) skyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis R. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, duomenų, kad vairuodamas viršijo leistiną greitį nėra, tačiau kaltinamasis nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jog artėdamas prie pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo itin atidžiai stebėti, ar nėra pėsčiųjų, kaltinamasis R. K. nebuvo pakankamai atidus ir dėmesingas, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nesulėtino automobilio greičio, laiku nesustabdė savo automobilio, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir kliudė nukentėjusįjį. Nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jei būtų ėmęsis visų būtinųjų atsargumo priemonių, būtų buvus galimybė išvengti eismo įvykio, kuris sukėlė sunkias pasekmes pėsčiajam. R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo dvi galiojančias nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą gyvenvietėje), 2012 m. buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas išnykęs, teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1999 metų. Šios aplinkybės rodo, kad R. K. nėra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, tačiau jam suteikta teise vairuoti transporto priemones naudojasi nerūpestingai, todėl siekiant įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės paskirtį, užkirsti galimybę pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų, tame tarpe ir kelių eismo taisyklių reikalavimų, vadovaujantis BK 67 ir 68 straipsniais, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, minimaliam įstatyme nustatytam laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 9 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis E. K. 2019 m. spalio 22 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš kaltinamojo R. K. ir transporto priemonės valdytojo draudiko (duomenys neskelbtini), veikiančio per Lietuvos filialą 688,13 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 143-149).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. K. atlygino nukentėjusiajam visą ieškiniu prašomą priteisti 688,13 Eur turtinę žalą ir dalį, t. y . 1311,87 Eur, neturtinės žalos, susitarimo protokole nukentėjusysis E. K. sumažino savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 3000 Eur; nukentėjusysis ir kaltinamasis susitarė dėl žalos, kurios neatlygins draudikas, atlyginimo.

Civilinis atsakovas transporto priemonės valdytojo draudikas (duomenys neskelbtini), viekiantis per Lietuvos filialą atsiliepime į nukentėjusiojo civilinį ieškinį nurodė, jog įvykio dieną galiojo (duomenys neskelbtini), veikiančio per Lietuvos filialą sudaryta transporto priemonės VW Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis; draudiko atsakomybė gali atsirasti tik sudarytos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės sutarties pagrindu, įstatyme ir Vyriausybės nutarimu patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinis atsakovas nurodė, kad rašytiniais įrodymais pagrįstas turtinės žalos dydis yra 113,96 Eur; nustatant neturtinės žalos dydį draudimas vadovaujasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) įstatymu (b. l. 157-162, 169-175).

Pagal CK 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudžiamajam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikei) neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju už padarytą žalą materialiai atsakingais asmenimis pripažintini kaltinamasis R. K. ir draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), veikianti per Lietuvos filialą, nes kaltinamojo kaltais neteisėtais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala; o draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), veikianti per Lietuvos filialą, nes transporto priemonė, kurią vairavo žalą sukėlęs kaltinamasis buvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl žala atlyginama draudimo sutarties pagrindu.

Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), kurio 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas.

Kaip minėta anksčiau kaltinamasis R. K. visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir dalį – 1311,87 Eur, neturtinės žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam visą turtinę žalą, procesas dėl civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

Nukentėjusysis susitaikymo su kaltinamuoju metu patirtą neturtinę žalą sumažino iki 3000 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, į turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei vadovaudamasis suformuota teismų praktika mano, kad nukentėjusiojo prašoma, susitaikymo metu sumažinta iki 3000 Eur neturtinė žala, yra protinga ir pagrįsta. Todėl nukentėjusiojo E. K. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nustatant, kad likusią neatlygintą 1688,13 Eur neturtinės žalos dalį, kuri neviršija įstatyme nustatyto neturtinės žalos dydžio, privalo atlyginti draudimo bendrovė (TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

2019 m. gruodžio 23 d. susitarimo protokolo 4 ir 5 punktuose įtvirtinta, kad kaltinamasis R. K. sutinka sumokėti padarytą žalą nukentėjusiajam E. K. toje dalyje kuri nebus apmokėta draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), t. y. padengti nesumokėtos žalos skirtumą bei įsipareigoja iki 2020 m. birželio 1 d. nesumokėtos žalos skirtumą sumokėti į nukentėjusiojo E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitarimas, dėl likusios žalos atlyginimo patvirtintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. K. atstovas prašė teismo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo R. K. nukentėjusiajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Iš 2019 m. rugsėjo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, matyti, kad E. K. suteikta antrinė teisinė pagalba byloje apmokant 100 procentų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir proceso išlaidų (b. l. 125); Iš 2019 m. gruodžio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad E. K. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 371,58 Eur (b. l. 187).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Nukentėjusįjį atstovaujantis advokatas paruošė ir pateikė teismui nukentėjusiojo civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiojo E. K. interesus nagrinėjant bylą teisme (trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose), paruošė nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitarimo protokolą. Kaltinamasis susitarimo protokole įtvirtino, kad sumoka nukentėjusiajam suteiktos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiajam E. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir priteisti jas iš kaltinamojo R. K. į valstybės biudžetą.

R. K. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 38 straipsnis).

R. K. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103, 297–299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

R. K., pripažinti padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones, vienerių metų terminui.

Baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nukentėjusiojo E. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), veikiančio per Lietuvos filialą, 1688,13 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 13 ct) neturtinės žalos E. K..

Patvirtinti kaltinamojo R. K. ir nukentėjusiojo E. K. susitarimą dėl padarytos žalos nukentėjusiajam E. K., toje dalyje kuri nebus apmokėta draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), atlyginimo, t. y. padengti nesumokėtos žalos skirtumą, kurį R. K. įsipareigoja sumokėti į nukentėjusiojo E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „(duomenys neskelbtini)“ iki 2020 m. birželio 1 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Pripažinti proceso išlaidomis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam E. K. ir priteisti iš R. K. 371,58 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 58 ct) teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Išaiškinti R. K., kad priteistas lėšas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „(duomenys neskelbtini)“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

R. K. išaiškinti, kad:

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. K. išaiškinti, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Sigita Rozgaitė