Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. S.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui D.S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pradėjus bylą nagrinėti iš esmės ir kilus ginčui dėl šeimos iširimo aplinkybių ir turto padalijimo, buvo nutarta, kad atsakovas į teismo posėdį būtinai turi atvykti pats asmeniškai (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau Lietuvos Respublikos CPK) 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į teismo posėdį 2018 m. rugpjūčio 29 d. 10 val. D. S. neatvyko. Būtent dėl tos priežasties buvo atidėtas bylos nagrinėjimas (Lietuvos Respublikos CPK 246 straipsnio 2 dalis). Apie posėdį atsakovui D. S. pranešta tinkamai, teismo šaukimas įteiktas asmeniškai (Lietuvos Respublikos CPK 123 straipsnio 1 dalis).Asmeniškai iš D. S. jokių prašymų negauta, dokumentų, patvirtinančių neatvykimo į teismo posėdį priežastis nepateikta. Jo atstovas advokatas A. Uščiauskas nurodė, kad D. S. žino apie posėdį, yra išvykęs į užsienį, kur dirba, kada grįš nežino, prašė bylą nagrinėti D. S. nedalyvaujant, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytą poziciją dėl ieškinio reikalavimų.Ieškovė R. S. paaiškino, kad buvo sutikusi atsakovą, apie posėdį jis žino, sakė, ką norit, tą darykit, bet į teismą jis neis.Byloje dėl santuokos nutraukimo sprendimas už akių negali būti priimamas. Bylos nagrinėjimas buvo dar kartą atidėtas dėl to, kad neatvyko atsakovas, kurio dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas privalomu. O vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 246 straipsnio 3 dalies nuostatomis atsakovui buvo skirta teismo nuobauda 100 Eur dydžio bauda (Lietuvos Respublikos CPK 106 straipsnio 1 dalis, 107 straipsnis). Nei atsakovas, nei jo atstovas neprašė peržiūrėti baudos paskyrimo. Darytina išvada, kad teismas ėmėsi visų priemonių, siekdamas visapusiškai ir objektyviai ištirti bylą dėl santuokos nutraukimo, išsiaiškinti aplinkybes dėl šeimos iširimo priežasčių, turto vertės ir kitas dalyvaujant atsakovui. Atsakovas į posėdžius neatvykdavo, jo interesus byloje atstovavo pasirinktas advokatas, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 246 straipsnis, 7 straipsnis, 42 straipsnis, 178 straipsnis, 179 straipsnis, 376 straipsnis).

Teismo posėdyje 2018 m. liepos 10 d. ieškovė R. S. palaikė ieškinį ir paaiškino (10.08.49), kad turėjo vieną vaiką, kuris jau yra pilnametis, jau dvejus metus kartu negyvena, atsakovas smurtavo, gėrė, šmeižė mane, šeima rūpinosi tik iš dalies, praėjusiais metais buvo iškelta byla dėl smurto byloje, byla buvo nutraukta nes jie susitaikė, bet kartu jau nebegyveno, ligoninėje jos neslaugė, tik kartą atvažiavo pažiūrėti, kas ją lanko, atsiliepime į ieškinį nurodytas visiškas melas, grįžęs iš reiso atsakovas kelias dienas girtaudavo pas draugus, net krepšių į reisą pats nesusidėdavo, būdavo agresyvus, smurtavo, net mėlynės likdavo, tai matė ir jo motina, matė kiti asmenys, į policiją kreipėsi tik vieną kartą, nuo to laiko nebegyvena kartu, nebandė taikytis, pavardę nori pasilikti tą pačią, šeima gyveno atsakovo tėvų bute, dabar ji išsikėlė iš to buto, visi daiktai likę tame bute, nori, kad būtų priteista piniginė kompensacija, visą buitinę techniką buvo pirkę naujus prieš dvejus metus, baldai prieš kokius penkis metus, jau metai laiko ji nesinaudoja tais daiktais, visi įsigijimo dokumentai likę pas atsakovą, sutiktų, kad jai būtų priteistas automobilis, virtuvės komplektas ir šaldytuvas, nes kitų daiktų neturėtų kur dėti, dėl neturtinės žalos tiesiog taip nusprendė, taip įvertino, su atsakovu neįmanoma bendrauti ir susitarti.

Teismo posėdyje 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo apklausta liudytoja S. P., kuri parodė, kad ieškovė R. S. yra draugė, sutaria gerai, D. S. atžvilgiu neturi, R. S. buvo atsidavusi žmona, D. S. blaivas būdavo neblogas žmogus, tačiau girtas tampa agresyvus, yra smurtavęs prieš žmoną, kartą ji matė, kaip jis trenkė R. S., buvo D. S. gimtadienis, tada ji stojo ginti draugės, grįžęs iš reiso gerdavo tris dienas, stengėsi abudu gyventi, bet nėjo gyventi, kol nepadarė tiek, kad buvo baudžiamoji byla, D. S. ir pats turėjo kitą moterį, vedžiodavosi ją, bet R. S. atleido sutuoktiniui, o prezervatyvus, apie kuriuos jis rašo, ji pati (liudytoja) jam ir padovanojo.

Teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 27 d. ieškovė R. S. prašė nutraukti santuoką ir ieškinį tenkinti, atsakovo D. S. atstovas advokatas A.Uščiauskas prašė ieškinį tenkinti iš dalies, D. S. priteisti automobilį, šaldytuvą ir virtuvės komplektą, R. S. priteisti viryklę, televizorių, minkštą kampą, miegamojo komplektą, sekciją, vadovaujantis 2018 m. gegužės 23 d. atsiliepimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta: iš santuokos akto Nr. 131 nustatyta, kad D.S. ir R. S. santuoka buvo įregistruota 1991 m. birželio 8 d.; iš Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties nustatyta, kad D.S. 2017 m. gegužės 23 d. savo namuose, apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių priežasčių pastūmė savo žmoną R. S., kuri nuo pastūmimo atsitrenkė nugara į spintą, tuo sukeldamas R. S. fizinį skausmą, be to jis, D.S., 2017 m. gegužės 23 d. savo namuose, apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių priežasčių metu grasino R. S. ją užmušti, tai yra nužudyti mėtydamas į kambaryje esančią spintą degančias cigaretes, grasino, kad padegs, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nukentėjusioji R. S. ir įtariamasis D. S. susitaikė. R. S. paaiškino, kad po šių įvykių ji išsikėlė iš šeimos namų, šeimos santykiai nutrūko. Kartu pora nebegyveno. 2018 m. vasario 5 d. R. S. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau Lietuvos Respublikos CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino (Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Iš 2017 m. birželio 2 d. nutarties dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, ieškovės R. S. paaiškinimų, liudytojos S. P. parodymų darytina išvada, kad atsakovas D. S. ne tik nepagarbiai, bet žiauriai elgėsi su savo sutuoktine R. S., o po jo veiksmų 2017 m. gegužės 23 d. šeima ir visiškai iširo. Tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes R. S. su juo susitaikė, neatleidžia D. S. nuo moralinės atsakomybės, taip pat nuo civilinės atsakomybės dėl šeimos iširimo. D. S. atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybes dėl ieškovės neištikimybės, nesirūpinimo šeima, bet per visą bylos nagrinėjimo laiką, net ir turėdamas atstovą, nepateikė teismui jokių įrodymų dėl ieškovės kaltės, pats į posėdžius nevyko (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 178 straipsnis). Jo atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės negali būti pateisinimas žiauriam elgesiui prieš sutuoktinę. Darytina išvada, kad D.S. ir R. S. šeima iširo ir santuoka yra nutrauktina dėl atsakovo D. S. kaltės.

Išlaikymo sutuoktiniai vienas iš kito nereikalauja(Lietuvos Respublikos CK 3.72 straipsnis).

Ieškovės prašymas po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę S. tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 3.69 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Ieškovė R. S. prašo priteisti jai 1 000,00 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimui. Iš teismo 2017 m. birželio 2 d. nustatyta, kad po įvykių 2017 m. gegužės 23 d., dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl, kurių iš esmės iširo šeima, R. S. jautėsi įbauginta. Tą patvirtino ir D. S., kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno pripažino, kad buvo namuose neblaivus, ginčijosi su žmona, ją stūmė, mėtė cigaretes, žmona išėjo iš namų, turbūt buvo išsigandusi. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai bute rado išmėtytus daiktus, išverstus rūbus, rūbai supjaustyti, spintos lentynos sutepliotos krauju, namo laiptinėje matyti kraujo lašų. Po šių įvykių sutuoktiniai kartu nebegyveno. Iš ieškovės R. S. paaiškinimų ir liudytojos S. P. parodymų galima daryti išvadą, kad D. S. agresyviai elgėsi ir ankščiau, tačiau R. S. į policiją nesikreipė. Toks sutuoktinio elgesys neabejotinai kėlė ieškovei ne tik fizinį skausmą, bet ir baimės jausmą, dvasinius išgyvenimus, kai po daugiau nei 25 gyvenimo santuokoje metų teko palikti šeimos namus. Ieškovei dėl šeimos iširimo buvo padarytaneturtinė žala. Šeima iširo dėl atsakovo žiauraus elgesio su sutuoktine, tarp padarytos žalos ir atsakovo D. S. neteisėtų veiksmų, kurie pripažinti teismo procesiniais dokumentais, yra priežastinis ryšys. D. S. kaltė dėl šeimos iširimo ir santuokos nutraukimo bei R. S. patirtų išgyvenimų, neturtinės žalos jai atsiradimo įrodyta (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis).

Atsižvelgiant į neturtinės žalos teisinį reguliavimą ir į teismų praktiką dėl šios žalos priteisimo, teismas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo vertina pagal tai, kokios vertybės šiuo atveju pažeidžiamos: ieškovė patyrė ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir baimės jausmą, pažeminimą, patyrė išgyvenimus dėl iširusios šeimos, kai daugiau kaip 25 metus buvo gyvenus santuokoje, turėjo palikti šeimos namus. Žmogaus sveikata, orumas, saugumo jausmas, sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, abipusė pagarba laikytinos itin svarbiomis vertybėmis. Tos vertybės buvo pažeistos atsakovo tyčiniais veiksmais. Vadovaujantis teismų formuojama praktika, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma suma mažesnė nei vidutinė priteisiama neturtinė žalos suma bylose dėl santuokos nutraukimo, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, iš atsakovo D.S. ieškovės R. S. naudai priteistina 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui kaip teisinga piniginė satisfakcija, teisingai kompensuojanti ieškovės neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Atsakovas D. S. yra darbingo amžiaus, dirba užsienyje, turi nekilnojamojo turto, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Jurbarko mieste, duomenų apie jo išlaikomus asmenis byloje negauta.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Nekilnojamojo turto gyvendami santuokoje šalys neįgijo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) 2013 m. birželio 3 d. buvo D.S. padovanotas, įregistruota asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė į butą nereiškia jokių pretenzijų. Ieškovės vardu nekilnojamojo turto nėra registruota.

Gyvendami santuokoje šalys įgijo transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spalvos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirma registracija 1998 metais, pirma registracija Lietuvoje 2012 metais, transporto priemonė įregistruota, dalyvauti viešajame eisme leidžiama, savininkas nurodytas D.S. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 376 straipsniu, savo iniciatyva rinko duomenis iš teismui prieinamų registrų ir specialių interneto puslapių. Ieškovės ir atsakovo nurodyta transporto priemonės vertė skiriasi dvigubai (ieškovė transporto priemonę įvertino 1500,00 Eur, atsakovas – 800,00 Eur. Atsižvelgiant į transporto priemonės savybes, nurodytas viešame registre, darytina išvada, kad transporto priemonės vertė negali būti didesnė nei 800,00 Eur. O patikrinus viešai prieinamus duomenis iš specialaus tinklalapio, panašių metų (1998-1999) automobilių vidutinė pardavimo kaina yra apie 1 000,00 Eur ir mažiau. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad transporto priemonės „Audi A6 Avant“, registruotos D. S. vardu, vertė 800,00 Eur.

Be to šalys nurodė, kad įgijo tokį kilnojamąjį turtą, baldus ir buitinę techniką: dujinę viryklę 300,00 Eur vertės, šaldytuvą 200,00 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą 300,00 Eur vertės, televizorių 400,00 Eur vertės, sekciją 150,00 Eur vertės, minkštų baldų komplektą 200,00 Eur vertės, miegamojo komplektą 200,00 Eur vertės. Tiek ieškinyje, tiek 2018 m. gegužės 23 d. atsakovo atsiliepime nurodyti daiktai ir jų vertė sutampa. Iš esmės nėra jokio ginčo dėl to, kad baldai ir buitinė technika yra likę atsakovo bute, kuriame ieškovė jau antri metai negyvena. Ieškinyje ieškovė prašo visą kilnojamąjį turtą priteisti atsakovui, o iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją, nors teismo posėdyje užsiminė, kad sutiktų turtą pasidalyti natūra. Bendra turto suma sudaro 2 550,00 Eur, ½ dalis – 1 275,00 Eur.

Lietuvos Respublikos CK3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos CK 117 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių nenustatyta (Lietuvos Respublikos CK 3.123 straipsnis).

Teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, atsižvelgia į tas aplinkybes, kurias jie pripažįsta (Lietuvos Respublikos CPK 187str.), stengiasi padalyti sutuoktinių turtą kiek tai įmanoma, kad liktų kuo mažiau sąlyčio taškų ir nekiltų naujų ginčų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes bei prašomus turto padalijimo būdus. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad bendraturčių interesų pusiausvyra nebūtų neproporcingai pažeista,kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti baldai ir buitinė technika buvo įsigyti į butą, kuris priklauso atsakovui, tais daiktais jau daugiau kaip metus laiko naudojasi tik atsakovas, ieškovė nurodo, kad nelabai turėtų kur jų panaudoti, tik vieno posėdžio metu buvo užsiminusi, kad į butą, kuriame dabar gyvena galėtų paimti virtuvės komplektą ir šaldytuvą, taip į tai, kad turtas, kurį įmanoma, pirmiausia turėtų būti padalijamas natūra, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, ieškovei natūra priteistini šie daiktai: šaldytuvas, virtuvės komplektas, televizorius, viso turto už 900,00 Eur, atsakovui – dujinė viryklė, sekcija, minkštų baldų komplektas (minkštas kampas), miegamojo baldų komplektas ir transporto priemonė „Audi A6 Avant“, viso turto už 1 650,00 Eur. Iš atsakovo D. S. ieškovės R. S. naudai priteistina 375,00 Eur piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Duomenų apie šalių kreditorius byloje nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė, paduodama ieškinį, šioje byloje turėjo sumokėti 134,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi ji buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ir sumokėjo 30,00 Eur žyminio mokesčio. Ši suma priteistina ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnis). Daugiau duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis 45,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 51,00 Eur už turtinius reikalavimus (atsižvelgiant į priteisto turto ir piniginių išmokų dydį, taip pat į tai, kad ieškinys buvo paduotas per EPP), viso 96,00 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1991 m. birželio 8 d. Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 131, tarp D.S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. S. (pavardė iki santuokos sudarymo R), gimusios(duomenys neskelbtini)., nutraukti dėl atsakovo D.S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims tas pačias pavardes: S., S..

Priteisti iš atsakovo D.S., gimusio (duomenys neskelbtini)., ieškovės R. S., gimusios (duomenys neskelbtini)., naudai 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

ieškovei R. S. priteisti ir pripažinti nuosavybės teises į šaldytuvą 200,00 Eur vertės, virtuvės komplektą, 300,00 Eur vertės, televizorių 400,00 Eur vertės, viso turto už 900,00 Eur;

atsakovui D.S. priteisti ir pripažinti nuosavybės teises į dujinę viryklę 300,00 Eur vertės, sekciją, 150,00 Eur vertės, minkštų baldų komplektą (minkštą kampą) 200,00 Eur vertės, miegamojo baldų komplektą 200,00 vertės, transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spalvos, VIN kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur vertės, viso turto už 1 650,00 Eur.

Priteisti iš atsakovo D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovės R. S., gimusios (duomenys neskelbtini) naudai 375,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti iš atsakovo D. S., gimusio(duomenys neskelbtini), ieškovės R. S., gimusios (duomenys neskelbtini) naudai 30,00 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš D.S., gimusio (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 96,00 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.

Žyminis mokestis (96,00 Eur) turi būti sumokėtas VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.