Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5338-805/2021 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovėms I. M. ir L. G. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, suinteresuoti asmenys notarė A. B. ir notarė L. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2021 m. rugsėjo 16 d. ieškovas, šalindamas nustatytus ieškinio trūkumus, teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog į bylą yra pridėtas testamentas, kad jis yra asmuo, kuriam M. Š. paliko savo turto dalį. Apie tai, kad ieškovui neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas matyti iš byloje esančių įrodymų (kreipimosi į notarą, notaro liudijimo ir kt.). Dėl žyminio mokesčio paaiškino, kad jis paskaičiuotas remiantis byloje esančia VĮ Registrų centras pažyma, atitinkamai, pagal ieškovui turėtino priklausyti turto dalį, t. y. ¼ (reg. Nr. DOK-30693).

4. Ieškovas, šalindamas nustatytus ieškinio trūkumus, 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikė teismui M. Š. 1997 m. rugsėjo 8 d. sudarytą testamentą (reg. Nr. DOK-31092).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, nepašalinus visų teismo nustatytų ieškinio trūkumų, ieškovo ieškinys laikytas nepaduodu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

14. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti išimtinai tik procesinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).

15. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

16. CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (apeliantas) A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nuginčyti 2012 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, pateikti papildomas įrodinėjimo priemones, patikslinti ieškinio dalyką ir šalių procesines padėtis. Ieškovas, net kelis kartus šalindamas teismo nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė teismui patikslintą ieškinį ir papildomas įrodinėjimo priemones, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, ieškovo ieškinį laikė nepaduodu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatuodamas, kad jis pašalino ne visus teismo nustatytus ieškinio trūkumus. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

18. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

19. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, kuria ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumas pašalinti, nurodė ieškovui pašalinti šiuos trūkumus: 1) sumokėti žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 2) sumokėti žyminį mokestį už pareikštą turtinio pobūdžio reikalavimą, jį apskaičiuojant pagal ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo turto dalį, atsižvelgiant į vidutinę rinkos vertę; 3) patikslinti ieškinio reikalavimą (dalyką), konkrečiai nurodant, kieno atžvilgiu ir kokio notaro išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą jis ginčija; 4) pateikti įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (M. Š. 1997 m. rugsėjo 8 d. sudarytą testamentą bei pastarojo ir testatorės giminystės ryšį patvirtinančius įrodymus, duomenis iš notaro biuro, patvirtinančius aplinkybes, kad ieškovas, kaip testamentinis įpėdinis, kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo jo paties atžvilgiu (jeigu taip, kada) ir, kad notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. ieškovui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, jei taip, dėl kokių priežasčių ir, ar kitiems įpėdiniams, be A. K. Š., yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po palikėjos mirties, ir konkrečiai į kokį turtą); 5) patikslinti šalių procesines padėtis. Ieškovas, šalindamas nustatytus teismo trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, patikslino ieškinio dalyką, pateikė papildomas įrodinėjimo priemonės: M. Š. 1997 m. rugsėjo 8 d. sudarytą testamentą, Kauno rajono 5-ojo notarų biuro 2021 m. spalio 1 d. raštą dėl informacijos pateikimo apie M. Š. paveldėjimo bylą, Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 19 d. įsakymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės suteikimo savarankiškai ūkininkauti (Kauno r.)., 2001 m. lapkričio 19 d. sprendimą dėl M. Š. nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2002 m. gegužės 31 d. įsakymą dėl žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo (Kauno r.) Nr. (duomenys neskelbtini).

20. Byloje ginčas kyla dėl to, jog skundžiama nutartimi teismas, įvertinęs ieškovo patikslintą ieškinį ir pateiktus teismui papildomas įrodinėjimo priemones, nurodė, jog jis visų teismo nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino, t. y. ieškovas nepateikė šių duomenų, kad: 1) pagal jo teismui papildomai pateiktą Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 19 d. įsakymą į M. Š. natūra atkuriamą žemės sklypą patenka ir ieškovui testamentu jos palikta 0,80 ha asmeninio ūkio žemės; 2) iš ieškovo pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar M. Š. įgaliotos institucijos sprendimu išvis buvo paskirta minima asmeninio ūkio žemė. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas iš esmės nėra įgyvendinęs išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į jo nurodomą turto dalį, kadangi notarui nebuvo pateikęs jam testamentu paliktos ginčo žemės dokumentų. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje įvardinti duomenys, kaip nepašalinti ieškinio trūkumai, taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, t. y. priimant 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį, net nebuvo konkretizuoti ir nurodyti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės nurodęs naujus ieškinio trūkumus, kurie ieškovui buvo nežinomi, nepagrįstai taikė netinkamo ieškinio trūkumų šalinimo pasekmes. Kita vertus, kaip pagrįstai akcentuojama ir atskirajame skunde, net ir laikant, kad ieškovas nepateikė skundžiamoje nutartyje įvardijamų papildomų duomenų (įrodymų apie M. Š. atkurtą žemės sklypą ir, kad į jį patenka ieškovui testamentu palikta žemės sklypo dalis), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu teismas, iš esmės jau pradinėje (ieškinio priėmimo) stadijoje, pasisakė ir vertino pareikštų reikalavimų pagrįstumą.

21. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Tačiau vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

22. Pažymėtina, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nuginčyti 2012 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. K. Š. atžvilgiu. Liudijimą išdavusi notarė L. G.. Ieškovas reikalavimą grindžia faktiniu pagrindu, kad po M. Š. mirties, siekiant susitvarkyti paveldėjimą pagal M. Š. 1997 m. rugsėjo 8 d. išduotą testamentą, kuriuo ji ieškovui paliko nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, paaiškėjo, jog A. K. Š. ginčijamu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu yra perėmęs jos turtą, kuris turėjo priklausyti ieškovui. Iš ieškovo ieškinio dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir kartu su juo pateiktų duomenų matyti, kad jis yra aiškiai nurodęs, tiek kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformulavęs ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką, kurį patikslino pagal pirmosios instancijos teismo nurodymą), tiek nurodęs aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (ieškinio faktinį pagrindą), tiek pateikęs įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes, taip pat papildomus, pirmosios instancijos teismo pareikalautus, duomenis. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas negali iš ieškovo reikalauti tų duomenų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami pareikštiems reikalavimams patenkinti, nes, kaip minėta, procesinio dokumento priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįsti reikalavimai gali būti atmesti išnagrinėjus bylą iš esmės. Pažymėtina, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, jo priėmimo metu turi nurodyti, bet ne įrodyti, ieškinio faktinį pagrindą.

23. Minėta, kad pareikštu ieškiniu yra įrodinėjimas ginčo paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto A. K. Š. atžvilgiu, neteisėtumas, ieškovui teigiant, kad pagal šį liudijimą A. K. Š. paveldėjo turtą, kuris, ieškovui išduoto testamento pagrindo, turėjo priklausyti būtent jam (ieškovui). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis yra įgyvendinęs išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į jo nurodomą turto dalį. Visų pirma, taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, be kita ko, toks ieškinio trūkumas net nebuvo nurodytas. Antra, teismas skundžiamoje nutartyje, nurodydamas, kad ieškovas turėjo laikytis išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nekonkretizavo nei, kur ieškovas turėtų kreiptis, nei kokia išankstinė ginčo dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ne teisme tvarka yra taikoma ir pan. (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Trečia, net ir laikant, kad ieškovas turėjo laikytis pirmosios instancijos teismo neįvardintos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, vadovaujantis civilinio proceso normomis, reglamentuojančiomis ieškinio priėmimą, tai yra laikoma atskiru pagrindu atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punktas), bet nėra pagrindas taikyti netinkamo ieškinio trūkumų šalinimo pasekmes, numatytas CPK 115 straipsnio 3 dalyje.

24. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, patikslinus ieškinio dalyką, taip pat pateikus teismui papildomas įrodinėjimo priemones, jis iš esmės pašalino pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nėra nurodęs, kurio konkrečiai iš teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų, ieškovas nepašalino, tačiau, kaip minėta, akcentuoja naujus įrodinėjamų aplinkybių pagrįstumą turinčius patvirtinti duomenis. Akcentuotina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas neturėtų riboti įstatyme įtvirtintos ieškovo teisės teikti ieškinį, jį tikslinti, vien tuo pagrindu, jog, teismo nuomone, nėra pateikta pakankamai duomenų pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tuo atveju, jei yra nustatomi naujai paaiškėję trūkumai, teismas turėtų priimti nutartį trūkumams šalinti, bet ne taikyti netinkamo ieškinio trūkumų šalinimo pasekmes. Tik tokiu būdu būtų užtikrinti civilinio proceso tikslai, proceso koncentruotumo principas – ieškovas turėtų galimybę tikslinti ieškinį viename teismo procese, neinicijuodamas naujos bylos.

25. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.