Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2219-392/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-18
Bylos Nr.: 2A-2219-392/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-00038-2012-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Danutė Kutrienė, Virginijus Kairevičius
Atsakovas: M. G.
Ieškovas: N. G.
Išvadą teikia: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2219-392/2013Proceso Nr. 2-01-3-00038-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2013 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. G. (M. H.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-2191-101/2013 pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui M. G. (M. H.) bei atsakovo M. G. (M. H.) priešieškinį ieškovei N. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, nustatė:

Ieškovė N. G. pareikštu ieškiniu (t. I, b.l. 4-7, t. III, b.l. 66-67) teismo prašė:

1) nutraukti ginčo šalių santuoką, sudarytą 1999-04-15 Kušlianų ap. VK, Smorgonės raj., Baltarusijos Respublikoje, apskaitytą Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 557), dėl atsakovo M. G. (M. H.) kaltės;

2) nustatyti ginčo šalių nepilnamečio sūnaus N. G. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą turtu, t. y. 1/3 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei periodinėmis išmokomis, mokant po 200 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme iki sūnui sueis pilnametystė, taip pat 23.400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, nustatant, kad ieškovė išlaikymui skirtus pinigus valdo uzufrukto teise;

3) padalinti ginčo šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, priteisiant ieškovei natūra 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 1/3 dalį nurodyto buto;

4) priteisti ieškovei iš atsakovo 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

5) palikti jai iki santuokos turėtą pavardę – Š.

Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje atsakovas smurtavo prieš ją tiek fiziškai, tiek psichologiškai, niekada nedirbo ir nesistengė susirasti darbo. Atsakovas nuolat važinėjo į Baltarusiją, kur turi sūnų A. ir gyvenimo draugę O., kuriuos laikė savo antra šeima. Atsakovas niekada neprisidėjo prie ginčo šalių sūnaus išlaikymo, šeimos ir namų gerovės, bendro turto išlaikymo. Ieškovė viena išlaikė ir rūpinosi sūnumi bei namais. Gyvenimas su atsakovu ieškovei kėlė tik nuolatinius išgyvenimus dėl žeminimo, išnaudojimo, nuolatinio tyčiojimosi.

Atsakovas M. G. (M. H.) pareikštu priešieškiniu (t. II, b.l. 3-9) teismo prašė:

2) nustatyti ginčo šalių nepilnamečio sūnaus N. G. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme iki sūnui sueis pilnametystė, nustatant, kad ieškovė išlaikymui skirtus pinigus valdo uzufrukto teise;

3) pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe ir priteisti šį butą atsakovui;

4) palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę – Š.

Atsakovas nurodė, kad yra Baltarusijos pilietis ir su šia šalimi stipriai susietas socialiniais ryšiais. Ginčo šalys po santuokos sudarymo apsigyveno Baltarusijoje, kur ieškovė negalėjo įsidarbinti, todėl šeimą iki 2007 m. išlaikė atsakovas. Čia atsakovas turėjo nuolatinį pajamų šaltinį, gyvenamąją vietą bei pagalbos reikalaujančią neįgalią motiną, tačiau jokios draugės ir kito sūnaus neturėjo. 2007 m. palikusi atsakovą, ieškovė su vaiku išvažiavo gyventi pas tėvus į Vilnių, nes norėjo geresnių gyvenimo sąlygų, o atsakovas liko gyventi Baltarusijoje. Tuo metu atsakovas periodiškai matėsi su ieškove ir sūnumi, teikė išlaikymą. 2008-10-27 iš asmeninių pinigų atsakovas nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kuriame šalys apsigyveno kartu ir gyveno iki 2011 m. lapkričio mėn. Kadangi atsakovas nemokėjo lietuvių kalbos, negalėjo rasti Lietuvoje legalaus darbo, todėl dirbo nelegaliai ir visą laiką šeimą išlaikė. 2011 m. pabaigoje ieškovė išėjo gyventi pas tėvus, kad galėtų bendrauti su kitu vyru, su kuriuo bendrauja ir toliau.

Atsiliepimu į atsakovo priešieškinį ieškovė N. G. teismo prašė priešieškinį atmesti, patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus, taip pat priteisti jai iš atsakovo 9.500 Lt kompensaciją už parduotą bendrą santuokoje įgytą kilnojamąjį registruotiną turtą, o kilnojamuosius daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepaneigė jos ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių dėl santuokos iširimo priežasčių, vengimo išlaikyti sūnų ir nesirūpinimo šeimos gerove. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal ginčo šalių susitarimą buvo įsigytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nors ir už atsakovo asmenines lėšas. Bute buvo atliktas kapitalinis remontas ir nupirkti baldai investuojant ieškovės asmenines lėšas. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas pardavė santuokoje įgytus tris automobilius už 19.000 Lt, todėl privalo kompensuoti ieškovei prarasto bendro turto dalį, lygią 9.500 Lt. Ieškovė pažymėjo, kad ginčo šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 1.500 Lt, nes vaikas turi sveikatos sutrikimų, specialių poreikių. Atsakovas išlaikymo sūnui neteikia, legalaus darbo neturi, todėl išlaikymas priteistinas turtu ir periodinėmis išmokomis (t. II, b.l. 57-61).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje neprieštaravo dėl ginčo šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, taip pat kad iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas sūnui iki jo pilnametystės, kurio dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas vaiko visapusiškam vystymuisi bei atitiktų jo tėvų turtinę padėtį. Atsakovo siūlymas mokėti 300 Lt išlaikymą neatitinka sūnaus interesų. Atsakovas neturi galimybių nuolat teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, priverstinis išlaikymo išieškojimas yra apsunkintas, todėl ieškovės prašoma išlaikymo forma (turtu ir periodinėmis išmokomis) atitiktų vaiko interesus (t. I, b.l. 59-62).

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-07 sprendimu ieškovės N. G. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo M. G. (M. H.) priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė:

1) ginčo šalių santuoką, įregistruotą 1999-04-15 Kušlianų ap. VK, Smorgonės raj., Baltarusijos Respublikoje, apskaitytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 557, nutraukti dėl atsakovo M. G. (M. H.) kaltės ir priteisti iš atsakovo ieškovei 5.000 Lt neturtinės žalos; po santuokos nutraukimo palikti šalims turėtas pavardes G. (H.) ir Š.;

2) padalinti bendrąja jungtine nuosavybe esantį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 187.000 Lt, priteisiant 2/3 dalis šio buto ieškovei ir 1/3 dalį atsakovui; padalinti bendrąja jungtine nuosavybe esantį kilnojamąjį turtą: ieškovei priteisti skalbimo mašiną (800 Lt vertės), šaldytuvą (700 Lt vertės), viryklę (700 Lt vertės), atsakovui – muzikinį centrą (400 Lt vertės), televizorių (400 Lt vertės), televizoriaus staliuką (100 Lt vertės); priteisti iš ieškovės atsakovui 133 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalintino kilnojamojo turto dalį; padalinti santuokos metu įgytas pinigines lėšas, priteisiant ieškovei 2.667 JAV dolerių, o atsakovui – 1.333 JAV dolerių, esančių AB SEB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo ieškovei 7.775 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą;

3) pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe kompiuterio kėdę (30 Lt vertės) ir kompiuterio stalą (150 Lt vertės), o ieškovės – sekciją (1.500 Lt vertės), sekciją (1.000 Lt vertės), sofą (400 Lt vertės);

4) nustatyti nepilnamečio sūnaus N. G. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui atsakovui nuosavybės teise atitenkančia 1/3 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/3 dalies vertė – 62.333 Lt), ir po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-02 iki sūnaus pilnametystės, įskaitant 2012 m. atsakovo mokėtą išlaikymą, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat priteisti iš atsakovo sūnui 14.400 Lt išlaikymo įsiskolinimą; nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei.

Teismas nustatė, kad santuokos metu atsakovas bendravimui su kita moterimi skyrė didesnį dėmesį nei sutuoktinei, taip supriešindamas asmeninius ir šeimos interesus. Atsakovo elgesys, jam nuolatos važinėjant į Baltarusiją ir bendraujant su kita moterimi, vertinti kaip nesuderinamas su tinkamu sutuoktinio pareigų vykdymu. Tuo tarpu byloje neįrodyta, kad ieškovė iš esmės nevykdė savo, kaip sutuoktinės, pareigų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovė viena rūpinosi ginčo šalių vaiku, jai nuolat stigo pinigų, nes atsakovas Lietuvoje oficialiai nedirbo. Teismo vertinimu, byloje įrodytas netinkamo atsakovo elgesio, kuriuo jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, faktas („gyvenimas tarp dviejų valstybių“, nesiekiant oficialiai įsidarbinti Lietuvoje, bendravimas su kita moterimi Baltarusijoje). Atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, nes pasirinko tokį gyvenimo būdą, kuris nesuderinamas su šeimyniniu gyvenimu, dėl ko bendras gyvenimas kartu tapo negalimas. Iš byloje esančių liudytojų paaiškinimų teismas sprendė, kad ieškovė sunkiai išgyveno atsakovo elgesį, ji patyrė emocinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, jai nuolat stigo pinigų, tekdavo skolintis, todėl ieškovei priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi ginčo dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo, vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas dėl savo darbo pobūdžio tinkamai vaiku pasirūpinti negali, teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teismas taip pat nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo buvo perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su ieškove santuokos metu ir įregistruotas viešame registre abiejų sutuoktinių vardu kaip bendroji jungtinė nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką šis turtas turi būti padalintas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis specialių poreikių dėl sveikatos turintis vaikas, ieškovė neturi kito nekilnojamojo turto Lietuvoje ir neketina gyventi Baltarusijoje, į nurodyto buto remontą investuotos ieškovės asmeninės tėvo dovanotos piniginės lėšos, o atsakovas turi nekilnojamojo turto Baltarusijoje, nuolat važinėja ir gyvena Baltarusijoje, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteisti 2/3 dalis nurodyto buto, o atsakovui – 1/3 dalį šio buto. Atsižvelgdamas į nepilnamečio ginčo šalių sūnaus sveikatos sutrikimus, teismas sprendė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį būtų pakankama 1.400 Lt suma, t. y. po 700 Lt iš kiekvieno iš tėvų. Pažymėjo, kad atsakovas Lietuvoje neturi oficialaus darbo, pajamų, nedeklaruoja savo pajamų apimties ir nemoka pajamų mokesčio, nuolat važinėja į Baltarusiją, kur turi nekilnojamojo turto, jo gaunamos pajamos neoficialios, todėl gali būti sudėtinga išieškoti vien periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymą sūnui. Todėl nusprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui tiek turtu, tiek periodinėmis išmokomis. Atsakovas patvirtino, kad išlaikymo sūnui 2011 metais neteikė, tačiau santuokos metu, gyvendamas kartu su ieškove, nereguliariai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, nupirkdamas žaislų, maisto, todėl ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą teismas sumažino iki 400 Lt per mėnesį, priteisdamas iš atsakovo 14.400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Nustatė, kad atsakovas 2011-01-04 – 2012-01-12 laikotarpiu pardavė tris santuokos metu ginčo šalių įgytus automobilius, viso už 15.550 Lt, todėl privalo ieškovei kompensuoti prarasto bendro turto dalį, lygią 7.775 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad sekcija (1.500 Lt vertės), sekcija (1.000 Lt vertės), sofa (400 Lt vertės) įgytos už asmenines ieškovės lėšas, šį turtą teismas pripažino asmenine ieškovės nuosavybe. Kompiuterio kėdė (30 Lt vertės) ir kompiuterio stalas (150 Lt vertės) yra įgyti iš asmeninių atsakovo lėšų, todėl šį turtą teismas pripažino asmenine jo nuosavybe. Kadangi, padalinus santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisiama 2/3 dalys šio buto, o 1/3 dalis kaip išlaikymas priteisiama sūnui, šiame bute esančius kilnojamuosius daiktus – skalbimo mašiną (800 Lt vertės), šaldytuvą (700 Lt vertės), viryklę (700 Lt vertės) – teismas priteisė ieškovei, viso 2.200 Lt vertės. Atsakovui atitinkamai priteisė muzikinį centrą (400 Lt vertės), televizorių (400 Lt vertės), televizoriaus staliuką (100 Lt vertės), viso turto už 900 Lt. Iš ieškovės atsakovui priteisė 133 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalintino kilnojamojo turto dalį, atsižvelgiant į tai, kad teismas nukrypo nuo lygių dalių principo dalinant turtą. Teismas sprendė, kad atsakovo 2012-03-27 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys 4.000 JAV dolerių, t. y. 10.594 Lt, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir padalino šį turtą, priteisiant ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui – 1/3 dalį, atitinkamai 2.667 JAV dolerių ir 1.333 JAV dolerių.

Apeliaciniu skundu atsakovas M. G. (M. H.) teismo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-07 sprendimą pakeisti: 1) nutraukti ginčo šalių santuoką, sudarytą 1999-04-15 Kušlianų ap. VK, Smorgonės raj., Baltarusijos Respublikoje, apskaitytą Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 557), dėl ieškovės N. G. kaltės; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus N. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme iki sūnui sueis pilnametystė, nustatant, kad ieškovė išlaikymui skirtus pinigus valdo uzufrukto teise; 3) atmesti ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; 4) padalinti bendrąja jungtine nuosavybe esantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 187.000 Lt, priteisiant po 1/2 dalį šio buto ieškovei ir atsakovui; 5) atmesti ieškovės ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui sūnui turtu, t. y. 1/3 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei neturtinės žalos priteisimo; 6) panaikinti teismo sprendimo dalį dėl atsakovo sąskaitoje, esančioje AB SEB bankas, turimų 4.000 JAV dolerių (10.594 Lt) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 7) priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. III, b.l. 108-117).

Atsakovas nesutiko su teismo išvada, kad jis yra kaltas dėl ginčo šalių santuokos iširimo. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas, nuolatos važinėdamas į Baltarusiją, bendravimui su kita moterimi skyrė didesnį dėmesį nei sutuoktinei, taip supriešindamas asmeninius ir šeimos interesus. Atsakovas dažnai būna Baltarusijoje dėl kitų priežasčių – dėl mamos, kuri gyvena viena Smorigino rajone, Baltarusijoje, nuosavame name, kuriame nėra centrinio šildymo ir kitų patogumų, turi antrą neįgalumo grupę, 2009 m. yra patyrusi smegenų infarktą, kuriai reikalinga pastovi priežiūra, pagalba ir rūpestis, taip pat dėl to, kad būtent iš tranzito Lietuva-Baltarusija teikiamų galimybių atsakovas užsidirba pragyvenimui. Jokios draugės ir sūnaus atsakovas Baltarusijoje neturi. Priešingu atveju, atsakovas nepirktų buto Vilniuje ir nesietų savo ateities išskirtinai su Lietuva. Jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsakovo neištikimybės faktą, byloje nėra. Atsakovas taip pat nurodė, kad nors Lietuvoje oficialiai nedirbo, byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė viena rūpinosi bei išlaikė ginčo šalių sūnų. Atsakovas, nemokėdamas valstybinės kalbos, būdamas Baltarusijos piliečiu, negali oficialiai įsidarbinti Lietuvoje, todėl dirbo neoficialiai statybose, Gariūnų turgavietėje, vėliau, Lietuvoje pakilus benzino ir kitų produktų kainoms, gabeno į Lietuvą kurą ir kitus produktus iš Baltarusijos, kuriuos čia pardavinėjo brangiau, taip užsidirbdamas šeimos poreikiams. Šiuo metu atsakovas taip pat pragyvena iš tranzito Lietuva-Baltarusija teikiamų galimybių. Atsakovas visą laiką sugebėjo pasirūpinti savimi ir savo šeima, pilnai ją išlaikyti. Atsakovo „gyvenimo tarp dviejų valstybių“ negalima traktuoti kaip kalto šeimos atžvilgiu elgesio, atsižvelgiant į tai, kad jis yra Baltarusijos pilietis, negalintis oficialiai įsidarbinti Lietuvoje ir tokiu būdu uždirba pragyvenimui. Atsakovo vertinimu, santuoka nutrauktina būtent dėl ieškovės kaltės, nes ji nesiekė rasti bendrų sprendimų šeimos klausimais, yra abejinga atsakovui, nesistengė išsaugoti šeimos, nedėjo tinkamų pastangų kurti ir plėtoti šeimos santykius, paliko atsakovą pirmą kartą išvažiuodama iš Baltarusijos, antrą kartą dėl kito vyro. Kadangi ginčo šalių santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, neturtinė žala jai priteista nepagrįstai. Atsakovas sutinka su teismo sprendimu, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas, tačiau nesutinka su teismo vertinimu, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteisti 2/3 dalis šio buto. Teismo nustatyti pagrindai nesudaro būtinybės nukrypti nuo lygių dalių pricipo, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo šalių vaikui būtų nustatyti kokie nors specialūs poreikiai, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Tai, jog ieškovė neturi kito nekilnojamojo turto Lietuvoje ir neketina gyventi Baltarusijoje, o atsakovas turi nekilnojamojo turto Baltarusijoje, taip pat nėra pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo. Byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog remontas bute buvo atliktas už ieškovės asmenines lėšas. Apie ieškovei jos tėvo dovanotus pinigus atsakovas nieko nežinojo, o remontas atliktas už šalių santaupas. Esamas byloje dovanojimo raštelis yra niekinis, nes neatitinka formos reikalavimų. Apklaustas liudytoju ieškovės tėvas nepateikė turto deklaracijos ar kitų dokumentų įrodančių, kad jis turėjo tokius pinigus, o ieškovė nepateikė teismui pinigų konvertavimo kvitų, kadangi dovanota buvo doleriais, o remontą darėsi už litus. Nurodytas butas nupirktas už lėšas, gautas pardavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, kurį jis paveldėjo iš tetos. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jo išlaikymą ginčo šalių sūnui atsakovui nuosavybės teise atitenkančia 1/3 dalimi minėto buto ir po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo nustatyta 700 Lt išlaikymo suma yra pernelyg didelė bei neatitinka pačios ieškovės turtinės padėties. Gyvendamos kartu šalys vaiko poreikiams tenkinti skirdavo ne daugiau kaip 500 Lt per mėnesį. Ieškovė nepagrindė įrodymais jokių itin ypatingų ir didelių vaiko poreikių. Teismas nedetalizavo konkrečių poreikių vaiko išlaikymui bei nemotyvavo tokios išvados. Atsakovo manymu, jis vaiko išlaikymui turėtų mokėti 300 Lt sumą. Tuo tarpu teismo parinkta sūnaus išlaikymo forma (turtu ir periodinėmis išmokomis) neatitinka vaiko interesų, nes vaikas negautų jam realiai reikalingos išlaikyti sumos. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas negalėtų ar nepajėgtų mokėti išlaikymo pinigais. Priteisus vaikui išlaikymą minėto buto dalimi, atsakovas netektų vienintelės turimos gyvenamosios vietos Lietuvoje. Be to, atsakovui neturint savo vardu nekilnojamojo turto, nebus pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje, dėl ko taip pat nukentėtų tiek jo, tiek vaiko interesai. Atsakovas taip pat nesutiko su priteistu išlaikymo įsiskolinimu sūnui, kadangi nuo santuokos sudarymo dienos iki 2007 metų, kol ieškovė išvažiavo iš Baltarusijos, šeima buvo pilnai išlaikoma atsakovo. Vėliau, gyvenant Vilniuje, atsakovas taip pat visą laiką dirbo ir išlaikė šeimą iki 2011 m. lapkričio mėn., kol ieškovė jį paliko. Įrodymų, kad ieškovė viena išlaikė sūnų, byloje nėra. Taip pat atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jo sąskaitoje esančius 4.000 JAV dolerių teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisiant ieškovei 2/3 dalis šio turto, o atsakovui – 1/3 dalį. Ieškovė nepateikė šio reikalavimo ieškinyje, o užsiminė apie jį tik baigiamosiose kalbose. Atsakovo sąskaitoje ieškovės ieškinio padavimo dienai šių pinigų nebuvo, o tai reiškia, kad pinigai sąskaitoje atsirado po ieškinio padavimo, todėl priklauso asmenine nuosavybe atsakovui ir yra nedalintini. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad kilnojamas turtas – sekcija (1.500 Lt vertės), sekcija (1.000 Lt vertės), sofa (400 Lt vertės) – įgytas už asmenines ieškovės lėšas, todėl šis turtas pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe, o kompiuterio kėdė (30 Lt vertės) ir kompiuterio stalas (150 Lt vertės) yra įgyti iš asmeninių atsakovo lėšų, todėl pripažintini asmenine jo nuosavybe. Visi minėti daiktai buvo įgyti santuokoje už bendras lėšas, todėl laikytini sutuoktinių bendra nuosavybe. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai priteisti daiktai buvo nupirkti iš jos asmeninių lėšų. Kadangi atsakovas prašo priteisti jam ½ dalį nurodyto buto, jam priteistini natūra pusę šiame bute esančių dalintinų kilnojamųjų daiktų.

Atsiliepimu ieškovė N. G. teismo prašo atsakovo M. G. (M. H.) apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-07 sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. III, b.l. 126-132). Ieškovės teigimu, teismas pagrįstai nusprendė, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Atsakovo neištikimybė ieškovei įrodyta notariškai patvirtintais liudytojos J. S. N. parodymais; liudytojo O. Š. parodymais; faktais, kad atsakovas didesnę vedybinio gyvenimo dalį praleisdavo atskirai nuo šeimos Baltarusijoje; gausybės atsakovo naktinių SMS siuntimu į Baltarusiją būnant Lietuvoje; artimas atsakovo ir O. G. ryšys įrodytas atsakovo galimybėmis teikti į bylą O. asmeninius dokumentus; atsakovo siekimu klaidinti teismą įrodinėjant, kad O. auginamo vaiko tėvas yra A., nors vaiko tėvystė nenustatyta; pačios ieškovės parodymais. Atsakovo nesirūpinimas šeima, išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikimas, yra įrodytas atsakymais iš mokyklos, iš gydymo įstaigos, liudytojo K. K. parodymais, liudytojo O. Š. parodymais, ieškovės parodymais. Atsakovo teiginiai apie neva ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo yra daugiau menami ir paneigti aukščiau įvardintais įrodymais. Ieškovei, dėl nuolatinio atsakovo migravimo, vienai teko auginti sūnų ir rūpintis namais, be to ieškovė yra ir visą santuokos laikotarpį buvo vienintelis šeimoje dirbantis asmuo. Teismas labai aiškiai nurodė, kad atsakovas, nuolatos važinėdamas į Baltarusiją, bendravimui su kita moterimi skyrė didesnį dėmesį nei sutuoktinei, taip supriešindamas asmeninius ir šeimos interesus. Tokia teismo išvada yra pagrįsta ir teisinga, nes atsakovas savo menamo verslo ar iš jo gaunamų pajamų neįrodė, priešingai, byloje buvo nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu, sergančiu sūnumi gyveno labai sunkiai, nuolat skolinosi pinigų, maitinosi pirkdami nukainuotus maisto produktus. Vietoj darnios šeimos ieškovei teko kęsti pažeminimą, nuolatinius vidinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepriteklius, gėdą prieš tėvus ir bendradarbius. Šias aplinkybes patvirtino pati ieškovė, liudytojai O. Š. ir K. K. Teismas taip pat pagrįstai nusprendė, dalijant santuokoje įgytą turtą, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovei priteisiant 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes tam yra sąlygos: turtas nedalomas; su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas, kuris turi sveikatos problemų; į buto kapitalinį remontą yra investuotos ieškovės asmeninės lėšos; atsakovas Baltarusijoje turi kitą namą, turi kur gyventi. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ginčo šalių sūnus turi daug sveikatos problemų, jam reikalingas nuolatinis gydymas, priežiūra ir medikamentai. Atsakovas nurodo faktą, kad minėtas butas buvo nupirktas pardavus jo paveldėtą turtą, tačiau nutyli faktą, kad paveldėjimas buvo susijęs išimtinai su ieškovės atsidavimu slaugant testatorę, atsakovo tetą, kai atsakovas tetos ligos ir mirties metu laiką leido Baltarusijoje. Atsakovas šių aplinkybių neneigė, netgi pripažino, kad tetos valia buvo butą palikti ginčo šalių sūnui, tačiau, įvertinus paveldimo turto mokesčius ir nepilnamečio vardu registruoto turto pardavimo galimybes, butas buvo įregistruotas atsakovo vardu, iš karto parduotas, nuperkant šeimos butą, kuris buvo kapitaliai suremontuotas už ieškovės tėvų pinigus. Buto išlaikymą iš karto po jo nupirkimo iki šiol vykdo ieškovė, atsakovas nuo pareigos išlaikyti butą yra nusišalinęs. Teismas, nustatydamas ginčo šalių sūnui reikalingą išlaikymo dydį, rėmėsi byloje esančiais įrodymais bei ieškovės skaičiavimais, kurių atsakovas neginčijo. Ieškovės paskaičiuota suma susidarė įvertinus sūnaus sveikatos būklę, lavinimą, būtinybę užtikrinti gyvenimo sąlygas pagal sūnaus poreikius. Duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra, atsakovas niekada nesistengė dirbti ir uždirbti. Atsižvelgiant į visą tai, teismo sprendimas ginčo šalių sūnaus išlaikymą priteisti 1/3 dalį minėto buto ir po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis visiškai atitinka vaiko interesus. Šiuo metu atsakovas teikia tik 200 Lt išlaikymą ir pats nurodo, kad didesnio nei 300 Lt išlaikymo nepajėgtų mokėti. Ieškovė taip pat nurodė, kad nors atsakovas nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimu, tačiau išlaikymo neteikimo faktas byloje yra įrodytas. Pats atsakovas patvirtino, kad sūnui išlaikymą pradėjo teikti tik nuo 2012 metų, o ieškovei pinigų sūnaus išlaikymui nuolat trūko. Ieškovė taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas įvardijo daiktus, kurie yra jo asmeninė nuosavybė ir nebuvo pirkti už bendras sutuoktinių lėšas, ieškovė su tokiu atsakovo teigimu sutiko ir teismas priteisė atsakovui daiktus, kurių jis prašė. Ieškovė taip pat nurodė, kad kilnojamieji daiktai, esantys minėtame bute, pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes jie įsigyti už asmenines, tėvų dovanotas lėšas. Santaupos yra santuokoje įgytas turtas, nepriklausomai kurio iš sutuoktinių vardu būtų laikomos banke, todėl teismas tinkamai įvertino, kad atsakovo santaupos banko sąskaitoje yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Atsakovo M. G. (M. H.) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė N. G. (iki santuokos – Š.) ir atsakovas M. G. (M. H.) susituokė 1999-01-30. Santuoka registruota 1999-04-15 Kušlianų ap. VK, Smorgonės raj., Baltarusijoje ir apskaityta Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 557) (t. I, b.l. 8). 2004-03-22 sutuoktiniams gimė sūnus N. G. (t. I, b.l. 9). 2012-01-02 ieškovė pareiškė teisme ieškinį, kuriuo teismo prašė nutraukti ginčo šalių santuoką dėl atsakovo kaltės bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus (t. I, b.l. 4-7). 2012-06-21 atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašė nutraukti ginčo šalių santuoką dėl ieškovės kaltės (t. II, b.l. 3-9).

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi santuokos metu atsakovas bendravimui su kita moterimi skyrė didesnį dėmesį nei ieškovei, taip supriešindamas asmeninius ir šeimos interesus, be to, pasirinko „gyvenimą tarp dviejų valstybių“, nesiekdamas oficialiai įsidarbinti Lietuvoje, kai ieškovė tuo metu viena rūpinosi ginčo šalių sūnumi, jai nuolat stigo pinigų.

Teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu nesutinka.Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovas Baltarusijoje turi gyvenimo draugę O. G. ir yra susilaukęs su ja sūnaus A. G., tačiau byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių įrodymų. Byloje esantis notaro patvirtintas J. S. N. pareiškimas, kuriame teigiama apie atsakovo artimus santykius su O. G. (t. II, b.l. 75-76), yra paneigtas pačios O. G. notaro patvirtintu pareiškimu, kuriame nurodomos priešingos aplinkybės (t. III, b.l. 42-44). Byloje esantis O. G. sūnaus A. G. gimimo liudijimas bei kiti jį lydintis dokumentai nepatvirtina, kad atsakovas yra šio vaiko tėvas, vaiko tėvu nurodytas A. G. (t. II, b.l. 154-156, t. III, b.l. 2-8). Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovas dažnai skambindavo ir rašydavo trumpąsias žinutes į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 125), kas matyti ir iš UAB „Tele2“ pateiktų išklotinių (t. I, b.l. 205-252), kuris, ieškovės teigimu, priklauso O. G., kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nurodytas numeris nuo 2009-03-26 įregistruotas korporacijoje PPUĮ „GeLenKom“ ir priklauso M. M. I. (t. III, b.l. 45-47). Pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu neigė buvęs neištikimas ieškovei, nurodė tik tai, kad O. G. pažįsta kaip kito kaimo gyventoją (t. I, b.l. 88-89, t. III, b.l. 70-72). Pirmosios instancijos teismas atsakovo neištikimybės faktą nustatė remdamasis iš esmės vien ieškovės paaiškinimais, jos tėvo O. Š. ir buvusio jos bendradarbio K. K. duotais parodymais (t. III, b.l. 64-70). Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės tėvas natūraliai yra suinteresuotas ieškovei palankia bylos baigtimi, dėl to liudytojo parodymai gali būti neobjektyvūs ir šališki. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių šiuos parodymus galinčių patvirtinti patikimų įrodymų. Atsakovo neištikimybės fakto negali patvirtinti ir tai, kad jis pateikė O. G. dokumentą. Atsakovas turi teisę rinkti ir teikti į bylą jo atsikirtimus patvirtinančius įrodymus ir vien tai, kad šie įrodymai buvo gauti iš O. G., dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo neištikimybės faktą.Atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo taip pat negali nulemti ta aplinkybė, kad atsakovas daug laiko praleidžia Baltarusijoje. Neabejotina, kad sudarant santuoką ieškovei buvo žinoma, jog atsakovas yra Baltarusijos pilietis, jog čia yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, jo ekonominių ir socialinių interesų buvimo vieta (t. III, b.l. 70). Pabrėžtina, kad Baltarusijoje gyvena ligota, nuolatinės priežiūros reikalaujanti atsakovo mama, kuria jis privalo pasirūpinti (t. I, b.l. 88-89, t. II, b.l. 33-42). Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo šalys dalį santuokos laiko gyveno Baltarusijoje ir tik vėliau ieškovė persikėlė gyventi į Lietuvą (t. I, b.l. 87-89). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas pajamas uždirba pirkdamas pigiau prekes Baltarusijoje ir jas parduodamas brangiau Lietuvoje (t. I, b.l. 88-89, t. III, b.l. 72). Šių aplinkybių ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Tuo tarpu objektyvių įrodymų, kad atsakovas būtų neprisidėjęs prie šeimos išlaikymo, kad tik viena ieškovė tai būtų dariusi, byloje nėra. Tokio fakto dėl jau aukščiau nurodytų priežasčių negalima konstatuoti remiantis vien ieškovės paiškinimais, jos tėvo O. Š. ir buvusio jos bendradarbio K. K. duotais parodymas. Tuo labiau, kad atsakovas nuosekliai teigė, jog rūpinosi šeima iki faktinio santuokos iširimo (2011 m. lapkričio mėn.) (t. I, b.l. 87, t. II, b.l. 198). Kita vertus, ieškovės tėvas O. Š. bylos nagrinėjimo metu netiesiogiai patvirtino, kad vis tik atsakovas prisidėjo prie šeimos išlaikymo (t. III, b.l. 65). Todėl tai, kad atsakovas oficialiai niekur nedirba ir negauna oficialių pajamų, bei tai, kad daug laiko, kaip jau nustatyta, dėl pateisinamų priežasčių praleidžia Baltarusijoje, negali patvirtinti jo kaltės dėl santuokos iširimo.Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje įrodytas netinkamo atsakovo elgesio, kuriuo jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, faktas, t. y. „gyvenimas tarp dviejų valstybių“, nesiekiant oficialiai įsidarbinti Lietuvoje, bendravimas su kita moterimi Baltarusijoje. Byloje surinktų įrodymų visuma, juos vertinant objektyviai ir nešališkai, neleidžia daryti tokios išvados.Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti ir su atsakovu, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovo teigimu, ieškovė nesiekė rasti bendrų sprendimų šeimos klausimais, buvo abejinga atsakovui, nesistengė išsaugoti šeimos, paliko atsakovą pirmą kartą išvažiuodama iš Baltarusijos, antrą kartą dėl kito vyro. Tačiau, kolegijos vertinimu, atsakovo veiksmai, kuomet jis nupirko Lietuvoje šeimai butą, savo darbinę veiklą susiejo su šia šalimi, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neprieštaravo tam, jog ieškovė gyventų šioje šalyje (t. III, b.l. 70). Kita vertus, čia gyvena ieškovės artimieji ir čia ji gali lengviau įsidarbinti nei Baltarusijoje. Tuo tarpu objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ieškovė buvo atsakovui neištikima, vėlgi, į bylą pateikta nebuvo. Tai, kad ieškovė šiuo metu turi gyvenimo draugą J. K., dar nesuteikia pagrindo teigti, jog jį turėjo iki ginčo šalims faktiškai išsiskiriant, nes tokių patikimų įrodymų byloje nėra (t. III, b.l. 65, 67, 69-70).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo šalys santuokoje bendrai gyveno daugiau negu vienuolika metų, bylos medžiaga patvirtina, kad šalys bandė santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau to padaryti nepavyko, nes buvo nesusitarta dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio buto padalijimo (t. I, b.l. 79, 87). Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, netiesiogiai patvirtina, kad šalių kaltinimai viena kitai dėl santuokos išrimo yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, per mažai skyrė pastangų šeimai išsaugoti, neieškojo kompromisų, nebuvo lojalūs ir negerbė vienas kito, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad dėl ginčo šalių santuokos iširimo yra kaltas tik atsakovas, keistina – pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai naikintina ir teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas 5.000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kadangi tik tas sutuoktinis, kuris yra nekaltas dėl santuokos nutraukimo, turi teisę reikalauti iš kaltojo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimoIš atsakovo apeliacinio skundo matyti, kad jis sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti ginčo šalių bendrąja jungtine nuosavybe (t. I, b.l. 12-13), tačiau nesutinka su tuo, kad dalijant šį turtą turėtų būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tokie atsakovo argumentai laikytini pagrįstais.Pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovei 2/3 dalis nurodyto buto, o atsakovui – tik 1/3 dalį negali būti vertinamas kaip teisingas ir atitinkantis CK 3.123 straipsnyje pateiktus kriterijus, leidžiančius nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Bylos medžiaga patvirtina, kad nurodytas butas buvo įsigytas panaudojant asmenines atsakovo lėšas (t. II, b.l. 15-24). Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovas būtų nesirūpinęs šeima, nurodytu butu ir jo neišlaikęs, kad tik viena ieškovė būtų tai dariusi. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad į buto remontą buvo investuotos ieškovės tėvo O. Š. dovanotos piniginės lėšos (25.000 JAV dolerių). Ieškovės pateiktas 2008-11-11 dovanojimo raštelis (t. II, b.l. 98-99, 207) surašytas ranka ant paprasto lapo, nors turėjo būti notarinės formos (CK 6.469 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė apie šį dovanojimo raštelį nieko nežinantis ir jį ginčijo, nurodė, kad butas buvo remontuotas už bendras sutuoktinių lėšas (t. II, b.l. 205, t. III, b.l. 72). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas 2008-11-11 dovanojimo sutartimi remtis negalėjo, atitinkami teismas negalėjo konstatuoti, kad nurodyto buto remontas buvo atliktas tik už ieškovės asmenines lėšas. Bylos medžiaga patvirtina, tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad šalių turtinė padėtis, sveikatos būklė ir darbingumas iš esmės nesiskiria. Šalių elgesys šeimos atžvilgiu, kaip konstatuota aukščiau, buvo vienodas. Todėl vien tos aplinkybės, kad su ieškove lieka gyventi ginčo šalių nepilnametis sūnus, kad ieškovė, beje, kaip ir atsakovas, neturi kito nekilnojamojo turto Lietuvoje ir neketina gyventi Baltarusijoje, o atsakovas turi turto Baltarusijoje, nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria dalijant butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovei priteisiant 2/3 dalis šio buto, o atsakovui – 1/3 dalį, keistina – nurodytas butas ieškovei ir atsakovui dalintinas iš esmės lygiomis dalimis. Tačiau kadangi visiškai lygiomis dalimis buto, kurį sudaro trys kambariai padalinti nėra įmanoma, ieškovei gyvenančiai su vaiku skirtinos 51,7/100 buto dalys, o atsakovui 48,3/100 buto dalys. Ieškovei naudojimuisi skirtini du mažesni kambariai, pažymėti indeksais 10-3 (12,76 kv.m.) ir 10-4 (9,75 kv.m.) o atsakovui – vienas didesnis pažymėtas indeksu 10-7 (16,92 kv.m.) ir tamsus kambarys, pažymėtas indeksu 10-8 (3,31 kv.m.) likusios patalpos paliktinos bendram šalių naudojimui, (t. II, b.l. 190).Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas dalindamas AB SEB banke atsakovo vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 4.000 JAV dolerių taipogi nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, nes tokio pagrindo, kaip jau minėta ankščiau, nebuvo. Tačiau kolegija nepritaria atsakovo pozicijai, kad šios lėšos CK 3.67 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažintinos jo asmeninėmis lėšomis, nes byloje, priešingai nei teigia atsakovas, nėra duomenų, kad pinigai į sąskaitą įplaukė po šios bylos iškėlimo 2012-01-02. Apie minėtas lėšas nurodoma byloje esančioje AB SEB banko 2012-03-27 pažymoje (t. I, b.l. 121), 2010-01-01 – 2011-12-31 laikotarpio atsakovo sąskaitos išraše (t. II, b.l. 25-27) tokių lėšų nesimato, tačiau jos galėjo patekti į sąskaitą po bylos iškėlimo iki 2012-03-27 pažymos išdavimo, be to atsakovas šių lėšų kilmės byloje neįrodinėjo, vadinasi labiau tikėtina, kad sąskaitoje esantys pinigai galėjo būti sukaupti ir iki skyrybų proceso pradžios, todėl minėti 4000 JAV dolerių pripažintini bendrąja ir dalintina nuosavybe. Atsakovo argumentas, kad ieškinyje nebuvo pareiškta reikalavimo padalinti sąskaitoje esančias lėšas yra nereikšmingas, nes nagrinėdamas bylas dėl šeimos teisinių santykių teismas gali peržengti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.).Dėl, atsakovo manymu, netinkamo kilnojamųjų daiktų padalijimo tik užsiminta skundo motyvuojamojoje dalyje, tačiau skundas dėl šios sprendimo dalies nepaduotas, todėl ji neperžiūrima.Dėl ginčo šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymoPirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui turtu ir periodinėmis išmokomis, t. y. atsakovui atitekusia 1/3 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į sūnaus sveikatos sutrikimus, sprendė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti 1.400 Lt sumą, t. y. po 700 Lt iš kiekvieno iš tėvų.Teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu nesutinka.Bylos medžiaga patvirtina, kad sūnui šiuo metu yra septyneri (t. I, b.l. 9). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-01-31 išvadoje (t. I, b.l. 59-60) nurodyta, kad nors jis turi specialių poreikių, iš esmės yra sveikas, papildomai lanko nemokamus dailės ir dainavimo būrelius mokykloje bei logopedės užsiėmimus. Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklos 2012-10-01 pažymoje (t. I, b.l. 126) nurodyta, kad vaikas mokosi šioje mokykloje ir lanko dailės, choro, futbolo/karatė būrelius, o 2012-05-17 pažymoje (t. II, b.l. 68) nurodyta, kad būreliai mokykloje yra nemokami, klasės auklėtoja apie vaiko specialiuosius poreikius informacijos neturi, vaikas lanko visas pamokas. Byloje esantis išrašas iš ginčo šalių sūnaus sveikatos istorijos (t. II, b.l. 69-72) nepatvirtina, kad sūnus turi rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam reikėtų brangesnio gydymo, vaistų ar specialaus maitinimo. Šios aplinkybės iš esmės grindžiamos tik ieškovės paaiškinimais, tačiau objektyvių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, apie sūnaus sveikatos sutrikimus nebuvo užsiminta ieškinyje, tai padaryta tik bylos nagrinėjimui įpusėjus (t. I, b.l. 4-7, 125). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieškovės nurodyta būtina išlaikymo suma – 1.600 Lt (t. II, b.l. 94, t. III, b.l. 90), tiek ir pirmosios instancijos teismo nustatyta suma – 1.400 Lt yra neproporcinga vaiko poreikiams, o taip pat ir jo tėvų turtinei padėčiai. Kadangi byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, kad vaikas turi specialių poreikių ar rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam būtų reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan., jam turėtų būti skiriamas išlaikymas kaip ir daugumai tokio amžiaus vaikų, t. y. 1.000 Lt per mėnesį (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių galimybės teikti išlaikymą savo sūnui yra vienodos, atsakovas to neginčija. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, sūnaus išlaikymui turi skirti po 500 litų per mėnesį.Tuo tarpu teigti, kad atsakovas yra nepajėgus mokėti tokios išlaikymo sumos, nėra pagrindo. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas iki faktinio ginčo šalių išsiskyrimo materialiai neprisidėjo prie savo šeimos ir sūnaus išlaikymo. Byloje nustatyta, kad atsakovas, nors ir neoficialiai, tačiau dirba ir gauna apie 1.800 – 2.000 Lt pajamas (t. II, b.l. 199, t. III, b.l. 72). Šių aplinkybių ieškovė neginčijo. Iš byloje esančių mokėjimo pavedimų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. mokėjo sūnui kas mėnesį 200-300 Lt dydžio išlaikymą (t. II, b.l. 44-45, 147-149, 198, t. III, b.l. 48-49, 63, 133-135), taip pat mokėjo buto komunalinius mokesčius (t. II, b.l. 51-54, 150-153). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas naudojosi advokato padėjėjo, turto vertintojo, vertėjo paslaugomis bei jas apmokėjo (t. I, b.l. 76, t. II, b.l. 146, 157-159, 161-196, t. III, b.l. 50, 75), taip pat pateikdamas priešieškinį sumokėjo 1.895 Lt žyminį mokestį (t. II, b.l. 145). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turi pakankamai pajamų, iš kurių kiekvieną mėnesį gali mokėti savo sūnui 500 Lt dydžio išlaikymą, o duomenų, kad jis vengtų išlaikyti sūnų, byloje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymą iš atsakovo sūnui priteisė ir turtu, ir periodinėmis išmokomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų nemokus, piktybiškai ir nesąžiningai vengtų išlaikyti savo sūnų, todėl vien tai, kad jis neturi oficialaus darbo ir pajamų, nuolat važinėja į Baltarusiją, nėra pakankamas pagrindas teismui parinkti ne įprastą išlaikymo formą, t. y. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, o išlaikymą turtu, kuris, svarbiausia, negarantuoja vaikui būtino išlaikymo gavimo kiekvieną mėnesį.Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą ginčo šalių sūnui turtu ir periodinėmis išmokomis, t. y. atsakovui atitekusia 1/3 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės keistinas, priteisiant iš atsakovo sūnui 500 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad tikslinga, siekiant maksimaliai apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti, kad išlaikymo prievolė būtų realiai įvykdyta, nustatyti atsakovui atitenkančios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką). Tuo atveju, jeigu atsakovas teismo sprendimo dėl išlaikymo mokėjimo nevykdys, išlaikymas bus išieškomas iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.197 straipsnis).Teisėjų kolegija keičia ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 14.400 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo šalių sūnui už trejus metus. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad faktiškai šalys nebegyvena kartu nuo 2011 m. lapkričio mėn. (t. I, b.l. 87, t. II, b.l. 198, t. III, b.l. 71, 82, 86-87). Ieškovė į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2012 m. sausio mėn. Objektyvių įrodymų, kad iki tol atsakovas būtų neteikęs savo sūnui išlaikymo, byloje nėra. Priešingai, atsakovas visą laiką nuosekliai teigė, kad išlaikė sūnų (t. I, b.l. 87, t. II, b.l. 198, t. III, b.l. 71-72). Šiuo atveju pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Ieškovė į teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo iš atsakovo anksčiau taip pat niekada nesikreipė, vadinasi labiausiai tikėtina, kad atsakovas išlaikymą teikė, tačiau ne nuolat, todėl išlaikymo įsiskolinimas po 400 litų už mėnesį (tokio dydžio, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas) priteistinas tik už dvylika fragmentiškai neteikto išlaikymo mėnesių, kuris sudaro 4800 litų.Kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies, laikytina, kad šioje byloje nėra laimėjusios šalies, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos. Iš atsakovo valstybei priteistinas 180 litų žyminio mokesčio už išlaikymo vaikui priteisimą.Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-07 sprendimą pakeisti. Jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1999-04-15 Kušlianų ap. VK, Smorgonės raj., Baltarusijos Respublikoje ir apskaitytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.557, tarp M. G. (M. H.), a.k. (duomenys neskelbtini), ir N. G. (iki santuokos turėta pavardė – Š.), a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl M. G. (M. H.) ir N. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims turėtas pavardes G. (H.) ir Š.

Nustatyti nepilnamečio N. G., a.k(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina N. G., a.k. (duomenys neskelbtini).

Padalinti bendrąja jungtine nuosavybe esantį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 187 000 Lt, priteisiant 51,7/100 buto dalis N. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ir 48,3/100 dalis - M. G. (M. H.), a.k(duomenys neskelbtini).

Nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką – N. G., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeniniam naudojimui priskirti patalpas, pažymėtas indeksais 10-3 (12,76 kv.m.) ir 10-4 (9,75 kv.m.), M. G. (M. H.), a.k. (duomenys neskelbtini), asmeniniam naudojimui priskirti patalpas, pažymėtas indeksais 10-7 (16-92 kv.m.) ir 10-8 (3,31 kv.m.), likusias patalpas, pažymėtas indeksais 10-1 (11,22 kv.m.), 10-2 (9,48 kv.m.), 10-5 (2,55 kv.m.) ir 10-6 (0,94 kv.m.), priskirti bendram naudojimui.

Priteisti iš M. G. (M. H.), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. G., gim. 2004-03-22, a.k. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-02 iki N. G. pilnametystės, įskaitant 2012 ir 2013 metais M. G. (M. H.) mokėtą išlaikymą, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš M. G. (M. H.), a.k(duomenys neskelbtini), 4800 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų) Lt dydžio N. G., a.k(duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio N. G., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise N. G., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti M. G. (M. H.) nuosavybės teise atitenkančių 48,3/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką) N. G., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš M. G. (M. H.), a.k(duomenys neskelbtini), 7775 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt penkis litus) kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą N. G., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Pripažinti asmenine M. G. (M. H.), a.k(duomenys neskelbtini), nuosavybe kompiuterio kėdę (30 Lt vertės) ir kompiuterio stalą (150 Lt vertės).

Pripažinti asmenine N. G., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe sekciją (1500 Lt vertės), sekciją (1000 Lt vertės), sofą (400 Lt vertės).

Padalinti bendrąja jungtine nuosavybe esantį kilnojamąjį turtą:

N. G., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti skalbimo mašiną (800 Lt vertės), šaldytuvą (700 Lt vertės), viryklę (700 Lt vertės);M. G. (M. H.), a.k(duomenys neskelbtini), priteisti muzikinį centrą (400 Lt vertės), televizorių (400 Lt vertės), televizoriaus staliuką (100 Lt vertės).

Priteisti iš N. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 133 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) kompensacijos už jai tenkančią didesnę dalintino kilnojamojo turto dalį M. G. (M. H.), a.k(duomenys neskelbtini), naudai.

Padalinti santuokos metu įgytas pinigines lėšas, priteisiant N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. G. (M. H.), a.k(duomenys neskelbtini) po 2000 JAV dolerių, esančių AB SEB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. G. (M. H.), a.k(duomenys neskelbtini), 180 litų žyminio mokesčio ir 14 Lt (keturiolika litų) teismo pašto išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Priteisti iš N. G., a.k(duomenys neskelbtini) 27 Lt (dvidešimt septynis litus) teismo pašto išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusTeisėjai Danutė KutrienėVilija Mikuckienė