Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. B. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo prašymą dėl nuteistajam paskirtos bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 254 straipsnio 2 dalį – 7 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistajam paskira subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo K. B. advokatas R. Girdziušas prašo nuteistojo veiksmus perkvalifikuoti į naujos redakcijos BK 181 str. 2 d., sumažinti bausmę iki trejų metų laisvės atėmimo ir šią bausmę subendrinti su už BK 254 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskirta bausme bei nustatyti K. B. subendrintą galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą septyniems metams ir septyniems mėnesiams.

Prašyme nurodoma, kad pagal įsigaliojusią naują BK 181 str. redakciją (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 06 01) baudžiamoji atsakomybė pagal BK 181 str. 3 d. gali būti pritaikyta tik tam, kuris prievartavo labai didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Tik tokiu atveju kaltininkas gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Tuo tarpu tas, kas prievartavo didelės vertės svetimą turtą arba prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, dabartiniu metu gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal naujos redakcijos BK 181 str. 2 d., kuri numato, jog asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Pagal BK 190 str. 1 d. (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 06 01) XXVIII skyriuje nurodytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, kadangi 900 MGL dydžio sumą viršijantis turtas dabar jau laikomas labai didelės vertės turtu. Didelės vertės turtu laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 20 000 Eur. Teismo nustatyta prievartauto turto vertė – 10 000 Eur, pagal dabartines teisės normas nesudaro didelės vertės. Pagal naujos redakcijos BK 181 str. 2 d. tas, kas prievartavo didelės vertės svetimą turtą arba prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Kadangi byloje buvo nustatytas K. B. veiksmus kvalifikuojantis požymis – t. y. tai, kad turto prievartavimo metu nukentėjusiajam buvo atimta laisvė, K. B. veiksmai šiuo metu turi būti kvalifikuojami pagal šiuo metu galiojančią BK 181 straipsnio 2 dalies redakciją.

Nuteistojo advokatas prašyme teigia, kad nuosprendžiu teismas skyrė sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, kuris sudarė 6 metus 6 mėnesius, todėl tuo pačiu medianos principu K. B. galėtų būti skiriamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį galėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams, nes sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki keturių metų. Tačiau prašyme advokatas prašo įvertinti ir tai, kad pritaikius nuteistajam naują baudžiamąjį įstatymą, sumažėjo ir nuteistojo atliktų nusikalstamų veiksmų pavojingumo visuomenei laipsnis, nes nebeliko didelės vertės turto požymio, nusikalstama veika traktuotina kaip mažiau pavojinga, todėl bausmė savo dydžiu galėtų būti mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ir nebūtų nusižengta bendriesiems bausmės skyrimo principams nuteisus K. B. laisvės atėmimu trejiems metams.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. advokato Ričardo Girdziušo prašymas tenkinamas iš dalies.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimams (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), atsakomybė pagal BK 181 straipsnio 3 dalį gali būti pritaikyta tam, kuris prievartavo labai didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 str. redakcija, pagal kurią XXVIII skyriuje nurodytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Taigi, pagal naująją BK redakciją, didelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 20 000 Eur. Pagal byloje nustatytas aplinkybes prievartauto turto vertė yra 10 000 Eur, kas nesudaro nei labai didelės nei didelės vertės, todėl K. B. veiksmai pagal naująją redakciją galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, tačiau jo veiksmus kvalifikuoja tai, kad turto prievartavimas buvo įvykdytas atimant asmeniui laisvę. Pagal BK 181 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas prievartavo didelės vertės svetimą turtą arba prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos, todėl nuteistojo K. B. veiksmai atitinka naujos redakcijos BK 181 straipsnio 2 dalies požymius. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų.

BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Pagal BPK 362¹ straipsnį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

Taigi, pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą, K. B. veiksmai atitinka BK 181 straipsnio 2 dalies dispozicijoje išdėstytus požymius, už ką gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų (vidurkis 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). Nuosprendžio priėmimo metu už BK 181 straipsnio 3 dalį įstatymas numatė bausmę nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo (vidurkis 6 metai 6 mėnesiai), todėl nors nusikaltimas ir išlieka sunkių nusikaltimų kategorijoje, tačiau šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos sankcijoje numatyta švelnesnė bausmė ir todėl yra teisinis pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti įstatymą, numatantį švelnesnę baudžiamąją atsakomybę. Remiantis aptartu, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, K. B. nusikalstama veika iš BK 181 straipsnio 3 dalies (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 (nuo 2007 07 21) redakcija), perkvalifikuotina į BK 181 straipsnio 2 dalį.

Be to, teismas mano, kad 2019 m. birželio 4 d. nuosprendyje išdėstytos aplinkybės, susiję su bausmės skyrimu, buvo įvertintos tinkamai, todėl bausmė K. B. švelnintina ir jam už BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė, artima BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, t. y. laisvės atėmimas 4 metams.

BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Teismas sutinka su advokato prašyme išdėstytais teiginiais, jog K. B. nusikalstamų veikų padarymo metu dar negaliojo BK 63 straipsnio 4 dalies redakcija, kuri numato, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė nei minimali, t. y. trys mėnesiai laisvės atėmimo, todėl nuteistojo atžvilgiu taikytina iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi šio straipsnio redakcija, pagal kurią minimali pridedamos bausmės dalis nėra nurodyta, tačiau tai savaime neduoda pagrindo tenkinti prašymą ir bendrinant bausmes, prie griežtesnės bausmės pridėti tik 1 mėnesį pagal BK 181 straipsnio 2 dalį K. B. paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės.

Nei baudžiamajame įstatyme, nei teismų sprendimuose, kurie formuoja teismų praktiką, nėra nurodyta, kokia konkreti švelnesnės bausmės dalis turi būti pridėta prie griežčiausios bausmės, bausmes bendrinant iš dalies jas sudedant, todėl klausimą, kokią švelnesnės bausmės dalį pridėti prie griežčiausios bausmės, sprendžia pats teismas. Šiuo atveju įvertinus tai, kad K. B. padarė du tyčinius baigtus nusikalimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmes, į tai, kad nenustačius K. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jam už BK 181 straipsnio 2 dalį skiriama kiek mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, konstatuojama, jog iš paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės prie griežtesnės bausmės pridedama šios bausmės dalis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, negali būti vertinama kaip per griežta, neatitinkanti proporcingumo bei teisingumo principų.

Remiantis aptartu ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistajam K. B. už BK 181 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu už BK 254 straipsnio 2 dalį paskirta 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius), ir nuteistajam K. B. skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

K. B. nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 3 dalies (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti į BK 181 straipsnio 2 dalį ir K. B. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, K. B. už BK 181 straipsnio 2 dalį paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu už BK 254 straipsnio 2 dalį paskirta 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir nuteistajam K. B. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, K. B. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. birželio 4 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.