Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Smalakienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Dariui Paškauskui ir Kęstučiui Mitkui, atsakovo atstovei Daivai Tamulionienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui antstoliui I. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl įpareigojimo išnagrinėti prašymo dalį atsakovui LR Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis I. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. M. padavė teismui skundą, kuriuo prašo įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – VDAI ar Inspekcija) nagrinėti pareiškėjos A. M. 2007 11 17 prašymo dalį, kurią inspekcija 2007 11 27 raštu Nr. 2R-2882 (2.13) atsisakė nagrinėti kaip išeinančią už jos kompetencijos ribų. Prašo įpareigoti Inspekciją nagrinėti, ar antstolio I. G. vykdomojoje byloje atlikti veiksmai tvarkant A. M. asmens duomenis atitinka Civilinio proceso kodekso ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo normų reikalavimus. Prašo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Skunde paaiškina, kad 2007 11 17 prašymu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl antstolio I. G. veiksmų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, teisėtumo įvertinimo. VDAI 2007 11 27 raštu Nr. 2R-2882(2.13) dalį pareiškėjos prašymo nagrinėti atsisakė. VDAI rėmėsi LR Vyriausybės 2001 09 25 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Inspekcijos nuostatais. Pareiškėja aiškina, kad VDAI nurodyti motyvai, kuriais remiantis ji atsisakė nagrinėti dalį pareiškėjos prašymo, yra galimai nepagrįsti. Pareiškėja remiasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 str. 1 d., 3 d. 2 p., 29 str. 1 d., 31 str. ir paaiškina, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos reiškia, jog ginčuose dėl žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisių pažeidimo ryšium su asmens duomenų tvarkymu Inspekcija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Mano, kad įstatymas taikomas ir antstoliams, todėl Inspekcija yra kompetentinga nagrinėti asmenų skundus dėl antstolių veiksmų ar neveikimo, tvarkant šių asmenų duomenis. Taip pat aiškina, kad antstolių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato antstoliams pareigą savo veikloje vadovautis ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

Aiškina, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus tvarko vykdymo proceso dalyvių asmens duomenis, nes be asmens duomenų vykdomųjų dokumentų vykdymas būtų negalimas. Antstolių veiksmus, susijusius su vykdymo procesu, pagrindinai reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas bei Antstolių įstatymas. Tačiau Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas antstoliams, kaip ir kitiems duomenų tvarkytojams, nurodo pagrindinius duomenų tvarkymo principus, kurių turi būti laikomasi antstoliui atliekant savo funkcijas. Pareiškėja A. M. aiškina, kad ji savo prašyme nurodė CPK normas, kurių galimas pažeidimas turėjo įtakos ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimui bei A. M., kaip duomenų subjekto, saugomų teisių pažeidimui. Pareiškėja aiškina, kad ji savo prašyme CPK normomis grindė tą aplinkybę, jog antstolis I. G. galimai neturėjo teisės rinkti duomenis apie A. M. asmenį iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, kurios taip ir neatsirado. Prašyme buvo nurodyta, kad antstolio veiksmai, renkant asmens duomenis, yra neteisėti ir dėl to, kad antstolis pradėjo atlikti priverstinio vykdymo veiksmus dar prieš raginimo susimokėti skolą gražiuoju išsiuntimą skolininkui. Todėl pareiškėja ir nurodė CPK normas ir faktines aplinkybes, kurios leido daryti pagrįstą prielaidą, kad antstolis neturėjo teisės taikyti priverstinio vykdymo priemones ir dėl to nebuvo įgijęs teisės rinkti duomenis apie pareiškėjos asmenį. Mano, kad dėl to Inspekcija privalėjo įvertinti antstolio veiksmų, renkant asmens duomenis, teisėtumą. Tuo pačiu Inspekcija privalėjo vertinti ir CPK normų taikymą bei faktines aplinkybes. Paaiškina, kad skirtingai nei atsakyme pareiškėjai nurodo Inspekcija, A. M. neturėjo teisės skųsti antstolio veiksmų dėl CPK normų pažeidimo, dėl kurio buvo pažeistas ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, nes tokioms byloms taikoma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Mano, kad antstolio veiksmų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, teisėtumo kontrolė patenka į Inspekcijos kompetenciją, todėl pareiškėjos prašymas turėjo būti išnagrinėtas pilnai.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, pareiškėjos atstovai palaikė skundo argumentus.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą pasisako, kad su skundu nesutinka (b. l. 12-14). Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Inspekcija 2007 11 27 raštu Nr. 2R-2882(2.13) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ neatsisakė nagrinėti A. M. 2007 11 17 prašymo. Atsakyme pareiškėjai Inspekcija nurodė, kad pareiškėjos 2007 11 17 prašymą nagrinės pagal savo kompetenciją, t.y. ar antstolis I. G. nepažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.

Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 dalimi, VDAI nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 09 25 nutarimu Nr. 1156, 1 punktu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 str. 2 p. ir aiškina, kad pareiškėja prašyme Inspekcijai konkrečiai nurodė, kokius teisės aktus pažeidė antstolis, nurodytas CPK ir Antstolių įstatymo pažeidimai. Todėl Inspekcija informavo pareiškėją, kad Inspekcija nėra įgaliota nagrinėti tos jos prašymo dalies, kurioje ji skundžia antstolį dėl CPK normų pažeidimų ir Antstolių įstatymo pažeidimų. Taip pat nurodė, kad antstolių veiksmai yra skundžiami CPK 510 str. nustatyta tvarka. Paaiškina, kad Inspekcija rėmėsi ne tuo, kad antstoliams ADTAĮ netaikomas, bet tuo, kad teisės aktai jai nesuteikia teisės nagrinėti asmenų skundų dėl CPK ir Antstolių įstatymo pažeidimų ir priimti dėl jų administracinės procedūros sprendimą. Pažymi, kad ADTAĮ yra taikomas antstoliams, jeigu jie tvarko asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas.

VDAI nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad inspekcija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 skirsnyje reglamentuojama išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Inspekcija nei šiame skirsnyje nei kituose teisės aktuose nėra įvardinta kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad išankstinis ginčo nagrinėjimas numatytas tik administraciniame procese, tuo tarpu ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo yra civilinės prigimties, o civiliniame procese išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka instituto nėra. Juo labiau, kad CPK 510 str. imperatyviai nurodoma, kad antstolio procesiniai veiksmai gali būti skundžiami teismui.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad nustatyti, ar antstolis pažeidė ADTAĮ, galima ir įvertinus antstolio veiksmus CPK bei kitų teisės aktų atžvilgiu. Paaiškina, kad asmens duomenų tvarkymas yra laikomas teisėtu, jeigu asmens duomenys yra tvarkomi vadovaujantis ADTAĮ nustatytais reikalavimais. Remiasi ADTAĮ 5 str. ir informuoja, kad Inspekcija išnagrinėjo A. M. 2007 11 17 prašymą ir priėmė sprendimą. Priimdama sprendimą Inspekcija vadovavosi ne tik ADTAĮ nuostatomis, bet ir CPK bei Antstolių įstatymo nuostatomis. Tačiau sprendimas priimtas vadovaujantis tik ADTAĮ nuostatomis, nes tai yra numatyta ADTAĮ 31 str. 2 punkte ir Inspekcijos nuostatuose. Inspekcija neįgaliota priimti administracinės procedūros sprendimą dėl Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo pažeidimų. Dėl to Inspekcija informavo pareiškėją, kokiu būdu gali būti skundžiami antstolio veiksmai dėl jos nurodomų CPK bei Antstolių įstatymo normų pažeidimo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. G. prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad visus vykdymo veiksmus atliko tinkamai.

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, išklausęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.

Pareiškėja skundžia teismui 2007 11 17 jos prašymo Valstybinei duomenų inspekcijai „Dėl antstolio veiksmų teisėtumo įvertinimo“ (b. l. 6-7) nagrinėjimo Inspekcijoje atskirą etapą – pareiškėjos prašymo nagrinėjimo laikotarpiu, iki galutinio sprendimo priėmimo vykstančio susirašinėjimo metu pareiškėjai suteiktą informaciją, jog tyrimo metu nebus tiriamas antstolio procesinių veiksmų teisėtumas, ir prašo įpareigoti Inspekciją atlikti tuos veiksmus, apie kurių neatlikimą Inspekcija pranešė pareiškėjai. T.y. ginčo dalykas - Inspekcijos neteisėtas neveikimas. Pareiškėja nurodo, kodėl jos manymu 2007 11 27 raštas, kuriuo pranešama, jog atsisakoma atlikti tam tikrus veiksmus, yra neteisėtas. Pareiškėja ginčija ne galutinį inspekcijos sprendimą dėl pareiškėjos prašymo, o Valstybinės duomenų inspekcijos 2007 11 27 raštą Nr. 2R-2882(2.13), kuriuo Inspekcija pranešė pareiškėjai, kad nėra įgaliota nagrinėti tos pareiškėjos prašymo dalies, kurioje pareiškėja skundžia antstolį I. G. dėl Civilinio proceso kodekso normų pažeidimo bei dėl Antstolių įstatymo normų pažeidimo. Šiuo raštu inspekcija, tikėtina nenorėdama, kad pareiškėja praleistų antstolio veiksmų apskundimo apylinkės teismui terminų, be to, kaip paaiškino atstovė posėdžio metu ir kaip nurodyta atsakovės atsiliepime, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 dalimi, Inspekcija privalėjo pranešti pareiškėjai, kad dėl CPK pažeidimų pareiškėja gali kreiptis į apylinkės teismą. VDAI neatsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymo dėl galimų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimų antstolio veikloje, šią prašymo dalį nagrinėjo ir dėl to priėmė galutinį 2007 12 19 sprendimą Nr. 3222(2.13), kuriame nurodė šio sprendimo apskundimo tvarką (b.l. 45-46).

Pareiškėja pasisako, kad skundžiamas 2007 11 27 raštas yra neteisėtas dėl to, kad Inspekcija neturėjo teisės atsisakyti atlikti tyrimą dėl CPK ir Antstolių įstatymo normų pažeidimo, nes tik nustačius šiuos pažeidimus paaiškėtų ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimai antstolio veikloje. Dėl to pareiškėja prašo įpareigoti VDAI atlikti tuos veiksmus – tirti, ar antstolis pažeidė CPK ir kitus įstatymus, reglamentuojančius antstolių veiklą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos skundžiamu 2007 11 27 raštu Inspekcija neatsisakė tirti pareiškėjos prašymo dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimų. Prašymas buvo ištirtas ir dėl jo priimtas 2007 12 19 sprendimas Nr. 2R-3222(2.13). Iš šio sprendimo turinio (b. l. 45-46) matyti, kad vertinant asmens duomenų rinkimo teisėtumą, Inspekcija rėmėsi ir Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo normomis, tačiau tiek, kiek jos turi įtakos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo taikymui. Šio sprendimo teisėtumo teismas nevertina, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pareiškėjos 2007 11 17 prašyme nurodoma, kad antstolis pažeidė CPK normas, reguliuojančias vykdymo procesą, t.y. nelaiku pradėjo priverstinio vykdymo procesą, privalėjo duomenis rinkti tiesiogiai iš skolininko, teigia, kad išieškojimas iš pareiškėjos turto negalimas. Pareiškėja nurodo, kad nesilaikyta CPK 655, 656, 658, 645 straipsnių nuostatų. Iš pareiškėjos skundo teismui seka, kad šiuos pažeidimus konstatuoti taip pat privalėjo Inspekcija, todėl ji turi būti įpareigota atlikti ir šių pažeidimų tyrimą.

Teismas su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka ir daro išvadą, kad CPK pažeidimus konstatuoti gali tik bendros kompetencijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, kaip tai numato CPK 510 straipsnio nuostatos. Antstolių įstatymo nuostatų pažeidimai tiriami šio įstatymo nustatyta tvarka. Jokia kita institucija neįgaliota nagrinėti antstolio procesinių veiksmų teisėtumo klausimo. Dėl to Inspekcija 2007 11 27 raštu Nr. 2R-2882(2.13) pagrįstai pareiškėjai suteikė informaciją, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumo tyrimas neįeina į šios institucijos kompetenciją, ir pagrįstai paaiškino pareiškėjai, kaip skundžiami antstolio procesiniai veiksmai.

Inspekcijos kompetenciją apibrėžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnis bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 09 25 nutarimu Nr. 1156, 1 punktas (teisės aktų redakcijos, galiojusios 2007 m. lapkričio mėnesį). Inspekcija negali nepaisyti savo kompetencijos ribų, nes tai būtų neteisėta. Dėl to Inspekcijos atsisakymas tirti antstolio procesinių veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą yra teisėtas ir Inspekcija negali būti įpareigota atlikti tokius tyrimo veiksmus.

Iš esmės pareiškėja skundžia administracinės procedūros teisėtumą. Visus administracinės procedūros metu institucijos atliktus veiksmus, atlikto tyrimo pilnumą ir visapusiškumą pareiškėja gali skųsti teismui ar administracinei komisijai tuomet, kai skundžiamas institucijos sprendimas dėl pareiškėjos 2007 11 17 prašymo. Individualus teisės taikymo aktas gali būti ginčijamas ir tuo pagrindu, jeigu jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros.

Atsižvelgiant į išdėstytą, skundas netenkintinas.

Kadangi skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjai proceso šalies išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 p., ir 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.