- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- 1-383-1034/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32563-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- E. J.
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. J. neteisėtai laikė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau 0,602 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinoną (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), 0,070 g psichotropinę medžiagą – 3-chlorometkatinoną (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. 15.18 val., (duomenys neskelbtini), kol psichotropinė medžiaga buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų.
Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. J. pripažino savo kaltę ir parodė, kad nusipirko psichotropinę medžiagą iš žmogaus, kuris tiesiog ėjo gatve ir pasiūlė. Dabar tiksliai nepamena, už kiek įsigijo, už 30-35 Eur, tada grįžo namo, pavartojo ir nuėjo miegoti. Jo buvusi draugė E. U. atvažiavo susirinkti daiktų į namus, pamatė psichotropinę medžiagą ir iškvietė policiją. Tai ne pirmas kartas, kai vartojo psichotropines medžiagas. Dirba (duomenys neskelbtini) jau beveik (duomenys neskelbtini) metus, pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur. Savo elgesį vertina blogai.
Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, tačiau kartu nurodoma, kad E. J. neteisėtai įgijo ir laikė 0,602 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) ir 0,070 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas). Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsnio nuostatomis, prokurorė pateikė prašymą dėl kaltinimo patikslinimo, kuriame nurodyta, jog E. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,602 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinoną (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), 0,070 g psichotropinę medžiagą – 3-chlorometkatinoną (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) laikė iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. 15.18 val., (duomenys neskelbtini), kol psichotropinė medžiaga buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų.
Atitinkamai teisiamajame posėdyje kaltinamasis informuotas, kad jam prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, gali būti perkvalifikuota į nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis informuotas apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo, tačiau šia teise nesinaudojo.
2024 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. apie 15.18 val. adresu (duomenys neskelbtini), bute ant stalo buvo rastos birios, baltos spalvos milteliai, galimai narkotinės arba psichotropinės medžiagos.
2024 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Virtuvėje matomas kreminės spalvos stalas ant kurio baltos spalvos miltelius galimai narkotine medžiaga, kurie buvo paimti iš įvykio vietos apžiūros metu, šalia yra plastikinis maišelis, kurio viduje yra skaidrios, baltos spalvos kristalo pavidalo rutuliuką, galimai narkotinė medžiaga, kurie buvo taip pat paimti iš įvykio vietos.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. U. parodė, kad nuo 2024 m. birželio 20 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo vaikinu E. J. Jis 2024 m. rugpjūčio 20 d. paprašė 100 Eur ant laidotuvių, ji davė pinigų. Tada E. išėjo su broliu į parduotuvę, ji laukdama jo parašė jam žinutę ir išgirdo, kad jo telefonas paliktas kambaryje, ji pasiėmusi jo mobiliojo ryšio priemonę pamatė, kad jis žinutėmis per programėlę „Snapchat“ susirašinėjo su kažkokiu vaikinu ir prašė kažko privežti už 90 Eur, tas vaikinas jam atsiuntė balso žinutes. Ji įtaria, kad E. tarėsi dėl narkotinių medžiagų įgijimo. Vėliau E. J. pripažino, kad 100 Eur paprašė narkotikams. 2024 m. rugpjūčio 21 d. ji nutarė atvykti su mama į butą, kurį nuomojosi kartu su vaikinu, pasiimti savo asmeninius daiktus. Atvyko apie 15.30 val. ir pamatė ant stalo baltos spalvos miltelius. Apie įvykį policijai pranešė jos mama.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. U. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. apie 15.30 val. atvyko su dukra E. U. į (duomenys neskelbtini), pasiimti iš buto asmeninių daiktų. Užėjusi į kambarį ant stalo pamatė baltos spalvos miltelius, iškart suprato, kad tai yra narkotinė medžiaga, tą pamačiusi pasakė, kad kviečia policiją. Jai yra žinoma, kad E. J. anksčiau vartojo narkotines medžiagas, jis yra pripažinęs, kad vartojo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. V. parodė, kad ji su E. yra pažįstama apie (duomenys neskelbtini) metų. 2024 m. rugpjūčio 21 d. ryte apie 10.00 val. E. paprašė atvažiuoti padėti apsitvarkyti buitį. Apie 13.00 val. atvažiavo į servisą ir iš E. paėmė raktus nuo namų ir nuvažiavo pas E. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Nuėjo į svetainę ir iš karto pamatė ant stalo baltus miltelius, sustumtus į vieną liniją, šalia buvo neoninis maišelis. Ji suprato, kad ten yra narkotinės medžiagos. Gal po 15 ar 20 minučių pasirodė E. ir jos mama, į butą jos pateko atsirakinusios raktu. E. pamatė narkotines medžiagas ir kartu su mama nusprendė iškviesti policiją, ji pabijojusi, kad jai teks atsakyti už šias narkotines medžiagas, kurių ji nepirko ir kurios yra ne jos, išėjo iš buto.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos specialistės išvada nustatyta, kad baltos spalvos miltelių iš popieriaus lankstinuko (vokas Nr. 1), rastų ir paimtų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje ant stalo, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai - 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 0,070 g. Baltos spalvos kristalinės medžiagos iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 1), rastos ir paimtos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje ant stalo, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai - 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 0,602 g.
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. J. pripažino savo kaltę ir parodė, kad nusipirko psichotropinę medžiagą iš žmogaus, kuris tiesiog ėjo gatve ir pasiūlė. Dabar tiksliai nepamena, už kiek įsigijo, už 30-35 Eur, tada grįžo namo, pavartojo ir nuėjo miegoti. Jo buvusi draugė E. U. atvažiavo susirinkti daiktų į namus, pamatė psichotropinę medžiagą ir iškvietė policiją. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 76, 85).
Be to, be kaltinamojo parodymų jo kaltę taip pat patvirtina kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: liudytojų E. U., L. U., K. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kratos protokolas, specialisto išvada, policijos įvykių registro išrašas, įvykio vietos apžiūros protokolas.
Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. J. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl visuma iš esmės patvirtina kaltinamajam E. J. pareikštą kaltinimą.
Visgi, teismas pabrėžia, kad kaltinamojo E. J. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu neteisingai kvalifikuoti kaip neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes jis neteisėtai laikė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau 0,602 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinoną (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), 0,070 g psichotropinę medžiagą – 3-chlorometkatinoną (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. 15.18 val., (duomenys neskelbtini), kol psichotropinė medžiaga buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų. Teismas pabrėžia, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytos psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) (katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupė) kiekis, t. y. 0,602 g ir 0,070 g, viršija nedidelį kiekį (0,2 g), todėl E. J. veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o ne šio straipsnio 2 dalį. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra įrodymų, kad E. J. psichotropinę medžiagą įgijo, turėdamas tikslą ją platinti. Kaltinamasis E. J. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad minėtą psichotropinę medžiagą įsigijo turėdamas tikslą vartoti pats.
Be to, teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalina iš kaltinimo kai kuriuos kaltinamajam E. J. inkriminuotus objektyviuosius veikos požymius, šiems proceso metu nepasitvirtinus. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje E. J. pagal prokurorės pareiškimą buvo kaltinamas ir tuo, kad jis <...> neteisėtai įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs <...> ne mažiau 0,602 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinoną (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), 0,070 g psichotropinę medžiagą – 3-chlorometkatinoną (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) <...>, kol psichotropinė medžiaga buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų.
Visų pirma, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo psichotropines medžiagas.
Teismas nustatė, jog E. J. pateiktas kaltinimas neteisėtai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijus minėtą psichotropinę medžiagą, tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu šios medžiagos laikymo faktu bei paties kaltinamojo E. J. parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis, tačiau pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Bylos nagrinėjimo metu apklausus kaltinamąjį E. J. nepavyko nustatyti esminių minėtos psichotropinės medžiagos įsigijimo aplinkybių (t. y. nepavyko nustatyti, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada tiksliai, nei kokiu būdu ar iš ko E. J. įsigijo šią psichotropinę medžiagą). Dėl šių priežasčių teismas šalina iš E. J. pateikto kaltinimo BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – psichotropinės medžiagos įgijimą kaip nepagrįstą.
Vis dėlto, nepaisant to, kad iš E. J. pateikto kaltinimo šalintinas vienas BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – psichotropinės medžiagos įgijimas, šis faktas nepaneigia kaltinamojo E. J. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – neteisėtą psichotropinės medžiagos laikymą, todėl to visiškai pakanka pripažinti jį kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai
BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su disponavimu psichotropine medžiaga, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neteistas, dirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 68).
Įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad E. J. nėra anksčiau teistas, dirba, kaltę pripažino, gailėjosi, tikėtina, kad padaryta veika yra labiau atsitiktinė, dėl jaunatviško nerūpestingumo, todėl bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis dėl padarytos veikos išreiškė gailestį, kaltę pripažino tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, todėl jam skirtina baudos bausmė, kurios dydis nustatytas artimesnis apatinei sankcijos už nesunkų nusikaltimą ribai. Teismo nuomone būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, tačiau nurodė mokantis buto nuomos mokestį, baudą galėtų sumokėti dalimis, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas, t. y. vieneri metai.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra du vokai, popieriaus lankstinukas ir plastikinis maišelis, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus raj., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (b. l. 61).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti E. J. 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti vienerių metų baudos sumokėjimo terminą.
E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra du vokai, popieriaus lankstinukas ir plastikinis maišelis, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus raj., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.