- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-694-372/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.6.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjo V. V. prašymai dėl bylos išskyrimo ir teismo posėdžio atidėjimo bei sustabdyta byla, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai V. V. ir N. V. pateikė Šiaulių apylinkės teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat pridėjo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2013 m. gegužės 16 d. prašymo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjai neturi jų vardu registruotų automobilių ar kitokių transporto priemonių, taip pat pasisakyti dėl visų jų kreditorinių įsipareigojimų tolesnio vykdymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. 2013 m. gegužės 29 d. pateikė teismui pareiškimą dėl trūkumų šalinimo ir prašymą pareiškėjų reikalavimą nutraukti jų santuoką išskirti į atskirą bylą ir priimti dalinį teismo sprendimą. Teigė, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi, be kita ko, nustatė pareiškėjams terminą iki 2013 m. birželio 5 d. nurodyti santuokos metu įgytos transporto priemonės padalijimo ir prievolių kreditoriams vykdymo tvarką. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėjų kreditorius iki 2013 m. birželio 21 d. raštu pasisakyti teismui, ar jie neprieštarauja dėl pareiškėjų sutartų tolesnių kreditorinių įsipareigojimų jiems vykdymo.
Šiaulių apylinkės teisme 2013 m. birželio 5 d. gauti pareiškėjo V. V. papildomi paaiškinimai, ir juose pareiškėjas prašė atidėti teismo posėdį ir kito teismo posėdžio datos skyrimo klausimą spręsti gavus informaciją apie pareiškėjos N. V. galimybes dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime. Taip pat pakartotinai prašė reikalavimą nutraukti pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu išskirti į atskirą bylą ir priimti dalinį teismo sprendimą dėl šio reikalavimo. Tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2013-06-18 iki 2013-06-28 pareiškėjas bus išvykęs iš Lietuvos. Teigė, kad pareiškėja N. V. daug laiko praleidžia ne Lietuvoje. Pažymėjo, kad pareiškėjų prievolės kreditoriams po santuokos nutraukimo bus vykdomos iš asmeninių pareiškėjo lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. V. prašymus dėl bylos išskyrimo ir atidėjimo. Sustabdė bylą, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje bus nurodyta, kaip dalijamas visas sutuoktinių dalytinas turtas ir kaip po santuokos nutraukimo sutuoktiniai toliau vykdys prievoles visiems jų kreditoriams, nepažeisdami kreditorių interesų. Išaiškino, kad jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo paliks nenagrinėtą. Nurodė, kad pareiškėja N. V. raštu nepateikė teismui jokių prašymų ir paaiškinimų iki teismo posėdžio. Pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjų prašymą nutraukti jų santuoką bendru sutarimu ypatingąja teisena teismas negali išskirti tik reikalavimo nutraukti jų santuoką, kadangi skyrybų byloje turi būti išspręsti visi reikalavimai kartu, priešingu atveju būtų pažeisti kreditorių interesai. Atkreipė dėmesį į tai, kad kreditorius AS „Reverta“ nesutinka, jog tik vienas iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo vykdytų bankui prievoles pagal 2008-02-25 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vienašališkai paneigiant solidariąją sutuoktinių prievolę bankui pagal sudarytą kreditavimo sutartį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) V. V. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo prašymą: reikalavimą nutraukti pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu išskirti į atskirą bylą ir priimti dalinį teismo sprendimą dėl šio reikalavimo, taip pat patvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas neinformavo pareiškėjo, kada bus sprendžiamas jo prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, ir taip pažeidė kooperacijos ir bendradarbiavimo principą. Tvirtinama, kad pareiškėjui nebuvo suteikta teisė dalyvauti teismo posėdyje. Apelianto manymu, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, todėl teismas turėjo išskirti minėtą reikalavimą į atskirą bylą, taip pat vertinti prievolių pagal kreditavimo sutartį pobūdį.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (pareiškėjo) V. V. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmesti pareiškėjo V. V. prašymai dėl bylos išskyrimo ir teismo posėdžio atidėjimo bei sustabdyta byla, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl prašymo atidėti teismo posėdį
Minėta, kad apeliantas 2013-06-05 pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atidėti numatytą teismo posėdį ir kito teismo posėdžio datos skyrimo klausimą spręsti gavus informaciją apie pareiškėjos galimybes dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime.
Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą atmetė ir pažymėjo, kad pareiškėja raštu iki teismo posėdžio nepateikė teismui jokių prašymų ir paaiškinimų.
Apeliantas skunde teigia, kad teismas neinformavo pareiškėjo, kada bus sprendžiamas jo prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, ir taip pažeidė kooperacijos ir bendradarbiavimo principą.
Teismas pažymi, kad pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nepateikė pirmosios instancijos teismui prašymo atidėti teismo posėdį, o apeliantas, nors ir pateikė prašymą, tačiau nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių jo negalėjimą dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo.
Dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyto bylos sustabdymo
Pagal įstatymą leidžiama sutuoktiniams nutraukti santuoką abiejų jų bendru sutikimu tik tuo atveju, jeigu įvykdomos visos CK 3.51 straipsnio sąlygos. Viena iš tokių būtinųjų santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sąlygų – tai reikalavimas, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką būtų pateikta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Taigi sutuoktiniai, sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastinta CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrajame skirsnyje ir atitinkamai CPK V dalies XXXV skyriuje nustatyta santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Jeigu teismas nepatvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, tokia civilinė byla yra sustabdoma, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Teismas tvirtina šalių sutartį, nes ja išsprendžiami sutarties šalių (sutuoktinių) klausimai dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.; CPK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Teismui nutartimi tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai V. V. ir N. V. susitarė dėl padarinių, atsirasiančių po santuokos nutraukimo, ir pateikė teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1 tomas, 3–4 b. l.). Pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punktą visi įsipareigojimai pagal 2008-02-25 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB „Parex“ banku, atitenka V. V. (1 tomas, 3 b. l.).
Kreditorius AS „Reverta“ nesutiko su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalimi dėl įsipareigojimų, kylančių iš 2008-02-25 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine apelianto prievole (1 tomas, 70–72 b. l.), tačiau kreditorius į bylą neįstojo, todėl teismas neturėjo priežasties bylą stabdyti. Ypatingąja teisena nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje teismas turėtų išspręsti susidariusią situaciją ir, atsižvelgęs į sutuoktinių bei kreditorių interesus, nurodyti, kaip dalytinos prievolės ir sutuoktinių turtas, kad nebūtų pažeisti nei kreditorių, nei pareiškėjų interesai. Šiuo atveju teismas ginčijamų sutarties sąlygų netvirtina, bet pats išsprendžia kilusį ginčą. Pažymėtina, kad sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Sutarties laisvės principas šalims suteikia teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.
Pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą šalys susitarė, kad kitų galimų prievolių atžvilgiu šalys taikys principą – visos teisės, pareigos ir atsakomybė tenka sutartį pasirašiusiam sutuoktiniui.
Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo sąlygas, dėl kurių kreditorius AS „Reverta“ nurodė nesutinkantys, įvertinti ir išspręsti klausimus dėl sutuoktinių prievolių ir turto padalijimo priimdamas sprendimą nutraukti santuoką.
Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria sutuoktiniai susitarė dėl byloje nedalyvaujančio asmens – kreditoriaus teisių ir pareigų, ir jam nebuvo tinkamai pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, neturi res judicata galios kreditoriui ir neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, nes kreditoriaus ir skolininkų ginčas neišspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).
Teismas, įvertindamas tai, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, plačiau nepasisako dėl kitų skundo teiginių.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.