- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- 1A-36-172-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01386-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Regina Pocienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- S. O.
- Kategorijos
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
Teisėjas P. Karvelis Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01386-2010-4
NUTARTIS
2012 m. vasario 1 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. O. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendžio, kuriuo S. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. O. nuteistas už tai, kad išžagino žmogų, t.y. jis, 2010-09-24, apie 08.00 val., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su R. O. prieš jos valią, užėjo į jos nuomojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudodamas fizinį smurtą prieš R. O., kuris pasireiškė tuo, kad kaltinamasis stvėrė nukentėjusiąją už rankų, pastūmė į virtuvę, sudavė pastarajai ne mažiau 2 smūgių į įvairias kūno dalis, po to sugriebė R. O. už rankų, nutempė į kambarį, pastūmė ant lovos bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą, kelis kartus užsimodamas ranka, laikydamas už rankų ir tokiu būdu palauždamas nukentėjusios R. O. valią, bei atimdamas galimybę priešintis, tuo savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai 2 nedideles poodines kraujosruvas dešiniajame žąste ir dešinėje blauzdoje, suplėšė nukentėjusios megztinį, nurengė nukentėjusiąją R. O., po to lytiškai su nukentėjusiąją santykiavo prieš pastarosios valią ir tokiu būdu ją išžagino. Tokiais savo veiksmais S. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo S. O. gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendį ir S. O. išteisinti. Gynėjos teigimu, byloje nebuvo atliktas išsamus ikiteisminis tyrimas, įrodymų tyrimas teisme, nebuvo nustatytos reikšmingos bylos aplinkybės, patvirtinančios arba paneigiančios kaltinamojo parodymus, teismas neteisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir dėl to priėmė neteisingą nuosprendį. Gynėjos teigimu, tiriant įrodymus nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp nukentėjusiosios, kaltinamojo ir liudytojų parodymų, o S. O. kaltė grindžiama tik prielaidomis ir nukentėjusiosios parodymais.
Gynėja teigia, jog nukentėjusiosios R. O. parodymai didžiąja dalimi yra aiškiai melagingi ir prieštaringi, matyti, kad tokiu būdu siekiama lengvesnio santuokos nutraukimo ir sutuoktinio nubaudimo. Nuosprendyje nurodoma, kad S. O. įsibrovė į nuomojamą butą, nors tai paneigė liudytojas – sūnus O. O.. Nuosprendyje patvirtinti R. O. parodymai, kad S. O. jai sudavė ne mažiau 5 smūgių, nors specialisto išvadoje nustatytos 2 kraujosruvos. Nors tame pačiame bute buvo abu nukentėjusiosios ir kaltinamojo vaikai, nei vienas jokio tėvo smurto prieš motina nematė nei tą dieną, nei anksčiau. Nukentėjusioji gi teigė, kad sūnus ją gynė nuo tėvo smurto. Smurto nematė ir artimai šeimą pažinoję ir šalimais gyvenę draugai. Įvykio dieną vykusį smurtą patvirtina tik nukentėjusioji ir jos mama Č. M..
Gynėja taip pat nurodo, jog yra tikimybė, kad pas nukentėjusiąją rasta S. O. sperma buvo palikta paskutinių lytinių santykių metu 2010-09-20, ką patvirtina ir specialisto apklausa, kuris nurodė, kad sperma išlieka gyva iki 5 dienų.
Skunde teigiama, jog byloje nėra įrodyta, kad lytinis santykiavimas ir lytinė aistra buvo tenkinta prieš nukentėjusiosios valią. Iš kažkurių bylos duomenų matyti priešingai – po lytinių santykių nukentėjusioji pati parvežė vyrą namo, su juo bendravo, jis kvietė ją į svečius.
Be to, gynėjos teigimu, byloje buvo pažeistas rungimosi principas. Teismas atsisakė į posėdį iškviesti ir apklausti liudytoją K. B., iš Lenkijos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, išreikalauti tachografo lenteles, kurios patvirtintų, kur buvo S. O. 2010-09-24, išreikalauti įrodymus, kad telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 23-24 d. naudojosi S. O.. Taip pat teismas posėdyje pilnai neapklausė nei nukentėjusiosios, nei liudytojų, o tik pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė jos skundą patenkinti, kaltinamasis S. O. prašė gynėjos skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. O. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d.
S. O. kaltę patvirtina byloje esantys nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada. Nukentėjusioji R. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė iš esmės analogiškus parodymus, nurodydama, kad 2010-09-24 apie 7 val. ryto S. O. atėjo pas ją į butą, virtuvėje vartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, po to griebė ją už rankų, gerklės, pečių, nuplėšė megztinį, kambaryje pastūmė ant lovos ir ją išžagino prieš jos valią.
Nukentėjusiosios R. O. parodymus patvirtina jos sūnaus O. O. parodymai. Šis liudytojas apylinkės teisme nurodė, jog 2010-09-24 rytą jis į butą, kur gyveno su motina ir seserimi, įleido tėvą. Būdamas duše išgirdo triukšmą. Išėjęs iš dušo, virtuvėje pamatė parklupusią motiną. Tėvą nuramino, šis pažadėjo daugiau mamos neliesti. Jis išėjo į mokyklą. Vėliau paskambino sesė ir pasakė, kad tėvas sumušė mamą. Mama pasakė, kad ją sumušė ir išžagino. Analogiškus parodymus O. O. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas taip pat parodė, kad konfliktai tarp jo tėvų, kol jie dar gyveno kartu, kildavo dažnai.
Taip pat nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos Č. M. parodymai. Liudytoja parodė, kad R. O. yra jos dukra. 2010-09-24 jaunesnioji dukra jai pasakė, kad skambino R. ir sakė, kad ją sumušė, išprievartavo ir grasino užmušti. R. dažnai skųsdavosi, kad ją muša.
Be to, 2010-09-24 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog R. O. kūne rasti sužalojimai – dvi nedidelės poodinės kraujosruvos: po vieną dešiniajame žaste ir dešinėje blauzdoje. Abi kraujosruvos padarytos maždaug vienu laiku, prieš keletą valandų iki apžiūrėjimo. Šios kraujosruvos savęs žalojimui nebūdingos. R. O. makštyje rasta sperma, kas rodo, kad iki 3 parų prieš ją apžiūrint ir iš makšties paimant turinio tyrimui į makštį buvo išlieta spermos, paprastai tai padaroma lytinių santykių metu (t. 1, b.l. 32-34).
2010-11-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ant antklodės užvalkalo (paimto 2010-09-24 įvykio vietos apžiūros metu iš R. O. buto) yra R. O. DNR ir sperma, tinkama identifikavimui. Tampone su R. O. makšties turiniu yra R. O. DNR ir sperma (t.1, b.l. 39-40). 2011-05-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ant antklodės užvalkalo ir tampone su R. O. makšties turiniu yra S. O. sperma su 99,99 % tikimybe.
Taigi aukščiau nurodytų liudytojų parodymai bei specialisto išvadų duomenys patvirtina R. O. parodymus apie tai, kad S. O. 2010-09-24 vartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą ir ją išžagino. Netikėti liudytojų O. O. ir Č. M. parodymais teismas neturi pagrindo, jie sutampa tarpusavyje, šie liudytojai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Juos patvirtina ir minėtos specialistų išvados.
Tuo tarpu kaltinamojo S. O. parodymus paneigia byloje surinkti duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu S. O. teigė, jog 2010-09-24 jis žmonos bute nebuvo ir būti negalėjo, nes tuo metu dirbo Lenkijoje. Tą patį jis tvirtino ir apylinkės teisme. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad 2010-09-24 S. O. dirbo Lenkijos Respublikoje. Priešingai, byloje surinkti duomenys (aukščiau paminėti liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių išklotinės) tokius jo teiginius visiškai paneigia.
S. O. nurodė, kad savo mobilųjį telefoną buvo palikęs savo namuose Vilniuje, kadangi Lenkijoje turėjo lenkišką abonento numerį. Šiuos S. O. parodymus paneigia byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad S. O. naudojosi mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio 2010-09-24, dieną, esant Vilniuje, buvo skambinta jo sūnui O. O., nukentėjusiajais R. O. ir pastarosios motinai Č. M.. Pagal mobiliojo ryšio celės ryšio veikimo zonas nustatyta, kad 2010-09-24 20.54 val. iš S. O. mobiliojo ryšio buvo skambinta jo motinai, kai mobilusis telefonas buvo celės bokšto 090A zonoje, kuris yra (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone, o tos pačios dienos 22.41 val., esant celės bokšto 336C veikimo zonoje, kurios adresas yra Marijampolės raj., (duomenys neskelbtini), iš S. O. telefono buvo išsiųsta SMS žinutė jo sūnui. 2010-09-25 S. O. bendravo su sūnumi ir savo motina būdamas jau ne Lietuvos Respublikos teritorijoj (t.1, b.l. 16-19). Taigi, iš šių duomenų akivaizdu, kad S. O. 2010-09-24 buvo Vilniuje.
Taip pat S. O. nurodė, kad į Lenkiją išvažiavo 2010-09-20, o iki šios dienos su R. O. lytiškai santykiavo kas antrą dieną, todėl pas ją galėjo likti jo spermos. Nukentėjusioji neigė turėjusi lytinių santykių su S. O. likus kelioms dienoms iki 2010-09-24 įvykio. Nurodė, kad su S. O. mylėjosi 2010 m. rugpjūčio mėnesį iš gailesčio. Iš aukščiau nurodytos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sperma R. O. makštyje galėjo būti iki 3 dienų iki jos apžiūros. Apylinkės teisme apklaustas specialistas J.M. P. nurodė, jog nors literatūroje nurodoma, kad gyva sperma išsilaikyti gali iki 5 parų, tačiau realiai ji išsilaiko gyva iki 3 parų. Tokiu būdu, šie duomenys taip pat paneigia S. O. teiginius, kad nuo 2010-09-20 jis Lietuvoje nebuvo.
Apeliacinės instancijos teisme S. O. pakeitė savo poziciją, teigdamas, jog 2010-09-24 pas nukentėjusiąją R. O. jis buvo, tačiau prievartos jos atžvilgiu nenaudojo, ji su juo santykiavo savo noru. Šiuos parodymus paneigia aukščiau nurodyti nukentėjusiosios, liudytojų O. O. ir Č. M. parodymai, specialisto išvados. Aplinkybė, kad po įvykio nukentėjusioji bendravo su S. O. ir parvežė jį namo, pastarojo kaltės nepaneigia. R. O. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad taip pasielgė, nes bijojo, kad S. O. vėl nepradėtų konfliktuoti, norėjo, kad jis kuo greičiau ją paliktų.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme, verčiamas byloje surinktų įrodymų, S. O. savo parodymus iš esmės pakeitė, jo parodymai pagrįstai vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad S. O. santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą ir taip palauždamas jos galimybę priešintis, įrodyta aukščiau nurodytais duomenimis.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė apklausti liudytoją K. B. ir iš Lenkijos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, išreikalauti tachografo lenteles, kadangi byloje buvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad 2010-09-24 S. O. buvo Lietuvoje.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas posėdyje pilnai neapklausė nei nukentėjusiosios, nei liudytojų. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų, nukentėjusioji ir liudytojai buvo apklausti išsamiai, kaltinamajam ir jo gynėjai buvo suteikta galimybė jiems užduoti klausimus. Todėl baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos šiuo atveju pažeistos nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegijos nuomone, byloje surinkti įrodymai pilnai patvirtina S. O. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo S. O. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės apeliacinį skundą.