Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, tačiau 2020 m. spalio 10 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. J. 2024 m. rugsėjo 5 d., apie 13:55 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą stikliniu buteliu smogė sugyventinei R. D. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva galvos plaukuotos dalies dešinėje pusėje.

2. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis S. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su R. D. yra sugyventiniai jau daug metų, kartu veda bendrą ūkį, jų bendri pinigai. Su R. D. apie 5 metus gyvena nuomojamame bute adresu: (duomenys neskelbtini). Bute gyvena dviese. Įvykio dieną su sugyventine vartojo alkoholį namuose. Kartu buvo ir R. D. brolis K. D. Iš pradžių vartojant alkoholį viskas buvo gerai, vėliau R. D. nusprendė kad broliui K. D. ir jam alkoholio nebeduos, ketino jį paslėpti. Dėl to tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. Pradžioje sugyventinei pasakė, ar nori gauti į galvą iš butelio ir nieko nelaukęs paėmė nuo kėdės, kuri buvo šalia lovos ir stikliniu degtinės buteliu trenkė R. D. į galvą, butelis iš karto sudužo. Matė, kad šiek tiek iš galvos R. D. pradėjo bėgti kraujas. Po savo tokių veiksmų prieš R. D. jis labai išsigando, kad taip pasielgė. R. D. jam iš karto pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Jeigu jis būtų buvęs blaivus, R. D. nebūtų trenkęs ar kaip kitaip prieš ją smurtavęs, dėl visko kaltas alkoholis. Mano, kad ji veiksmai R. D. sukėlė skausmą. K. D. nebandė jų raminti, tik pasakė R. D., kad taip tau ir reikia. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, R. D. nori atsiprašyti, su ja susitaikyti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis galės gyventi nakvynės namuose. Žino, kad dabar negalės būti bendruose su R. D. namuose.

Motyvuojamoji dalis

3. S. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1. nukentėjusiosios R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 13:30 val. būnant namuose (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu S. J. vartojo alkoholį, abu būdami stipriai neblaivūs žodžiu sukonfliktavo dėl bendrų pinigų, ko pasėkoje ji savo sugyventinį išvadino necenzūriniais žodžiais. Po šių žodžių S. J. pasiėmęs stiklinį degtinės butelį trenkė juo jai per galvą, pradėjo bėgti kraujas. Išsigandusi paskambino į greitąją pagalbą. Dėl konflikto S. J. jokių pretenzijų neturi, sutinka su sugyventiniu taikytis, dėl įvykio yra pati kalta, policijos pagalbos jai nereikėjo, kvietė tik medikus. Su S. J. kartu gyvena apie 19 metų;

3.2. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. 13:55 val. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivus (3,62 prom.) S. J. sumušė, t. y. stikliniu buteliu trenkė į galvą neblaiviai (4,17 prom.) sugyventinei R. D.;

3.3. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad R. D. (alkoholio kiekio matuokliu 14:17 val. nustatytas 4,17 promilių neblaivumas) paaiškino, kad išgertuvių metu, tarp jos ir sugyventinio S. J. kilo konfliktas, kuriuo metu S. J. stikliniu buteliu trenkė R. D. į kairę galvos pusę. S. J. (alkoholio kiekio matuokliu 14:24 val. nustatytas 3,62 promilių neblaivumas), patvirtino, kad konflikto metu trenkė stikliniu buteliu savo sugyventinei į galvą;

3.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo butas Nr. (duomenys neskelbtini). Į daugiabučio gyvenamojo namo kiemą patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pro bendro naudojimo įvažiavimą su (duomenys neskelbtini) gyvenamuoju namu. Įsukus į bendro naudojimo kiemą už kieme esančio ūkinio pastato sukama dešinėn, ten matomas trijų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas Nr. (duomenys neskelbtini), viduryje pastato dvivėrės medinės durys, pro jas patenkama į bendro naudojimo laiptinę. Laiptinės kairėje matomos rudos spalvos duris Nr. (duomenys neskelbtini), pro jas patenkama į buto virtuvę, virtuvėje pasukus dešinėn einant tiesiai patenkama į kambarį, kambario gale, dešiniajame kampe stovi lova, prie jos ant grindų matoma stiklo šukes. Butas dviejų kambarių, netvarkingas, daiktai išmėtyti, daug šiukšlių. Atlikus įvykio vietos apžiūrą tyrimui reikšmingų duomenų negauta;

3.5. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrint R. D. kūno matomas vietas, galvos plaukuotojoje dalyje, kairėje pusėje, matomas paviršinis sužalojimas, kuris yra 4x4 cm. Galva bei plaukai kruvini. Daugiau sužalojimų ant R. D. kūno nepastebėta;

3.6. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. D. nustatytas odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva galvos plaukuotos dalies dešinėje pusėje, padaryta kietu buku daiktu (paviršiumi), 1 trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Prokurorės pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

4. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog S. J. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, t. y. sugyventinei.

5. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad S. J. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja; civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

6. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

7. S. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). S. J. neteistas (teistas, tačiau teistumas išnykęs, yra 2020 m. spalio 10 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo), administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, bedarbis.

8. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti S. J. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – viešųjų darbų bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokurorės prašomą bausmės trukmę (BK 46 straipsnis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

9. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas S. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. 14 val. 24 min. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. 12 val. 55 min., t. y. 1 (viena) para.

10. Kaltinamasis padarė smurtinę veiką prieš savo šeimos narį, todėl vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, S. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

11. Kaltinamajam S. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsniu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

prokurorės pareiškimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu tenkinti.

S. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir S. J. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų viešųjų darbų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 8 (aštuonių) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. 14 val. 24 min. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. 12 val. 55 min., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis).

Bausmės pradžią S. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam išaiškinti, kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Kaltinamajam išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.