Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pastebi, jog lošėjas pinigines lėšas, skirtas atlikti statymus atliko iš SEB banko sąskaitos, todėl laimėjimai privalo būti pervesti į tą pačią sąskaitą, atidarytą SEB banke. 5 Eur pervedimas iš (duomenys neskelbtini) mokėjimo sąskaitos laikytinas formaliu ir klaidinančiu, todėl nekeičiančiu Bendrovės prievolės pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 20⁵ straipsnio 4 dalį atlikti stebėseną, ar lošėjai nepiktnaudžiauja galimybe netiesiogiai persivesti pinigus iš vienos sąskaitos viename banke į kitą sąskaitą kitame banke pasinaudojant trečiuoju asmeniu (lošimų organizatoriumi). ALĮ 20⁵ straipsnio 4 dalyje nėra nurodyta, ar įstatymų leidėjas siekė nurodyti tą pačią lošimų sąskaitą ar tą pačią mokėjimo sąskaitą. Be to, nors Tarnyba nurodė, kad Bendrovė nepervesdama laimėjimo į lošėjo (duomenys neskelbtini) mokėjimo sąskaitą ir pažeidė ALĮ 20⁵ straipsnio 2 dalį ir Reglamento 11 punktą, tačiau Bendrovė atsisakydama pervesti laimėjimą į (duomenys neskelbtini) mokėjimo sąskaitą vadovavosi ALĮ 20⁵ straipsnio 4 dalimi. Tarnybos Įsakyme nenurodytas absoliučiai joks argumentas, kodėl Bendrovė turėjo taikyti ALĮ 20⁵ straipsnio 2 dalį, o ne ALĮ 20⁵ straipsnio 4 dalį, nepateikta jokia analizė, koks yra šių dviejų nuostatų santykis, kokias atvejais taikoma viena, o kokiais kita nuostata. ALĮ 20⁵ straipsnio 2 dalis ir ALĮ 20⁵ straipsnio 4 dalis reglamentuoja skirtingus atvejus (pareigas). Įsakyme, be kita ko, Tarnyba visiškai nepagrįstai remiasi Reglamento 11 punktu. Nurodytoje Bendrovės Reglamento nuostatoje nenustatyta, kad lošėjui suteikiama absoliuti teisė reikalauti pervesti laimėjimą į bet kurią jam priklausančią mokėjimo sąskaitą. Reglamento 11 punktas turi būti aiškinamas sistemiškai, t. y. atsižvelgiant ir į ALĮ 20⁵ straipsnio 4 dalį. Be to, aiškinant teisės aktų nuostatas turi būti atsižvelgiama ir į teisės aktų hierarchiją. Tai reiškia, kad jei tarp teisės aktų egzistuoja prieštaravimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės galios teisės aktu. Šiuo atveju net jei būtų laikoma, kad Reglamento 11 punktas prieštarauja ALĮ nuostatoms, turėtų būti vadovaujamasi ALĮ.

Tvirtina, kad iš patikrinimo medžiagos matyti, kad nuotolinio lošimo sutartyje tarp Bendrovės ir lošėjo yra įrašytos abi lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos, esančios tiek AB SEB banke, tiek elektroninėje pinigų įstaigoje (duomenys neskelbtini). Lošėjas jam priklausančią (duomenys neskelbtini) mokėjimo sąskaitą naudojo nuo (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, lošėjas, remdamasis ALĮ 20⁵ straipsnio 2 dalimi, nuotolinio lošimo sutartimi ir Bendrovės reglamento 11 punktu, turėjo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, jog Bendrovė įvykdys savo įsipareigojimą išmokėti nuotolinio lošimo laimėjimą į jo pasirinktą (duomenys neskelbtini) mokėjimo sąskaitą, nepriklausomai nuo to, ar minėta lošėjui priklausanti mokėjimo sąskaita yra susietina su lošėjo atliktais statymais ir gautais laimėjimais. Tarnybos vertinimu, Bendrovės skundo argumentai, kad siekiant užkardyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes, reikia vadovautis ALĮ 20⁵ straipsnio 4 dalimi (nuotoliniuose lošimuose laimėjimai pervedami į tą pačią sąskaitą, iš kurios lošėjas atliko statymą dalyvaudamas nuotoliniame lošime, kuriame laimėjo), nelaikytini pagrįstais, kadangi ALĮ 20⁵ straipsnio 2 dalis įpareigoja lošimo sąskaitoje esančias pinigines lėšas pervesti į tą mokėjimo sąskaitą, į kurią prašo pervesti lošėjas. Nagrinėjamu atveju lošėjas išreiškė savo valią pervesti gautus laimėjimus į (duomenys neskelbtini) mokėjimo sąskaitą, taip pat atliko kitus reikiamus veiksmus, nurodytus Reglamento 11 punkte, todėl Bendrovė nepagrįstai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus lošėjo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju Bendrovės taikoma nuotolinių lošimų laimėjimų išmokėjimo tvarka prieštaravo ALĮ ir Bendrovės reglamento 11 punkte įtvirtintai tvarkai.

Nurodo, jog Bendrovė yra atsakinga už tai, kad organizavo lošimus ne pagal lošimo reglamentą ir tokiu būdu pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį. Taip pat Bendrovė, 2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. gegužės 20 d. nepervesdama laimėjimo į lošėjo pasirinktą (duomenys neskelbtini) mokėjimo sąskaitą, pažeidė ALĮ 20⁵ straipsnio 2 dalies nuostatą. Pirmuoju etapu, vadovaujantis Įplaukų ir išmokėtų laimėjimų ataskaitos duomenimis už praėjusius finansinius metus, nustatytos bendrosios metinės Bendrovės pajamos – 4 149 927 Eur. 0,1 ir 0,5 procento šios sumos atitinkamai sudaro – 4 150 Eur ir 20 750 Eur. Šiuo atveju baudos vidurkis už už ALĮ 18 straipsnio 1 dalies ir ALĮ 20⁵ straipsnio 2 dalies pažeidimus yra 12 450 Eur. Antruoju baudos apskaičiavimo etapu nustatoma, ar yra ALĮ 29¹ straipsnio 3 dalyje nurodytų atsakomybę lengvinančių ir (ar) ALĮ 29¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Antruoju baudos apskaičiavimo etapu įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skaičių, baudos vidurkis sumažintas 10 procentų – iki 11 205 Eur. Trečiuoju baudos apskaičiavimo etapu vertinamos ALĮ 29² straipsnio 5 dalies 1–4 ir 6 punktuose nurodytos subjekto padėtį gerinančios arba subjekto padėtį bloginančios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl 2021 m. lapkričio 4 d. Lošimų priežiūros tarnybos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymo Nr. DIE-732 „Dėl atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. gegužės 25 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-13” teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2021 m. gegužės 11 d. Tarnyboje buvo gautas R. Ž. (lošėjo) pranešimas (registracijos numeris Priežiūros tarnyboje yra G-15-(4.10 Mr) dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (prekinis ženklas (duomenys neskelbtini)) veiksmų. Lošėjas nurodė, kad 2021 m. balandžio 29 d. paprašė Bendrovės pervesti laimėjimą į elektroninės piniginės (duomenys neskelbtini) sąskaitą (paskutinis depozitas (pinigų pervedimas į lošėjo lošimų sąskaitą) buvo atliktas iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos), tačiau pinigų išmokėjimas buvo atmestas. Lošėjas pažymėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos į (duomenys neskelbtini) sąskaitą pavedimai yra nemokami, o norint pervesti iš banko sąskaitos į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, tai kainuotų 2,46 procento. Lošėjas Bendrovės elgesį, kuomet jam buvo atsisakyta pervesti mokėjimą į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, vertina kaip laimėjimų išmokėjimo vilkinimą ir prašo Tarnybos atlikti tyrimą, ir įvertinti tokius Bendrovės keliamus reikalavimus lošėjui. Lošėjas savo pranešime taip pat nurodė, kad 2021 m. balandžio 29 d. laimėjimų suma peržengė 2 000 Eur ribą, o Bendrovė be jokio perspėjimo ir paaiškinimo apribojo jo statymus.

Tarnyba, siekdama įvertinti, ar yra pagrindas pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą pagal lošėjo pranešime pateiktą informaciją, 2021 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 2E-561 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Bendrovę, kad ji pateiktų paaiškinimą dėl lošėjo pranešime nurodytų aplinkybių.

Tarnyboje 2021 m. gegužės 20 d. buvo gautas Bendrovės atsakymas į Priežiūros tarnybos 2021 m. gegužės 13 d. raštą, kurį pateikė advokatų kontora (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. kovo 3 d. atstovavimo sutartį su Bendrove.

2021 m. gegužės 25 d. pagal 2021 m. gegužės 25 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-13-(7.3) buvo pradėtas Bendrovės neplaninis specialusis patikrinimas, siekiant patikrinti, kaip Bendrovė laikosi ALĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimo tvarką, keliamų reikalavimų.

Atlikus patikrinimą, Tarnybos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. DIE-620 „Dėl atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. gegužės 25 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-13“ konstatuota, kad 2021 m. balandžio 29 d. Bendrovė, galimai suklydusi iš esmės, priėmusi sprendimą apriboti lošėjo statymus, tuo galimai pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį. Taip pat konstatuota, kad Bendrovė, 2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. gegužės 20 d. nepervesdama laimėjimo į lošėjo pasirinktą (duomenys neskelbtini) sąskaitą, galimai pažeidė ALĮ 205 straipsnio 2 dalies nuostatas. Minėtu įsakymu nutarta Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą perduoti Priežiūros tarnybos Patariamajai komisijai, sudarytai vadovaujantis 2021 m. rugsėjo 17 d. Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. DIE-590 „Dėl Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti sudarymo“ (toliau – ir Komisija), sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti.

Tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. DIE-732 „Dėl atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. gegužės 25 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-13“ konstatuota, kad 2021 m. balandžio 29 d. Bendrovė, galimai suklydusi iš esmės, priėmusi sprendimą apriboti lošėjo statymus, tuo pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą), taip pat konstatuota, kad Bendrovė, 2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. gegužės 20 d. nepervesdama laimėjimo į lošėjo pasirinktą (duomenys neskelbtini) sąskaitą, pažeidė ALĮ 20⁵ straipsnio 2 dalies nuostatą. Įsakymu Nr. DIE-732 nutarta pritarti Komisijos padarytoms išvadoms ir už šio įsakymo Nr. DIE-732 2.1 – 2.2 papunkčiuose konstatuotus pažeidimus Bendrovei skirti 11 205 Eur baudą.

Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Įsakymu, 2021 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama jį panaikinti.

Dėl ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimo

Pareiškėja skunde nurodo, kad Bendrovė turi teisę nustatyti lošėjo atliekamo statymo sumos apribojimą kai lošėjo dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas nepriklausomai nuo to, ar lošėjo dalyvavimas lažybose prieštarauja ar neprieštarauja reglamentui. Jei lošėjo dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas, t. y. Bendrovei sukelia nuostolius, tokia aplinkybė savaime yra objektyvi. Bendrovė nurodo, kad lošėjo veiksmai, t. y. nuolatinis statymų atlikimas pasinaudojant Bendrovės klaidomis ir netikslumais yra pagrindas nustatyti, kad lošėjo dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas.

ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimų reglamentą, kuriame turi būti nurodyta:1) lošimo pavadinimas; 2) lošimo organizavimo vieta; 3) lošimo taisyklės; 4) įmokos, imamos už dalyvavimą lošime, dydis; 5) didžiausia laimėjimo suma; 6) laimėjimų grupės; 7) „kaupiamojo fondo“ sudarymo ir laimėjimo tvarka (jeigu sudaromas toks fondas); 8) lošimo kortelių rūšys, jų numeravimo, įsigijimo bei grąžinimo tvarka (jeigu organizuojamas bingas), išskyrus atvejį, kai bingo kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą; 9) laimėjimų išmokėjimo tvarka; 10) pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Tarnyba.

ALĮ 20¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą.

Reglamento priedo Nr. 1 2 punkte nustatyta, kad lažybose gali dalyvauti tik lošėjai susipažinę ir sutinkantys su šiuo Reglamentu bei ne jaunesni nei 18 metų amžiaus.

Reglamento priedo Nr. 1 9 punktas nustato, kad Bendrovė gali atsisakyti priimti statymą ar kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose, jei tai prieštarauja šitam Reglamentui ar yra ekonomiškai nenaudinga Bendrovei.

Reglamento priedo Nr. 1 50 punktas nurodo, kad „Lažybų organizatorius turi teisę atsisakyti priimti statymą ar kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose tik Reglamente numatytais atvejais, t. y. „šiame Reglamente ar galiojančiuose norminiuose aktuose nustatytais atvejais arba esant kitoms svarbioms aplinkybėms, galinčiomis įtakoti lošėjo arba lažybų organizatoriaus teisėtus interesus, apriboti statymo sumos dydį lažybų įvykiams ar lažybų įvykių baigčių kombinacijoms“ (Reglamento Nr. 1 50.2 papunktis).

Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas nustato: „Jeigu lažybų organizatorius, sudarydamas lažybas su lošėju, suklydo iš esmės (akivaizdžiai klaidingas lažybų koeficientas, praleistas kablelis, pranašume teigiamas ženklas sukeistas su neigiamu, papildoma lažybų įvykio pasiūla neatitinka pagrindinių to paties įvykio baigčių pasiūlos (nugalėtojas, suminis, pranašumas ir pan.), baigties koeficientas iš esmės skiriasi nuo tos pačios baigties koeficientų kitų lažybų bendrovių pasiūloje, įskaitant tuos, kuriuos siūlo statymo priėmimo metu) ir šią klaidą lažybų organizatorius nustatė po lažybų įvykio pradžios, tai lažybų organizatorius, vadovaudamasis raštišku vadovo sprendimu, anuliuoja lažybas ir sustabdo laimėjimų išmokėjimą.“

Pareiškėja ginčija nustatytą pažeidimą, tačiau byloje nėra ginčo dėl pritaikytos baudos dydžio, todėl teismas dėl skundžiamu Įsakymu Bendrovei taikytos poveikio priemonės, t. y. dėl Bendrovei paskirtos – 11 205 Eur baudos nepasisakys.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos Bendrovė lošėjui lošimų statymo sumų ribojimą pritaikė, nustačiusi, kad lošėjas, pasinaudodamas Bendrovės klaidingai nustatytais koeficientais atlieka statymus, o Bendrovė tokius lošėjo statymus laiko jai ekonomiškai nenaudingais.

Teismas, įvertinęs minėtas Reglamento priedo bei ALĮ normas lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais pritaria tiek skundžiamame Įsakyme, tiek ir atsakovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad Bendrovės pritaikytos priemonės, Bendrovei suklydus iš esmės ir papildomai pritaikius statymų apribojimą lošėjo atžvilgiu, buvo neproporcingos. Pažymėtina, jog Bendrovė, lošėjui pritaikydama statymų apribojimą, tokį sprendimą motyvavo ekonominio nenaudingumo kriterijumi. Tačiau Bendrovė neturi nusistačiusi kriterijų (sąlygų), kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar lošėjo veiksmai yra ekonomiškai nenaudingi bendrovei, šiuo konkrečiu atveju, pareiškėja minėtą kriterijų lošėjo atžvilgiu pritaikė pasirinktinai. Kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime, statymų atlikimas už įvykius, dėl kurių koeficiento lošimų organizatorius galimai suklysta lažybų pasiūloje, savaime nėra laikytinas ekonomiškai nenaudinga veikla ir tai patvirtinta Bendrovės Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, kuris apibrėžia taisyklę, kaip bendrovė privalo elgtis konkrečioje situacijoje.

Teismas pastebi, jog visos aplinkybės, kurios gali įtakoti lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus, turi būti aiškiai aprašytos ir įtvirtintos teisės aktuose. Vienintelis identifikuotas standartizuotas kriterijus, pasak Bendrovės, kuris vertinamas, siekiant išsiaiškinti, ar lošėjų veiksmai pripažintini ekonomiškai nenaudingais, yra iš anksto nežinomos (sporto ar kitokio) įvykio baigties prognozavimas. Jeigu klientas atlieka statymus ne siekdamas prognozuoti įvykio baigtį, o siekdamas pasinaudoti klaidomis, netikslumais, nukrypimais nuo kitų lažybų organizatorių pasiūlos, informacija apie susitarimus dėl įvykio baigties, tokio pobūdžio klientų elgesys Bendrovės yra pripažįstamas kaip ekonomiškai nenaudingas (žalingas) bendrovei ir nesuderinamas su Reglamento priedo Nr. 1 9 punktu.

Iš patikrinimo medžiagos nustatyta, kad Bendrovė, aiškindama, dėl kokių priežasčių, kada ir kuo vadovaujantis priėmė sprendimą apriboti trečiojo suinteresuoto asmens statymų sumas, nurodė, atliko vidinį tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad lošėjas, 2021 m. balandžio 29 d. atlikdamas statymus interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), pasinaudojo klaidingai Bendrovės internetinėje svetainėje nurodytais koeficientais. Bendrovė nedelsiant informavo lošėją, savo poziciją išdėstydama atsakyme į 2021 m. balandžio 30 d. Bendrovės gautą lošėjo pretenziją. Bendrovė paaiškino, kad lošėjas atliko net 10 statymų (bendra 10-ties statymų vertė buvo lygi 458,71 Eur) už futbolo rungtynių įvykį ((duomenys neskelbtini)), kurio koeficientas statymų atlikimo metu buvo lygus 2.9, tačiau dėl techninės Bendrovės sistemos klaidos lažybų pasiūloje kurį laiką interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo rodomas klaidingas įvykio koeficientas. Vos tik išsprendus techninius sistemos nesklandumus, Bendrovė, atsižvelgusi į minėto lažybų įvykio koeficientų rinkos vidurkį, nedelsiant (praėjus vos 1 val. ir 12 min. po lošėjo atliktų statymų) sumažino lažybų įvykio koeficientą iki 1.15. Bendrovė vertino, kad lošėjas nesąžiningai pasinaudojo Bendrovės klaida (atkreipia dėmesį, kad klaidingas lažybų įvykio koeficientas pasiūloje buvo rodomas 1 val. 19 min., o lošėjas statymus atliko praėjus vos 5-7 min. nuo klaidingo lažybų įvykio koeficiento paskelbimo sistemoje. Bendrovė paaiškino, kad po šio laikotarpio (1 val. 19 min.) lažybų įvykio koeficientas buvo nedelsiant pakoreguotas teisingu, t. y. 1.15.). Būtent dėl šios priežasties visi 10 lošėjo atliktų statymų buvo jam nedelsiant grąžinti bei atitinkamai dar tą pačią dieną (t. y. 2021 m. balandžio 29 d.), o lošėjui buvo pritaikytos atitinkamos poveikio priemonės – nustatyti statymų sumų limitai.

Kaip matyti, nors Bendrovė prieš tai minėtus lošėjo veiksmus traktuoja kaip bandymu nesąžiningai pasinaudoti klaida lažybų pasiūloje, tačiau teismas negali sutikti su tokia pareiškėjos pozicija. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lošimų organizavimas yra valstybės griežtai reglamentuojama sritis, kurios veikimo principas yra pagrįstas rizika bei atsitiktinumu. Kaip nustato ALĮ 2 straipsnio 1 dalis, lošimas – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Teismas nesutinka su pareiškėja, jog lošėjo atlikti statymai praėjus vos 5-7 min. nuo klaidingo lažybų įvykio koeficiento paskelbimo sistemoje, gali būti vertinami kaip jo nesąžiningi veiksmai. Bendrovė daugiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad lošėjo statymai, kai Bendrovė galimai buvo klaidingai nustačiusi koeficientus, buvo siekis pasinaudoti Bendrovės klaidomis. Vadovaujantis ALĮ, būtent lošimų organizatorius, o ne lošėjas privalo užtikrinti lažybų pasiūlos atitikimą ALĮ reikalavimams (ALĮ 103 straipsnis), prisiimti atsakomybę už iš lažybų pasiūloje skelbiamų lažybų įvykių kylančią riziką (operatyviai reaguoti į kintančius koeficientus ir kt.), o ne perkelti atsakomybę lošėjui vadovaudamasis neįvardintais kriterijais, taip mažindamas savo veiklos rizikas. ALĮ nustatyta azartinio lošimo sąvoka, azartiniai lošimai, būdami paremti rizika ir atsitiktinumu, gali nešti pelną ar nuostolius ne tik lošėjui, bet taip pat ir lošimų organizatoriui. Tokiu būdu atsakovės Įsakyme pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos priimtas sprendimas dėl statymo sumos ribojimo yra pagrįstas tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis.

Teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, taip pat atkreipia dėmesį, jog ginčo sprendimui yra aktuali LVAT praktika byloje dėl sumų ribojimo, kurioje aiškiai nurodyta, kad galima būtų taikyti statymų ribojimus, būtinos priežastys, pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamomis su teisės aktų reikalavimais, o būtent, Tarnyba privalo nustatyti statymo ribojimų priežastis („<...> atsakovas, atlikdamas pareiškėjos neplaninį specialų tikrinimą, nesiaiškino, dėl kokių priežasčių lošimų organizatorius pareiškėjo atliekamus statymus vertino kaip didesnės rizikos statymus ir ar tokios priežastys yra pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamos su teisės aktų reikalavimais.<...>) (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019). Taigi, LVAT išaiškinimai sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad Bendrovė, apribodama lošėjo statymus, turi vadovautis konkrečiai apibrėžtais ir bendrovėje reglamentuotais rizikos kriterijais ar ekonominio nenaudingumo kriterijais, o ne tokį sprendimą apriboti lošėjo statymus grįsti prielaidomis ir lošėjų statomas maksimalias sumas riboti teisės aktų nedraudžiamais atvejais.

Atkreiptinas dėmesys, jog azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama viešosios teisės sritis, kurioje dominuoja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, t. y. draudžiama tai, ko nenustato teisės normos. Tokiu būdu viešojoje teisėje galioja ir plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas, draudžiantis plečiamai aiškinti ir laisvai interpretuoti imperatyvias ALĮ normas.

Kaip jau buvo minėta prieš tai, šiuo atveju Bendrovė neturi vidiniais teisės aktais nusistačiusi rizikos kriterijų, todėl jei pareiškėja nebuvo nusistačiusi tokių kriterijų, ji galėjo kreiptis į Tarnybą dėl Reglamento nuostatų pakeitimo ar papildymo, tačiau tokių veiksmų neatliko. Šiuo aspektu pažymėtina, jog LVAT aiškindamas ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą aiškiai nurodė, kad „<...> ALĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką. To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą. Minėtoje LVAT byloje buvo konstatuota, jog pareiškėja privalo laikytis lošimo reglamento nuostatų. Jeigu reglamentas netenkina jos dėl to, kad galima bendrovės darbą organizuoti efektyviau, tobuliau, panaudoti technologijų plėtrą, tuomet turi būti nustatyta tvarka pakeistas reglamentas, bet ne vykdoma veikla, kuri neatitinka lošimo reglamentų nuostatų“ (žr., pvz., LVAT 2006 m. lapkričio 23d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1699-06). Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei suformuotai LVAT praktikai, lošimų organizatorė, šiuo atveju pareiškėja, privalėjo kreiptis su prašymu į Tarnybą dėl lošimų Reglamento papildymo, o ne organizuoti lošimus pagal jai vienai žinomas ir Reglamente nenurodytas taisykles.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-2987-983/2021 bei LVAT 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 (kuria buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo minėtas sprendimas), pažymi, jog nors ir teismas konstatavo, jog reglamento nuostatos, leidžiančios apriboti statymų sumas, nepažeidžia lošėjų teisių ir kartu užtikrina Bendrovės teisę imtis veiksmų, įtariant galimus pažeidimus ir taip užkertant kelią galimiems reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimams, tačiau minėtoje byloje buvo sprendžiamas kitos lošimų bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamento normų taikymas. Teismas taip pat pastebi, jog kiekvienos bendrovės reglamentas yra individualus. Sutiktina, jog tam tikros nuostatos gali sutapti, tačiau jų išdėstymas ir formuluotės skiriasi. Šioje byloje ginčas kilo dėl Bendrovės pritaikytų apribojimų lošėjo atžvilgiu. Siekiant išsiaiškinti, ar nagrinėjamu atveju teismas gali remtis pareiškėjos nurodoma Vilniaus apygardos administracinio teismo bei LVAT praktika, reiktų palyginti pareiškėjos ir kitos lošimų bendrovės patvirtintų reglamentų nuostatas, kas reikštų, jog teismas peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas. Atitinkamai teismas vertina, jog šiuo konkrečiu atveju, nėra pagrindo sprendžiant klausimą dėl ginčijamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, remtis nurodytais teismo sprendimais.

Pareiškėja skunde nurodo, jog Tarnyba, konstatuodama pažeidimą, painioja epizodus, dėl ko tampa neaišku, už kokį pažeidimą, kuriame epizode Tarnyba taiko poveikio priemones.

Teismas pažymi, jog ginčijamo Įsakymo 2.1 papunktyje aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad 2021 m. balandžio 29 d. Bendrovė, galimai suklydusi iš esmės, priėmė sprendimą apriboti lošėjo statymus, tuo pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą). Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju 2021 m. gegužės 13 d. lošėjas kreipėsi į Tarnybą su pranešimu apie tariamai daromus pažeidimus vykdant azartinius lošimus nuotoliniu būdu. Tarnyba, remdamasi šio kreipimosi pagrindu, iniciavo azartinius lošimus vykdančios Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą, o jo rezultatus įformino byloje skundžiamu Įsakymu. Įsakyme yra išsamiai aptartos neplaninių patikrinimų metu nustatytos aplinkybės, pateiktas jų teisinis vertinimas. Tarnyba įvertino tiek pareiškėjos, tiek ir lošėjo pozicijas, jų išsakytus argumentus ir atliko jų vertinimą nurodytų aplinkybių kontekste. Pareiškėjos abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl Tarnybos tariamai painiojamų epizodų, negali būti pagrindu pripažinti kaip Tarnybos netinkamų funkcijų vykdymu. Bylos duomenys rodo, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju veikė savo kompetencijos ribose, tinkamai reagavo, išnagrinėjo ir įvertino lošėjo 2021 m. gegužės 13 d. pranešime nurodytą informaciją ir jos pagrindu priėmė Įsakymą.

Dėl ALĮ 20⁵ straipsnio 2 dalies pažeidimo

Pareiškėja skunde nurodo, jog nesutinka su atsakovės padaryta išvada, kad Bendrovė nepervesdama laimėjimo į lošėjo (duomenys neskelbtini) mokėjimo sąskaitą pažeidė ALĮ 20⁵ straipsnio 2 dalį. Be to, Tarnyba nenurodė kodėl Bendrovė turėjo taikyti būtent ALĮ 20⁵ straipsnio 2 dalį, o ne ALĮ 20⁵ straipsnio 4 dalį, t. y. nepateikė jokios analizės, koks yra šių dviejų nuostatų santykis, kokias atvejais taikoma viena, o kokiais kita nuostata.

ALĮ 20² straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti su lošimų organizatoriumi nuotolinio lošimo sutartį pagal Tarnybos patvirtintą formą. ALĮ 20⁵ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuotoliniuose lošimuose statomos sumos gali būti įmokėtos ir lošimų organizatoriaus priimtos negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos į lošimų organizatoriaus mokėjimo sąskaitą. Nuotolinio lošimo sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto įmokėtos lošimams skirtos pinigų sumos.

ALĮ 20⁵ straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuotolinių lošimų organizatorius nuotolinių lošimų laimėjimus perveda į nuotolinių lošimų organizatoriaus tvarkomą lošėjo lošimų sąskaitą arba lošėjo pageidavimu – į lošėjo nurodytą jam priklausančią mokėjimo sąskaitą. Lošėjo pageidavimu nuotolinių lošimų organizatorius laimėjimą lošėjui išmoka grynaisiais pinigais nuotolinių lošimų organizatoriaus lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salone, totalizatoriaus ar lažybų punkte. ALĮ 20⁵ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuotoliniuose lošimuose laimėjimai pervedami į tą pačią sąskaitą, iš kurios lošėjas atliko statymą dalyvaudamas nuotoliniame lošime, kuriame laimėjo.

Visu pirma, teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog Tarnyba nepateikė jokios analizės, koks yra dviejų nuostatų (ALĮ 20⁵ straipsnio 2 dalies ir ALĮ 20⁵ straipsnio 4 dalies) santykis, kokias atvejais taikoma viena, o kokiais kita nuostata, pažymi, jog Tarnyba neprivalo aiškinti teisės aktų nuostatų ir/ar pateikinėti teisės aktų normų analizės. Kaip matyti, Tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis dalyvaujanti įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais veiklos organizavimo srityje ir vykdanti lošimų ir žaidimų žaidimo automatais priežiūrą, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų ir žaidimų žaidimo automatais veiklos vykdymas, lošėjų ir žaidžiančių žaidimo automatais asmenų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga (ALĮ 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, Tarnybai pagal jai suteiktas kompetencijos ribas nėra priskirta aiškinti teisės aktų nuostatas. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų matyti, jog lošėjas, remdamasis ALĮ 20⁵ straipsnio 2 dalimi, Nuotolinio lošimo sutartimi ir Reglamento 11 punktu, turėjo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, jog Bendrovė įvykdys savo įsipareigojimą išmokėti nuotolinio lošimo laimėjimą į jo pasirinktą (duomenys neskelbtini) mokėjimo sąskaitą, nepriklausomai nuo to, ar minėta lošėjui priklausanti mokėjimo sąskaita yra susietina su lošėjo atliktais statymais ir gautais laimėjimais, t. y. būtent ALĮ 20⁵ straipsnio 2 dalis įpareigoja lošimo sąskaitoje esančias pinigines lėšas pervesti į tą mokėjimo sąskaitą, į kurią prašo pervesti lošėjas. Atitinkamai prieš tai nurodytos aplinkybės patvirtina, jog lošėjas išreiškė savo valią pervesti gautus laimėjimus į (duomenys neskelbtini) mokėjimo sąskaitą, todėl Bendrovė nepagrįstai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus lošėjo atžvilgiu.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos veikla yra griežtai licencijuojama, jai, kaip azartinius lošimus organizuojančiam subjektui, taikomos specialiosios teisės normos, t. y. ALĮ bei Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo reikalavimai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktus, reglamentuojančius ginčo klausimą, teismas daro išvadą, kad Tarnyba tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas ir veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad naikinti Tarnybos skundžiamo Įsakymo nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.