Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-3383-473/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01515-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2; 2.2.7; 26; 55.1.3 (S)

2020 m. gegužės 28 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės -Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. K., dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 3R-66(2.13-1) ,,Dėl N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalies, susijusios su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. spalio 3 d. nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo netinkamo įvykdymo (toliau – ir 2019 m. sausio 21 d. sprendimas, Sprendimas 1); 2) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 3R-253 (2.13-1.) dėl administracinės baudos skyrimo SĮ ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir 2019 m. kovo 20 d. sprendimas, Sprendimas 2); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. sausio 15 d. gavo Inspekcijos 2019 m. sausio 2 d. raštą Nr. 2R- 19 (2.13) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Inspekcija nagrinėja N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundą, kuriuo prašoma įpareigoti pareiškėją tinkamai įvykdyti 2018 m. spalio 3 d. nurodymą Nr. 2R-5410 (2.13.) dėl asmens duomenų tvarkymo (toliau – Nurodymas) ir pateikti visą informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą bei įvertinti, ar pareiškėja nerenka perteklinių jo šeimos narių duomenų, bei prašoma iki 2019 m. sausio 16 d. pateikti Inspekcijai paaiškinimus, ar buvo rinkti duomenys apie N. K. šeimos narius ir jei taip, kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu. Pareiškėja 2019 m. sausio 16 d. atsakyme Nr. SD-2019-01-00031 „Dėl informacijos pateikimo” į šį raštą pateikė prašomus paaiškinimus apie N. K. šeimos narių asmens duomenų tvarkymą. 2019 m. vasario 7 d. pareiškėja gavo Inspekcijos 2019 m. vasario 6 d. raštą Nr. 2R-728 (2.13.) „Dėl siūlymo skirti baudą“ (toliau – ir Raštas dėl baudos skyrimo). Atsakydama į šį raštą ji 2019 m. vasario 22 d. rašte Nr. SD-2019-01-00081 „Dėl paaiškinimų pateikimo“ pateikė detalius paaiškinimus dėl Nurodymo vykdymo aplinkybių, pateikė 2019 m. vasario 14 d. rašto Nr. SP-2019-10-00947 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ N. K. kopiją, bei, atsižvelgusi į visus rašte išdėstytus argumentus bei aplinkybes, paprašė pripažinti pareiškėją nepažeidus 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) ir neskirti sankcijų.

Nurodo, kad skirta paskirta bauda pagal BDAR 83 straipsnio 6 dalį nepagrįstai, kadangi pareiškėja laikėsi atsakovės Nurodyme pateiktų nurodymų ir juos įvykdė taip, kaip buvo nurodyta, t. y. pateikė detalią informaciją iš pareiškėjos tvarkomo Komunalinių atliekų turėtojų registro (toliau – Registras ) apie N. K. priklausantį rinkliava apmokestintą nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Tad teigti, kad šios Nurodymo dalies nebuvo laikomasi, nėra jokio pagrindo, ir 2018 m. spalio 29 d. informavo atsakovę apie Nurodymo įvykdymą.

Nesutinka su skundžiamuose sprendimuose pateiktais teiginiais, kad pareiškėja netinkamai įvykdė Nurodymą, nes ji pagal BDAR neprivalėjo suteikti N. K. informacijos apie nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi ji šių duomenų netvarko kaip N. K. asmens duomenų. Pareiškėjos Registre šis objektas nėra siejamas su N. K., nors jis jam su kitu bendraturčiu ir priklauso bendrąja jungtine nuosavybės teise. Pareiškėjos vykdomos pagrindinės veiklos – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo požiūriu šie duomenys nėra tvarkomi, nors bendrąja prasme šiuos duomenis pareiškėja turi kaip šalutinius, netiesiogiai susijusius su anksčiau nurodyta pagrindine veikla. Šis nekilnojamojo turto objektas pareiškėjos Registre siejamas su kitu asmeniu, kuriam ir pateikiami mokėjimo pranešimai dėl vietinės rinkliavos už komunalines atliekas. Pareiškėjos administruojamame Registre ši šalutinė, papildoma informacija nėra tiesiogiai siejama su N. K. ir šiais tikslais pareiškėjos nėra tvarkoma. Plečiamai aiškinant BDAR 15 straipsnio nuostatą ir reikalaujant iš pareiškėjos pateikti informaciją asmenims net ir apie tuos nekilnojamojo turto objektus, su kuriais jos tvarkomame Registre jie nėra siejami, būtų didinama administracinė našta, sukuriamos sąlygos asmenims piktnaudžiauti, siekiant neatlygintinai gauti informaciją iš pareiškėjos, bei galimai kitų asmenų, siejamų su tuo pačiu nekilnojamo turto objektu, teisėms ir teisėtiems interesams pažeisti.

BDAR 15 straipsnyje nėra imperatyviai nustatyti būdai, kuriais duomenų valdytojai privalo pateikti BDAR 15 straipsnio 1 dalies c – g punktuose nustatytą informaciją. BDAR 15 straipsnyje tik nustatyta, kad duomenų subjektai, gavę patvirtinimą, kad duomenų valdytojas tvarko jų asmens duomenis, „turi teisę susipažinti <...> su toliau nurodyta informacija.“ Sistemiškai įvertinus BDAR nuostatas (BDAR 15 straipsnio c–g punktus ir 12 straipsnio 1 dalį), pareiškėjos nuomone, BDAR 15 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos pateikimas viešoje privatumo politikoje gali būti laikomas tinkamų ir pakankamų sąlygų sudarymu asmeniui, norinčiam susipažinti su visa šia informacija. Taip pat pareiškėjos, kaip savivaldybės įmonės, veikla yra detaliai reglamentuota teisės aktuose. Tad daug informacijos, nustatytos BDAR 15 straipsnio 1 dalyje, pateikiama būtent teisės aktuose.

Pažymi, kad dar nėra suėję metai nuo BDAR įsigaliojimo ir atitinkamai kol kas nėra nei susiklosčiusios teismų praktikos, nei Inspekcijos rekomendacijų dėl tinkamo asmenų teisių įgyvendinimo pagal BDAR reikalavimus bei atitinkamai patirties, kaip šias teises įgyvendinti. N. K. 2018 m. liepos 9 d. prašymas pateikti informaciją buvo pirmasis pareiškėjos gautas prašymas dėl teisių įgyvendinimo pagal BDAR po šio reglamento įsigaliojimo (gautas praėjus 1,5 mėn.). Pareiškėjai nebuvo žinoma, kaip Inspekcija vertina ir interpretuoja BDAR 15 straipsnį ir jo tinkamą įgyvendinimą, žodinių konsultacijų negauta, nors, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo tokią informaciją suteikti, atsižvelgdamas į naują reglamentavimą, pareiškėjos nepatyrimą bei susiklosčiusios praktikos, įgyvendinant asmenų prašymus pagal BDAR, nebuvimą. Be to, iki Sprendimų priėmimo spaudoje viešai skelbta pozicija, kad atsakovė veiks kaip patarėjas, o ne baudėjas, sukėlė pareiškėjai teisėtą lūkestį, kad Nurodymas įvykdytas tinkamai ir iki galo, jokia bauda nebus paskirta. Atsakovė nesudarė galimybės pareiškėjai pasiaiškinti ir pagrįsti tinkamą Nurodymo įgyvendinimą, neanalizavo ir nevertino įrodymų, BDAR 15 straipsnio ir kitų su šio straipsnio įgyvendinimu susijusių nuostatų, neanalizavo BDAR 83 straipsnio 6 dalies ir pareiškėjos veiksmų.

Mano, kad paskirta administracinė bauda nelaikytina proporcinga ir efektyvia priemone, kadangi pareiškėja yra įgyvendinusi BDAR reikalavimus (pasirengusi privatumo politiką, teikia asmenims informaciją pagal jų prašymus, yra paskyrusi duomenų apsaugos pareigūną ir kt.), visuomet bendradarbiavo su atsakove, teikė visus prašomus paaiškinimus, visus veiksmus ir Nurodymą vykdė laiku ir gera valia, atsižvelgiant į reglamentavimo naujumą, pareiškėjos nepatyrimą įgyvendinant asmenų teises pagal BDAR, atsakovės išaiškinimų ir teismų praktikos šiuo klausimu nebuvimą. Tariamas pažeidimas, net jei ir buvo padarytas, yra grynai formalaus pobūdžio, nedidelis, nesunkus, pavienis, nesukėlęs neigiamų pasekmių ar žalos N. K..

Pareiškėja 2019 m. liepos 16 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodo, kad ji yra atsakinga už atliekų turėtojų / rinkliavos mokėtojų registro tvarkymą griežtai teisės aktuose apibrėžtais tikslais ir neperžengiant teisės aktų, o ne už nekilnojamojo turto objektų duomenų ar kitų informacinių sistemų tvarkymą. Pabrėžia, kad atsakovė atsiliepime nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjos skunde nurodytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) atsakovei nagrinėjant skundus netaikomas. Kadangi atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais VAĮ, net ir nagrinėdamas ginčus pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) ir priimdamas sprendimus, kurie yra administraciniai aktai VAĮ prasme. Be to, vadovaujantis VAĮ 41 straipsnio 2 dalimi, tiek, kiek atsakovės veiklos, priimant sprendimus dėl prašymų ar skundų, nenustato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai, atsakovė privalo laikytis VAĮ trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nuostatų. Vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo dėmenų yra teisinis saugumas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir lūkesčius. Iš anksto principo numatytas tikslas – laiduoti pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Be to, kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atsakovė atskiras ADTAĮ procedūrines nuostatas nepagrįstai aiškina kaip suteikiančias teisę nepaisyti konstitucinių gero administravimo ir atsakingo valdymo principų. Nors ADTAĮ 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė skųsti priežiūros institucijos sprendimą ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi pagal ADTAĮ 31 straipsnio 4 dalies nuostatas pareiškėjui nebuvo pateiktas Sprendimas 1, nustatantis Nurodymo netinkamą įvykdymą ir N. K. skundo dėl Nurodymo įvykdymo pagrįstumą, iš jo ši teisė buvo atimta. Šioje situacijoje (neįteikiant sprendimo asmeniui, kaltinamam padarius pažeidimą) taip pat užprogramuotas ir termino skųsti sprendimą praleidimas, kadangi pats sprendimas nėra įteikiamas pažeidėjui, kuriam planuojama skirti administracinę baudą. Pagal ADTAĮ 34 straipsnio 10 dalies 8 punktą, administracinė procedūra dėl baudos skyrimo užsibaigia arba sprendimu skirti baudą, arba jos neskirti, t. y. šio proceso metu yra priimamas sprendimas dėl sankcijos, o ne sprendžiamas klausimas dėl paties pažeidimo buvimo ar nebuvimo. Atsižvelgiant į šią teisės akte įtvirtintą procedūrą, teisės skųsti pirmąjį sprendimą, kurio pagrindu priimamas antrasis sprendimas paskirti baudą, atėmimas vertintinas kaip šiurkštus asmenų, kaltinamų pažeidimų padarymu, teisių į gynybą pažeidimu. Aptartas teisinis reguliavimas, sukeliantis teisinį netikrumą, atimantis iš asmens, kaltinamo padarius pažeidimą, teisę gintis teisme, bei atsakovo veiksmai, nagrinėjant šią bylą (nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl Nurodymo įvykdymo prieš priimant Sprendimą 1, Sprendimo 1 nepateikimas pareiškėjui ir nesudarymas sąlygų su juo susipažinti ir jį apskųsti), šiurkščiai pažeidžia konstitucinius ir bendruosius viešosios teisės principus bei pareiškėjos teises. Atsakovė taip pat nepagrįstai nurodė, kad Sprendimas 1 negali būti skundžiamas, nes jis nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių. Sprendimas 1 sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai, kadangi juo: nustatoma, kad Nurodymas nėra pareiškėjos tinkamai įvykdytas; priimtas sprendimas N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalį dėl Nurodymo įvykdymo pripažinti pagrįstu ir priimtas sprendimas pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą, t. y. šis atsakovės sprendimas yra Sprendimo 2, kuriuo paskirta bauda, pagrindas.

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vadovaudamasis BDAR 15 straipsnio 1 dalimi N. K. 2018 m. liepos 9 d. prašymu prašė pareiškėjos pateikti išsamią informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 13–15 straipsnių reikalavimus, Inspekcijos pateiktas nurodymas apėmė pareigą pateikti BDAR 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Inspekcijos įsitikinimu, nurodymas pateikti BDAR 15 straipsnio 1 dalyje pateiktą informaciją yra pakankamas, o Inspekcija teikdama nurodymą neturėjo pareigos vardyti visų BDAR 15 straipsnio 1 dalies papunkčių atskirai. Pareiškėja 2019 m. vasario 22 d. rašto Nr. SD-2019-01-00081 2.1 punkte pripažino, kad netikslius duomenis N. K. pateikė dėl techninės klaidos.

Pažymi, kad BDAR įsigaliojo dvidešimtą dieną po paskelbimo Europos Sąjungos oficialiame leidinyje, t. y. dar 2016 m. (BDAR 99 straipsnis). Prieš pradedant taikyti BDAR (iki 2018 m. gegužės 25 d.) duomenų subjektų teisės įgyvendinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2018 m. liepos 15 d.) (toliau – ADTAĮ) penktojo skirsnio nuostatomis. Duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis reglamentavo ADTAĮ 25 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų subjektas turi teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius 1 metus. Taigi jau daugelį metų iki pradedant taikyti BDAR, duomenų valdytojas turėjo pareigą pagal duomenų subjekto prašymą jam pateikti visą apie jį turimą informaciją, N. K. skundo atveju – visus pareiškėja apie jį turimus duomenis, įskaitant duomenis apie visus N. K. turimus nekilnojamojo turto objektus, kuriuos tvarkė pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, kad BDAR 15 straipsnio 1 dalis labai konkrečiai nurodo, kokia informacija turi būti pateikta, Inspekcijos vertinimo nežinojimas negali būti pakankamas argumentas laikyti skundžiamą sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu. Pareiškėja 2 kartus tinkamai neįgyvendino duomenų subjekto teisės susipažinti su jos tvarkomais asmens duomenimis.

Informacija, kurią tvarko pareiškėja, apie visą N. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą laikytina N. K. asmens duomenimis ir duomenų valdytojas privalo taip organizuoti asmens duomenų tvarkymą (imtis atitinkamų organizacinių ir techninių priemonių), kad bet kuriuo metu galėtų įgyvendinti bet kurio duomenų subjekto teises. Tokia pareiga nustatyta BDAR 24 straipsnio 1 dalyje. Pagal BDAR 12 straipsnio 3 dalį, pareiškėja turėjo įgyvendinti N. K. teisę raštu, t. y. tokiu, kaip į ją kreipėsi duomenų subjektas. Nustačiusi netinkamą nurodymo vykdymą, Inspekcija turi teisę taikyti kitas poveikio priemones, tai šiuo atveju ir buvo padaryta.

Skundžiamas sprendimas yra motyvuotas, jame aiškiai išdėstytas pareiškėjos padarytas pažeidimas ir jo nustatymo aplinkybės, detaliai pateikti surinkti įrodymai ir kiekvieno iš jų vertinimas. Sprendime aiškiai nurodyta, kuo pasireiškė nurodymo neįvykdymas.

2019 m. sausio 21 d. sprendimas negali būti skundžiamas, nes jis nesukėlė teisinių pasekmių, be to, praleistas šio sprendimo apskundimo terminas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. liepos 29 d. gauti trečiojo suinteresuoto asmens papildomi paaiškinimai.

Nurodo, kad savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos gavo du vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimus apie jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su jo asmens duomenimis, todėl kreipėsi į pareiškėją pateikti išsamią informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 13–15 straipsnio reikalavimus. Iš pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 1 d. gavo atsakymą, kuris neatitinka BDAR reikalavimų. Atsakyme nurodoma, kokius duomenų subjektų duomenis Pareiškėja tvarko, bet visai nenurodoma, kokius konkrečiai jo duomenis tvarko.

Pažymi, kad pareiškėja turėjo pateikti jam prašomą informaciją per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo (prašymą įteikė asmeniškai), o informacija jam buvo pateikta po daugiau kaip šešių mėnesių ir dar su klaidomis, todėl kreipėsi į Inspekciją. Pareiškėja interneto puslapyje https://sivasa.lt neteikė informacijos apie asmens duomenų tvarkymą, nebuvo pateikiama duomenų subjektų teisių įgyvendinimo tvarka ar privatumo politika. Pažymi, kad pareiškėja netinkamai įgyvendino jai pavestas funkcijas, neįvertino kylančios rizikos ir užuot tvarkiusi tik nekilnojamojo turto savininkų asmens duomenis, pradėjo tvarkyti visų 0,5 mln. Vilniaus miesto gyventojų asmens duomenis ir apie tai jų net neinformavo.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. liepos 29 d. gauti trečiojo suinteresuoto asmens papildomi paaiškinimai. Juose nurodoma, kad pareiškėjos 2019 m. liepos 16 d. rašytinių paaiškinimų 14–17 punktuose nurodyti teiginiai yra melagingi. Priešingai, nei teigiama rašytinių paaiškinimų 14 punkte, prašymą priėmęs VASA darbuotojas neprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

Pareiškėja savo skundo teismui 23 punkte nurodė, kad N. K. 2018 m. liepos 9 d. prašymas pateikti informaciją buvo pirmasis jos (VASA) gautas prašymas dėl teisių įgyvendinimo pagal BDAR po BDAR įsigaliojimo. Tai reiškia, 2018 m. liepos 9 d. N. K. prašymas buvo priimtas kaip eilinis prašymas.

Pažymi, kad pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 26 d. atsakyme Inspekcijai Nr. SD-2018-01-00188 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad N. K. nebuvo suteikta informacija dėl to, kad jis nesudarė atsakingiems VASA darbuotojams galimybės nustatyti jo asmens tapatybės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2019 m. sausio 21 d. sprendimo pripažinti N. K. skundo dalį dėl Inspekcijos 2018 m. spalio 3 d. nurodymo įvykdymo pagrįstu ir pradėti administracinės baudos pareiškėjai skyrimo procedūrą ir 2019 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai už Inspekcijos 2018 m. spalio 3 d. nurodymo netinkamą įvykdymą skirta 2 395 eurų bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad N. K. 2018 m. birželio 6 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos gavo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. 10166878, kuriame pateikiama tokia informacija: nurodoma, kad už nekilnojamojo turto objektus, esančius(duomenys neskelbtini) (garažas), ir (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji – daugiabučiai pastatai), apskaičiuota rinkliava iš viso 27 eurai. Pastaba: VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto savininkas – D. K.. Mokėtojas – nekilnojamojo turto objekto savininkas. Mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), mokėtojo adresas: (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 55, 85).

N. K. 2018 m. liepos 9 d. kreipėsi į pareiškėją prašydamas pateikti išsamią informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 13–15 straipsnių reikalavimus. Prašyme nurodoma apie gautus pareiškėjo pranešimus (e. b. l. 82).

Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. SP-2018-05-01040 dėl asmens duomenų tvarkymo informavo N. K., kad Komunalinių atliekų turėtojų registrą tvarko pareiškėja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 14 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-920 patvirtintu Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašu, Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis. Pažymėjo, kad Registro duomenys tvarkomi vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą. Registro duomenys, reikalingi Rinkliavai administruoti, renkami ir tvarkomi naudojantis Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis. Taip pat pažymėjo, kad Registro duomenys apie naujai įregistruotus nekilnojamojo turto objektus atnaujinami ir (ar) paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms arba Rinkliavos mokėtojui pateikus informaciją pareiškėjai (e. b. l. 83–84).

N. K. Inspekcijai 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė skundą prašydamas įpareigoti pareiškėją pateikti informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą (e. b. l. 81). Prie skundo pridėjo 2018 m. liepos 9 d. prašymą, adresuotą pareiškėjai. N. K. skunde pažymėjo, kad jis nėra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl mano, kad jo duomenys renkami iš Gyventojų registro be teisinio pagrindo. Todėl jis ir kreipėsi 2018 m. liepos 9 d. į pareiškėją reikalaudamas, kad jam būtų suteikta išsami informacija apie jo tvarkomus duomenis.

Inspekcija 2018 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į pareiškėją raštu Nr. 2R-5055 (2.13) dėl informacijos pateikimo. Inspekcija, vadovaudamasi ADTAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsniu, BDAR 5 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsniu, 57 straipsnio 1 dalies a ir f punktais, 58 straipsnio 1 dalies a punktu, paprašė iki 2018 m. rugsėjo 26 d. paaiškinti: 1) ar ji tvarko N. K. (gyv. vieta (duomenys neskelbtini)) asmens duomenis ir kokius (jei tvarko), 2) jei N. K. asmens duomenys tvarkomi, prašo paaiškinti, kodėl nebuvo įgyvendintos duomenų subjekto teisės pagal BDAR 15 straipsnį, 3) jei pareiškėja N. K. asmens duomenų netvarko, prašo paaiškinti, kodėl, atsakant į pareiškėjo 2018 m. liepos 9 d. prašymą, tokia informacija nebuvo suteikta (e. b. l. 87–88).

Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. SD-2018-01-00188 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ pateikė atsakymą (e. b. l. 90–92), kuriame nurodė, kad tvarko N. K., kaip atliekų turėtojo, asmens duomenis (pateikiama lentelė). N. K., kaip duomenų subjekto, teisės pagal BDAR 15 straipsnį nebuvo įgyvendintos, kadangi jis nesudarė atsakingiems pareiškėjos darbuotojams galimybės nustatyti asmens tapatybės. Taip pat paaiškino, kad N. K. gavo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. 10064491 su asmens duomenimis, kadangi jis yra nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas vadovaujantis Rinkliavų nuostatų 42 punktu. Mokėjimo pranešimą Nr. 101668878 už pareiškėjo bendrosios nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto objektus gavo šių objektų bendraturtis. Vadovaujantis Rinkliavų nuostatų 50 punktu, jei nekilnojamojo turto objektas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, mokėjimo pranešimas siunčiamas vienam iš savininkų. Šiuo atveju sistema pagal nustatytą algoritmą parinko vieną iš nekilnojamojo turto objektų bendraturčių, nors nekilnojamojo turto objektų bendraturčiai yra daugiau kaip vienas asmuo.

Inspekcija 2018 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-326 (2.13-1.), kuriame konstatavo, kad N. K. skundas yra pagrįstas. Sprendime Inspekcija pažymėjo, kad 15–21 straipsniuose nurodytą prašymą pateikusio fizinio asmens tapatybės duomenų valdytojas gali paprašyti pateikti papildomos informacijos, reikalingos norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę. Vadovaujantis BDAR 12 straipsnio 6 dalimi, jei pareiškėja abejojo N. K. tapatybe, ji turėjo paprašyti N. K. pateikti papildomą informaciją, tačiau to nepadarė. Inspekcija padarė išvadą, kad pareiškėja, nepateikdama N. K. jo prašomos informacijos ir nesiimdama papildomų priemonių pareiškėjo tapatybei nustatyti (jei dar kilo pagrįstų abejonių), pažeidė BDAR 15 straipsnį, nes neįgyvendino N. K. teisės susipažinti su konkrečiais pareiškėjos tvarkomais N. K. asmens duomenimis. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija nusprendė pateikti pareiškėjai Nurodymą užtikrinti BDAR 15 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą, pateikiant N. K. informaciją apie jos vykdomą asmens duomenų tvarkymą. Apie priimtą sprendimą informuoti N. K. (e. b. l. 94–95).

Inspekcija, vadovaudamasi ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BDAR 58 straipsnio 2 dalies d punktu, pareiškėjai nurodė iki 2018 m. spalio 29 d. užtikrinti BDAR 15 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą, pateikiant N. K. jo prašomą informaciją apie jos vykdomą jo asmens duomenų tvarkymą. Įgyvendindama šį nurodymą, pareiškėja gali paprašyti N. K. pateikti papildomos informacijos, reikalingos norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę, jei pareiškėja turi pagrįstų abejonių dėl prašymą pateikusio fizinio asmens tapatybės. Apie Nurodymo įvykdymą informuoti raštu Inspekciją (e. b. l. 96–98).

Pareiškėja 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. SD-2018-01-00238 „Dėl Nurodymo įvykdymo“ informavo Inspekciją, kad Nurodymą įvykdė, t. y. pateikė visus duomenis apie pareiškėjos vykdomą N. K. asmens duomenų tvarkymą (e. b. l. 99).

Inspekcija 2018 m. lapkričio 28 d. raštu 2R-6180 (2.13.) „Dėl Nurodymo įvykdymo“ paprašė pareiškėjos iki 2018 m. gruodžio 7 d. pateikti Inspekcijai, vykdant Inspekcijos nurodymą, N. K. pateiktų duomenų kopiją (e. b. l. 100).

Pareiškėja 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. SP-2018-10-06-06183 pateikė rašto dėl asmens duomenų tvarkymo N. K. kopiją (e. b. l. 102–107).

N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. Inspekcijai pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti pareiškėją tinkamai įvykdyti 2018 m. spalio 3 d. Inspekcijos Nurodymą ir pateikti visą informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą, įvertinti, ar pareiškėja nerenka perteklinių jo šeimos narių duomenų. Nustačius, kad renka, įpareigoti tokius duomenis panaikinti (e. b. l. 108).

Inspekcija 2019 m. sausio 2 d. raštu Nr. 2R-19 (2.13.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad yra nagrinėjamas N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundas. Vadovaudamasi ADTAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsniu, BDAR 5 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsniu, 57 straipsnio 1 dalies a ir f punktais, 58 straipsnio 1 dalies a punktu, paprašė iki 2019 m. sausio 16 d. raštu pateikti Inspekcijai paaiškinimus dėl duomenų rinkimo apie N. K. šeimos narius. Pareiškėja 2019 m. sausio 16 d. Inspekcijai pateikė atsakymą raštu Nr. SD- 2019-01-00031 „Dėl informacijos pateikimo“ (e. b. l. 117–118).

Inspekcija 2019 m. sausio 21 d. sprendime nurodė, kad, išnagrinėjusi N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalį dėl Inspekcijos Nurodymo netinkamo vykdymo, nustatė, kad Inspekcijos Nurodymas nėra įvykdytas. Inspekcija nusprendė N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalį dėl Inspekcijos Nurodymo įvykdymo pripažinti pagrįstu ir pradėti administracinės baudos pareiškėjai skyrimo procedūrą (e. b. l. 120–121).

Inspekcija 2019 m. vasario 6 d. raštu Nr. 2R-1728 (2.13.) „Dėl siūlymo skirti baudą“ pateikė sprendime nustatytus pareiškėjo pažeidimus ir jų aplinkybes, surinktus įrodymus ir jų vertinimą (e. b. l. 122–123).

Pareiškėja 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. SD-2019-01-00081 pateikė Inspekcijai paaiškinimus, kuriuose prašė pripažinti ją nepažeidus BDAR ir neskirti jai baudų, informavo, kad patikslino N. K. teiktą 2018 m. spalio 29 d. raštą Nr. SP-2018-10-04599 ,,Dėl asmens duomenų tvarkymo“ bei 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. SP-2019-10-00947 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ N. K. pateikė papildytą atsakymą ir taip pašalino trūkumus, dėl kurių kilo abejonių dėl tinkamo Nurodymo įvykdymo, todėl, pareiškėjos nuomone, nėra pažeidimo sudėties ir pagrindo skirti sankcijas. Pareiškėja išdėstė motyvus dėl pažeidimo

Minėtu 2019 m. vasario 14 d. raštu pareiškėja informavo N. K., kad rašte buvo pateikta neišsami informacija apie jo valdomus nekilnojamojo turto objektus, nes nebuvo nurodyta informacija apie jam nuosavybės (bendrosios jungtinės) teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) duomenų tvarkymą. Mokėjimo pranešimas buvo išsiųstas kito bendraturčio turto (valdančio turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise) adresu. Dėl pareiškėjos techninės klaidos nepateikė informacijos apie nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), priklausančių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, duomenų tvarkymą, todėl šiuo raštu pateikiama informacija ( e. b. l. 122–123).

Inspekcija 2019 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 3R-223 (2.13-1.) „Dėl N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalies, susijusios su pareiškėjos vykdomu N. K. šeimos narių asmens duomenų tvarkymu“ vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies e ir c punktais bei ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu nusprendė už N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalį dėl galimai perteklinių pareiškėjo šeimos narių duomenų tvarkymo atmesti (e. b. l. 140–141).

Inspekcija 2019 m. kovo 20 d. sprendimu vadovaudamasi BDAR 58 straipsnio 2 dalies i punktu ir 83 straipsnio 2 ir 6 dalimis, ADTAĮ 33 straipsnio 2 dalimi ir 34 straipsnio 10 dalimi nusprendė už netinkamą Inspekcijos 2018 m. spalio 3 d. nurodymo Nr. 2R-5410 (2.13-1) įvykdymą SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratoriui“ skirti 0,1 proc. skiriamos dotacijos, t. y. 2 395 eurų, baudą (e. b. l. 143–148). Spręsdama dėl baudos pareiškėjai skyrimo, Inspekcija rėmėsi BDAR 83 straipsnio 2 dalimi.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, nuodugniai ir objektyviai jų neištyrė.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja tiesiogiai taikomas BDAR ir ADTAĮ. Informavimas ir teisė susipažinti su asmens duomenimis nustatyta BDAR 13–15 straipsniuose. BDAR 13 straipsnyje nustatyta, kokia informacija turi būti pateikta duomenų subjektui, kai tvarkomi asmens duomenys, gauti iš duomenų subjekto. BDAR 14 straipsnyje nustatyta, kokia informacija turi būti pateikta duomenų subjektui, kai tvarkomi asmens duomenys, gauti ne iš duomenų subjekto (pvz., iš registrų). BDAR 15 straipsnyje detalizuojama duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis.

BDAR 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir toliau nurodyta informacija: a) duomenų tvarkymo tikslai; b) atitinkamų asmens duomenų kategorijos; c) duomenų gavėjai arba duomenų gavėjų kategorijos, kuriems buvo arba bus atskleisti asmens duomenys, visų pirma, duomenų gavėjai trečiosiose valstybėse arba tarptautinės organizacijos; d) kai įmanoma, numatomas asmens duomenų saugojimo laikotarpis arba, jei neįmanoma, kriterijai, taikomi tam laikotarpiui nustatyti; e) teisė prašyti duomenų valdytojo ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis ar apriboti su duomenų subjektu susijusių asmens duomenų tvarkymą arba nesutikti su tokiu tvarkymu; f) teisė pateikti skundą priežiūros institucijai; g) kai asmens duomenys renkami ne iš duomenų subjekto, visa turima informacija apie jų šaltinius; h) tai, kad esama 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto automatizuoto sprendimų priėmimo, įskaitant profiliavimą, ir bent tais atvejais prasminga informacija apie loginį jo pagrindimą, taip pat tokio duomenų tvarkymo reikšmę ir numatomas pasekmes duomenų subjektui.

Duomenų valdytojas pateikia tvarkomų asmens duomenų kopiją. Už bet kurias kitas duomenų subjekto prašomas kopijas duomenų valdytojas gali imti pagrįstą mokestį, nustatomą pagal administracines išlaidas. Kai duomenų subjektas prašymą pateikia elektroninėmis priemonėmis ir išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip, informacija pateikiama įprastai naudojama elektronine forma (BDAR 15 straipsnio 3 dalis).

BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį; b) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo; c) bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą; d) duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones; e) bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus; f) bendradarbiavimo su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį laipsnį; g) asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas; h) tai, kokiu būdu priežiūros institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu); i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių; j) ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir k) kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudą, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo.

BDAR 83 straipsnio 6 dalyje numatyta, jei nesilaikoma 58 straipsnio 2 dalyje nurodyto priežiūros institucijos nurodymo, pagal šio straipsnio 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 Eur arba, įmonės atveju – iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

ADTAĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valdžios institucijos ir įstaigos sąvoka. Valstybės ir savivaldybių įstaigos, įmonės ir viešosios įstaigos, finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotos atlikti viešąjį administravimą arba teikiančios asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdančios kitas viešąsias funkcijas.

ADTAĮ 33 straipsnyje nustatytos valdžios institucijoms ar įstaigoms skiriamos administracinės baudos. ADTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valdžios institucijai ar įstaigai, pažeidusiai Reglamento (ES) 2016/679 83 straipsnio 5 dalies a–e punktų nuostatas ir (ar) Reglamento (ES) 2016/679 83 straipsnio 6 dalį, priežiūros institucija turi teisę skirti administracinę baudą iki 1 procento valdžios institucijos ar įstaigos einamųjų metų biudžeto ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų dydžio, bet ne didesnę negu šešiasdešimt tūkstančių eurų.

Pareiškėja teigia, kad nepadarė BDAR 83 straipsnio 6 dalyje nurodyto pažeidimo, kadangi ji iki 2019 m. kovo 20 d. sprendimo priėmimo tinkamai vykdė Nurodymą: N. K. pateikė visą BDAR reikalaujamą informaciją apie vykdomą jo asmens duomenų tvarkymą.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Inspekcija 2019 m. sausio 21 d. sprendimu konstatavo, jog pareiškėja, nepateikdama N. K. BDAR 15 straipsnio 1 dalies c–g punktuose nurodytos informacijos bei pateikdama netikslų tvarkomų asmens duomenų sąrašą (nėra nurodyta, kad tvarkomas pareiškėjo adresas – (duomenys neskelbtini), kurio šaltinis taip pat nenurodytas), tinkamai neįvykdė Inspekcijos Nurodymo ir padarė pažeidimą, nurodytą BDAR 83 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja iki 2018 m. spalio 29 d. nepateikė informacijos apie tvarkomus duomenis – N. K. nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), to neginčija ir pareiškėja. Iš Inspekcijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo matyti, kad pareiškėja tinkamai įvykdė Nurodymą 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. SP-2019-10-00947 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ N. K. pateikusi papildytą atsakymą.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. 10166878 už nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), buvo skirtas D. K.. Nors šis objektas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir trečiajam asmeniui, tačiau jis pareiškėjos Komunalinių atliekų turėtojų / rinkliavos mokėtojų registre nėra siejamas su objektu, kaip su rinkliavos už jį mokėtoju. Registre rinkliavos už objektą mokėtoja nurodyta D. K., jai priskirtas atskiras mokėtojo numeris (mokėtojo Nr.1164554) ir jos deklaruotos buveinės adresu išsiųstas jai skirtas mokėjimo pranešimas už šį objektą su jos / ja siejamais duomenimis (vardu, pavarde, jos deklaruotu adresu, jai priskirtu mokėtojo numeriu, apmokestinto jai nuosavybės teise priklausančio turto duomenimis (adresais, plotu), mokėtina suma ir kt.), o ne su trečiojo asmens duomenimis, t. y. šiame mokėjimo pranešime nurodyti duomenys siejami su D. K., kaip duomenų subjektu BDAR prasme, o ne N. K. (e. b. l. 170–171). Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad mokėjimo pranešimas buvo skirtas ne N. K., o kitam turto savininkui, kadangi jame adresato vietoje nenurodyta jokio kito asmens vardas ar pavardė, jis skirtas nekilnojamojo turto objekto savininkui. Tai, kad prie pastabų įrašyta kito asmens kaip savininko vardas ar pavardė, žinant, kad šio turto bendraturtis yra ir N. K., davė pagrindo duomenų subjektui prašyti pateikti pareiškėjos turimus apie jį asmens duomenis. Be to, šie pareiškėjos teiginiai tik iš dalies atitinka tikrovę, t. y. 2018 m. birželio 6 d. būtent N. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), gautas iš pareiškėjos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. 10166878. Taip pat pažymėtina, kad asmens duomenys nėra skirstomi į pagrindinius ir šalutinius, kurių asmens duomenų tvarkytojas galėtų savo nuožiūra neteikti. Šioje situacijoje visus N. K. duomenis (nepaisant jų klasifikacijos pagal pareiškėją) jo paties prašymu pareiškėja, kaip asmens duomenų tvarkytoja, pagal esamą teisinį reguliavimą privalėjo pateikti nustatytu terminu, o dalies duomenų nepateikdama, privalėjo nurodyti aiškias to priežastis.

Taip pat nesudaro pagrindo patenkinti skundą pareiškėjos argumentai dėl N. K. asmens duomenų jos tvarkomame Komunalinių atliekų turėtojų registre sąsajų (ar profiliavimo), kaip pateisinimas dėl nurodymo laiku neįvykdymo, kadangi šioje byloje nenustatyta jokių teisėtų išimčių laiku N. K. pagal nurodymą nepateikti visų jo tvarkomų asmens duomenų. Pažymėtina, kad pareiškėja neteigė, jog tokių duomenų neturėjo. Sutiktina su pareiškėja tik dėl to, kad, esant galimybei, informaciją apie asmens duomenų tvarkymą, pagrindus ir kt. informaciją duomenų subjektas gali gauti iš viešai prieinamų šaltinių ir atsakyme duomenų subjektui gali būti apsiribota, be kita ko (kalbant apie bendrą informaciją apie duomenų tvarkymą), nuorodos į viešus šaltinius pateikimu, tačiau šitoje situacijoje Inspekcija nustatė, kad viešai tokios informacijos nebuvo skelbta ir, be to, pati pareiškėja atsakymuose N. K. tokių viešų informacijos šaltinių nenurodė.

Pažymėtina, kad informacija apie N. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą laikytina jo asmens duomenimis ir pareiškėja, kaip duomenų valdytoja, privalo imtis atitinkamų organizacinių ir techninių priemonių bet kuriuo metu užtikrinti jo, kaip duomenų subjekto, teises (BDAR 24 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos teiginiai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja teigia, kad dar nėra suėję metai nuo BDAR įsigaliojimo ir atitinkamai kol kas nėra nei susiklosčiusios teismų praktikos, nei Inspekcijos rekomendacijų dėl tinkamo asmenų teisių įgyvendinimo pagal BDAR reikalavimus bei atitinkamai patirties, kaip šias teises įgyvendinti. N. K. 2018 m. liepos 9 d. prašymas pateikti informaciją buvo pirmasis jos gautas prašymas dėl teisių įgyvendinimo pagal BDAR po BDAR įsigaliojimo (gautas praėjus 1,5 mėn.). Pareiškėjai nebuvo žinoma, kaip Inspekcija vertina ir interpretuoja BDAR 15 straipsnį ir jo tinkamą įgyvendinimą, žodinių konsultacijų negauta, nors, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo tokią informaciją suteikti, atsižvelgdamas į naują reglamentavimą, pareiškėjos nepatyrimą bei susiklosčiusios praktikos, įgyvendinant asmenų prašymus pagal BDAR, nebuvimą.

Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, kadangi BDAR įsigaliojo 2016 m. (BDAR 99 straipsnis). Prieš pradedant taikyti BDAR duomenų subjektų teisės buvo įgyvendinamos vadovaujantis ADTAĮ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) V skirsnio nuostatomis pagal tuo metu galiojusios ADTAĮ redakcijos 25 straipsnio 1 dalį, duomenų subjektas turi gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius vienus metus, todėl duomenų valdytojas ir iki BDAR įsigaliojimo turėjo pareigą pagal duomenų subjekto prašymą, nagrinėjamu atveju – N. K., pateikti jam visus apie jį turimus duomenis. Pažymėtina, kad BDAR 15 straipsnio 1 dalyje konkrečiai nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta, todėl Inspekcijos vertinimo nežinojimas nėra pakankamas argumentas teigti, kad skundžiami sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

Argumentai, kad Inspekcija nepakankamai konsultavo, taip pat nesudaro pagrindo netaikyti pareiškėjai administracinės atsakomybės, kadangi nėra duomenų, jog ji pasirengimo BDAR taikymo laikotarpiui būtų kreipusis dėl konsultacijos, siekdama pasirengti naujam asmens duomenų tvarkymo reguliavimui. Be to, nagrinėjamoje byloje nekalbama apie naują asmens duomenų subjekto teisę, kurios iki BDAR įsigaliojimo apskritai nebuvo. Šiuo atveju N. K. prašė pateikti visus jo asmens tvarkomus duomenis, kuriuos turi pareiškėja. Tokia asmens duomenų subjekto teisė, kaip teisingai pabrėžė ir Inspekcija, buvo numatyta ir iki BDAR įsigaliojimo. Kitos nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti dėl netinkamai pritaikytos administracinės atsakomybės, todėl šiuo aspektu pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja teigia, kad, prieš priimdama Sprendimą, Inspekcija nesudarė jai galimybės pasiaiškinti ir pagrįsti tinkamą Nurodymo įgyvendinimą.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pažeidimas dėl netinkamo Inspekcijos Nurodymo buvo konstatuotas 2019 m. sausio 21 d. sprendimu, o vėliau buvo vykdomos ADTAĮ nustatytos baudos skyrimo procedūros. Inspekcijos nurodymą pareiškėja privalėjo įvykdyti iki 2018 m. spalio 29 d. Pareiškėjos teiginiai paneigti Inspekcijos 2019 m. vasario 6 d. raštu Nr. 2R-728 (2.13.) ,,Dėl siūlymo skirti baudą“, kuriame Inspekcija pagal ADTAĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatas prašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus. Pareiškėja 2019 m. vasario 22 d. raštu yra pateikusi Inspekcijai paaiškinimus dėl nurodymo vykdymo.

Pareiškėja taip pat skundžia ir 2019 m. sausio 21 d. Inspekcijos sprendimą pradėti baudos skyrimo procedūrą. Nors pareiškėja pateikė ir prašymą atnaujinti terminą skundo reikalavimui dėl šio sprendimo apskundimo pateikti, tačiau, įvertinus tai, kad sprendimas gautas tik teisminio nagrinėjimo metu, jau po tokio skundo reikalavimo teismui pareiškimo, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad terminas pateikti skundą dėl šio reikalavimo būtų praleistas.

Pagal ADTAĮ 31 straipsnį, baigusi skundo nagrinėjimą Inspekcija gali nuspręsti, kai skundas ar jo dalis pripažįstami pagrįstais, teikti duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taikyti kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje, ADTAĮ 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose nurodytas priemones. Jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami Įstatymo 4 skirsnyje nurodyti veiksmai. ADTAĮ nustatyta administracinių baudų skyrimo procedūra. Įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui Inspekcija išsiunčia dokumentą, kuriame išdėstytas siūlymas skirti baudą. Byla įprastai nagrinėjama rašytinės procedūros tvarka. Pažymėtina, kad, nors skundžiamame 2019 m. sausio 21 d. sprendime nurodyta, jog jis yra skundžiamas, tačiau suinteresuotumą jį skųsti turi skundą Inspekcijai teikęs N. K., kurio atžvilgiu šis sprendimas buvo galutinis. Sprendimas pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą pareiškėjui šioje byloje yra tarpinis administracinis aktas. Teisines pasekmes ir įtaką jo teisiniam statusui sukėlė pareiškėjo skundžiamas 2019 m. kovo 20 d. sprendimas, kuriuo nutarta visgi skirti administracinę baudą. Tarpinių administracinės procedūros aktų (spendimų) skundimas neatitiktų viešojo administravimo efektyvumo reikalavimų. Dėl to ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta ir dėl to, jog tarpinis aktas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Dėl paskirtos baudos dydžio

Iš byloje esančio Inspekcijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo matyti, kad Inspekcija, priimdama sprendimą skirti baudą pareiškėjai, vadovavosi BDAR 58 straipsnio 2 dalies i punktu ir 83 straipsnio 2 ir 6 dalimis, ADTAĮ 33 straipsnio 2 dalimi, ADTAĮ 34 straipsnio 10 dalimi. Inspekcija Sprendime nurodė, jog pareiškėja pagal ADTAĮ 2 straipsnio 2 dalį laikytina valdžios įstaiga, todėl administracinės baudos dydžiui taikomas ADTAĮ 33 straipsnis. Bylos nagrinėjimo metu Inspekcija nenustatė, kad pažeidimą pareiškėja padarė tyčia, siekė ištaisyti padarytą pažeidimą ir tinkamai įgyvendinti duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis. Sunkinančių pareiškėjos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Inspekcija, vadovaudamasi BDAR 83 straipsnio 2 dalimi ir įvertinusi pareiškėjos pateiktus paaiškinimus dėl nusižengimo padarymo aplinkybių, padarė išvadą, kad nusižengimą švelninančiais veiksniais pripažinti visi jos pateikti ir Sprendimo 2.4 punkto papunkčiuose išdėstyti veiksniai, kurie atitinka BDAR 83 straipsnio 2 dalies a, b, c ir f punktus. Svarbiausiu pažeidimą švelninančiu veiksniu laikė tai, kad pareiškėja per šios bylos nagrinėjimo laikotarpį tinkamai įvykdė Inspekcijos nurodymą ir pripažino savo klaidą. Taip pat pažymėjo, kad skiriant administracinę baudą pareiškėjai buvo atsižvelgta į BDAR 58 straipsnio 2 dalies i punktą, t. y. kad pareiškėja 2 kartus (pagal duomenų subjekto prašymą ir pagal Inspekcijos nurodymą) tinkamai neįgyvendino duomenų subjekto teisės susipažinti su pareiškėjo tvarkomais jo asmens duomenimis, todėl 0,1 procento dotacijos administracinės baudos skyrimas buvo proporcinga taisomoji priemonė.

Pareiškėja skunde teigia, kad paskirta bauda yra neproporcinga, per griežta. BDAR 83 straipsnis diferencijuoja priežiūros institucijų taikomų sankcijų sistemą pagal pažeidimų pobūdį, pavojingumą ir jų sukeliamas pasekmes. Nedideliais pažeidimais gali būti laikomi vienas arba keli BDAR nuostatų, išvardytų 83 straipsnio 4 arba 5 dalyje, pažeidimai. Priežiūros institucija, vertindama konkretaus atvejo faktus pagal 83 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius kriterijus, vertina konkrečios taisomosios priemonės poreikį. Atlikdama vertinimą priežiūros institucija gali laikytis nuomonės, kad konkrečiomis atvejo aplinkybėmis pažeidimas nekelia didelės grėsmės duomenų subjektų teisėms ir neturi įtakos prievolės esmei, todėl vietoje baudos gali būti (bet ne visada) pareikštas, pvz., papeikimas. Nustačius, kad taisomosios priemonės tikslus gali pasiekti tik bauda, jos konkretus dydis turi būti parenkamas atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobūdį, pavojingumą ir sukeliamas pasekmes. BDAR 83 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad administracinė bauda skiriama, jei nesilaikoma BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nurodyto priežiūros institucijos nurodymo. BDAR preambulės 148 punkte numatyta, kad „siekiant užtikrinti, kad šio reglamento taisyklės būtų geriau įgyvendinamos, už šio reglamento pažeidimus kartu su atitinkamomis priemonėmis, kurias priežiūros institucija nustatė pagal šį reglamentą, arba vietoj jų turėtų būti skiriamos sankcijos, įskaitant administracines baudas. Nedidelio pažeidimo atveju arba jeigu bauda, kuri gali būti skirta, sudarytų neproporcingą naštą fiziniam asmeniui, vietoj baudos gali būti pareikštas papeikimas. Vis dėlto reikėtų tinkamai atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, tai, ar pažeidimas buvo tyčinis, veiksmus, kurių imtasi patirtai žalai sumažinti, atsakomybės mastą arba į bet kokius svarbius ankstesnius pažeidimus, tai, kaip apie pažeidimą sužinojo priežiūros institucija, ar buvo laikomasi tam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui taikytų priemonių, ar buvo laikomasi elgesio kodekso, ir visus kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius. Sankcijos, įskaitant administracines baudas, turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į atitinkamas procedūrines apsaugos priemones ir laikantis Sąjungos teisės ir Chartijos bendrųjų principų, įskaitant veiksmingą teisminę apsaugą ir tinkamą procesą;“. Asmeniui netinkamai įvykdžius priežiūros institucijos nurodymą, atsižvelgus į situacijos visumą bei priežastis (faktines situacijos aplinkybes, paveiktų duomenų subjektų skaičių, jiems padarytą žalą, tyčinius veiksmus, bendradarbiavimą su priežiūros institucija ir pan.), visais atvejais turėtų būti itin atidžiai įvertinamas taisomosios priemonės adekvatumas ir proporcingumas, o bauda skiriama tik tuo atveju, jeigu pritaikius 83 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, taisomosios priemonės tikslų negalėtų pasiekti kitos priemonės (pvz. papeikimas). Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neatsisakė vykdyti Nurodymo, jį vykdė nustatytais terminais ir taip, kaip buvo nurodyta. Inspekcijai pateikus informaciją apie konkrečius trūkumus, šie buvo ištaisyti. Į tokį pareiškėjo elgesį, šiam bendradarbiaujant su Inspekcija įvykdant Nurodymą, turėjo būti atsižvelgta, parenkant ir taikant taisomąją priemonę pagal nurodytas teisės aktų nuostatas. Baudos skyrimas asmeniui, kuris stengiasi vykdyti priežiūros institucijos nurodymus ir ištaisyti pažeidimus, negali pasiekti taisomosios priemonės tikslų. Nurodymas, taisomosios priemonės tikslus visiškai galėjo pasiekti švelnesnė, nepiniginė sankcija – papeikimas ir nurodymas ištaisyti Nurodymo įvykdymo trūkumus.

Taigi, teismas pasisako, kad pagal BDAR 83 straipsnio 6 dalį „Jei nesilaikoma 58 straipsnio 2 dalyje nurodyto priežiūros institucijos nurodymo, pagal šio straipsnio 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 EUR arba, įmonės atveju – iki 4 % jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė“. Pagal BDAR 83 straipsnio 6 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas skirti jame nustatyto dydžio administracinę baudą ir parenkant jos dydį, privalo būti vadovaujamasi šio straipsnio 2 dalies nuostatomis. BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį; b) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo; c) bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą; d) duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones; e) bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus; f) bendradarbiavimo su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį laipsnį; g) asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas; h) tai, kokiu būdu priežiūros institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu); i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių; j) ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir k) kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudą, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo“. Sistemiškai aiškinant BDAR 83 straipsnio 2, 6 dalis, nagrinėjamos administracinės bylos ir 58 straipsnio 2 dalies d punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad pagal jose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas, vertindamas pareiškėjui skirtos administracinės baudos pagrįstumą ir proporcingumą, be kita ko, turi nustatyta tvarka surinkęs ir ištyręs įrodymus motyvuotai atsakyti, ar Inspekcijos sprendimas už tai skirti administracinę baudą ir jos dydžio parinkimas yra pagrįstas BDAR 83 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Inspekcijos paskirta jai administracinė bauda yra neproporcinga, per griežta, todėl ją sumažina iki 200 eurų, laikydamas ja pakankama ir proporcinga, siekiamiems ginčo byloje tikslams pasiekti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjai

Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti jai atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, konstatavus kad pažeidimas padarytas, tačiau sumažintas paskirtos baudos dydį, paskyrus baudą mažesnę nei numatyta sankcijoje, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos pagal suformuotą teismų praktiką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam suinteresuotam asmeniui

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. gegužės 20 d. buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens N. K. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašyme nurodo, kad patyrė 100 eurų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu – konsultacijomis dėl atsiliepimų Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) surašymo. N. K. su prašymu pateikė duomenis apie patirtas išlaidas: 2019 m. spalio 24 d. sąskaitą faktūrą (serija ADB Nr. 30) ir 2019 m. gruodžio 18 d. pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 1063162). Pateiktoje sąskaitoje faktūroje, kurią išrašė advokatė D. B., nurodyta, kad N. K. buvo suteikta teisinė paslauga – konsultavimas dėl trečiojo asmens atsiliepimo surašymo LVAT, suteiktos paslaugos trukmė – 2 valandos, trečiojo suinteresuoto asmens patirtos išlaidos – 100 eurų. Pažymėtina, kad duomenų, kad N. K. sudarė atstovavimo sutartį su advokate D. B., nebuvo pateikta.

Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40, 41 straipsniai (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 29 d.), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu, sprendžia LVAT, todėl minėtą prašymą trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo pateikti LVAT iki sprendimo priėmimo (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). LVAT nutartis nagrinėjamoje byloje priimta 2020 m. balandžio 22 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, trečiojo suinteresuoto asmens N. K. 2020 m. gegužės 20 d. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, išaiškinant, kad dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos procese, prašymą turės galimybę pateikti apeliacinio proceso metu, jeigu toks tarp šalių bus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ skundą tenkinti iš dalies, sumažinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 3R-253 (2.13-1.) dėl administracinės baudos skyrimo SĮ ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ paskirtos baudos dydį iki 200 eurų.

Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens N. K. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.