Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinių ieškovų Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atstovui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovams,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis - vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1992-02-21 Biržų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 90 str. 3 d., 42 str., 250 str. 2 d., (įst. red. iki 2003-05-01) - 3 metams laisvės atėmimo;

2) 1993-04-27 Latvijos Respublikos Bauskės rajono teismo pagal Latvijos Respublikos BK 139 str. - 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

3) 1993-12-22 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 3 d., (įst. red. iki 2003-05-01) - 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 42 str. galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) 1995-11-15 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 272 str. 3d., 241 str.1d., 42 str. (įst. red. iki 2003-05-01) - 7 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo su 1/2 turto konfiskavimu;

5) 1996-11-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 293 str. 1 d., (įst. red. iki 2003-05-01)- 1 metams laisvės atėmimo,vadovaujantis BK 43 str. galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

6) 2003-10-31 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

7) 2012-12-31 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. - 1 metams laisvės atėmimo; Vad. BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą šį laiką tęsti darbą;

8) 2018-07-12 Kauno apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. - 15 MGL, t.y. 564,90 eurų dydžio baudos bausme, kurią sumokėti iki 2019-06-28,vykdomas priverstinis baudos išieškojimas,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2018 metų balandžio 28 dienos 21.00 val. iki balandžio 29 dienos 7.30 val., iš sodybos esančios (duomenys neskelbtini), išėmęs ūkinio pastato lango stiklą ir tokiu būdu patekęs į garažą, pagrobė svetimą S. G. ir N. K. priklausiusį turtą: benzininę žoliapjovę ,,MAKITA“ 300 Eur vertės, 4 skardinius ratlankius su padangomis, 100 Eur vertės, malkinę kepsninę ,,VEBER“, dujinę kepsninę, bendros 250 eurų vertės, tuo padarydamas S. G., N. K. 650 Eur dydžio turtinę žalą.

Be to, A. M. pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio pabaigos iki 2018 metų spalio 16 dienos 10 val., (duomenys neskelbtini), iš R. U. priklausančio miško žemės ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybai priklausančio nesuformuoto miško ploto - Vydenių kadastro vietovė, koordinatės X-6002279, Y-539461 Dainavos girininkijoje kvartalo Nr. 1187, per eilę kartų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, melagingai nurodęs T. V. ir D. P., kad minėti miško plotai priklauso jam ir jis turi leidimą pjauti medžius, minėtiems asmenims nežinant apie tikrą šių miškų savininką, pačiam ir minėtiems asmenims išpjovus žalius beržus, žalias egles, žalias pušis A. M. tokiu būdu, tyčia, išpjovė ir pagrobė R. U. priklausančias 11 žalių pušų, kurių tūris 19,285 m³ 980 eurų vertės ir dvi žalias egles, kurių tūris 0,212 m³ 7 eurų vertės eurų, bei Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybai priklausančias 13 žalių beržų, kurių tūris 10,93 ktm 449,69 eurų vertės, 29 žalias egles, kurių tūris 40,50 ktm 1797,74 eurų vertės ir 58 žalias pušis, kurių tūris 97,35 ktm 4485,9 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. U. viso 987 eurų dydžio turtinę žalą ir Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybai iš viso 6733,34 eurų dydžio turtinę žalą.

Dėl S. G. ir N. K. turto vagystės, įsibraunant į patalpą

Kaltinamasis A. M. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad ieškojo vairuotojo, nes neturėjo teisių, reikėjo brigadą vežioti, taip susipažino su A. V., kuris gyveno (duomenys neskelbtini). A. V. klausė gal žino, kur galėtų pavogti traktoriuką, žoliapjovę, nes turi užsakymą. Atsakė, kad žino, kur yra traktoriukas. Pasakė, kad yra Panevėžio rajone. Taip pat klausė ar viską smulkiai žino, ir į tai atsakė teigiamai. Sutiko parodyti tą vietą. A. V. žmonai davė savo mašiną ,,Polo“, o jis davė didesnį automobilį. Važiavo į Panevėžį, privažiavus (duomenys neskelbtini), pasakė, kad A. V. užsuktų prie (duomenys neskelbtini) kapų, o jam iš paskos privažiavo žmona jos vairuojamu automobiliu. Išlipo ir žmonai pasakė, kad tuoj sugrįš, važiuoja su A. V. į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo su A. V. į tą kaimą, pravažiuojant sodybą, parodė, kur viskas randasi. Pavažiavus gal pusę kilometro, įsuko į miškelį, kur yra įvažiavimas už tos sodybos. Išlipo iš mašinos, jis smulkiau, detaliau klausinėjo kur kas randasi, kur tas traktoriukas. Parūkė - kokius du ar tris kartus. Parodė pro kur galima prieiti, pasakė, kad vagystėje nedalyvaus, tik suteikė informaciją. Nuvežė prie kapų pas žmoną, persėdo į ,,Polą“ ir išvyko į Biržus. Po dviejų parų A. V. atvarė automobilį, kurio viduje buvo: 2 kepsninės, ratai priekabėlės, sulaužyta žoliapjovė. Jis neatsakė iš kur gavo šiuos daiktus. Apklaustas tyrėjos Varėnos policijos komisariate davė melagingus parodymus, bandydamas neišduoti A. V., žinodamas, kad su juo gali susidoroti. Žinojo, kad jis pažįsta Kaune kriminalinį pasaulį, labai kerštingas. Kai sužinojo, jog mirė A. V., pasakė tyrėjai, kad gali kalbėti, o ji paaiškino, kad viską galės teisme paaiškinti. Jeigu aš nebūtų suteikęs informacijos, nebūtų įvykusi vagystė. Buvo atvažiavę policijos pareigūnai dėl daiktų, tai jiems parodė. Dėl (duomenys neskelbtini) vagystės buvo apklaustas. Asmenį, pravarde ,,Čeburiak“ paminėjo, nes nenorėjo išduoti tikrojo nusikaltėlio, nenorėjo išduoti A. V..

Žinojo, kad tame sandėliuke buvo traktoriukas, priekabėlė. Pavasarį sužinojo, kad A. V. nusižudė. 2019 metais sausio 31 dieną buvo apklaustas pirmą kartą. Tyrėjai sakė, kad V. padarė vagystę, ji sakė, kad teisme galės viską paaiškinti. Buvo galimybė nurodyti tokias aplinkybes, nenurodė.

Pas jį namuose buvo rastos 2 kepsninės, kokia vertė, nežino. Nesutinka su kepsninių verte, kuri nurodyta kaltinime, jos dėvėtos, gali būti 200 – 250 eurų, nes atvežė sulaužytas. Traktoriuko nebuvo, automobilinės priekabos irgi nebuvo. Benzininė žoliapjovė ,,MAKITA“ buvo, sulaužytos rankenos, išardyta, likę tik „griaučiai“ ir korpusas. Keturių skardinių ratlankių su padangomis nebuvo. Skalbimo mašinos nebuvo. A. V. buvo suteikęs pilną informaciją, kur randasi traktoriukas. Parodė sodybą, kur yra tas sandėliukas. Kai pravažiavo sodybą, parūkė gal du kartus, mišku ėjo pėsti nuo mašinos iki sodybos. Buvo rastos kepsninės ir ratai. Prie pat sodybos nebuvo priėję, iki garažo atstumas apie 50 metrų. Mikroautobusą vairavo A. V., žmona vairavo jo mašiną. A. V. suteikė mikroautobusą, nes jis vežiodavo darbuotojus. V. S. kaime Panevėžio rajone reikėjo ,,busiko“, todėl paskolino. Tą dieną važiavo iš (duomenys neskelbtini). Su žmona turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas gimines. Važiavo su žmona. A. V. žmonai perdavė savo mašiną ,,Polo“, nes jis paprašė ,,busiko“, o žmona sėdo už jo mašinos ir sekė iš paskos. Susikeitė mašinomis, nes V. buvo reikalingas ,,busikas“. Pirmiausiai atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) kapinių, išlipo iš mašinos, pasakė žmonai, kad tuoj atvažiuos. Žmona su mašina ,,Polo“ liko laukti prie kapinių. Baltu ,,Fordu“ važiavo iki sodybos. Atstumas nuo kapinių iki tos sodybos apie 8 kilometrai. Atvažiavo į mišką, pravažiuojant parodė tą namą, pasakė, kaip įeiti. Pavažiavus pusę kilometro, kur yra įvažiavimas į mišką, liepė įsukti į mišką. Išlipo iš mašinos, parūkė, parodė tą sodybą. Buvo kokios 4 valandos dienos. Mašina nuo to sodybos buvo palikta, apie pusę kilometro - kilometro atstumu, sodyba iš tos vietos nesimatė. Ėjo pėsčiomis, priėjo beveik prie pat sodybos, apie 70 - 50 metrų atstumu. Ar ten tuo metu kas nors gyveno, nežino. Parodė daržinę, garažą, pasakė, kad yra įėjimas iš kiemo pusės įeiti. Nežino kodėl nuorūka buvo rasta, prie namo, tiksliai negali pasakyti atstumo. Pamiškėje stovėjo, iki namo daugiau negu 20 metrų atstumu. Kada ten gyveno, pats buvo ne kartą tame garaže, bandė užkurti traktoriuką, bet jis nevažiavo, buvo sugedęs. A. V. buvo skolingas apie 700 eurų. Žoliapjove nesinaudojo, nes ten buvo metalo krūva.

Motyvuojamoji dalis

2019-04-04 S. G. ir N. K. sutikimas, kad A. K. būtų pripažintas nukentėjusiuoju ir dalyvautu teisme (t.1., b.l. 130).

Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Byloje nėra surinkta įrodymų ir nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis A. M. S. G. ir N. K. daiktų vagystę padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Dėl R. U. ir Lietuvos Respublikai priklausančio miško vagystės

Kaltinamasis A. M. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2018 metais rugsėjo mėnesį, (duomenys neskelbtini) grybavo, pamatė, kad yra medienos. Nusprendė, kad mediena niekieno arba savininkai išvykę. Artėjo žiema, pečius buvo nepajungtas, buvo stygius pinigų, galvojo pasisavinti medieną. Pirmą pjovimą suorganizavo rugsėjo mėnesį. Paprašė savo bedradarbio D. P., gyvenančio (duomenys neskelbtini) ir T., kurio pavardės nežino, kad padėtų išpjauti. Pasakė, kad atsilygins, jie nieko neklausė, nieko neaiškino kieno mediena. Nusivežė, parodė vietovę, pasakė kokią medieną išpjauti, jie ir vykdė darbus. Buvo išpjauta eglės 35 kubai, pušies 40 kubų. Pardavė dvi mašinas medienos. Kur nurodyta kaltinime, tose vietovėse ir pjovė. Pardavė 75 kubinius metrus medienos: 35 eglės, 40 pušies, 7 kubinius metrus beržo parsivežė į namus. Kiek buvo išpjauta medžių, pasakyti negali, dauguma žali. Išpjauta buvo eglė, pušis, beržas. Ne visa mediena mano išpjauta buvo parduota, nes buvo likę tik ploni medžiai, viršūnės, kur netiko rąstinei medienai. Tiesią medieną pardavė. Pardavė kubinį metrą po 35 eurus, rąstinę medieną: už eglės kubinį metrą gavo 40 eurų, už pušį – 35 eurus. Beržą namo parsivežė. Nežino, kokią žalą padarė U. ir Lietuvos Respublikai. Pirkėją rado iš ,,Alio Alytus“ reklamos, kad perka rąstinę medieną. Kai susiskambino, pasakė, kad po 35 eurus už kubinį metrą, rinkos kaina tuo metu buvo 70 eurų. Susiskambino, tą pačią dieną ir atvažiavo miškovežis. Pasikrovė per kartą 35- 37 kubus medienos. Paėmė gerą medieną, likučius paliko. Gavo apie 2700 eurų, investavo savo namų šildymui, pastatė pečių, viską išleido, malkos dar kelios likę. Pjovėjams davė po 100 eurų už pirmą dieną, vėliau po 50 eurų. Pjovė dvi dienas, bet ne iš eilės. Benzininiai pjūklai: ,,Husqvarna“ jam priklauso, o ,,Still“ – P., jis buvo iš pirkęs išsimokėtinai. Jis buvo jau išmokėjęs.

Nukentėjusysis R. U. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. 2018 m. spalio mėnesį paskambino Dainavos girininkijos girininkas, kad pjaunamas miškas, o jis tuomet dirbo apsaugos inžinieriumi. Nuvykę į vietą rado pjūklininką, jį sulaikė. Jis pjovė medžius valstybiniame miške ir jo nuosavame miške. Išpjovė jo nuosavame miške 18-19 kubų pušies ir dvi egles, mediena buvo žalia. Valstybinam miške iškirsta virš 100 medžių. Dirbo miško želdinimo ir apsaugos inžinierius VĮ Valstybinės miškų urėdijos Varėnos regioniniame padalinyje, pareigos buvo prižiūrėti privatizuotinus miškus. Nepažinojo surasto asmens, iškvietė policiją. Buvo dviese, kitas asmuo pabėgo. Jam priklausanti mediena buvo išvežta, žala neatlyginta. Miškas buvo (duomenys neskelbtini). Jam priklausančiame miške išpjautų medžių tūris ir vertė atitinka nurodytus kaltinamajam akte. Valstybiniame miške buvo pripjauta ir beržų, matavo valstybiniame miške su policijos pareigūnais, iškirsta virš 100 kubų. Ten buvo du benzopjūklininkai, į pjovimo vietą jis atvyko nuo Rudnios kaimo pusės, o girininkas A. S. atvyko nuo Barčių kaimo pusės, kad nepasišalintų pjovėjai.

Liudytoja Ž. A. parodė, kad dirba Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriuje vyriausiąja specialiste.2018-10-17 į tarnybą kreipėsi D. S., kad valstybiniame plote buvo iškirstas miškas. Įvykio vietoje nebuvo. Parengė ieškinį, nes sklypas yra valstybinis, miškų urėdijai jis neperduotas, tai yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę:

įtariamasis A. M. parodymų patikrinimo vietoje duomenimis, kur jis parodė vietą, (duomenys neskelbtini), kurioje įvykdė medienos vagystę. ( t.4.,b.l.142-147).

2018-10-16 R. U. pareiškime nurodyta, kad jis laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo mėn., pabaigos, tikslaus laiko neatsimena iki 2018-10-16 10 val., iš jam priklausančio miško sklypo, esančio Dainavos girininkijoje, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ploto apie 5 ha, buvo išpjauta ir pavogta 11 vnt. žalių pušų ir 2 vnt. žalių eglių, taip pat šalia jo esančio miško sklypo, miško sklype, kurio kvartalo Nr. 1187, kuris priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, išpjauta ir pavogta 26 vnt. žalių eglių, 11 vnt. žalių beržų, 52 vnt. žalios pušys, taip pat nupjautos ir paliktos 2 vnt. žalių eglių, 2 vnt. žalių beržų, 7 vnt. žalių pušų. Kokia padaryta jam ir Lietuvos Respublikos valstybei žala pasakyti šiuo metu negali, praneš atlikę paskaičiavimus. Dėl minėtos vagystės prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn. ( II tomas b.l. 144)

2018-10-16 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti miško masyve, prie (duomenys neskelbtini). Kvartalo Nr. 1187, sklypo Nr. 44. Kvartalas randasi, važiuojant keliu Varėna-Rudnia-Krokšlys, 7.25 k., nuo Varėnos m., sukama, į miško keliuką kairėje pusėje ,keliuku pavažiavus apie 150 m., atstumu privažiuojama sklypą Nr. 44. Detaliau apžiūrint įvykio vietą, matosi nupjautų žalių medžių kelmai ir nupjautų medžių ruošiniai, supjaustyti dalimis. Apžiūrint nupjautų žalių medžių kelmus, buvo apžiūrėti ir išmatuoti 100 vnt. kelmų, kurių skersmenys yra nuo 16 cm. iki 74 cm. Nupjautų dviejų eglių, dviejų beržų, septynių pušų medienos ruošiniai guli ant žemės. Apžiūrint miško keliuką, kuris ribojasi su minėtu miško sklypu, matosi transporto priemonės padangų žymės, jos nufotografuotos. Toliau apžiūrint gretimai esantį miško sklypą priklausantį R. U., sklypo Nr. 10, matosi nupjautų žalių medžių 13 vnt. kelmai, kurių skersmenys yra nuo 15 cm., iki 66 cm. Daugiau jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų įvykio vietoje neaptikta (t.2.,b.l.148-156).

2018-10-16 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. U. (t.3., b.l. 54-57).

2018-10-22 Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad iš R. U. miško Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Varėnos regioninio padalinio, Dainavos girininkijos kvartale Nr. 331 taksasinis sklypas Nr. 17 iškirsta 11 žalių pušų, likvidacinis tūris yra- 19,285 m3 ir 2 žalios eglės likvidacinis tūris 0,212 m3. ( t.3., b.l. 60-63).

2018-09-24 VĮ Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regiono padalinys rašte dėl duomenų pateikimo nurodė, kad Vydenių kadastro vietovėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Dainavos girininkijoje Kv. Nr. (duomenys neskelbtini) išpjauta 13 vnt. žalių beržų bendras likvidacinis tūris 10,93 ktm, 29 vnt. žalių eglių bendras likvidacinis tūris 40,50 ktm ir 58 vnt. žalių pušų bendras likvidacinis tūris 97,35 ktm. Iš viso 100 vnt. žalių medžių kurių bendras likvidacinis tūris 148,78 ktm. (t.3., b.l. 66-70).

2018-10-16 Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. S. pateikė Benzininį pjūklą ,,STIHL", plastikinį indą, žvakinį raktą, diržą su daiktais, medžio nešiklį, ruletę, benzininį pjūklą ,,Husgvarna" , kurie po apžiūros laikomi Alytaus AVPK Kvitas 2019-05-30 serija AVPK Nr. 003559 (t.3, b.l. 5-6, 157-163).

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnyje, padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas grobdamas svetimą turtą suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kai kaltininkas neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą akivaizdu, kad jis suvokia, jog daro nusikaltimą ir grobia kito asmens turtą. Miško vagystės atvejais veikos specifiką lemia tai, kad įstatymais ir kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintomis Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklėmis, Aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D 1-557 patvirtintomis Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis ir kt.) yra detaliai reglamentuota nenukirsto miško pardavimo tvarka, pagal kurią miško valdytojas su pirkėju sudaro nenukirsto miško pardavimo sutartį, kurios pagrindu išduodamas leidimas kirsti mišką, o kirstini medžiai nustatyta tvarka ženklinami ir nustatoma nukirstų medžių išvežimo tvarka. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik nustatyta tvarka asmuo gavęs leidimą kirsti mišką gali jį kirsti ir tik ženklintus medžius, nes toks nenukirsto miško pardavimo teisinis reguliavimas sudaro sąlygas miškų apsaugai nuo įvairių pažeidimų, tarp jų grobimų. Savo praktikoje Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžia, kad asmenys kertantys mišką turi žinoti kokia miško kirtimo tvarka, kad miško kirtimui reikalingas leidimas, kokius medžius leidžiama kirsti, jog už nukirstus medžius turi būti sumokama, o įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-83/2009, Nr. 2K-129/2013).

Pagal BK 190 straipsnį 1 dalį nuostatas, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 1 dalį tik tuomet, jeigu jo vagystės būdu pagrobto turto vertė viršija 5 MGL.

Kaltinamojo A. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl R. U. ir valstybei priklausančių miško vagystės. Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, todėl tai ir yra pagrindinis kriterijus, lemiantis pagrobtos medienos vertės nustatymo pagrįstumą.

Kaltinamojo A. M. dėl miško vagystės lengvinanti atsakomybę aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus ir teistumai neišnykę iki inkriminuojamų veikų padarymo pradžios.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį.

Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama bausmė, kurios paskirtis įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes

Kaltinamasis A. M. padarė vieną tyčinį nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, esant recidyvistui. Nusikalstamos veikos padarytos savanaudiškais tikslais, siekiant gauti sau turtinės naudos. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Kaltinamajam parinktina laisvės atėmimo bausmė, kadangi anksčiau jau buvo teistas ir laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti.

Šiuo metu Lietuvoje ypatingas dėmesys skiriamas nuteistųjų resocializacijos sistemos reformai, t.y. asmenų integracijai į visuomenę ir jų elgesio korekcijai, kad pastarieji ateityje nebedarytų naujų nusikaltimų. Naujausi tyrimai rodo, kad dauguma buvusių nuteistųjų, nepaisant itin nepalankios socialinės padėties, toliau gali gyventi nenusikalsdami, o jei įkalinimas yra ilgas, orientuotas į paprastą „atsėdėjimą“, neturint darbo, nedaro visuomenę saugesne.

Kaltinamasis A. M. savo elgesį vertina kritiškai, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą ir jo socialiniai ryšiai visuomenėje pakankamai tvirti. Dėl to yra realaus pagrindo mantyti, kad paskyrus bausmę ir taikant BK 75 straipsnio nuostatas, bus pasiekti bausmės tikslai, be realios bausmės atlikimo, siekiant teigiama linkme pakeisti kaltinamojo gyvenimo būdą. Kaltinamajam parinktinos tokios pareigos, kurios šalintų aplinkybes nesilaikyti įstatymo ir bendro gyvenimo normų, užtikrintų bausmės paskirtį.

Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.

A. M. buvo nuteistas 2018-07-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. - 15 MGL, t.y. 564,90 eurų dydžio baudos bausme, nustačius sumokėjimo terminą iki 2019-06-28. Dėl šios baudos sumokėjimo 2019-07-04 buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris vykdymui išsiųstas antstolei Audronei Muzikevičienei. Šiuo metu teismas neturi duomenų apie baudos išieškojimą (dalinį ar pilną), todėl skiriant naują bausmę nėra subendrinama su šia paskirta bausme.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Byloje nukentėjusiuoju pripažintas A. K. 2019-04-23 pareiškė civilinį ieškinį 2200 eurų sumai (t.1., b.l. 142).

Kaltinamasis A. M. nepripažįsta šio pareikšto civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, kad pagrobtas turtas priklausė jo močiutei B. J., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Jos turtą turėtų paveldėti dukros S. G. ir N., pavardės neatsimena. Turtas, kuris buvo pavogtas močiutės sodyboje, pirktas tetų. Pavogtų daiktų įsigijimo dokumentų neturi. Teisiamajame posėdyje A. K. jau aiškino, kad beveik visi pagrobti daiktai buvo G. nuosavybė. Taip pat aiškino, kad turtas buvo visų, tai visų suvežti daiktai, visi daiktai buvo pirkti bendrai, jie buvo bendro naudojimo.

2018-04-25 Panevėžio rajono 1-ojo notarų biure išduotas liudijimas apie S. G. ir N. K. palikimo priėmimą mirus B. J. (t.1., b.l.124).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį (BPK 11 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Nagrinėjamu atveju nėra aišku kuriai nukentėjusiajai turi būti priteistas žalos atlyginimas, t.y. kokia apimtimi joms priklauso pagrobti daiktai (daiktai yra abiejų, priklauso ne visi daiktai ir pan.). Nei S. G., nei N. K. nebuvo apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, o A. K. negali veikti kaip nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas pagal BPK 55 straipsnio nuostatas. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad buvo pagrobti daiktai, priklausantys pačiam A. K.. Nagrinėjant civilinį ieškinį gali būti nustatinėjamos aplinkybės ar kaltinamasis A. M. savo nusikalstamais veiksmais nesudarė galimybių kitiems asmenims nekliudomai patekti į nukentėjusiųjų patalpas ir užvaldyti svetimą turtą.

Byloje civilinį ieškinį pareiškė Valstybinė miškų tarnyba dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, ieškinio suma- 1754,73 eurų (t.3., b.l. 143-147).

Kaltinamasis A. M. ieškinį pripažino pilnai.

BPK 109 straipsnis įtvirtina, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iš įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos miškų tarnybos, pateikusi civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, pateiktą ieškinį pagrindžia Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr.D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika, kuria remiantis civilinis ieškovas paskaičiavo teikiamo civilinio ieškinio dydį (t.3, b. l. 143-148).

Neteisėtu kirtimu padaroma žala gamtai ir civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje nagrinėjamu atveju reikalaujama tik nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos ir kt. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.), ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuo jo nukrypti.

Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus ieškinys dėl 6733.34 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis A. M. civilinį ieškinį pripažįsta pilnai.

Fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio Biržės taksavimo lape nurodyta, kad nenukirstų išvardintų medžių kaina, indeksuota 2018-10-01 yra: 13 vnt. žalių beržų-449.69 Eur;29 vnt. žalių eglių-1797.74 Eur;58 vnt. žalių pušų – 4485.91 Eur, viso 6733.34 Eur.

Pareikštas ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina žalos padarymo faktą, dydį, kaltę asmenį bei jo neteisėtus veiksmus, kurie yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.

Kaltinamajam A. M. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4., b.l. 156-158, t.4., b.l.159-161), dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelė Nr. 13626315) - (t.4., b.l. 162-163,164-166), taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

benzininis pjūklas ,,STIHL", plastikinis indas, žvakinis raktas, diržas su daiktais, benzinis pjūklas ,,Husgvarna" laikomi Alytaus AVPK Kvitas 2019-05-30 serija AVPK Nr. 003559 (t.3, b.l. 5-6, 157-163); vokas su mikrodalelių pavyzdžiu, vokas su užtrauktuko dalimi, paketas su gipsine išlieja avalynės pėdsako saugomi Panevėžio AVPK Kvitas 2018-05-08 serija BBB Nr. 0003552;Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) voke pridėta prie IT bylos (4 tomas, paketas Nr. 1); M. seilių pavyzdys voke pridėtas prie IT bylos (1 tomas, paketas Nr.2); cigaretės nuorūka ir pirštinė voka pridėta prie IT bylos ( 1 tomas, paketas Nr. 3).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). BK 72 str. 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje, įrankiai - bet kurie daiktai, kurie naudojami darant nusikalstamą veiką, t.y. atliekant veiksmus (neveikimą), numatytus nusikaltimo sudėtyje, ir kuriais tiesiogiai kėsinamasi į nusikaltimo dalyką, objektą (pavyzdžiui, įvairūs įsilaužimo įrankiai).

Nagrinėjamu atveju benzininis pjūklas ,,Husgvarna" ir benzininis pjūklas ,,STIHL", konfiskuotini valstybės nuosavybėn kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankiai, kuriais buvo padaryta miško vagystė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Apžvalgos dėl teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) 4 p., spręsdamas ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui („Teismų praktika“, Nr. 32).

Kaltinamasis A. M., kaip ir liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybių, kad D. P. lizingo sandorio pagrindu iš A. M. įgijęs benzininį pjūklą, kuris buvo paimtas A. M. darant miško vagystę, todėl kaltinamojo ir nurodyto liudytojo aiškinimai teisiamajame posėdyje apie lizingo sutarties sudarymą laikytini pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės pasekmių ir atmestini. Pagal įstatymo reikalavimus lizingo sutartis turi būti rašytinė, o ne žodinė, todėl teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo ir liudytojo nebuvo sudaryta jokia lizingo sutartis ir nusikaltimo padarymo įrankis konfiskuotinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai: voką su mikrodalelių pavyzdžiu, vokas su užtrauktuko dalimi, paketas su gipsine išlieja avalynės pėdsako, saugomus Panevėžio AVPK (kvitas 2018-05-08 serija BBB Nr. 0003552), A. M. seilių pavyzdį voke, cigaretės nuorūką ir pirštinę voke.

Kaltinamajam A. M. nebuvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 299 , 301 - 305, 307 - 308 str., teismas

nusprendžia:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmes:

pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl N. K. ir S. G. turto vagystės, įsibraunant į patalpą) skirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams;

pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (dėl R. U. ir Lietuvos Respublikai priklausančios medienos vagystės) skirti laisvės atėmimą 1 metams trims (3) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, 3, 4 dalis ir A. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams dešimčiai (10) mėnesių, paskiriant pareigą ir baudžiamojo poveikio priemonę: neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir šią pareigą vykdyti vienerius (1) metus dešimt (10) mėnesių; turtinės žalos atlyginimą – šešių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt trijų eurų trisdešimt keturių centų (6733.34 Eur) turtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus, atlyginti per vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės paėmimą) taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir A. M. grąžinti jo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos medžiagos.

Pripažinti N. K. ir S. G. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, perduodant civilinio ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus naudai, šešių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt trijų eurų trisdešimt keturių centų (6733.34 Eur) turtinę žalą.

Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybos naudai vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus septyniasdešimt tris eurocentus (1754.73 Eur) aplinkai padarytos žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - benzininį pjūklą ,,Husgvarna", saugomą Alytaus AVPK (kvitas 2019-05-30 serija AVPK Nr. 003559), konfiskuoti valstybės nuosavybėn kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį ir priemonę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - benzininį pjūklą ,,STIHL", saugomą Alytaus AVPK (kvitas 2019-05-30 serija AVPK Nr. 003559), konfiskuoti valstybės nuosavybėn kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį ir priemonę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - plastikinį indą, žvakinį raktą, diržą su daiktais, saugomą Alytaus AVPK ( kvitas 2019-05-30 serija AVPK Nr. 003559), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką su mikrodalelių pavyzdžiu, vokas su užtrauktuko dalimi, paketas su gipsine išlieja avalynės pėdsako, saugomus Panevėžio AVPK (kvitas 2018-05-08 serija BBB Nr. 0003552), A. M. seilių pavyzdį voke, cigaretės nuorūką ir pirštinę voke, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.