Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: antstolis Dainius Šidlauskas, D. B. ir A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. B. nurodė, kad su sutuoktine D. B. santuokoje yra tik formaliai. Iš tiesų nuo 2011 metų sutuoktiniai gyvena atskirai, suinteresuotas asmuo A. B. gyvena pas tėvus.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. B. nurodė, kad dirba UAB „Aistvalda“ virėja, jos alga yra minimali – 394 Eur. Turi daugiau skolų. Su sutuoktiniu A. B. negyvena jau nuo 2011 metų. Su sutuoktiniu ištuokos neformino, nes to nereikėjo. Suinteresuotas asmuo D. B. nurodė, kad paskolas ėmė, nes buvo sunku pragyventi, išleido jas buityje. Vyras prisideda prie vaiko išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos Nr. 0178/19/00278 nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. įsakymą dėl 419,72 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės D. B. išieškotojo UAB „Legal Balance“ naudai (vykd. b. l. 2). 2019 m. kovo 27 d. Turto arešto aktu Nr. S19-16813 antstolis areštavo skolininkei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į sutuoktinio A. B. vardu atidarytą banko sąskaitas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), transporto priemones Citroen Evasion, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Chrysler Town & Country, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį, gaunamą iš UAB „Statybų taksi“(vykd. b. l. 52-53).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad antstolis 2019 m. kovo 27 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė skolininkei D. B. per 30 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (vykd. b. l. 54). Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2019 m. balandžio 17 d. Patvarkymu dėl skolininko turto dalies nustatymo pareiškėjui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo (vykd. b. l. 66)

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkei pačiai nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkė šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).

Nustatyta, kad skolininkė 2004 m. sausio 9 d. yra sudariusi santuoką su A. B. (vykd. b. l. 37); vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta (vykd. b. l. 64). Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. išduotame įsakyme nurodyta, jog paskola gauta 2008 m. gruodžio 4 d. (vykd. b. l. 2). Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, skolininkės kreditorinis reikalavimas įgytas santuokoje, o ne asmeniniu D. B. įsipareigojimu. Nors suinteresuoti asmenys nurodo, kad jie nuo 2011 metų gyvena skyriumi, tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau paskola gauta 2008 m. gruodžio 4 d., ir tai nėra pagrindas pripažinti šį kreditorinį įsipareigojimą D. B. asmeniniu.

Turtas, kuriame galima nustatyti skolininkės dalį – skolininkės sutuoktinio banko sąskaitose esančios piniginės lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos ir (ar) turimos piniginės lėšos yra A. B. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. B. turimos piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. B. ir D. B. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininkės ir jos sutuoktinio dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkė D. B. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0178/19/00278, nėra (CPK 178 straipsnis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir nustato, kad skolininkei D. B. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. B. piniginių lėšų, esančių skolininkės sutuoktinio sąskaitose kredito įstaigose (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo UAB „Legal Balance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į skolininkės sutuoktinio A. B. vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.