Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, pareiškėjo VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos atstovei gydytojai J. Š., asmeniui, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės R. B., jo atstovei pagal įstatymą N. B., spręsdamas klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. B. nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015m. gruodžio 23 d. nutartimi R. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 286 str., 290 str., esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kauno apylinkės teisme gautas VšĮ Kauno kalniečių poliklinikos teikimas dėl R. B., kuriame nurodoma, kad R. B. psichinė būklė stabili – elgesys adekvatus, paskirtus medikamentus naudoja, ambulatorinio stebėjimo sąlygų nepažeidinėja, tikslinga priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukti.

VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos atstovė J. Š. paaiškino, kad R. B. jaučiasi stabiliai, laikosi režimo, vartoja vaistus. Esant nustatytoms aplinkybėms, tikslinga priverstinį gydymą nutraukti.

Prokurorė siūlė teikimą tenkinti.

Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės R. B. atstovė pagal įstatymą N. B. palaiko teikimą, prašo nutraukti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Priverčiamosios medicinos priemonės nutrauktinos.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 str. 2 d.).

R. B. psichikos liga serga nuo 2006 m. 2007-02-28 stacionarizuotas ir gydytas priverstinai iki 2007-04-27 teismo sprendimu. Nuo 2015-03-16 iki 2015-05-18 gydytas VšĮ RKL padalinio PK Aleksoto sektoriaus I-ajam Ūmių psichikos sutrikimų skyriuje. Pacientas paskutinį kartą VŠĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centre gydytojo psichiatro konsultuotas 2016-06-21. Darytina išvada, jog R. B. priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygų nepažeidinėja. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, R. B. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

teikimą tenkinti.

Nutraukti R. B. skirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

Informuoti VšĮ Kauno Kalniečių polikliniką.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.