Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens A. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria nutarta perduoti A. Š. Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. išduotą Europos arešto orderį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už vieną nusikalstamą veiką, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktais dokumentais ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas ir vykdomas Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. Europos arešto orderis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, t. y. didelės vertės svetimo turto pagrobimą. Ilgiausias laisvės atėmimo bausmės arba įkalinimo terminas, kurį galima skirti už šios kategorijos nusikalstamą veiką pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamąjį kodeksą, yra 10 metų laisvės atėmimo.

2. A. Š. yra įtariamas tuo, kad 2016 m. sausio 10 d., 01.53 val., atvyko prie dviračių parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) ir išdaužęs atsineštu geležiniu strypu parduotuvės įėjimo durų įstiklinimą pateko, t. y. įsibrovė į parduotuvę ir iš ten pagrobė 8 didelės vertės „Specialized“ ir „Cannondale“ markių dviračius, kurių bendra vertė 39 992 eurai. Dviračius galimai išgabeno krovininiu furgonu.

3. Vykdant Europos arešto orderį A. Š. buvo sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 24 d., 8 val. 40 min., ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė sėmimas trijų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo rugpjūčio 24 d. Šios paskirtos kardomosios priemonės teisėtumą patvirtino Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, išnagrinėjęs A. Š. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą.

4. 2021 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl A. Š. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui pagal Europos arešto orderį. Pareiškime prokurorė nurodė, kad nenustatyta jokių privalomų arba neprivalomų Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti Lietuvos Respublikos piliečio Vokietijos Federacinei Respublikai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. A. Š. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti, priimti naują procesinį dokumentą ir jo neperduoti pagal Europos arešto orderį Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui.

6.1. Skunde A. Š. nurodė, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, priimta neįsigilinus į esamos situacijos esmę, dėl ko buvo padarytos klaidingos išvados, neatitinkančios objektyvios tiesos, todėl toks procesinis sprendimas turi būti panaikintas. Jis nesutiko būti perduotas, pareiškė ir į protokolą – perduotino asmens pareiškimą įrašė, kad nesutinka būti perduotas, nes Europos arešto orderis yra nesuprantamas, neteisingas, be to nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo Lietuvos Respublikoje.

6.2. Skunde A. Š. motyvuoja, kad jam buvo įteikti du (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. Europos arešto orderio vertimai į lietuvių kalbą. Europos arešto orderio vertime, kuris jam buvo įteiktas 2021 m. spalio 27 d., atliktame Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vertėjos e) papunktyje yra nurodyta, jog jis 2016 m. sausio 10 d. tariamai įvykdė nusikalstamą veiką t. y. vagystę, nors tame pačiame e) punkte yra kalbama apie tai, kad jis tariamai pasišalino iš eismo įvykio vietos, kad nebūtų galima nustatyti būtinų duomenų apie jo asmenį ir konstatuoti jį dalyvavus eismo įvykyje, t. y. jis yra kaltinamas visai kitos veikos – eismo įvykio padarymu. Be to, trečiame Europos arešto orderio lape yra nurodyta, kad jis įvykdė vagystę ypač sunkinančiomis aplinkybėmis bei organizuotą vagystę, nors antrame lape yra nurodyta, kad paprastą (nekvalifikuotą) vagystę jis padarė vienas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vertėja G. M. dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai neteisingą vertimą įspėta pagal BK 235 straipsnį. Esant tokiems neaiškumams buvo kreiptasi į prokurorę, tačiau apygardos teismas skundžiamame procesiniame sprendime nurodė, kad yra padaryta techninė klaida nurodant „pastebėjo, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, kad nebūtų galima nustatyti būtinų duomenų apie jo asmenį ir konstatuoti jį dalyvavus eismo įvykyje“. Akivaizdu, kad tai negalėjo būti ir nėra techninė klaida ir vertėjai dėl nesuprantamų priežasčių ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Tik 2021 m. spalio 28 d. jam kreipusis į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorę R. Tunkevičienę dėl Europos arešto orderyje nurodytų duomenų, (duomenys neskelbtini) prokuratūra atsiuntė jam išduoto Europos arešto orderio vertimą į lietuvių kalbą, kuris jam įteiktas 2021 m. lapkričio 4 d., kurio „e“ dalyje „Dalyvavimo nusikaltime rūšis: nusikaltimo vykdytojas“ skiltyje aukščiau nurodyto įrašo nėra. Akivaizdu, kad yra atliktas neteisingas vertimas, tik neaišku, kuriame variante, nes naujasis vertimas skiriasi net puslapių skaičiumi. Nors A. Š. yra akivaizdu, jog jis jokio nusikaltimo Vokietijoje nepadarė, tačiau apygardos teismas net nesivargino išsiaiškinti naują aplinkybę dėl DNR atsiradimo ant strypo ir jį perduoda užsienio valstybei be jokio teisinio pagrindo bei, nesant prokuroro pareiškimo, pratęsia suėmimo terminą. Jam nėra suprantama, kuris vertimas atitinka objektyvią tiesą ir kuris Europos arešto orderis yra teisingas. Šiuo atveju išduodant Europos arešto orderį nebuvo laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes vykdant tokio turinio Europos arešto orderį būtų iš esmės pažeistos pagrindinės perduoto asmens teisės ir laisvės –perduotas asmuo kitoje šalyje nežinia kokį laiką vėl būtų kalinamas, neaišku, ar Vokietijos Federacinėje Respublikoje jis būtų teisiamas apskritai, o jei būtų teisiamas, už kokią veiką ar veikas.

6.3. A. Š. nurodo, kad 2021 metais jis vyko dažnai į Vokietijos Federacinę Respubliką, ne kartą buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tačiau jokios paieškos iki sulaikant jį Lietuvoje 2021 m. rugpjūčio 24 d., jam nebuvo. Vieną kartą jis buvo nuvykęs į prokuratūrą, kur jam paaiškino, kad įvyko klaida, jis jokio nusikaltimo nepadarė. Todėl laikytina, kad Europos arešto orderis buvo surašytas 2018 m. kovo 1 d. ir nepatikrinus fakto, kad aplinkybės pasikeitė, jis be teisinio pagrindo buvo išduotas vykdymui. Nuo įvykių praėjus beveik penkeriems metams jis buvo sulaikytas ir supažindintas su jam išduotu Europos arešto orderiu.

6.4. A. Š. skunde motyvuoja, kad byloje yra 2021 m. spalio 27 d. advokato S. Š. pažyma dėl jo atstovavimo, kurioje nurodyta, jog 2016 m. sausio 11 d. advokatas atstovavo jį administracinio nusižengimo byloje, kuri buvo nagrinėjama Ukmergės rajono apylinkes teisme 13 val. 15 min., kurioje dalyvavo ir jis pats. Pažymoje nurodyta, kad advokatas S. Š. 2016 m. sausio 11 d. nuo 9.15 val. turėjo dalyvauti Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje gynė V. M., su A. Š. turėjo buti susitikę iš vakaro sausio 10 d. ir suderinti poziciją byloje, nes į Ukmergę turėjo vykti tiesiai iš Kauno miesto. A. Š. teigimu, Europos arešto orderyje nurodytos nusikaltimų padarymo datos sutampa su data, kuomet jis buvo susitikęs su gynėju Lietuvoje. Susidaro įspūdis, kad šiuo atveju teismas neatliko savo funkcijos vykdyti teisingumą, o tik formaliai įvykdė prokuroro prašymą, nesigilindamas į jokias aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Nusikaltimas buvo įvykdytas 2016 metais, per visą šį laikotarpį jam nebuvo pateikta jokių duomenų dėl galimai jo Vokietijos Federacinėje Respublikoje padarytų nusikalstamų veikų. Jis gali paaiškinti jo DNR atsiradimo ant strypo aplinkybes, tačiau jo dėl to niekas nieko neklausia.

6.5. BK 9¹ straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad asmuo neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu jo perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves (BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas). A. Š. nuomone, jo teisės ir laisvės pažeidžiamos dėl jam pareikšto įtarimo nekonkretumo ir abstraktumo, nes iš įtarimo neaišku, už kokią konkrečiai veiką ar veikas jis būtų teisiamas, jei būtų perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai.

6.6. A. Š., nesutikdamas su apygardos teismo išvada, jog nėra nustatyta jokių privalomų ar neprivalomų Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų ir yra pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad jo perdavimas yra teisėtas ir pagrįstas, nurodė, jog Europos arešto orderis yra neteisingas bei klaidinantis, ir jis nepadarė išduotame Europos arešto orderyje nurodytų nusikalstamų veikų, nes nurodytu laikotarpiu net nebuvo Vokietijoje ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai, be to, DNR identifikavimo modelis, rastas ant geležinio strypo, nepatvirtina fakto, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir šie nauji įrodymai atsirado tik po to, kuomet buvo kreiptasi į prokurorę ir nurodyta, kad trūksta informacijos, reikalingos sprendimui dėl asmens perdavimo priimti. Be to, anot A. Š., šioje byloje nėra jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie DNR pavyzdžių paėmimo aplinkybes – kada ir kur buvo paimtas DNR. Teismas turi vertinti faktą, kad kartu su juo gyveno jo draugas, kuris lietė visus jo daiktus, jais naudojosi, nešiojo jo drabužius, šio asmens pavardę jis yra pasiruošęs nurodyti, tačiau jo niekas apie tai neklausia. Todėl tokie įrodymai turi būti vertintini kaip nepatikimi ir kyla klausimas, ar toks veiksmas buvo atliktas teisėtai, pagal BPK nuostatas tokie duomenys negalėjo būti pripažintini įrodymais.

6.7. A. Š. teigimu, tiek prokurorė, tiek pareiškimą nagrinėjęs apygardos teismas tinkamai neįvertino galimybės Vokietijos Federacinės Respublikos pareigūnams reikiamus procesinius veiksmus atlikti naudojantis informacinių ryšių priemonėmis. Vilniaus apygardos teismas, priėmęs skundžiamą procesinį sprendimą, neapgynė Lietuvos Respublikos piliečio teisių ir teisėtų interesų, esant galimybėms apklausti jį nuotoliniu būdu to nepadarė, teismas abstrakčiai ir atmestinai išnagrinėjo šią bylą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

7. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Perduotino asmens A. Š. skundas atmetamas.

8. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui Lietuvos Respublikos pilietį A. Š. pagal Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. išduotą Europos arešto orderį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeidė BK 9¹ straipsnio, BPK 71¹ ir 73 straipsnių bei Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR (iš dalies keisto Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR) reikalavimų.

9. BPK 17¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus.

10. Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina: 1) ar yra laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Vokietijos Federacinei Respublikai. Aukštesniojo teismo vertinimu, apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. Š. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Europos arešto orderį, šiuos reikalavimus įvykdė.

11. A. Š. prašoma perduoti Europos Sąjungos valstybei narei siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl nusikalstamų veikų, numatytų Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Ilgiausias laisvės atėmimo bausmės arba įkalinimo terminas, kurį galima skirti už šios kategorijos nusikalstamą veiką pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamąjį kodeksą, yra 10 metų laisvės atėmimo. Ši veika atitinka abipusio baudžiamumo principą, nes yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje. Už šios nusikalstamos veikos padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę.

12. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, keliami Europos arešto orderio turiniui ir formai. Jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta: vykdytino teismo sprendimo įrodymas, arešto orderis arba kitas tokį pat poveikį turintis vykdytinas teismo sprendimas, kuriam taikomi 1 ir 2 straipsniai; nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinė kvalifikacija, ypač atsižvelgiant į 2 straipsnį; aplinkybių, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, aprašymas, ypač laikas, vieta, prašomo perduoti asmens dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką laipsnis; jei įmanoma, kitos nusikalstamos veikos aplinkybės. A. Š. skunde nurodė, kad nebuvo laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų, kadangi jam buvo įteikti du Europos arešto orderio vertimai į lietuvių kalbą, kuriuose nurodyti skirtingi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai, todėl nėra aišku, kuris vertimas atitinka objektyvią tiesą, kuris Europos arešto orderis yra teisingas, o tuo pačiu nėra aišku, už kokią nusikalstamą veiką jis būtų teisiamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Su šiais A. Š. skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

13. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. Š. buvo įteikti du (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. Europos arešto orderio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vertimai į lietuvių kalbą. Europos arešto orderio vertime, kuris A. Š. buvo įteiktas 2021 m. spalio 27 d., atliktame Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vertėjos, „e“ dalyje, „Dalyvavimo nusikaltime rūšis: vykdytojas“ skiltyje, yra nurodyta: „pastebėjo, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, kad nebūtų galima nustatyti būtinų duomenų apie jo asmenį ir konstatuoti jį dalyvavus eismo įvykyje“ (b. l. 106-109). Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) prokuratūros atsiųstame A. Š. išduoto Europos arešto orderio vertime į lietuvių kalbą, kuris jam įteiktas 2021 m. lapkričio 4 d., „e“ dalyje „Dalyvavimo nusikaltime rūšis: nusikaltimo vykdytojas“ skiltyje tokio įrašo nėra, ši skiltis yra tuščia (b. l. 10-15). Kaip savo 2021 m. lapkričio 15 d. pareiškime dėl A. Š. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui pagal Europos arešto orderį nurodė prokurorė, 2021 m. spalio 27 d. A. Š. įteiktame Europos arešto orderio vertime įrašytas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra tik Lietuvoje atliktame Europos arešto orderio vertime padaryta techninė klaida, kuri buvo ištaisyta (duomenys neskelbtini) prokuratūros atsiųstame Europos arešto orderio vertime į lietuvių kalbą, šis Europos arešto orderio vertimas A. Š. buvo įteiktas 2021 m. lapkričio 4 d., jame yra visa reikalinga informacija apie A. Š. bei jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Europos arešto orderyje suprantamai nurodytos aplinkybės, kurioms esant padaryta nusikalstama veika, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikos požymiai. Kita vertus, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos teisės sistemų ypatumai bei reikalavimai, keliami procesiniams dokumentams, nėra vienodi. Todėl negalima reikalauti, kad Vokietijos Federacinės Respublikos nacionalinėje teisėje nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas pranešime apie įtarimą ar analogiško pobūdžio procesiniame dokumente visiškai atitiktų BPK 187 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

14. Vienas iš esminių A. Š. skundo argumentų yra tas, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo Lietuvoje, ką, anot A. Š., patvirtina byloje esanti 2021 m. spalio 27 d. advokato S. Š. pažyma. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2021 m. spalio 27 d. advokatas S. Š. pateikė pažymą, kurioje nurodyta, jog 2016 m. sausio 11 d. jis atstovavo A. Š., administracinio nusižengimo byloje, kuri buvo nagrinėjama Ukmergės rajono apylinkes teisme 13 val. 15 min., dalyvavo ir pats klientas, advokatas S. Š. su A. Š. turėjo buti susitikę iš vakaro sausio 10 d. suderinti kliento poziciją byloje (b. l. 142). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2021 m. spalio 28 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėją dėl papildomos informacijos pateikimo apie tai, kokiais duomenimis remiantis buvo identifikuotas A. Š. kaip asmuo, 2016 m. sausio 10 d., 01.53 val., įvykdęs vagystę, bei kokios nusikaltimo įvykdymo aplinkybės Vokietijoje vertinamos kaip sunkinančios vagystę (b. l. 129). Atsakant į minėtą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kreipimąsi buvo gautas (duomenys neskelbtini) prokuratūros 2021 m. spalio 29 d. raštas Nr. 540 AR 262/2, kuriame pateikta papildoma informacija, jog ant geležinio strypo, kuriuo buvo išdaužtos dviračių parduotuvės įėjimo durys buvo aptiktas A. Š. DNR identifikavimo modelis. A. Š. galimai padaryta nusikalstama veika pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamąjį kodeksą yra kvalifikuojama kaip ypatingai sunkus vagystės atvejis (Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi persekiojamas asmuo nusikaltimo vykdymo tikslais įsilaužė į pastatą bei pateikta šios normos dispozicija (b. l. 134). Teismas neturi pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) prokuratūros pateiktų faktinių duomenų apie A. Š. DNR pėdsakų radimą įvykio vietoje teisingumu, o tuo pačiu ir informacijos apie tai, kad A. Š. Vokietijos Federacinėje Respublikoje galėjo padaryti nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamajam persekiojimui yra prašomas išduoti, pakankamumu. Kita vertus, įvertinus viešai prieinamus duomenis apie atstumą tarp nusikalstamos veikos padarymo vietos ir A. Š. gyvenamosios vietos Kėdainių mieste, matyti, jog buvo pakankamas laiko tarpas po nusikaltimo padarymo (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 10 d., 01.53 val., iki 2021 m. sausio 11 d., 13.15 min., sugrįžti atgal į Lietuvos Respubliką bei sudalyvauti teismo posėdyje, įvykusiame Ukmergės rajono apylinkės teisme.

15. Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, jog iš Vokietijos Federacinės Respublikos gautame Europos arešto orderyje nėra esminių trūkumų dėl jo turinio, kurie reikalautų dar daugiau papildomos informacijos. Šiame dokumente nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje numatytus Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamus esminius reikalavimus.

16. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad Europos arešto orderio mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Jo įgyvendinimą galima sustabdyti tik tuo atveju, jei viena iš valstybių narių sunkiai ir nuolat pažeidinėja Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytus principus, Tarybos nustatytus pagal minėtos sutarties 7 straipsnio 1 dalį, ir dėl to atsiranda jos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria Europos arešto orderyje nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios Europos arešto orderį šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios Europos arešto orderį teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Sprendžiant klausimą dėl asmens perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal išduotą Europos arešto orderį, netiriamas A. Š. pareikšto įtarimo pagrįstumas ar jo veiksmų kvalifikavimo teisingumas. Šios aplinkybės bus išaiškintos tiriant bylą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti veiką padariusius asmenis. Nepasitikėti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos išduoto Europos arešto orderio dėl A. Š. perdavimo pagrįstumu nėra pagrindo.

17. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, jog byloje nenustatyti Europos arešto orderio nevykdymo pagrindai ir sąlygos, kurie neleistų A. Š. perduoti kitai valstybei vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jos teritorijoje galimai padarytą nusikalstamą veiką. Perduotino asmens skunde nurodyti argumentai nepaneigia apygardos teismo sprendimo perduoti A. Š. Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Europos arešto orderį teisėtumo ir pagrįstumo. Naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį perduotino asmens A. Š. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

perduotino baudžiamajam persekiojimui pagal Europos arešto orderį A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.