Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Sanitas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Sanitas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjo manymu, aplinkybės, kurios Sprendime įvardijamos kaip esminis įvykis, negali būti laikomos esminiu įvykiu pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnį. Nurodė, kad Bendrovė neturėjo jokios informacijos apie aplinkybes, kurios Sprendime įvardijamos kaip esminis įvykis, todėl neturėjo objektyvių galimybių apie jas paskelbti. Paaiškino, kad Institucija tikslinio patikrinimo metu nustatė, jog 2008 m. liepos 28 d. trys potencialūs pareiškėjo akcijų pirkėjai pateikė pasiūlymus dėl Bendrovės akcijų paketo įsigijimo. Apie šiuos pasiūlymus pareiškėjas sužinojo tik Institucijai pradėjus tyrimą, kadangi minėti pasiūlymai buvo teikiami „Merrill Lynch International“ bei pareiškėjo akcininkams, atliekant Bendrovės strateginių alternatyvų apžvalgą, kurios atlikimo metodus ir būdus rinkosi „Merrill Lynch International“. Pažymėjo, kad Sprendime esanti informacija neatitinka tikslaus pobūdžio reikalavimo bei dėl savo neapibrėžtumo negalėjo turėti objektyvaus didelio poveikio Bendrovės išleistų vertybinių popierių rinkos kainai, o jos atskleidimas būtų galėjęs tik suklaidinti vertybinių popierių rinką, kadangi investuotojai neturėtų galimybės objektyviai įvertinti tokios informacijos galimo poveikio pareiškėjos akcijų kainai. Nesutiko su Sprendimo išvada, kad Bendrovė žinojo apie tarpinius „Merrill Lynch International“ vykdytų pareiškėjos strateginių alternatyvų apžvalgos rezultatus, o tuo pačiu ir apie potencialių pareiškėjos akcijų pirkėjų pateiktus pasiūlymus. Paaiškino, kad tokią savo poziciją Institucija grindžia tik įrodinėdama, kad minėta informacija buvo žinoma pareiškėjos valdybos nariams, o tuo pačiu preziumuodama, kad ši informacija tariamai buvo žinoma ir Bendrovei. Tvirtino, kad Sprendime nepagrįstai teigiama, jog visais atvejais, jeigu pareiškėjos valdybos nariai žino informaciją, tokia informacija laikytina žinoma ir pačiai Bendrovei, o taip pat jeigu Bendrovės vadovas (generalinis direktorius, valdybos ar stebėtojų tarybos narys) žino informaciją, ši informacija yra žinoma ir kitiems Bendrovės vadovams (generaliniam direktoriui, valdybos ar stebėtojų tarybos nariams). Priėjo prie išvados, kad atsakovas neįrodė, jog Bendrovė žinojo sprendime nurodytą informaciją. Pažymėjo, kad nei „Merrill Lynch International“, nei kiti asmenys neteikė informacijos Bendrovės vadovui (generaliniam direktoriui) apie „Merrill Lynch International“ vykdytų Bendrovės strateginių alternatyvų tarpinius rezultatus, todėl pareiškėjas nežinojo šios informacijos ir jam nekilo pareiga tokią informaciją atskleisti kaip esminį įvykį. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant koks organas turi žinoti informaciją, tam kad ji būtų laikoma žinoma pareiškėjui, reikia nustatyti, koks Bendrovės organas turi pareigą ir kompetenciją pateikti pranešimus pagal Įstatymo 18 straipsnį. Paaiškino, kad tik Bendrovės generalinis direktorius ar generalinio direktoriaus išduotu įgaliojimu tinkamai įgaliotas kitas asmuo turi kompetenciją ir teisę pareiškėjo vardu teikti atitinkamus pranešimus, todėl tam, kad Bendrovė būtų pripažinta žinojusi kokią nors informaciją, būtina įrodyti, kad atitinkamą informaciją žinojo Bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, taip pat būtina analizuoti ir nustatyti, ar valdybos nariai laikytini vykdančiaisiais (atliekantys pastovias darbines funkcijas Bendrovėje), ar nevykdančiais (asmenimis, vykdančiais priežiūrines funkcijas ir atstovaujančiais akcininkų interesus), nes tuo atveju, jeigu emitento valdybos nariai yra veikiantys ir nuolatos vykdo tam tikras darbines funkcijas, atskirais atvejais, pareiškėjo manymu, būtų galima teigti, kad tokių valdybos narių žinojimas apie atitinkamą informaciją laikytinas ir emitento žinojimu apie informaciją. Nurodė, kad Bendrovės valdybos nariai tik periodiškai atvyksta į Bendrovę valdybos posėdžių metu, todėl nėra objektyvios galimybės Bendrovės vadovui (generaliniam direktoriui) išsiaiškinti visą tokių valdybos narių žinomą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka atskleidinėti pranešimus apie esminius įvykius. Teigė, kad visi Sprendime nurodyti Bendrovės valdybos nariai laikytini nevykdančiaisiais, todėl jų galimai žinota informacija nelaikytina automatiškai žinoma ir Bendrovei, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių priešingas aplinkybes.

II.

Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, siekiant užtikrinti, jog visi rinkos dalyviai turėtų lygias galimybes gauti pilną ir tikslią informacija apie emitentą ir šios informacijos pagrindu galėtų priimti sprendimus dėl investavimo į vertybinius popierius, svarbu užtikrinti, kad emitentai nedelsiant viešai skelbtų tikslią informaciją apie kiekvieną esminį įvykį, sudarant visiems investuotojams vienodas sąlygas įvertinti atitinkamą informaciją, jos galimą poveikį emitento vertybinių popierių rinkos kainai bei jos pagrindu priimti pagrįstą investicinį sprendimą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad prekybos informacija tik patvirtina, jog informacija apie tarpinius strateginių alternatyvų apžvalgos rezultatus investuotojams priimant investicinius sprendimus yra svarbi ir gali turėti didelį poveikį pareiškėjo vertybinių popierių rinkos kainai. Konstatavo, kad Institucija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo viešai neatskleista informacija galėjo turėti didelį poveikį jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai.

Nurodė Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnį, Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad pagal AB „Sanitas“ įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas, ir priėjo prie išvados, kad visi Bendrovės valdymo organai veikia jiems nustatytų įgaliojimų ribose, jie veikia Bendrovės ir jos akcininkų naudai, todėl jie visi privalo imtis priemonių, kad Bendrovė laikytųsi jai nustatytų pareigų, šiuo atveju paskelbti apie esminį įvykį teisės aktų nustatyta tvarka.

Nustatė, kad „Merrill Lynch International“, atlikdama Strateginių alternatyvų apžvalgą, atstovavo ne tik Bendrovės akcininkus, bet ir pačią Bendrovę, todėl jai buvo žinoma, ar turėjo būti žinoma visa su atliekama strateginių alternatyvų apžvalga susijusi informacija. Sąskaitos už paslaugas buvo išrašomos Bendrovės vardu, kas taip pat, teismo teigimu, patvirtina, jog direktorius dalyvavo vykdant sutarties įsipareigojimus.

Pažymėjo, kad Taisyklėse yra nustatyta procedūra, skirta informacijai, kuri emitento nuomone yra laikytina konfidencialia, todėl konstatavo, kad Bendrovė galėjo minėta procedūra pasinaudoti, manydama, jog ginčo informacija yra konfidenciali.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009-05-14 sprendimo Nr. 2K–168 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K–18“, kuriuo AB „Sanitas“ skirta 2000 Lt bauda, panaikinimo. Ekonominė sankcija skirta už tai, kad strateginių alternatyvų apžvalgos tarpiniai rezultatai (konkretūs duomenys apie potencialius pirkėjus, pateikusius konkrečius pasiūlymus bendrovės akcininkams dėl bendrovės akcijų paketo įsigijimo) laikytini esminiu įvykiu, todėl AB „Sanitas“ valdybos nariai, žinodami apie atliekamos strateginių alternatyvų apžvalgos rezultatus, kaip vieni iš bendrovės vadovų, turėjo užtikrinti, kad bendrovė tinkamai įvykdytų Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnyje emitentui nustatytą pareigą atskleisti informaciją apie kiekvieną jam žinomą esminį įvykį. Taigi administracinėje byloje iš esmės kyla esminio įvykio, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ir ginčo santykių teisinį reglamentavimą, interpretavimo klausimas.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X–1023 redakcija) 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad esminis įvykis – su emitento veikla susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti įvykis, galintis turėti didelį poveikį jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai. To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka nedelsdamas turi pateikti reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama jo išleistais vertybiniais popieriais, operatoriui, Vertybinių popierių komisijai ir šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka viešai paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, paskelbti savo interneto tinklalapyje informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį. Informaciniame pranešime turi būti atskleistas esminio įvykio pobūdis ir trumpas turinys. Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje numatyto informacijos apie esminį įvykį paskelbimo emitentas gali patirti finansinės ar konkurencinės žalos, o informacijos nepaskelbimas nesuklaidins visuomenės ir emitentas gali užtikrinti tos informacijos konfidencialumą, jis gali šio informacinio pranešimo neskelbti ir pateikti jį tik Vertybinių popierių komisijai su žyma "Konfidenciali informacija". Kartu jis privalo raštu paaiškinti, kodėl negalima atskleisti informacijos, ir nurodyti datą, iki kurios ta informacija turi likti konfidenciali. Informacijos konfidencialumo pabaigos dieną ji turi būti atskleista šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pirmininkas 2008-11-28 pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pavedė atlikti tikslinį patikrinimą, siekiant nustatyti, ar AB „Sanitas“ tinkamai ir laiku vykdė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintą emitentų pareigą atskleisti informaciją apie kiekvieną esminį įvykį. Tiek Komisijos 2009-04-03 pažeidimo protokole Nr. 2K–18, tiek ir ginčijamame sprendime konstatuota, kad strateginių alternatyvų apžvalgos tarpiniai rezultatai laikytini esminiu įvykiu ir informacija apie juos buvo žinoma pareiškėjui, bendrovė turėjo ją atskleisti taip, kaip tą reglamentuoja atitinkami teisės aktai: arba paskelbti viešai per reguliuojamos rinkos operatoriaus sistemą, arba pateikti konfidencialiai Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai kartu nurodant, kodėl tokia informacija negali būti atskleista viešai bei kiek laiko ji turi būti laikoma konfidencialia. Komisijai to nepadarius, tokiais veiksmais (šiuo atveju neveikimu) ji pažeidė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, t. y. atskleisti informaciją apie kiekvieną esminį įvykį.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta definicinė norma, kurioje pateiktas sąvokos „esminis įvykis“ apibrėžimas. Iš šios sąvokos konstrukcijos darytina išvada, kad esminį įvykį charakterizuoja šie požymiai: 1) turi būti susijęs su emitento veikla; 2) emitentui žinomas arba privalomas žinoti ir 3) galintis turėti didelį poveikį emitento išleistų vertybinių popierių rinkos kainai.

Ginčo dėl aplinkybės, jog tai susiję su emitento veikla, nėra.

Bylos duomenimis sutartį su Merrill Lynch International pasirašė bendrovės akcininkai AB „Invalda“, Citigroup Venture Capital International Jersey Limited ir Amber Trust II SCA. Tuo tarpu AB „Sanitas“ valdybos nariai yra tiesiogiai susiję su minėtais akcininkais, dalyvavusiais strateginių alternatyvų apžvalgoje: 1) D. Š. (AB „Invalda“ prezidentas); 2) V. B. (AB „Invalda“ patarėjas ir valdybos pirmininkas); 3) M. Č. (Amber Trust I & Amber Trust II konsultantas; 4) A. R. (Citigroup Venture Capital International diurektorius). Taigi tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad valdybos nariai žinojo ar privalėjo žinoti strateginių alternatyvų apžvalgos eigą bei tarpinius rezultatus, o kadangi informacija buvo žinoma vienam iš bendrovės valdymo organų, vadinasi ji buvo žinoma ir pačiai bendrovei.

Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad AB „Sanitas“ žinojo ar privalėjo žinoti apie tarpinius „Merrill Lynch International“ vykdytų pareiškėjo strateginių alternatyvų apžvalgos rezultatus, o tuo pačiu ir apie „potencialių“ jo akcijų pirkėjų pateiktus pasiūlymus. Kad AB „Sanitas“ generaliniam direktoriui (toliau – ir vadovui) buvo žinoma ar privaloma žinoti apie strateginių alternatyvų apžvalgos eigą bei tarpinius rezultatus patvirtina šios aplinkybės: pirma, bendrovės generalinis direktorius S. J. yra bendrovės valdybos posėdžio sekretorius. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 35 straipsnio 6 dalį, valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti bendrovės vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais; antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008 m. balandžio 30 d. sutartis su Merrill Lynch Internatiomal dėl paslaugų teikimo pasirašyta ir AB „Sanitas“ generalinio direktoriaus; trečia, šiame susitarime aiškiai aptarti Merrill Lynch International veiksmai (a) kartu su bendrove parengti ir pateikti galimų pirkėjų sąrašą; b) atlikti AB „Sanitas“ ir galimų pirkėjų finansinę analizę sandorių kontekste ir kt.), kuriuos ji įsipareigoja atlikti bendrovės vardu; ketvirta, bendrovės vadovas S. J. paaiškinime (I t., b. l. 40) nurodė, kad po pirminių kontaktų, kai kuriems investuotojams, atrinktiems po akcininkų diskusijų su Merrill Lynch International, buvo leista atlikti bendrovės patikrinimą bei įvardijo konkrečius investuotojus. Taip pat pažymėjo, kad 2008 m. birželio-liepos mėnesiais potencialūs investuotojai ir jų patarėjai atliko patikrinimą bendrovėje, o laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 21 d. iki 2008 m. liepos 26 d. bendrovės vadovybė turėjo keletą susitikimų su patikrinimą atlikusiais investuotojais. Užbaigus patikrinimą, 2008 m. liepos mėn. pabaigoje keli investuotojai pateikė sąlyginius pasiūlymus dėl galimo bendrovės akcijų įsigijimo. Toliau sekė pasiūlymų aptarimas, kurį vedė Merrill Lynch International; penkta, sąskaitos už paslaugas buvo išrašomos bendrovės vardu (ponui S. J., generaliniam direktoriui). Taigi visuma šių aplinkybių patvirtina, kad AB „Sanitas“ generalinis direktorius ne tik privalėjo žinoti, bet ir žinojo apie akcijų pirkėjų pateiktus pasiūlymus ir informaciją apie pačius investuotojus, t. y. apie tarpinius strateginių alternatyvų apžvalgos rezultatus.

Byloje taip pat pagrįstai konstatuotas ir poveikis išleistų vertybinių popierių rinkos kainai. Žiniasklaidoje (2008-07-30) pasirodžius informacijai apie galimus bendrovės akcijų pirkėjus prekyba akcijomis labai suaktyvėjo: anksčiau nurodyta data sudaryta 113 sandorių (vidurkis – 24) dėl 23033 akcijų, o apyvarta siekė 691 170,06 Lt, kai tuo tarpu laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-09-01 vidutinė apyvarta buvo 171 628 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad informacija apie tarpinius strateginių alternatyvų apžvalgos rezultatus investuotojams priimant investicinius sprendimus yra labai svarbi ir ši informacija gali turėti didelį poveikį pareiškėjo vertybinių popierių rinkos kainai.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 1K-17 patvirtintų Viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimo ir atskleidimo taisyklių 5 punkte nustatyta, jog laikoma, kad viešai neatskleista informacija yra tiksli, jeigu ji nurodo aplinkybes, kurios egzistuoja arba pagrįstai gali atsirasti, arba įvykį, kuris įvyko arba pagrįstai gali įvykti, ir jeigu ji pakankamai konkreti, kad būtų galima padaryti išvadą dėl galimos tų aplinkybių ar įvykio įtakos finansinių priemonių kainai. Interpretuodamas šią nuostatą Vilniaus apygardos administracinis teismas viešai neatskleistos informacijos tikslumo aspektu pagrįstai išskyrė du kriterijus ir konstatavo, jog abu kriterijai egzistavo. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad vienas esminių subjektyviosios pusės požymių – pažeidimą padariusio asmens kaltė. AB „Sanitas“ nuomone, atsakovo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas, kadangi priimant šį sprendimą nebuvo aiškinamasi, ar būtent pareiškėjas yra kaltas ir atsakingas už tas aplinkybes, dėl kurių konstatuota, kad buvo padarytas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 18 straipsnyje nurodytas pažeidimas. Nors tiesiogiai šiuo aspektu nei Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, nei pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose nepasisakė, tačiau iš jų turinio akivaizdu, kad pareiškėjo kaltė buvo preziumuota. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pagrįstai pažymėjo, jog AB „Sanitas“, žinodamas esminę informaciją, taip pat suprasdamas savo pareigą tokią informaciją paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka, siekiant išvengti informacijos asimetrijos bei užtikrinti investuotojų lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, sąmoningai nevykdė savo pareigos.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo AB „Sanitas“ apeliacinis skundas netenkinamas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo AB „Sanitas“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.