- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-201-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05068-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bareka“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autocentras“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-201-460/2015
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine susipažinusi su civiline byla Nr. 2-6900-328/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bareka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autocentras“ dėl žalos atlyginimo, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bareka“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2014-04-22 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 3 450,50 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-3). Nurodė, jog 2014-02-07 pastebėjo, jog užlietos ieškovės sandėlio patalpos, esančios Birutės g. 12, Klaipėdoje, buvo nustatyta, jog vanduo bėgo iš antrajame aukšte esančių patalpų, kurias nuomojasi atsakovė. Įvykio metu ieškovei padaryta 3 450,50 Lt žala. Teigė, jog patalpose, esančiose Birutės g. 12, Klaipėdoje, įvyko vandentiekio avarija. Prieš avariją pastato antrame aukšte atsakovės samdyti darbininkai tvarkė atsakovės šildymo sistemą. Nuo antro aukšto patalpų raktus turi tik atsakovė, nors atsakovė patalpas nuomojasi pirmame aukšte, kaip ir ieškovė. Jokios sutarties su vandens tiekimo tarnyba neturi, todėl kokia vandentiekio avarijos tarnyba negalėjo surašyti avarijos akto.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog atsakovė nėra patalpų, esančių Birutės g. 12, Klaipėdoje, savininkė (valdytoja), todėl ieškinys yra nepagrįstas. Paaiškino, jog atsakovė nuomojasi patalpas tik pirmame pastato aukšte, kuriame yra atsakovės automobilių salonas, tačiau atsakovė nėra patalpų, esančių Birutės g. 12, Klaipėdoje, nei pirmo, nei antro aukšto savininkė. Antrame aukšte yra nenaudojamos patalpos, koridoriai, sanitarinis mazgas, šios patalpos yra savininkų nuosavybė ir šios patalpos daugiau nei 10 metų užrakintos ir nenaudojamos. Nuo minėtų patalpų raktą turi atsakovė, kadangi bendrasavininkiai buvo leidę susidėti atsakovei daiktus tose patalpose, tačiau raktą nuo patalpų visi kiti patalpų naudotojai gali pasiimti ir ten nueiti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-29 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog atsakovė neturi nuosavybės teise patalpų, esančių Birutės g. 12, Klaipėdoje, antrame aukšte, o patalpomis naudojasi tik panaudos sutarties pagrindu, minėtas pastatas priklauso dešimčiai bendraturčių, neįrodyta, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, konstatavo, jog už vandentiekio avariją ir atsiradusią žalą atsakovė nėra atsakinga. Pažymėjo, kad vandentiekio avarija nėra užfiksuota jokiuose dokumentuose ar kitokio pobūdžio aktuose, nėra įrodymų byloje, pagrindžiančių, kokios priežastys sukėlė minėtą avariją. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog avarinės tarnybos atsisakė fiksuoti įvykį, nes dėl patalpų, esančių Birutės g. 12, Klaipėdoje, nesudarytos jokios vandens tiekimo tarnybų sutartys, tačiau įrodymų pagrindžiančių šią aplinkybę nėra. Pabrėžė, jog atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2014 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog atsakovė neįrodė, jog dėl vandens prasiveržimo iš antrame aukšte esančių patalpų yra atsakingi kiti neteisėtus veiksmus atlikę asmenys, mano, kad atsakovė, kaip patalpų valdytoja žodinės sutarties pagrindais, nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų šildymo sistemos naudojimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų nustatyti vandens pratekėjimo priežastis ir jas pašalinti. Teigia, kad už padarytą žalą atsakinga atsakovė kaip valdytoja.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Bareka“ pagal Negyvenamųjų patalpų 2014-01-02 nuomos sutartį nuomojasi nuosavybės teise A. Pučinko komercinei firmai priklausančias komercines – prekybines patalpas, esančias Birutės g. 12, Klaipėdoje, identifikavimo Nr. pastate 1L3p unikalus Nr. 21/966-0002-03-2; 7/100 dalis (b. l. 4–8). Ieškovė nurodo, jog 2014-02-07 antrajame aukšte esančiose patalpose, kuriomis naudojasi atsakovė, įvyko vandentiekio avarija, kurios metu aplietos ieškovės patalpos. Ieškovė pateikė teismui sugadintų medžiagų nurašymo aktą, jame nurodyta, jog padaryta 3 450,50 Lt žala (b. l. 9).
Byloje iškilo ginčas dėl atsakomybės už padarytą žalą. Ieškovė mano, kad žalą turi atlyginti atsakovė, kaip patalpų valdytoja. Atsakovė mano, kad ji nėra atsakinga dėl žalos, kadangi nėra patalpų savininkė.
Teisėjų kolegija mano, jog šiai teisinei situacijai spręsti aktualus CK 6.266 straipsnio reglamentavimas. Jame identifikuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas" v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012; kt.)
Be to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo naudojamų patalpų, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo naudojamos patalpos, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala. pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt, bylos Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas" v. V. B., bylos Nr. 3K-3-204/2014).
Nagrinėjamu atveju atsakovė laikėsi nuostatos, kad ji nėra patalpų, esančių antrajame aukšte, savininkė. Teisėjų kolegija mano, kad atsakovė šioje byloje neabejotinai turi būti vertinama kaip minėtų patalpų faktinė valdytoja. Pirma, atsakovė pati nurodė, kad jai patalpų savininkai leido ginčo patalpose susidėti daiktus. Antra, tik atsakovė disponavo ginčo patalpų raktais, tik išimtinai jos leidimu į ginčo patalpas galėjo įeiti kiti asmenys. Tik atsakovė disponavo vieninteliu raktų rinkiniu, kiti asmenys raktų kopijų neturėjo. Trečia, atsakovės skelbimas ant ginčo durų (b. l. 43), kuriame nurodyta, kad dėl patalpų atidarymo reikia kreiptis į atsakovę, patvirtina, kad atsakovė save laikė ginčo patalpų valdytoja. Ketvirta, ginčo patalpomis atsakovė naudojosi itin ilgą laiko tarpą – apie 10 metų, tai byloja apie ilgalaikį ir nuoseklų valdymo faktą. Penkta, byloje nenuginčyta tai, kad, pasak ieškovės, ginčo patalpose prieš jos turto užpylimą atsakovės nurodymu buvo atliekami įvairūs atsakovės šildymo sistemos darbai. Pažymėtina, kad byloje tai nebuvo patvirtinta liudytojų parodymais, tačiau, atsakovė šio fakto neneigė. Paminėtos reikšmingos faktinės aplinkybės ir veiksmai liudija, kad atsakovė yra ginčo turto faktinė valdytoja, minėtos patalpos valdomos išimtinai atsakovės interesais, jos pačios nuožiūra (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai). Byloje nenustatyta jokių kitų asmenų interesų ar teisių į ginčo patalpas.
Teisėjų kolegija mano, kad ieškovė įrodė, kad jai buvo padaryta žala. Šias aplinkybes patvirtina 2014-02-11 nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga (b. l. 10), ieškovės pretenzijos dėl žalos atlyginimo ir atsakovės atsakymo turinys (b. l. 11, 12), įvykio vietos fotonuotraukos (b. l. 42–43). Dėl to nesutiktina su apylinkės teismu, kad aplinkybė, jog vandentiekio avarija nėra užfiksuota jokiuose dokumentuose ar kitokio pobūdžio aktuose, yra pagrindas abejoti žalos faktu. Kaip minėta, šią kolegijos nustatytą aplinkybę patvirtina kiti bylos įrodymai, žalos fakto neneigia ir atsakovė.
Žalos dydį ieškovė pagrindė rašytiniais įrodymais: 2014-02-07 Sugadintų medžiagų nurašymo aktu (b. l. 9), daiktų įsigijimo dokumentais (b. l. 32–41). Žalos dydis byloje nebuvo nuginčytas, jo dydis yra realus ir adekvatus sugadintų daiktų kainai.
Vadovaujantis anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika bei nustatytomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis akivaizdu, kad žala atsirado dėl vandens prasiveržimo iš antrame aukšte esančių atsakovės valdomų patalpų, be to, skirtingai nei sprendė apylinkės teismas, ieškovei nereikia įrodinėti, dėl kokių priežasčių vanduo prasiveržė į jos patalpas. Pažymėtina, jog atsakovė neįrodė, jog dėl vandens prasiveržimo iš antrame aukšte esančių patalpų yra atsakingi kiti neteisėtus veiksmus atlikę asmenys.
Esant tokiai teisinei situacijai, kad atsakovė neįrodė, jog dėl vandens prasiveržimo iš antrame aukšte esančių patalpų yra atsakingi kiti neteisėtus veiksmus atlikę asmenys, darytina išvada, kad atsakovė kaip patalpų valdytoja žodinės sutarties pagrindais, nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų šildymo sistemos naudojimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų nustatyti vandens pratekėjimo priežastis ir jas pašalinti. Dėl to atsakovė yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą (CK 6.266 straipsnis, CPK 12, 178 straipsniai).
Taigi, atsižvelgiant į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, jog sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas ir ieškinio reikalavimų netenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apeliantės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje priimtas priešingas sprendimas, ieškinys tenkintinas, perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apeliantės apeliacinį skundą, procesinis sprendimas priimtas jos naudai – ieškinys tenkintinas. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 208 Lt (104 + 104 ) ieškovės sumokėtas žyminis mokestis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, 500 Lt teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 16, 17, 80), iš viso 205,05 EUR (708 Lt) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bareka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autocentras“ dėl žalos atlyginimo tenkinti.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bareka“ priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autocentras“ 999,33 EUR (3 450,50 Lt) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (999,33 EUR (3 450,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bareka“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autocentras“ 205,05 EUR (708 Lt) bylinėjimosi išlaidų.