Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-06-22 nuosprendžio, kuriuo:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., 178 str. 1 d., 233 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal LR BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas kavinėje „Karčema“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal LR BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas LUKOIL aikštelėje) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams;

- pagal LR BK 233 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir subendrinta bausmė A. P. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams (2 m 3 mėn).

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2011-04-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį pagal 2011-04-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos bausmės ir A. P. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems (4) metams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime praleistas laikas nuo 2012-02-28 iki 2012-06-22 įskaitytinai. Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Procesas dėl nukentėjusiųjų J. S. 2000 Lt civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir L. J. 1200 Lt civilinio ieškinio turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nutrauktas, kadangi nukentėjusieji nuo civilinių ieškinių atsisakė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2011-11-26, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje – individualiosios V. J. įmonės „Vigra“ alaus bare „Karčema“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), matant ir girdint aplinkiniams asmenims, tyčia vartojo įžeidžiančio pobūdžio žodžius nukentėjusiosios barmenės J. S. atžvilgiu bei grasino paleisti bokalą į nukentėjusiosios barmenės J. S. galvą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. P. nuteistas už tai, kad 2012-01-14 apie 00.30 val. Pakruojo m., Vytauto Didžiojo g. 98, viešoje vietoje – degalinės „Lukoil“ automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskiras į atskirą tyrimą Nr. 75-2-00015-12, įžūliu elgesiu, matant aplinkiniams asmenims, tyčia, sugriebė nukentėjusiajam L. J. už megztinio ir bandė jį ištempti lauk iš automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet to jam nepavykus padaryti sudavė nukentėjusiajam L. J. kumščiu ne mažiau kaip du kartus į veido sritį bei ne mažiau kaip vieną kartą alkūne į kaktą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam L. J. fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, automobilyje „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusiems M. K. kumščiu sudavė vieną kartą į kairę akį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, bei T. P. sudavė kumščiu nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, o T. P. ketinant išlipti iš automobilio pro atidarytas keleivio pusės duris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskiras į atskirą tyrimą Nr. 75-2-00015-12, du kartus koja spyrė nukentėjusiajam T. P. į galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: 2012-01-14 apie 00.35 val. Pakruojo m., Vytauto Didžiojo g. 98, nuo automobilio „Saab“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio degalinės „Lukoil“ automobilių stovėjimo aikštelėje, priekinės keleivio sėdynės, pagrobė nukentėjusiajam L. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony – Ericsson J10i2“, 540 litų vertės, taip padarė nukentėjusiajam L. J. 540 litų turtinę žalą.

Be to, A. P. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. vidurio iki 2012-02-09, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), automobilyje „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įkalbinėjo nukentėjusįjį L. J. atsiimti pareiškimą, pateiktą Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK, žadėdamas grąžinti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony – Ericsson J10i2“, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytame automobilyje „R. M.“, įkalbinėjo nukentėjusįjį L. J. atsiimti pareiškimą, pateiktą Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK, domėjosi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo L. J. namuose, grąžinęs nukentėjusiajam L. J. priklausanti telefoną „Sony Ericsson J10I2“, įkalbinėjo ikiteisminio tyrimo įstaigos – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK KPS tyrėjai duoti melagingus parodymus, neva jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Sony – Ericsson J10i2“ nebuvo pavogtas, o jis telefoną rado M. K. automobilyje „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais siekė paveikti nukentėjusįjį L. J., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

Apelianto nuomone, ištaisius pirmosios instancijos klaidas, būtina peržiūrėti bausmių bendrinimą ir naujai paskirtas švelnesnes bausmes būtina LR BK 63 str. 9 d. pagrindu subendrinti su 2011-04-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo alaus bare „Karčema“

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundą, daro išvadą, kad A. P. nusikalstama veika, įvykdyta alaus bare „Karčema“, yra tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. ir įrodyta byloje surinkta medžiaga. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad A. P. kaltė dėl šio nusikaltimo yra įrodyta nukentėjusiųjų J. S., J. G., liudytojų V. J., J. K. parodymais, iš kurių matyti, kad nuteistasis tyčiojosi iš J. S., ją įžeidinėjo, grasino į ją paleisti bokalą. Šie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje - alaus bare „Karčema“ ir jais buvo ne tik įžeisti aplinkiniai asmenys, bet ir sutrikdyta kavinės veikla. Kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir perkvalifikuoji jo veiką pagal LR BK 284 str. 2 d., todėl šioje dalyje apelianto skundas atmetamas.

Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo degalinėje Lukoil

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, dėl A. P. kaltės, 2012-01-14 Pakruojo m., Vytauto Didžiojo g. 98, viešoje vietoje – degalinės „Lukoil“ automobilių stovėjimo aikštelėje įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Priešingai, nei teigia apeliantas, jo kaltė dėl šio nusikaltimo įrodyta išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiųjų L. J., M. K., T. P., liudytojų M. Ž., A. Ž. parodymais.

Nukentėjusysis L. J. parodė, kad jam sėdint automobilyje Pakruojo m. LUKOIL degalinės aikštelėje, nepažįstamas žmogus priėjo prie automobilio durelių. Nukentėjusysis pagalvojo, kad šis nori kažko paklausti, todėl dureles atidarė. Priėjęs prie durelių, žmogus liepė lipti lauk, tačiau jis nelipo. Tada nepažįstamasis dar sykį liepė lipti lauk, čiupo jį už megztinio iš priekio ir ėmė tempti lauk. Ištempti iš mašinos trukdė prisegtas saugos diržas, be to, jis rankomis ir kojomis įsirėmė į automobilio kėbulą, kad jo neištemptų. Tada tas žmogus jam ranka sudavė du kartus į veidą, prakirto lūpą. Jis atsisegė saugos diržą ir bandė per vairuotojo pusės dureles išlipti lauk, o priėjusysis jam alkūne sudavė į kaktą. Vairuotojas M. K. irgi bandė išlipti iš automobilio, M. K. irgi buvo suduotas smūgis į veidą (3 t., 16 b. l.). Nukentėjusysis M. K. patvirtino, kad LUKOIL degalinės aikštelėje jų automobilį apsupo žmonės. Vienas atidarė priekines keleivio dureles, bandė iš vietos ištraukti L. J., sudavė jam kelis smūgius. Po tų smūgių nepažįstamasis sudavė ir jam vieną smūgį. Asmenį, sudavusį smūgius atpažino, nes viduje degė šviesa. Tai buvo asmuo pravarde U., tai tas pats asmuo, kuris pirmosios instancijos teisme sėdėjo kaltinamųjų suole (3 t., 18, 19 b. l.). Nukentėjusysis T. P. patvirtino, kad nepažįstamajam priėjus, L. atidarė dureles. Nepažįstamasis L. liepė išlipti, bet L. nelipo. Tuomet jį ėmė už megztinio traukti lauk, sudavė kelis smūgius kumščiu. Tada nepažįstamasis per mašinos dureles nuo L. pusės įlindo į mašinos vidų, sudavė M. K., pažiūrėjo į jį, t.y. T. P. ir kumščiu jam sudavė į galvą porą kartų (3 t., 19, 20 b. l.). Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir liudytojai A. Ž. ir M. Ž..

Taigi, visais šiais byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis A. P. viešoje vietoje - Pakruojo m., LUKOIL degalinėje, be jokios priežasties sumušė nukentėjusiuosius L. J., M. K. ir T. P., sutrikdė nukentėjusiųjų ir visuomenės rimtį bei tvarką, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Tenkinti nuteistojo prašymą ir perkvalifikuoji jo veiką pagal LR BK 284 str. 2 d., nėra pagrindo.

Dėl telefono vagystės

Nors kaltinamasis A. P. neigia savo kaltę dėl L. J. telefono vagystės, apeliacinės instancijos teismo kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Visi asmenys sėdėję M. K. automobilyje: nukentėjusieji L. J., M. K., T. P., liudytojai M. Ž., A. Ž. nuosekliai ir išsamiai parodė, kad L. J. telefonas buvo ant priekinės automobilio sėdynės, kur įvykio metu ir sėdėjo L. J.. Visi patvirtino, kad iš svetimų asmenų į automobilį konflikto metu buvo įlindęs tik nuteistasis A. P.. Po to, kai dėl A. P. smurtavimo nukentėjusieji buvo priversti pasišalinti iš automobilio, M. K. automobilį užrakino nuotoliniu valdymo pulteliu ir į jį niekas daugiau nebuvo įlindęs. Tą patvirtino ir likę automobilyje M. Ž., A. Ž. ir T. P.. Grįžęs L. J. telefono nerado nei lauke, nei pačiame automobilyje, o pabandžius į jį paskambinti, telefonas buvo išjungtas (3 t., 17-22 b. l.). Liudytojas T. J. taip pat patvirtino, kad be A. P. į automobilį daugiau niekas įlindęs nebuvo (3 t., 24 b. l.). Vėliau kaltinamasis A. P. pažadėjo L. J. už parodymų jo naudai pakeitimą surasti jo telefoną ir grąžinti. Dar vėliau nuteistasis pagrobtą telefoną be SIM kortelės grąžino savininkui. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nuteistasis negalėjo argumentuotai paaiškinti iš kur pas jį atsirado L. J. telefonas. Įvertinus visų šių įrodymų visumą, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis A. P., pagrobdamas svetimą turtą - L. J. mobiliojo ryšio telefoną, padarė nusikaltimą numatytą LR BK 178 str. 1 d.. Nuteistojo argumentus, kad jis visais būdais bandė padėti nukentėjusiajam surasti prarastą telefoną, kolegija vertina kaip jo gynybinę versiją, kurios nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga.

Dėl poveikio nukentėjusiajam

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, dėl A. P. kaltės darant poveikį nukentėjusiajam L. J., nors nuteistasis savo kaltę neigia, teigdamas, kad jokio poveikio nedarė, o tik bandė išvengti nepagrįstų kaltinimų savo atžvilgiu. Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. P. parodė, kad jam paskambino R. M. ir, pasakė, kad atėjo toks žmogelis, pasiguodė, kad gavo mušti, telefoną pametė. Jis paprašė T. pavežti, atėjo L. su draugu, pasakė, kad dingo telefonas už 1200 Lt. Nuteistasis L. J. pasakė, kad jeigu tas telefonas kur atsirastų, paims, pažadėjo atiduoti savo telefoną, jeigu neras, kas jį paėmė. Vėliau nuvežė L. J. geresnį telefoną - SAMSUNG, su liečiamu ekranu, pasakė, kad jeigu būtų pavogę, būtų atvežęs būtent tą telefoną. Atvežęs telefoną prašė, kad policijoje nukentėjusysis sakytų, jog pretenzijų jo atžvilgiu nebeturi. L. J. pažadėjęs pirmadienį nueiti į policiją. Po kiek laiko A. P. vėl nuvažiavo pas L. J.. Šis pasakė, kad policijoje nebuvo, reikalų turėjo, nuvažiuos penktadienį. Nuvažiavo dar kitą dieną, L. atėjo ir pasakė, kad viskas normaliai, jis buvo policijoje, tardytojai pasakė, kad telefono nebereikia, galėjo jį pamesti, pretenzijų neturi. A. P. jam pasakė, kad jeigu jo telefoną ras, atveš, bet telefono niekur nerado ir tikrai jo nevežė. Po to jis nugirdo pas tyrėją J. P., kad nukentėjusysis jį apgaudinėja – yra sakęs, kad laukia, kol jis atveš jam jo telefoną. Nuvažiavo pas jį pakalbėti. L. J. išėjo į lauką ir pasakė, kad telefonas atsirado, pasakė, kad gali pasiimti savo SAMSUNGĄ. Nuteistasis teigia, kad nevertė nukentėjusiojo meluoti ( 3 t., 24, 25 b. l.).

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nuteistojo kaltė įrodyta nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo L. J. parodymais, bei liudytojų T. J., A. M. bei paties nuteistojo parodymais. Nukentėjusysis L. J. parodė, kad pas jį atvyko A. P., pasakė, kad suras jo telefoną ir prašė atsiimti pareiškimą iš policijos. Nukentėjusysis pažadėjo pareiškimą atsiimti. Po kiek laiko nuteistasis buvo atvažiavęs su kitu draugu, susirado jį pas T. P., atvežė telefoną SAMSUNG kaip užstatą, kad vėliau jį atkeis į jo telefoną. Nukentėjusysis suprato, kad A. P. taip elgėsi, kad jis neduotų parodymų, bet parodymus jau buvo davęs, pareiškimą parašęs. Kai atvažiavo trečią kartą į nukentėjusiojo namus, A. P. pasakė, kad pas kažką rado jo telefoną, prašė atsiimti pareiškimą ir policijoje pasakyti, kad telefoną rado užkritusį M. K. mašinoje. Atiduotasis telefonas tikrai buvo jo telefonas tik be SIM kortelės. Tuo metu, jis A. P. bijojo. Nuėjo į policiją, budėtojų dalyje pasakė, kad rado telefoną, o paskui nuėjo į antrą aukštą pas J. P. ir pasakė teisybę (3 t., 16, 17, 18 b. l.).

Liudytojas T. J. patvirtino, kad A. P. jo prašymu yra vežęs automobiliu PEUGEOT į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas ką, neatsimena. Jie tada važiavo dviese – jis su A. P.. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą prie parduotuvės, atėjo du žmonės, kažką šnekėjo. Pokalbis vyko automobilyje. Ką jie šnekėjosi, negirdėjo, apie ką kalba nesidomėjo (3 t., 24 b. l.). Liudytojas A. M. patvirtino, kad jam nukentėjusysis L. J. sakė, kad su draugais buvo degalinėje, kažkas juos užpuolė ir dingo telefonas, sakė, kad tada ten buvo U. (A. P.). Jis tada paskambino A. P., kuris pasakė, kad neėmė jokio telefono. A. P. į kaimą atvažiavo su T., jis susirado L. pas P., atsisėdo į mašiną ir pakalbėjo dėl dingusio telefono. A. P. paklausė L., už ką jis parašė pareiškimą, L. pasakė, kad dingo telefonas. A. P. pasakė, kad to telefono neturi ir tikrai jo neėmė, dar sakė, kad, jeigu tą telefoną kas paėmė iš jo draugų, telefoną atiduos. Kas tie draugai, A. P. neminėjo. Daugiau netarpininkavo. Ar buvo grąžintas telefonas, nežino (3 t., 42 b. l.).

LR BK 233 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusįjį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo L. J. parodymais, iš kurių matyti, kad nuteistasis A. P. jo ne kartą prašė pakeisti parodymus dėl dingusio telefono ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodyti, kad telefoną neva jis rado mašinoje. Tokiu būdu nuteistasis siekė paveikti liudytoją ir išvengti atsakomybės bei padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistojo A. P. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 1 d. yra įrodyta.

Dėl paskirtų bausmių

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmes, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (įvykdyti keturi nesunkūs nusikaltimai), pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas , teistumas neišnykęs (2 t., 10-16 b. l. ), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Pakruojo seniūnija nusiskundimų A. P. atžvilgiu nėra gavusi, jo šeimą sudaro žmona ir mažametis sūnus (2 t., 92, 93 b. l.), nedirbantis (2 t., 95 b. l.)).

Skiriant bausmių rūšį, buvo atsižvelgta į tai, kad A. P. padarė keturis tyčinius nesunkius nusikaltimus būdamas teistas septynis kartus, teistumui neišnykus. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatant laisvės atėmimo bausmių terminus, buvo atsižvelgta į tai, kad nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir teisingai paskirtos bausmės, artimos sankcijų vidurkiams. Kolegijos nuomone, šios bausmės nėra per griežtos, jų švelninti nėra pagrindo. Skiriant subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles ir paskyrė teisingą subendrintą bausmę.

Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2011-04-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas teisingai parinko bausmių subendrinimo pagrindą ir teisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Kolegijos nuomone, ji nėra per griežta, švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.