Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-11998 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 1 metų 4 mėnesių 19 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 13 d.) laisvės atėmimo bausmės, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą įstaigoje, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, jo mąstymas kinta teigiama linkme. Nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, jo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pakeitus 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę sušvelninus ir pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis bei 5 dalies 1 punktą bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė – 6 metų laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 15 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 2 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas vienuolika kartų, noriai įsitraukia į pozityvaus užimtumo veiklas, užsiėmimų metu geba išlaikyti dėmesį, yra aktyvus. Nuteistasis dirba, pateikta pažyma apie galimybes įsidarbinti išėjus į laisvę. Palaiko santykius su šeima, bendrauja su buvusia sutuoktine vaikų auklėjimo klausimais, išleidus į trumpalaikes išvykas už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų, vyksta pas motiną. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nors V. K. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka dinaminis kriminogeninis veiksnys bei tokios nuteistojo savybės kaip negebėjimas išvengti rizikingų situacijų, savo veiksmų nusikaltimų įvykdyme menkinimas, pripažįstant kaltę tik tuo, kad bendravo su netinkamais asmenimis, kas daro įtaką nuteistojo elgesiui ir gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nors nustatyti nuteistojo nusikalstamą elgesį mažinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. patvirtinta ir pastovi gyvenamoji vieta; teigiama darbinė motyvacija, ryšių su artimaisiais palaikymas; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiais priimtinais būdais laisvėje, tačiau taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė jau būdamas brandi asmenybė, atsidūrus asmenų, pažeidžiančių įstatymus, įtakos sferoje. Taigi, nusikalstamas veikas nuteistasis pasirinko daryti sąmoningai, pagal savo brandą turėdamas galimybę įvertinti galimas tokio teisei priešingo elgesio neigiamas pasekmes, kas rodo, kad V. K. negebėjo išvengti rizikingos situacijos, kuri lėmė jo nusikalstamą elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis, vertindamas savo nusikalstamą elgesį teigia, jog nusikaltimų metu elgėsi impulsyviai, negalvodamas bei nesitikėjo tokių galinčių kilti pasekmių. Nuteistasis savo elgesį identifikuodamas kaip spontanišką bei neapgalvotą, visgi yra linkęs kaltę dėl paties nusikaltimo perkelti kitiems kartu veikusiems asmenims, teigdamas, kad atsirado netinkamoje vietoje, netinkamu laiku, pats nusikaltime nedalyvavo. Teismo vertinimu, šie nuteistojo teiginiai leidžia manyti, kad V. K. visgi nėra linkęs pilnai ir tiesiogiai pripažinti savo kaltę įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis savo elgesiui vis dar stokoja kritiškumo.

Teismas įvertina ir tai, kad V. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, kuriuos įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje, būdamas nusikalstamų veikų organizatoriumi ir vykdytoju. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neigė, ir nors šiuo metu V. K. savo kaltės neneigia, tačiau kaip jau minėta, nėra linkęs pilnai pripažinti, jog sąmoningai įvykdė nusikaltimus. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis ir nurodo manantis, jog laisvės atėmimas jam tam tikra prasme padėjo atsigręžti į save ir paanalizuoti savo elgesio pasekmes, tačiau tuo pačiu nuteistasis kaip vieną iš didžiausių problemų identifikuoja laisvės atėmimo bausmės atlikimą, jam sunku identifikuoti priežastis, dėl kurių jis pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo. Taigi, nuteistasis savo neigiamus asmeninius išgyvenimus labiau sieja su nepatogumais atliekant laisvės atėmimo bausmę nei su neigiamu savo nusikalstamo elgesio vertinimu. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, o vengimas tiesiogiai pripažinti savo kaltę rodo dviprasmišką nuteistojo požiūrį į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymą, dėl ko sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės laikytinos itin svarbiomis ir šiuo metu dar neleidžiančiomis daryti neabejotinos išvados, jog nuteistasis toliau savo elgesį gali koreguoti būdamas laisvėje. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 4 mėnesiai 19 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių dar nepakanka daryti išvadai, kad V. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau to dar nepakanka neabejotinai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. RV-22-11998.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. RV-22-11998 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.