Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovei S. B., kuri atstovaujama VBĮ Dūseikių socialinių globos namų, tretieji asmenys R. G., D. T., B. J., B. B., T. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovė S. B., atstovaujama VBĮ Dūseikių socialinių globos namų, pateikė nuomonę, kad ieškiniui neprieštarauja, tačiau nesutinka, kad iš jų būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.

4. Tretieji asmenys R. G., D. T., B. J., B. B., T. B. pateikė teismui atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė R. R. nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad ji ir jos seserys augo be mamos, jau į pirmą klasę jos su seserimi išėjo be mamos ir mamos neatsimena, mamos namuose nebuvo jau nuo 1972 metų, ji gulėjo ligoninėse, jai po nėštumų sutriko psichika, pastoviai būdavo ligoninėse. Tėvai daugiau nei penkiasdešimt metų negyveno kartu, tėtis pastatus paveldėjo iš savo tėvų, savo rankomis mažytę trobą atstatė, taip pat, pastatė kitus pastatus kai jau mamos nebuvo. Žemes tėtis išsipirko tik 2010 metais, ji padėjo jam susitvarkyti dokumentus. Jie visi net nežinojo, kad tėvai oficialiai nebuvo nutraukę santuokos, tai sužinojo tik pradėjus tvarkytis dokumentus dėl paveldėjimo.

6. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės R. R. tėvas B. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). B. B. mirė būdamas santuokoje su atsakove S. B. Iš Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Ž. pažymos bei testamentų registro išrašo matyti, kad palikimas po B. B. mirties nėra priimtas, pavedėjimo byla nėra užvesta. Notarė V. Ž. (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakė patvirtinti R. R. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nes pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Iš Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo matyti, kad teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu. Iš Telšių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo matyti, kad S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), pripažinta neveiksnia. Iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad B. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 2,9500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,3500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

8. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

9. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

10. Kitaip tariant, tam, kad nagrinėjamu atveju būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) turtas turi būti įgytas už asmenines lėšas; ir 2) tuo metu buvo aiškiai išreikšta jo valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis 15 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

11. Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad B. B. ir S. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš Skuodo rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, kad B. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir S. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad S. B. šeimininė padėtis – našlė nuo (duomenys neskelbtini), sutuoktinis – B. B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

12. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo pateiktų ūkinių knygose esančių įrašų apie B. B. šeimą matyti, kad 1971-1972 šeimos sudėtis yra B. B., S. B. (žmona), B. B. (duktė), D. B. (duktė), R. B. (duktė), R. B. (duktė). 1972 –1976 metais šeimos sudėtis yra B. B., S. B. (žmona), B. B. (duktė), D. B. (duktė), R. B. (duktė), R. B. (duktė), B. B. (sūnus). 1983 – 1985 metais šeimos sudėtis yra B. B., R. B. (duktė), D. B. (duktė), R. B. (duktė). 1986 – 1990 m. šeimos sudėtis yra B. B., R. B. (duktė).

13. Iš Skuodo rajono savivaldybės administracijos Ylakių seniūnijos pateikto rašto, matyti, kad (duomenys neskelbtini) Gailaičių kaimo ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas tik B. B., gim. (duomenys neskelbtini) (namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini)).

14. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad S. B. nuo 1980-01-25 iki 2004-12-17 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini); nuo 2004-12-17 iki 2011-11-21 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini); nuo 2011-11-22 – (duomenys neskelbtini).

15. Telšių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime, kuriuo S. B. pripažinta neveiksnia, teismo posėdžio metu D. T., nurodė, kad jos mama S. B. senai serga, avarijos metu patyrė traumą, buvo operuota jos galva. Po to jos sveikata labai pablogėjo. Mama visą laiką gyveno pati viena, o ji augo pas tėvą. To paties posėdžio metu R. R. paaiškino, kad savo mamą S. B. per gyvenimą buvo sutikusi gal tik kelis kartus, praktiškai jos nepažįsta, tėvai išsiskyrė labai seniai. Ji su seserimi liko su tėvu, jis jas ir užaugino. Tik atsitikus nelaimei, po autoįvykio, kurio metu buvo sužalota mama, jas surado policija. Teismo sprendime, taip pat, nustatyta, kad S. B. (duomenys neskelbtini) nukreipta į (duomenys neskelbtini) pensionatą. Teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodyta, kad S. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti.

16. Iš Valstybės įmonės registrų centro Mažeikių filialo pateiktos Nekilnojamojo turto registro ir kadastro bylos matyti, kad gyvenamojo namo, priestato, verandos, kitų pagalbinių pastatų – ūkinio pastato, viralinės, tvarto, daržinės, kitų kiemo statinių – daržinės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybos pr.-pab. metai 1958-1958. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pastatai buvo išlikę kaip tėčio tėvų palikimas, tėtis pats savo rankomis namą perstatė, visi darbai vyko, kai jau mama nebegyveno jų šeimoje. Taigi visi aukščiau išvardinti duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas su priklausiniais buvo pastatyti dar iki B. B. ir S. B. sudarant santuoką (duomenys neskelbtini), o perstatyti jau atsakovei negyvenant kartu su B. B.

17. Iš Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išrašo matyti, kad 2,9500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), B. B. priklauso pagal (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 0,3500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), B. B. priklauso pagal (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad B. B. iš valstybės pirko 0,35 ha kitos paskirties namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kaina 554 Lt, kuriuos asmuo sumokėjo iki šios sutarties pasirašymo. 2,95 ha žemės ūkio asmeninio ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio kaina 5638 Lt asmuo pirko išsimokėtinai (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Iki sutarties pasirašymo, asmuo sumokėjo avansą 446 Lt. Už šiuose žemės sklypus asmuo visiškai išsimokėjo 2012-01-19 (2011-12-29 dieną sumokėdamas 3000 Lt, o 2012-01-19 – 2457,98 Lt). Šie duomenys patvirtina, kad B. B. žemės sklypus išsipirko nors ir būdamas faktinėje santuokoje su atsakove, tačiau jau nevedant bendro ūkio su atsakove, nes kaip nustatyta aukščiau, atsakovė šeimą paliko dar 1972 metais. Be to, atsakovė Telšių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažinta neveiksnia, kas leidžia daryti išvadą, kad ji savo valios dėl įgyjamų sklypų negalėjo pareikšti, savo pajamų neturėjo, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šie žemės sklypai buvo įgyti B. B. asmeninėn nuosavybėn.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; 2018 m. birželio 27 d. nutarties 21 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

19. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą apie aiškią B. B. valią įgyti žemės sklypus bei pastatus išimtinai savo asmeninėn nuosavybėn. Tuo labiau, kai gyvenamasis namas su priklausiniais buvo pasatyti dar iki B. B. sudarant santuoką su atsakove. Taip pat, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė nedalyvavo žemės sklypų išpirkimo procese, bendro ūkio su B. B. nevedė nuo 1972 metų, todėl esant išdėstytoms aplinkybės yra pagrindas ieškovės pareikštą ieškinį tenkinti pilnai (CK 3.89 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprašo priteisti iš atsakovės jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2,9500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,3500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.