Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Rodena“ atstovei advokato padėjėjai J. K., atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui teisininkui G. T., žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Rodena“ ieškinį pareikštą atsakovėms AB „Lietuvos draudimas“, V. V., dėl žalos atlyginimo.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir V. V. subsidiariai ieškovės naudai 926 Lt turtinę žalą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2012-02-02, 21 val. Kaune, Bielinio – Šaltupio gatvių sankryžoje, eismo įvykio metu buvo sunaikintas ieškovei nuosavybės teise priklausanti turtas – gatvės užtvaras. Eismo įvykio kaltininkė atsakovė V. V.. 2012-03-05 atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei pervedė 2000 Lt draudimo išmoką. 2012-03-07 ieškovė kreipėsi į AB „Lietuvos draudimą“ nurodydama, kad esant nesutarimams tarp šalių, dėl žalos atlyginimo, ieškovė kreipėsi į UAB „Idomus“, kuri pateikė du gatvės užtvaro sutvarkymo pasiūlymus, t.y. sugadinto užtvaro remontas – 4900,53 Lt; naujo užtvaro įsigijimas – 4881,81 Lt. 2012-03-07 AB „Lietuvos draudimas“ informavo ieškovę, kad sąmata suderinta gatvės užtvaro keitimui ir remontas šiuo atveju yra ekonomiškai netikslingas. Atlikus nuostolių sureguliavimo procedūrą (pagal kurią, 4881,81 Lt nuostolių suma mažintina – 847,26 Lt PVM ir 926 Lt medžiagų nusidėvėjimu (5 metai*5 proc.)) atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ galutinė paskaičiuota draudimo išmoka ieškovei sudarė 3108,55 Lt. 2012-05-14 AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei pervedė likusią draudimo išmokos dalį 1108,55 Lt, tačiau ieškovės teigimu liko skolinga 926 Lt sumą. Ieškovė teikė atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ pretenzijas, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė. 2013-05-20 ieškovė kreipėsi į atsakovę V. V. prašydama per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtos draudimo išmokos ir faktinės ieškovės dėl eismo įvykio patirtos žalos dydžio skirtumą – 926 Lt sumai, tačiau atsakovė V. V. atsisakė patenkinti ieškovės prašymą. Atsakovei V. V. padariusiai žalą ieškovei, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikoma deliktinės civilinės atsakomybės principai, t.y. visiško nuostolių atlyginimo principas, pagal kurį nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos. Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, kadangi jos prievolės atlyginti žalą apimtis nustatoma pagal teisės normas reglamentuojančias transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius. Vykdydama atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ įpareigojimą ieškovė nusipirko naują užtvarą už 4881,81 Lt ir kreipėsi dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Nors atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ ir pripažino ieškovės patirtus 4881,81 Lt nuostolius, tačiau nenurodydama jokio teisinio pagrindo nusprendė juos sumažinti 1773,26 Lt suma (PVM – 847,26 Lt; medžiagų nusidėvėjimas – 926 Lt). Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ sumažindama ieškovės patirtus nuostolius 926 Lt suma jų nepagrindė, todėl ieškovės manymu, netinkamai įvykdė prievolę atlyginti ieškovės patirtą žalą. Atsakovė V. V., ieškovės teigimu yra subsidiariai atsakinga už ieškovės patirtą žalą pagal civilinės deliktinės atsakomybės principus, todėl teismui nusprendus, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ turėjo teisę sumažinti draudimo išmoką 926 Lt suma, ieškovė įgytų teisę reikalauti, kad jos patirtus ir AB „Lietuvos draudimas“ neatlygintus 926 Lt nuostolius subsidiariai atlygintų atsakovė V. V. (b.l. 3-10).

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ teismo prašė ieškinio netekinti. Nurodė, kad ginčo dėl įvykusio autoįvykio faktinių aplinkybių nėra, tačiau atsakovės žiniomis minėtas kelio užtvaras jau iki minėto autoįvykio neveikė. Atsakovė V. V. buvo apsidraudusi AB „Lietuvos draudimas“ bendrovėje, kuri administravo ieškovės patirtos žalos atlyginimą. Remiantis LR Transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPSVCAPD) įstatymo 11 str. 1 d. įvykio metu galiojusia redakcija, civilinės atsakomybės draudiko maksimalios sutartinės atsakomybės dėl žalos ribos yra 2.500.000 eurų dėl žalos asmeniui ir 500.000 eurų dėl žalos turtui, dėl vieno įvykio nepriklausomai kiek yra nukentėjusiųjų asmenų. Kadangi visas nuostolis ir ieškinio reikalavimas yra ženkliai mažesnis nei 500.000 eurų (1.726.400 Lt), todėl atsakovės teigimu, žalą šiuo atveju visiškai turi atlyginti civilinės atsakomybės draudikas, t.y. AB „Lietuvos draudimas“, o tiesiogiai žalą sukėlęs asmuo net neturėtų būti atsakovu šioje byloje. Teismų praktikoje, bylose dėl žalos atlyginimo visuotinai priimta, kad jei sugadintas nenaujas daiktas yra pakeičiamas nauju, tai apskaičiuojant nuostolį yra taikomas nusidėvėjimo rodiklis. Kitokiu atveju būtų paneigta žalos atlyginimo kompensacinė funkcija, nes nepritaikius nusidėvėjimo rodiklio nukentėjusio asmens padėtis dėl žalos padarymo nebūtų atstatyta į buvusią padėtį, o pagerėtų (vietoj seno daikto gautų naują). Toks reglamentavimas yra įtvirtintas ir „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 15 p. <Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo)>. Ieškinyje yra kvestionuojamas atsakovės pritaikytas kelio užtvaro nusidėvėjimo normatyvas (5 proc. per metus). Sprendžiant šį klausimą atsakovė vadovavosi susiklosčiusia vertinimo praktika, bei „Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais (toliau – SVN)“. SVN yra naudojamos sustambintos statinių grupės, todėl kelio užtvaras (šlagbaumas) labiausiai atitinka 5.3.5 p. nurodytus statinius „Kitų medžiagų tvoros“. Šiems statiniams yra nustatytas 14 metų visiškas nusidėvėjimas (kas sudaro 7,1 proc. per metus). Atsižvelgiant į ieškovės nuolatinius nepasitenkinimus ir siekiant vengti konflikto, apskaičiuojant išmoką atsakovė pritaikė mažesnį (ieškovei palankesnis) nusidėvėjimo rodiklį (tik 5 proc. per metus). Vadovaujantis „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 14 p. „Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio“ gauta draudimo išmoka taip pat būtų ženkliai mažesnė nei išmokėtoji, nes iš 5 metų senumo neveikiančio ir neturinčio esminių dalių kelio užtvaro rinkos vertės reikėtų atimti jo likutinę vertę po eismo įvykio. Todėl atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus 5 metų senumo neveikiančio ir neturinčio esminių dalių kelio užtvaro pakeitimas nauju būtų akivaizdus nukentėjusiosios turtinės padėties pagerinimas. Kadangi ieškovei žala atlyginta teisingai ir visiškai, ieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (b.l. 39-41).

Atsakovė teismo taip pat prašė taikyti ieškinio senatį. Pažymėjo, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalą, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padaliusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 str.). Tačiau kai nukentėjęs asmuo (šiuo atveju ieškovė) su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką (kaip ir buvo šiuo atveju), tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Be to, kai nukentėjęs asmuo reikalavimą atlyginti žalą reiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (nagrinėjamu atveju - TPVCAPD įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“, kt.), kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka. Taigi tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo reisinių santykių dalyviu. Kadangi ieškovė kreipėsi į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką (AB „Lietuvos draudimas“), ieškovė tapo draudimo teisinių santykių dalyvė ir jai turi būti taikomi draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Nors ieškovė teigia nepraleidusi sutrumpinto 3 metų ieškininės senaties termino (CK 1.125 str. 8 d.), tačiau šiuo atveju, atsakovės teigimu akivaizdu, kad ji yra praleidusi sutrumpintą 1 metų ieškininės senaties terminą, taikytiną reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių (CK 1.125 str. 7 d.), nes jis pasibaigė 2013 metų vasarą. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir iš draudimo sutarties atsiradusių prievolių prioretiškumą prieš deliktinę prievolę laikytina, kad ieškovė yra praleidusi senaties terminą pareikšti reikalavimus žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudikui (AB „Lietuvos draudimas“) ir žalą padariusio asmens (V. V.) atžvilgiu, todėl atsakovės prašymu ieškovės atžvilgiu taikytina ieškinio senatis (b.l. 67-69).

Atsakovė V. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (b.l. 72), teismui pateiktu atsiliepimu, tripliku bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime, tripike pažymėjo, kad jos padarytą žalą ieškovei turėjo pilnai atlyginti draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, kurioje atsakovė buvo apsidraudusi privaloma tvarka. Sugadintas kelio užtvaras atsakovė teigimu nebuvo naujas ir tinkamai neveikė, todėl atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ sprendimas draudimo išmokai pritaikyti nusidėvėjimo rodiklį naujai pastatytam kelio užtvarui atsakovės V. V. manymu yra pagrįstas. Kadangi draudimo bendrovė atlygino ieškovei jos patirtą žalą, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (b.l. 38, 71).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012-02-13 Kauno apskrities VPK raštu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ informuota apie eismo įvykį, kurio metu apdraustoji V. V. apgadino jai priklausančią transporto priemonę bei kelio užtvarą (b.l. 43); atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ 2012-03-05 mokėjimo nurodymu ieškovei UAB „Rodena“ sumokėjo 2000 Lt išmoką (b.l. 11); 2012-03-07 elektroniniame laiške ieškovė nurodė, kad esant nesutarimams tarp UAB „Rodena“, AB „Lietuvos draudimas“ ir V. V., ieškovė kreipėsi į UAB „Idomus“ dėl sugadinto užtvarko neveikimo kilmės, sugandinto užtvarko remonto suma nurodoma 4900,53 Lt (su PVM), naujo užtvaro įsigijimo 4881,81 Lt (su PVM) (b.l. 12-13); 2012-03-07 elektroniniu laišku AB „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertizių skyriaus vyresnysis žalų ekspertas A. Z. informavo ieškovę, kad sąmata suderinta įrenginio keitimui, kadangi remontas viršija 75 proc. įrenginio vertės (b.l. 14); 2012-04-30 UAB „Idomus“ ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija IDO Nr. 0012466, 4881,81 Lt sumai dėl kelio užtvaro jo priedų įsigijimo bei montavimo darbų (b.l. 27); 2012-05-08 AB „Lietuvos draudimas“ pranešimu, ieškovė informuojama, kad apskaičiuota nuostolių išmoka ieškovei sudaro 3108,55 Lt sumą (nuostolių suma 4881,81 Lt, mažinimo suma 847,26 Lt PVM, 926 Lt medžiagų nusidėvėjimas) (b.l. 15); 2012-05-14 mokėjimo nurodymu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei UAB „Rodena“ atlygino likusią mokėtinų nuostolių sumą – 1108,55 Lt (b.l. 16); 2012-06-01 ieškovė atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė pretenziją dėl 926 Lt nuostolių mažinimo sumos dėl medžiagų nusidėvėjimo, reikalaudama nedelsiant ieškovei sumokėti 926 Lt sumą (b.l. 17-18); 2012-06-13 atsakymu į pretenziją atsakovė nurodė, kad vadovaujantis 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 p. apskaičiuotos atlygintos žalos dydis, kuris sumažintas keistinų dalių (medžiagų) nusidėvėjimo suma, tuo pilnai įvykdant atsakovės draudimo sutartimi prisiimtą prievolę (b.l. 19); 2012-07-23 pakartotine pretenzija ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „Lietuvos draudimas“ dėl neišmokėtos visos draudimo išmokos, reikalaujant sumokėti ir 926 Lt ieškovės patirtus nuostolius (b.l. 20-23); atsakymu į ieškovės pakartotinę pretenziją, atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ informuoja ieškovę, kad išmokėdama 3108,55 Lt dydžio draudimo išmoką atsakovė pilnai įvykdė draudimo sutartimi prisiimtą prievolę (b.l. 24); 2013-05-20 prašymu dėl patirtos žalos dalies atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovę V. V., informuodama, kad ieškovei nėra atlyginti 926 Lt dydžio nuostoliai, todėl ieškovė kreipėsi į žalos kaltininkę V. V. dėl draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumo 926 Lt atlyginimo (b.l. 25-26);

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atlygintos žalos dydžio paskaičiavimo bei taikytino ieškinio senaties termino. Byloje nustatyta, kad 2012-02-02 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovei UAB „Rodena“ priklausantis kelio užtvaras (b.l. 43). Eismo įvykio kaltininkė atsakovė V. V., kuri buvo sudariusi transporto priemonių draudimo sutartį, galiojusią eismo įvykio metu. Eismo įvykio kaltininkės civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, kuri 2012-03-05 ieškovei atlygino dalį patirtų nuostolių sumos 2000 Lt (b.l. 11). Pagal įmonės UAB „Idomus“ paskaičiavimą, ieškovei priklausančio sugadinto kelio užtvaro remontas sudarė 4900,53 Lt sumą su PVM, naujo užtvaro įsigijimas – 4881,81 Lt su PVM (b.l. 12-13). Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ informavo ieškovę, kad sąmata yra suderinta įrenginio keitimui (b.l. 14), todėl ieškovė iš įmonės UAB „Idomus“ 2012-04-30 įsigijo naują kelio užtvarą su visais būtinais priedais bei montavimo darbais už 4881,81 Lt sumą (b.l. 27). 2012-05-08 atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ informavo ieškovę, kad atsakovės paskaičiuota atlygintinų nuostolių suma ieškovei, atmetus PVM bei medžiagų nusidėvėjimą sudaro 3108,55 Lt (b.l. 15). 2012-05-14 atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei pervedė likusią mokėtinų nuostolių sumą 1108,55 Lt (b.l. 16). Ieškovė nesutikdama su paskaičiuotos draudimo išmokos sumažinimu 926 Lt suma, kreipėsi į atsakovę AB „Lietuvos draudimas“ pretenzijomis, dėl likusios neišmokėtos draudimo išmokos atlyginimo (b.l. 17-18, 20-23). Atsakovei atsisakius patenkinti ieškovės reikalavimus (b.l. 19, 24), ieškovė pretenzija tiesiogiai kreipėsi į įvykio kaltininkę atsakovę V. V., reikalaudama atlyginti skirtumą tarp atsakovės atlygintos sumos ir ieškovės patirtų nuostolių (b.l. 25-26). Atsakovei V. V. netekinus ieškovės reikalavimo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 926 Lt priteisimo iš subsidiarių atsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir V. V.. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nesutikdama su ieškovės pozicija, teismo prašė taikyti sutrupintą 1 metų senaties terminą, numatytą CK 1.125 str. 7 d., nurodydama, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką, todėl ieškovė tapo draudimo teisinių santykių dalyvė ir jai turi būti taikomi draudimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai. Kadangi ieškovei padarytos žalos dydis neviršija draudiko išmokėtos draudimo išmokos sumos, o atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei išmokėta kompensacija apskaičiuota pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, todėl taikyti deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas bei CK 1.125 str. 8 d. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą atsakovės manymu nėra pagrindo. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija teismo posėdžio metu nesutiko.

Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Nors už žalos padarymą yra atsakingas ją padaręs asmuo, tačiau tai ne visada reiškia, kad jis pats turės žalą atlyginti. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais asmuo gali apdrausti savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Tokios sutarties paskirtis – perkelti neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti žalą padariusiam asmeniui (draudėjui), atsiradimo riziką trečiajam asmeniui – draudikui. Viena civilinės atsakomybės draudimo sutarčių rūšių yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – TPVCAPD), kurią turi sudaryti visi transporto priemonių valdytojai, naudojantys transporto priemones Lietuvoje (TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). TPVCAPD sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam – eismo – įvykiui (TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012; kt.).

Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienodindamas teismų praktiką žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo bylose, išaiškino, kad jeigu reikalavimas atlyginti žalą pareiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką, tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tokia išvada grindžiama tuo, kad draudiko pareiga žalą padariusio asmens (apdraustojo) civilinės atsakomybės atveju išmokėti draudimo išmoką kyla iš draudiką ir žalą padariusį asmenį siejančios draudimo sutarties, nustatančios šalių teises ir pareigas; šių teisių ir pareigų apimtis lemia nukentėjusiojo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko įgyvendinimą. Tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo reikalavimą atlyginti žalą pareiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPD įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka. Taigi kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir jo draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu. Toks aiškinimas atitinka civilinės atsakomybės draudimo sutarties, kaip sutarties trečiojo asmens naudai, esmę (CK 6.191, 6.987 straipsniai, Draudimo įstatymo 108 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012).

Byloje nustatyta, kad draudžiamasis eismo įvykis, kurio metu apgadintas ieškovei priklausantis kelio užtvaras, įvyko 2012-02-02, pripažinusi draudžiamojo įvykio faktą ir savo prievolę išmokėti draudimo išmoką, atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ 2012-03-05 ir 2012-05-14 mokėjimo nurodymais atlygino ieškovės patirtą žalą, kuri pagal atsakovės paskaičiavimus sudarė 3108,55 Lt sumą. Ieškovei nesutinkant su atsakovės atlygintinų nuostolių sumos paskaičiavimu, ši 2012-06-01 pateikė pretenziją dėl neišmokėtos 926 Lt draudimo išmokos atlyginimo, kurią atsakovė 2012-06-13 atsisakė patenkinti. Pažymėtina, kad ieškovės nurodoma patirta nuostolių suma 4881,81 Lt neviršija civilinės atsakomybės draudiko maksimalios sutartinės atsakomybės dėl žalos ribos. Tik po kreipimosi į draudiką ieškovė pretenzija tiesiogiai kreipėsi į žalą padariusią atsakovę V. V., tačiau jos reikalaujama 926 Lt nuostolių suma ieškovei nebuvo atlyginta, dėl ko ieškovė 2013-11-06 kreipėsi į teismą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovei pareiškus atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimą atlyginti žalą, tarp jos (nukentėjusio asmens) ir atsakovės (žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiko) susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimą reglamentuojančios teisės normos, be kitų, ir nustatančios ieškinio senaties terminus.

CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, kurie šiuo atveju ir susiklostė nagrinėjamoje byloje.

Reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo procedūrą reglamentuoja teisės aktai, kurių nukentėjęs asmuo turi laikytis, siekdamas, kad jo reikalavimas būtų patenkintas. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui, kurios tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Nuo šio momento prasideda CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Industrijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-67/2013).

Byloje nustatyta, kad ieškovei nesutinkant su atsakovės atlygintinų nuostolių sumos paskaičiavimu, ši 2012-06-01 pateikė pretenziją dėl neišmokėtos 926 Lt draudimo išmokos atlyginimo, kurią atsakovė 2012-06-13 atsisakė patenkinti, todėl būtent nuo šio atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atsisakymo ir skaičiuotinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2013-06-13. Ieškinį teisme ieškovė pareiškė 2013-11-06, t. y. praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė taikyti ieškinio senatį, o ieškovė UAB „Rodena“ neprašė šio termino atnaujinti. Todėl konstatavus, kad tarp ginčo šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, ieškovei, pareiškus ieškinį po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, o atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, ieškinys atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Kadangi atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ir V. V. byloje nepateikė duomenų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovėms bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Ieškinį atmetus iš ieškovės valstybei priteistinos 22,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Rodena“ į.k. 134491023, valstybei 22,15 Lt (dvidešimt du litus 15 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.