Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) I. B.-Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas ir nustatyta ieškovo laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei I. B.-Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei I. B.-Š dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) I. B.-Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 14 d. priimta nutartimi, prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį 10 val. - 10.30 val. iki 12.30 val. - 13 val. A. Š., dalyvaujant vaiko motinai I. B.- Š. su sūnumi Ą. B. – Š. bendrauja Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centre „In pace“ pagal šio mediacijos centro patvirtintą vidaus tvarką; teismo nutarties vykdymas pradedamas I. B.-Š. ir A. Š. sudarius sutartį su mediacijos centru „In pace“ ir įvykdžius sutartinius finansinius įsipareigojimus. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi ši nutartis nukreipta į nedalyvaujančius byloje asmenis – t. y. Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centrą „In pace“ (toliau - Caritas mediacijos centras) bei ieškovo A. Š. gminaičius: į bylą nėra pateikta nei sutartis tarp A. Š. ir Caritas mediacijos centro, nei kurio nors A. Š. giminaičio prašymas dėl leidimo dalyvauti A. Š. bendravime su sūnumi. Byloje dalyvaujančių asmenų sąraše A. Š. motina ar kuris nors kitas giminaitis nėra įrašyti trečiaisiais asmenimis. Be to, teismas skundžiama nutartimi neįvardino konkretaus A. Š. giminaičio, kas reiškia, kad tai gali būti bet kas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

16. Nors apeliacinės instancijos teismo vertinimu ne visi šalių pateikti nauji įrodymai yra aktualūs, sprendžiant nagrinėjamą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis įrodymų aktuali šiuo konkrečiu atveju, o kita dalis galimai bus reikšminga, nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, todėl vadovaujantis protingumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principais, teismas priima šalių naujai pateiktus įrodymus ir vertina juos kompleksiškai kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

18. Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas šeimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

21. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

22. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas). Minėtos nuostatos taikytinos ir nustatant laikiną vaikų ir tėvų (tėvo) bendravimo tvarką.

23. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2023 m. liepos 14 d. nutartimi, iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą, nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, t. y. dvi dienas per savaitę po 2 val. bendravimas su vaiku (i) arba tėvui bendraujant su vaiku, dalyvaujant ir trečiajam asmeniui - vaiko giminaičiui iš tėvo A. Š. pusės, (ii) arba ieškovui su vaiku bendraujant Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centre „In pace“; taip pat atsakovei nustatyta pareiga informuoti ieškovą apie vaiko ligą.

25. Ieškovas, nors ir nurodo, kad nustatytas bendravimo laikas yra per trumpas, tačiau teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos iš esmės atskiruoju skundu neskundžia ir su teismo nutartimi sutinka. Tuo tarpu atsakovė nustatyto bendravimo laiko ir dažnumo, t. y. dvi dienas per savaitę po dvi valandas, taip pat iš esmės neskundžia, tačiau prašo panaikinti vieną iš dviejų alternatyvų, kuriomis nustatytas bendravimo modelis, t. y. atsakovė kategoriškai nesutinka, kad ieškovas bendrautų su sūnumi savarankiškai, pasiimdamas vaiką iš atsakovės ir bendrautų su juo dalyvaujant vaiko giminaičiui iš ieškovo pusės. Su kita alternatyva, kur nustatytas tėvo ir vaiko bendravimas „In pace“ mediacijos centre, kaip matyti iš atskirojo skundo, atsakovė iš esmės sutinka, tačiau prašo, kad bendravimas vyktų dalyvaujant ir atsakovei.

26. Tokią savo poziciją atsakovė grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino aplinkybių, ar ieškovas gali užtikrinti vaikui saugią aplinką, pažymėdama, jog ieškovas neturi gyvenamosios vietos, todėl negalės užtikrinti reikiamų ir saugių sąlygų vaiko laikinam buvimui su juo; ieškovas vartoja alkoholį arba kitas svaiginančias medžiagas; taip pat ieškovas yra grasinęs pagrobti ir paslėpti vaiką užsienyje (Meksikoje), be to, ieškovo atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Tad šios aplinkybės, anot atsakovės, rodo, jog nutarties vykdymas kelia grėsmę vaiko saugumui, gyvybei ir sveikatai, be to, pats ieškovas su sūnumi nebendravo gana ilgą laikotarpį (nuo šių metų kovo mėn.), todėl tėvo ir vaiko ryšys, įvertinus vaiko amžių (šiuo metu vaikui yra apie (duomenys neskelbtini)), yra nutrūkęs ir turi būti atstatomas, dalyvaujant specialistams, priešingu atveju vaikui būtų daroma psichologinė trauma. Taip pat atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, kuomet ieškovas bendrauja su vaiku dalyvaujant trečiam asmeniui – vaiko giminaičiui iš ieškovo pusės, visų pirma, nenustatė konkretaus giminaičio, antra, byloje sprendė dėl kito asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.

27. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, tame tarpe ir šalių pateiktus įrodymus, šalių konfliktinius santykius, vertina, kad yra pagrindas išvadai, jog atsakovė nesudaro arba riboja galimybes ieškovui – vaiko tėvui, matytis ir bendrauti su vaiku, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – laikinai nenustačius skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, bus pažeistas nepilnamečio vaiko interesas bendrauti ir matytis su abiem tėvais bei išlaikyti, o galimai ir atkurti / iš naujo užmegzti nutrūkusį ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu. Taip pat apeliacinio teismo vertinimu, yra pagrindas sutikti su ieškovo argumentu, kad būtent dėl atsakovės veiksmų, kuomet ieškovui nesudaroma galimybė matytis su sūnumi, tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšys galėjo susilpnėti ar nutrūkti, atitinkamai per visą šį laiką ieškovas galėjo prarasti ar neįgytų naujų vaiko priežiūros, bendravimo su juo, rūpinimosi juo ir pan. įgūdžių.

28. Kita vertus, teismas, įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus: a) ieškovo ir atsakovės telefoninių pokalbių įrašus (DOK-11454), kur šalys kalba apie ieškovo alkoholio / kitų svaiginamųjų medžiagų vartojimą ir kur šios aplinkybės ieškovas neneigia; b) ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo, vykusio 2023 m. kovo mėn., išklotines (DOK-31303), kur kalbama apie ieškovo alkoholio vartojimą, atsakovė teiraujasi, ar jis užsikodavo, siūlo jam užsirašyti / užsiregistruoti pas šeimos psichologą, Antakalnio priklausomybių centre, psichoterapijos centre „Sielos veidrodis“; c) atsakovės ir ieškovo motinos susirašinėjimo, vykusio taip pat 2023 m. kovo mėn., išklotines (DOK-31303), kur kalbama apie ieškovo elgesį, alkoholio / svaiginamųjų medžiagų vartojimą, - pritaria atsakovės atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, kuomet tėvas visiškai savarankiškai bendrauja su vaiku, nėra visiškai saugi ir užtikrinanti geriausius vaiko interesu, ypač įvertinant vaiko amžių, ilgalaikio betarpiško bendravimo su tėvu nebuvimą ir pan.

29. Svarbu pažymėti, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 29 d. pažyma, iš kurios matyti, kad ieškovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų sąrašą (DOK-10002), tiek kiti byloje esantys įrodymai: a) atsakovės ir ieškovo motinos susirašinėjimo, vykusio taip pat 2023 m. kovo mėn., išklotinė (DOK-31303), kur ieškovo motina nurodo, kad ieškovas nakvojo hostelyje; b) atsakovės 2023 m. liepos 24 d. skambutis Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, kur nurodoma, kad ieškovas gyvena miškuose esančiame name, - nors ir nesudaro pagrindo aukštu tikėtinumo laipsniu spręsti apie ieškovo pastovaus gyvenamojo būsto neturėjimą, tačiau, visų pirma pažymėtina, kad teismas, kaip minėtą anksčiau, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byloje esančius įrodymus vertina preliminariai; antra, ieškovas, teikdamas atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą turėjo galimybę šias aplinkybes paneigti, pateikdamas paaiškinimus, įrodymus, tačiau to nedarė, abstrakčiai nurodydamas, kad gyvena pas motiną pastarosios bute, kuriame ir galėtų matytis su vaiku.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakove, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nustatydamas bendravimo tvarką, kuomet ieškovas bendrauja su vaiku, dalyvaujant trečiajam asmeniui – vaiko giminaičiui iš ieškovo pusės, pažeidė procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, visų pirma, sprendė dėl trečiojo asmens, kuris neįtrauktas į bylą, materialinių pareigų, t. y. neišklausęs asmens nuomonės ir negavęs jo sutikimo, įpareigojo dalyvauti pašalinį asmenį (asmenis) tėvo (ieškovo) ir vaiko susitikimuose; antra, nutartyje abstrakčiai nurodytas trečiasis asmuo „vaiko Ą. B.-Š. giminaitis iš tėvo A. Š. pusės“, t. y. nekonkretizavus asmens, jo statuso, padėties, savybių ir pan., sukuria neleistiną ir galimai konfliktinę situaciją, kuomet galimai teks aiškintis, kas įeina į sąvoką „giminaitis“ (motina, tėvas, sesuo, brolis, ar ir pusbroliai/pusseserės, tetos/dėdės ir pan.) ir ar atėjęs asmuo iš tikrųjų yra „giminaitis“, t. y. giminystės ryšiais (kokiais) susijęs asmuo, koks jo santykis su vaiku, ar vaikas jį pažįsta ir nepažįstamo asmens buvimas nesukels vaikui streso ir t.t.

31. Visų šių motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį dalyje, kuria teismas nustatė bendravimo tvarką, kuomet ieškovas pats pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauja su vaiku, dalyvaujant trečiajam asmeniui - vaiko Ą. B.-Š. giminaičiui iš tėvo A. Š. pusės.

32. Nors ieškovas atsiliepime nurodo, kad jo motina – vaiko močiutė - turi įstatyminę teisę bendrauti su anūku, todėl ji ir yra tas trečias asmuo, kuris ir ateina kartu su ieškovu pasimatyti su vaiku (nors atsakovė neleidžia vaiko pamatyti ir su juo bendrauti), ir būtų tas trečias asmuo, kuris dalyvautų ieškovo ir vaiko bendravime, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas būtent dėl ieškovo laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, vaiko močiutė turi ne pareigą, bet teisę bendrauti su vaiku, kurią, esant pagrindui, gali ginti savarankiškai.

33. Dėl kitos dalies nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. kuomet ieškovas bendrauja su vaiku Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centre „In pace“ (paslaugos mokamos, adresas Kalvarijų g. 39, Vilnius) pagal šio mediacijos centro patvirtintą vidaus tvarką, ginčo iš esmės nėra. Ieškovas atskirojo skundo šiuo klausimu nėra pateikęs, taip pat ir atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nenurodė jokių argumentų arba nesutikimo dėl tokio bendravimo su vaiku modelio. Tuo tarpu atsakovė, nors ir sutinka su tokiu tėvo ir sūnaus bendravimo modeliu, tačiau atskirajame skunde prašo nustatyti, kad Caritas mediacijos centre „In pace“ tėvo ir sūnaus bendravimas vyktų tik atsakovei dalyvaujant. Vis dėlto, toks apeliantės reikalavimas atmestinas.

34. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta, jog Caritas mediacijos centre „In pace“ ieškovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi bet kuriuo atveju vyktų pagal šio Centro patvirtintą vidaus tvarką, todėl arba bendravimo tvarkoje būtų nustatyta, arba bendravimą kuruojanti mediatorė nustato, ar vaiko motinos dalyvavimas tėvo ir sūnaus susitikimuose yra būtinas ir reikalingas. Kitu atveju, nesant tvarkoje apibrėžto kito tėvo (šiuo metu motinos) dalyvavimo (nedalyvavimo) būtinumo / privalomumo, teismas laiko, jog atsakovės dalyvavimą tokiuose susitikimuose nėra būtina nustatyti nutartimi, kadangi, teismo vertinimu, šiuose susitikimuose neabejotinai dalyvaujantis Centro specialistas / mediatorius laikytinas garantu, kad bendravimas vyktų sklandžiai ir nebūtų pažeidžiami vaiko teisės ir interesai.

35. Pažymėtina, kad į bylą yra pateikta Tarnybos išvada (jau po skundžiamos nutarties priėmimo, DOK-130638), kur nurodoma, kad šiuo atveju yra tikslingas bendravimas per tarpininką, pavyzdžiui mediacijos centre, kad vaikas būtų apsaugotas nuo galimų tėvų tarpusavio konfliktų. Be kita, manytina, jog bendravimas dalyvaujant tarpininkui turėtų ir tam tikrą įrodomąją reikšmę, kadangi, kiek matyti iš teikiamų Skyriaus dokumentų, šalys nurodo prieštaringas aplinkybes dėl nevykdomos laikinos bendravimo tvarkos.

36. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad paslaugos Caritas mediacijos centre yra mokamos (ši aplinkybė yra nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, kurios, kaip minėta, ieškovas neskundė, kas reiškia, kad šią sąlygą jis žino ir su tuo sutinka), todėl tarp šalių esant gana įtemptiems ir konfliktiškiems santykiams, tam, kad nekiltų neaiškumų ar konfliktų, apeliacinės instancijos teismas nustato, jog šalys lygiomis dalimis apmoka už Caritas mediacijos centro suteiktas jiems paslaugas, o taip pat patikslina, kas bendravimas vyksta dalyvaujant šio centro atstovui (tarpininkui, specialistui).

37. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas davė atsakovei neįvykdomą nurodymą apie vaiko ligą ieškovą informuoti prieš 24 val. iki nustatyto bendravimo laiko, kadangi nėra aišku, kaip elgtis tais atvejais, kai vaikas suserga likus mažiau nei 24 val. iki nustatyto bendravimo laiko. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat turėtų būti pakeista (patikslinta), nustatant, kad dėl vaiko Ą. B.-Š. ar ieškovo A. Š. ligos ieškovui negalint bendrauti su vaiku ar vaikui negalint bendrauti su ieškovu pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką šalys trumpąja SMS žinute (ar kitokio tipo) žinute ar elektroniniu paštu praneša apie tai viena kitai prieš 24 val. arba nedelsiant, jei iki nustatyto bendravimo (susitikimo) lieka mažiau nei 24 val.

38. Nors apeliantė (atsakovė) I. B.-Š. pateikė prašymą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kur nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis), į šiuo aspektu kasacinio teismo išaiškinimus, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina, paliekant nustatytą bendravimo tvarką tik toje dalyje, kuomet ieškovas bendrauja su vaiku Caritas mediacijos centre, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo atveju nėra pagrindo / būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

39. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl bylos baigties

40. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, didžiąja dalimi teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - ieškovo (vaiko tėvo) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, būtinumo, tačiau bendravimo tvarka dalyje, kur nustatyta, kad ieškovas, pasiimdamas vaiką ir vėliau pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, bendrauja su vaiku, dalyvaujant trečiajam asmeniui – vaiko giminaičiui iš tėvo pusės, nustatyta pažeidžiant civilinio proceso normas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą), yra nekonkreti ir sąlygojanti konfliktines situacijas, todėl šioje dalyje nutartis naikintina, paliekant nustatytą bendravimo tvarką, kuomet kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 10 val.-10.30 val. iki 12.30 val.-13 val. ieškovas bendrauja su sūnumi Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centre „In pace“ (mokamas paslaugas šalims apmokant lygiomis dalimis, adresas Kalvarijų g. 39, Vilnius) pagal šio mediacijos centro patvirtintą vidaus tvarką, dalyvaujant šio centro atstovui; taip pat patikslinama nutartis dalyje dėl informavimo pareigos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Apeliantės (atsakovės) I. B. – Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį pakeisti, patikslinti ir išdėstyti ją taip:

Ieškovo A. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ą. B.-Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovas su vaiku bendrauja:

- kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, nuo 10 val. -10.30 val. iki 12.30 val. -13 val. ieškovas A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi Ą. B.-Š, gimusiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centre „In pace“ (mokamas paslaugas šalims apmokant lygiomis dalimis, adresas Kalvarijų g. 39, Vilnius) pagal šio mediacijos centro patvirtintą vidaus tvarką, dalyvaujant šio centro atstovui;

- dėl vaiko Ą. B.-Š. ar ieškovo A. Š. ligos ieškovui negalint bendrauti su vaiku ar vaikui negalint bendrauti su ieškovu pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką šalys trumpąja SMS žinute (ar kitokio tipo) žinute ar elektroniniu paštu praneša apie tai viena kitai prieš 24 val. arba nedelsiant, jei iki nustatyto bendravimo (susitikimo) lieka mažiau nei 24 val.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.