- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- I-2234-406/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02437-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- T. P.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. P. skundu (b.l. 6 - 8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 64-7-N-6 ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2015 m. lapkričio 26 d. oficialų perspėjimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ir ginčijamas nutarimas, ir oficialus perspėjimas yra nepagrįsti ir neteisėti. Paaiškino, kad įgaliotas policijos atstovas, pareikšdamas jam oficialų perspėjimą, jo elgesį įvertino kaip keliantį grėsmę visuomenės saugumui. Mano, kad nėra ir negali būti įstatymo tvarka gautų tokių duomenų, kurie liudytų apie jo sąsajas bei ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, arba duodančių pagrindą galvoti, kad jis gali daryti sunkius nusikaltimus. Informacija, kuria jis disponuoja, leidžia teigti, kad faktinio pagrindo taikyti jam prevencinę poveikio priemonę, nebuvo ir nėra šiuo metu. Pabrėžia, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, turi legalias pajamas, yra vedęs, turi sūnų, taigi dabartinis jo gyvenimo būdas, taip pat tai, kad jis nėra padaręs jokių veiksmų, kurie yra numatyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklių 7 p., nesudaro pagrindo daryti pagrįstą išvadą apie jo ryšius su nusikalstamais susivienijimais, jo nariais. Nurodo, kad iš oficialaus perspėjimo teksto neaišku, koks nusikalstamas susivienijimas turimas galvoje, kokie to susivienijimo nariai ir pan., todėl jis negalintis žinoti savo elgesio ribų. Neneigia, kad yra teistas, kad šiuo metu jo atžvilgiu yra atliekami ikiteisminiai tyrimai, tačiau prevencinės priemonės taikomos ne už konkrečios nusikalstamos veikos įvykdymą, bet už Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytus veiksmus. Prašo skundą tenkinti.
Atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad oficialus perspėjimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjui buvo pritaikyta Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyta prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas, esant pakankamai įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų apie jo palaikomus nuolatinius ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ir jų nariais, pagrįstai manant, jog pareiškėjas linkęs nusikalsti, t. y. gali daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Pabrėžia, kad 2015 m. lapkričio 26 d. pareiškėjui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-45292-15 pagal BK 181 str. 3 d. ir 146 str. 2 d. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau pareiškėjas nuolatos pažeidinėja kardomąją priemonę. Be to, pareiškėjo ryšius su organizuotu nusikalstamumu siejamais asmenimis, priklausomybę šioms struktūroms pagrindžia Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas ir 2012 m. gegužės 17 d. sprendimas, kuriuo kitam asmeniui buvo skirti įpareigojimai nepalaikyti ryšių su pareiškėju. Tokius pareiškėjo ryšius taip pat patvirtina 2013 m. birželio 1 d. Kauno apygardos teismo priimta nutartis. Akcentuoja, kad oficialaus perspėjimo taikymo pagrindus pareiškėjo atžvilgiu pagrindžia ir tai, kad jam 2008, 2011 ir 2013 metais buvo taikyti oficialūs perspėjimai, kad jis daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus. Atkreipia dėmesį, jog ginčo atveju pakankami duomenys, dėl kurių pareiškėjui buvo taikyta prevencinio poveikio priemonė, yra gauti ir kriminalinės žvalgybos informacijos atlikimo metu bei užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka ir tai yra papildoma riboto naudojamo medžiaga, papildanti neslaptus faktinius duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2015 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 64-7-N-6 nutarė taikyti T. P. prevencinę poveikio priemonę - oficialų perspėjimą (b. l. 28). Vykdydamas minėtą nutarimą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas, nurodydamas, kad T. P. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė jam oficialų perspėjimą, kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui (b. l. 27). Pareiškėjas šiuos aktus skundžia teismui.
Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas Nr. VIII-353 (toliau – Įstatymas, 2003-04-03 redakcija).
Įstatymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.
Oficialus perspėjimas yra ne represinė, bet prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnio 1 punktas). Pagal Įstatymo 4 straipsnį, nustatantį prevencinių priemonių taikymo pagrindus, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.
Kadangi Įstatymas oficialaus perspėjimo taikymą sieja su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos įstaigoje bei su sąlyga, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnis), kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnis) turi būti patikrinta, ar oficialus perspėjimas buvo paskirtas esant Įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Įstatymo 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali būti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais. Tokios informacijos turinys nėra viešas. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktą valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių vykdomos operatyvinės veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį bei techninį aprūpinimą, operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu gauta informacija bei jos pagrindu parengta analitinė informacija. Taigi, asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje išvardyti duomenys neturi būti pateikti. Kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis turi patikrinti, ar oficialus perspėjimas yra paskirtas esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.
Tikrinant, ar oficialus perspėjimas pareiškėjui paskirtas esant Įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, teismas sprendžia, jog šiuo atveju vykdant teisingumą turi būti remiamasi valstybės paslaptį sudarančia informacija, todėl susipažinus su atsakovo atstovo teismo posėdyje pateikta kriminalinės žvalgybos informacija, kuria remiantis pareiškėjui buvo pateiktas oficialus perspėjimas ir priimant sprendimą, ši medžiaga vertintina kaip leistinas bei priimtinas įrodymas (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis), patvirtinantis pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis, jų nariais ir leidžiantis daryti išvadą, jog šis asmuo gali daryti nusikaltimas, kad oficialus perspėjimas paskirtas pagrįstai, o medžiaga surinkta įstatymų nustatyta tvarka.
Pabrėžtina, kad tik tokie slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, įvertinus Europos žmogaus teisių teismo formuojamą praktiką, negali nulemti oficialaus perspėjimo taikymo. Tačiau ginčo atveju pareikšto oficialaus perspėjimo teisėtumas įrodytas ne tik įslaptinta medžiaga, bet ir kitais papildomais neįslaptintais viešaisiais duomenimis, kurių pagrindu taip pat galima patikimai vertinti pareiškėjo veiksmus, kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui, spręsti apie jo ryšius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla, o būtent: 2015 m. lapkričio 26 d. pareiškėjui įteiktu pranešimu apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 str. 2 d. ir 181 str. 3 d. (b. l. 19,20); 2012 m. gegužės 29 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria pareiškėjui paskirti teismo įpareigojimai 6 mėnesiams, įpareigojant jį nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis ar kitokiomis priemonėmis su nutartyje nurodytais asmenimis (b. l. 21, 22); 2012 m. gegužės 17 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria pil. E. P. buvo skirti teismo įpareigojimai, vienas kurių draudė nepalaikyti ryšio su pareiškėju T. P. tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis (b. l. 24 - 26); 2012 m. gruodžio 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 str. ir jam skirta bausmė – 6 MGL dydžio bauda (b. l. 32, 33); 2013 m. birželio 11 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (b. l. 41 – 61); Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis apie pareiškėjo padarytus administracinius teisės pažeidimus (b. l. 62 – 74); Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus 2015 m. gruodžio 18 d. teikimu „Dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo T. P.“ (b. l. 83, 84); 2015 m. lapkričio 26 d. pranešimu apie įtarimą, padarius BK 178 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką ir nutarimu skirti kardomąją priemonę (b.l. 76 - 82). Taigi tiek slaptų, sudarančių valstybės paslaptį, tiek daugybės neslaptų, iš viešųjų šaltinių gautų, įrodymų visuma sudaro objektyvų pagrindą konstatuoti, kad oficialus perspėjimas pareiškėjui taikytas pagrįstai ir teisėtai.
Kolegijos vertinimu, aiškinant Įstatymo 5 straipsnio taikymą, atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, taip pat į 5 straipsnio konstrukciją, darytina išvada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs nusikalstami susivienijimai, jų nariai, įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas ir tokių veiksmų teisinė kvalifikacija. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyti motyvai, jog slepiama jam reiškiamų pretenzijų esmė ir kad jam neaišku, kokie jo konkretūs veiksmai varžo kitų žmonių teises bei skatina organizuotą nusikalstamumą, atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinus byloje išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad ginčijama prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas – T. P. paskirta pagrįstai ir teisėtai, jos naikinti nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.