- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-18
- Bylos Nr.
- e2-1555-984/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17567-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- E. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- H. A., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Nikas Borneika, Lina Grebliauskaitė
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės S. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir E. K. dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – H. A., R. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 28 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-201228-00199; 2) įpareigoti atsakovą E. K. (toliau – ir atsakovas1) pertvarkyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektinius dokumentus: pašalinti vaikų žaidimų aikštelę iš ieškovės pagal notariškai patvirtintą bendraturčių 2011 m. birželio 14 d. Susitarimą „Dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos“, atskirai nuosavybės teise valdomos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies; pašalinti iš sklypo plano „Sklypo planas. Gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas“ pagal notariškai patvirtintą bendraturčių 2011 m. birželio 14 d. Susitarimą „Dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos“ visų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių bendrai valdomoje dalyje prie ieškovei nuosavybės teise valdomo ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suplanuotą automobilių parkavimo vietą Nr. 4; pašalinti, iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių pagal notariškai patvirtintą bendraturčių 2011 m. birželio 14 d. Susitarimą „Dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos“ bendrai valdomos žemės sklypo dalies kiemo (kelio) dangos įrengimo sprendinius.
2. Nurodė, kad ieškovei privačios nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keturiems bendraturčiams: 910/1708 dalis priklauso ieškovei, 771/4270 dalis priklauso atsakovui E. K.; 37/610 dalis priklauso R. R.; 193/854 dalis priklauso H. A.. Žemės sklypui galioja ir Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas bendraturčių 2011 m. birželio 14 d. sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos.
3. Pagal 2011 m. bendraturčių susitarimą, ieškovė atskirai valdo, naudoja ir disponuoja 858/1708 dalimi, 1708 kv. m ploto žemės sklypo, prie susitarimo pridėtame žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėta indeksu „D1“ ir linijomis bei skaičiais: 3,4,5,6,7,32,33,34,35,36,37,31,3 ir 13/1708 dalimi 1708 kv. m ploto žemės sklypo, prie šio susitarimo pridėtame žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėta indeksu „D2“ ir linijomis ir skaičiais: 10,11,40,39,10 (vėliau ieškovė taisė šią dalį).
4. Ieškovei privačios nuosavybės teise priklausantys pastatai stovi ieškovės atskirai valdomoje žemės sklypo dalyje. Atsakovo, H. A. ir R. R. atskirai valdomoje žemės sklypo dalyje Nekilnojamojo turto registre yra registruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - ir daugiabutis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame esančios gyvenamosios patalpos priklauso atsakovui, H. A., R. R.. Ieškovei privačios nuosavybės teise priklauso šiame daugiabutyje rūsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
5. 2017 m. atsakovas kreipėsi į ieškovę, prašydamas duoti sutikimą atlikti daugiabučio namo rekonstravimo darbus (daugiabutis patyrė gaisrą, buvo fiksuota savavališka statyba vykdant atstatymo darbus). 2017 m. rugsėjo 1 d. ieškovė išdavė atsakovui rašytinį sutikimą, kuriuo sutiko, kad būtų rekonstruotas statinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat šio pastato bei žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniai, sandėliukai, ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal atsakovo parengtą projektą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje atsakovui buvo išduotas 2020 m. gruodžio 28 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LRS-01-201228-00199.
6. Po statybos leidimo išdavimo, ieškovė atsitiktinėmis aplinkybėmis sužinojo, kad vadovaujantis projekto sprendiniais, kuriems jau išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ieškovės privačios nuosavybės teise atskirai valdomoje žemės sklypo dalyje, atsakovas suprojektavo daugiabučiui skirtą 50,25 kv. m ploto vaikų žaidimų aikštelę. Dėl šio sprendinio tarp ieškovės ir atsakovo kilo konfliktas; atsakovas prašė neskųsti statybos leidimo. 2021 m. birželio 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašytas atsakovo parengtas susitarimas, kuriuo šalys susitarė, jog atsakovas pakoreguos projektą išimant vaikų žaidimų aikštelę iš ieškovės valdomos žemės sklypo dalies, o ieškovė neskųs statybos leidimo teismui. Po susitarimo pasirašymo, atsakovas pateikė ieškovės patvirtinimui atsakovo parengtą projekto Techninio darbo projekto laidą A, naujai parengtą planą „Sklypo sutvarkymas. Dangos, apželdinimas“, pagal kurią vaikų žaidimo aikštelės vieta pakeista prie rekonstruojamo daugiabučio namo. Vaikų žaidimų aikštelės pakeistas sprendinys pažymėtas ir prie naujai parengto sklypo plano. Ieškovė minėtus sprendinius pasirašė.
7. 2024 m. gegužės 1 d. kilus konfliktui tarp ieškovės ir atsakovo dėl bendro naudojimo žemės, atsakovas pareiškė, kad bet kuriuo metu gražins vaikų žaidimų aikštelę į ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį. 2024 m. gegužės 6 d. ieškovė kreipėsi į advokatus, kurie kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, UAB „Vilniaus Archprojektas“, VĮ Registrų centrą, atsakovą, H. A. ir R. R., ir gavusi iš Inspekcijos statybos leidimą ir projekto sprendinius, ieškovei tapo žinoma, jog vaikų žaidimų aikštelė suprojektuota ieškovei privačios nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, atsakovo pagal susitarimą parengta Techninio darbo projekto A laida, kuria vaikų žaidimų aikštelės sprendinys pakeistas, šią aikštelę perkeliant prie daugiabučio namo, nebuvo įforminta ir į Infostatybą nebuvo pateikta. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2024 m. liepos 11 d. gavus Inspekcijos pateiktą statybos leidimą ir projekto dokumentaciją, todėl ieškovė nepraleisdama įstatyme numatyto apskundimo termino, pateikė ieškinį teismui.
8. Ieškovės vertinimu, atsakovas vaikų žaidimų aikštelę ieškovės valdomoje žemės sklypo dalyje suprojektavo siekdamas išlaikyti daugiau neužstatyto savo su kitais bendraturčiais valdomos žemės sklypo dalies ploto. Tokie atsakovo tyčiniai, apgaule atlikti, neteisėti ir įstatymui prieštaraujantys veiksmai yra vertintini, kaip atsakovo kėsinimasis neteisėtai pasisavinti ieškovei nuosavybės teise priklausančios žemės plotą. Be to, atsakovas neatitinka statytojui keliamų reikalavimų pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, nes tam, kad įgyvendinti projekte nurodytus daugiabučio rekonstrukcijos darbus, statytojais turėtų būti visi žemės sklypo bendraturčiai.
9. Nurodė, jog H. A. atskirai valdomoje žemės sklypo dalyje auga dvidešimtmetis kaštonas, kuris yra ~ 1 m. atstumu nuo daugiabučio, tačiau projekte medis nepažymėtas, yra nurodoma, kad sklype vertingų medžių nėra, atitinkamai nėra nurodoma, ar šis kaštonas bus išsaugojamas ir/ar kokių priemonių bus imtasi, jog vykdant statybos darbus medis būtų išsaugotas. Šis kaštonas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-27 yra pripažintas saugotinu.
10. Be to, projekte nurodoma, kad papildomai įrengiami žali plotai sudaro 92,34 kv. m, tačiau projekte nenurodytas esamų želdynų plotas, todėl nėra aišku, ar šis sprendinys atitinka detalaus plano reikalavimus. Atsakovo su kitais bendraturčiais atskirai valdomo žemės sklypo plotas yra 675 kv. m, tai reiškia, jog šioje dalyje želdynai turi sudaryti 197,1 kv. m.
11. Pažymėjo, kad sklypo plane „Sklypo planas. Gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas“ automobilių parkavimo vieta yra pažymėta greta ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato. Nurodė, kad parkavimo vietą įrengus minėtoje vietoje būtų ribojamas ieškovės patekimas į jai nuosavybės teise priklausantį pastatą, kadangi patekimas į ūkinį pastatą yra būtent iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies, kurioje pažymėta parkavimo vieta. Parkavimo vietos įrengimas šioje vietoje apribotų ieškovės teisė laisvai naudoti, valdyti ir disponuoti jai priklausantį statinį. Pažymėjo, kad ir šiuo metu kaimynai savo automobilį palieka minėtame plane pažymėtoje vietoje, užstatydami ieškovei patekimą į ūkinį pastatą. Taip pat, projekto aiškinamojo rašto gaisrinės saugos dalyje yra klaidingai nurodoma, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastas yra mūrinis, nes ieškovės namas medinis.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, atsakovas2) atsiliepime prašo civilinę bylą nutraukti; netenkinus pirmojo prašymo, administracijos atžvilgiu patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
13. Nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimui. Pats reikalavimas panaikinti statybą leidžiantį dokumentą visa apimtimi yra ydingas, nes jis patikslinto ieškinio tenkinimo atveju būtų panaikintas ir leidimas viso daugiabučio gyvenamojo namo rekonstrukcijai, nors pretenzijų dėl pačio daugiabučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos ieškovė neturi.
14. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu ieškovė neturėjo jokių pretenzijų dėl projekto ir nurodė, kad pretenzijų neturės. Prieš teikiant projektą derinimui Administracijai, atsakovas E. K. gavo bendraturčių sutikimus. Prieš sutinkant/nesutinkant su atsakovo parengtu projektui, bendraturčiai turėjo teisę susipažinti su projektu ir vėliau išreikšti savo valią dėl projekto tinkamumo/netinkamumo. Taip pat gauti bendraturčių sutikimai, kad atsakovas būtų statytojas.
15. Ieškovė ir atsakovas sudarė 2021 m. birželio 4 d. susitarimą, kuriuo turėjo būti išspręsti šioje byloje patikslintame ieškinyje keliami reikalavimai. Pažymėjo, kad sklypo plane prie Techninio darbo projekto A laidos pažymėta, kad vaikų žaidimų aikštele pažymėta Nr. 6 yra naikinama ir su planu ieškovė susipažino (pasirašė). Taigi, susitarimu jau buvo išspręstas klausimas dėl vaikų žaidimų aikštelės. Byloje nėra duomenų, kad susitarimas būtų nutrauktas, apie nutraukimą nenurodo ir pati ieškovė. Laikytina, kad susitarimas yra galiojantis ir šalims yra privalomas vadovaujantis pacta sunt servanda principu. Pažymėjo, kad šiame susitarime Administracija nedalyvavo, tačiau susitarime buvo aptarta, jog ieškovė nesikreips į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo (susitarimo 10 punktas). Akcentavo, kad su projekto sprendiniais naudojimosi tvarkos turinys nėra teikiamas, tačiau su statybą leidžiančiais dokumentais buvo pateiktas ieškovės 2019 m. rugsėjo 1 d. rašytinis sutikimas dėl neprieštaravimo rengiamam projektui.
16. Pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje tik abstrakčiai pasisakoma, jog parkavimo vietą įrengus minėtoje vietoje būtų ribojamas ieškovės patekimas į jai nuosavybės teise priklausantį pastatą, tačiau šių teiginių jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžia. Taip pat ieškovė abstrakčiai išdėstė argumentus dėl kiemo dangos. Jokių išsamių, teisės aktais bei faktais pagrįstų argumentų dėl kiemo dangos įrengimo teisėtumo ieškovė patikslintame ieškinyje nedėsto.
17. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2020 m. gruodžio 28 d., ieškinys pareikštas 2024 m. rugsėjo 18 d. ir iki šios dienos, nors ir vyko statybos darbai, paprastasis kaštonas išliko ir jis nukirstas nebuvo, todėl laikytina, kad ieškovė dėsto abstraktaus pobūdžio pasvarstymus dėl esamų želdynų ir juolab reikalavimo dėl želdynų ieškovė nepareiškė.
18. Nesutinka, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2024 m. liepos 11 d. Pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje yra dėstoma, jog ieškovė davė sutikimą, tad jai buvo žinoma, kad atsakovas E. K. ketina kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Ieškovė nurodo, kad 2021 m. birželio 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašytas atsakovo parengtas susitarimas, pagal kurį šalys susitarė, jog atsakovas pakoreguos Projektą pašalinant vaikų žaidimų aikštelę iš ieškovės valdomos žemės sklypo dalies, tačiau ieškovė neskųs statybą leidžiančio dokumento teismui. Vadinasi, jai tapo žinoma apie savo pažeistas teises 2021 m. birželio 4 d., kai ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą. Tačiau net ir vertinant tai, kad ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises 2024 m. liepos 11 d., o pirminis ieškinys teisme pareikštas galimai rugsėjo 5 d. (pagal 2024-09-16 nutartį) ir tik 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo pateiktas ieškinys (registruotas EPP), o galutinai suformuotas ieškinys pateiktas 2024 m. rugsėjo 27 d., kurį teismas priėmė 2024 m. spalio 9 d., todėl laikytina, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 29 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio apskundimo terminą, kadangi ji turėjo pareikšti ieškinį iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. (jeigu vertinti, kad sužinojo 2024-07-11).
Atsiliepimas
19. Atsakovas E. K. atsiliepime prašo nutraukti civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu; nenustačius bylos nutraukimo pagrindų, ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektinė dokumentacija buvo rengiama visų bendraturčių, tarme tarpe ir ieškovės, sutikimu. Tą patvirtina ieškovės 2019 m. rugsėjo 1 d. pasirašytas sutikimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. gruodžio 28 d. išdavė atsakovui statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-201228-00199. Statybos leidimu atsakovui buvo suteikta teisė rekonstruoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat suteikta teisė statyti sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) naujus nesudėtingus statinius – įvažiavimą, vandentiekio tinklą, nuotekų išvadas, buitines nuotekas, vaikų žaidimų aikštelę bei automobilių stovėjimo aikštelę.
21. Ieškovės atstovai 2021 m. gegužės 21 d. pateikė atsakovui raštą dėl ieškovės teisių pažeidimo. Rašte buvo įvardyti ieškovės teisių pažeidimai susiję su projekte numatyta vaikų žaidimo aikštele, automobilio parkavimo vieta, suprojektuotais žaliaisiais plotais ir šaligatvio danga, t. y. iš esmės tie patys pažeidimai, dėl kurių yra reiškiamas ieškinys šioje byloje. Atsakovas, gavęs iešovės pretenziją, kreipėsi į projektuotoją UAB „Vilniaus Archprojektas“, kuris parengė sprendinių pakeitimo planą, kuriame buvo numatytos vaikų žaidimo aikštelės bei automobilio parkavimo vietų išdėstymo pakeitimai, taip pat įtraukti papildomi žalieji plotai (veja), kiemo aikštelės danga pakeista iš trinkelių į žvyro dangą. Ieškovę šie siūlomi pakeitimai tenkino, todėl ieškovę atstovaujančios advokatų kontoros teisininkai parengė ir 2021 m. birželio 1 d. pateikė atsakovui susipažinti šalių susitarimo projektą, kuris suderinus sąlygas buvo pasirašytas 2021 m. birželio 4 d.
22. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis rekonstruojamo gyvenamojo namo baigtumas šiuo metu yra 62 procentai, taip pat šiuo metu iš dalies baigti ir nesudėtingi statiniai, susiję su ieškovės reiškiamais reikalavimais šioje byloje, t. y. įregistruotas 50 procentų automobilių stovėjimo aikštelės bei 30 procentų vaikų žaidimo aikštelės statybos baigtumas. Viešojo registro duomenys pavirtina, jog vaikų žaidimo aikštelė ir automobilių stovėjimo aikštelė yra įrengtos laikantis susitarimo bei projekto A laidos sprendinių reikalavimų, t. y. vaikų žaidimo aikštelė yra įrengta prie rekonstruojamo daugiabučio, o viena iš automobilio parkavimo vietų įrengta pagal ieškovės pageidaujamą išdėstymą (viena parkavimo vieta panaikinta).
23. Sprendžiant iš patikslinto ieškinio argumentacijos, su ieškovės teisių apsauga yra siejami tik tariami pažeidimai, susiję su vaikų žaidimų aikštelės įrengimo ir automobilių stovėjimo vietų suformavimo sprendiniais, tačiau šie sprendiniai įgyvendinti laikantis susitarimo ir projekto A laidoje numatytų statinio projekto pakeitimų sąlygų. Todėl, vertinant patikslinto ieškinio reikalavimą šia apimtimi laikytina, jog dėl atsakovo vykdomos statybos, ieškovės, kaip privataus asmens, teisės nėra suvaržomos, atitinkamai ieškovė neturi pagrindo ginčyti statybos remdamasi šiais argumentais.
24. Pažymėjo, kad ieškovė neturi teisės ginčyti statybų teisėtumo ir dėl likusių patikslintame ieškinyje įvardytų pažeidimų (saugomų medžių apsaugos ir apželdinimo reikalavimų nesilaikymas, netinkamas statytojo teisės įgyvendinimas), kadangi šie pažeidimai nėra niekaip tiesiogiai siejami su ieškovės subjektinių teisių apsauga, t. y. ieškovė aiškiai neįvardija, kaip informacijos apie dvidešimtmetį kaštoną projekte nebuvimas, arba ieškovei iškilę neaiškumai dėl želdynų ploto apskaičiavimo, arba statytojo teisės įgyvendinimo klausimai yra susiję su ieškovės teisių ir teisėtų interesų apsauga. Patikslintame ieškinyje taip pat nėra aiškiai atskleisti pažeidimai, susiję su želdynų ploto apskaičiavimu.
25. Atsakovas atitinka visus Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus, kadangi tiek žemės sklypą, tiek rekonstruojamą daugiabutį valdo nuosavybės pagrindais (yra pastato ir žemės sklypo bendraturtis). Kartu pažymėjo, kad norint įgyti statytojo statusą, nepakanka vien valdyti turtą nuosavybės pagrindais – remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punktu, statytoju gali būti laikomas tik tas asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju, atsakovas1 investuoja į statybą savo lėšas.
26. Kelio dangos įregistravimas atsakovo vardu, sklypo bendraturčių sutartos naudojimosi tvarkos neįtakos, tuo tarpu ieškovės noras tapti sklypo teritorijoje įrengiamos kelio dangos bendrasavininke, neinvestuojant į tai lėšų, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ieškovės lūkesčiu.
Atsiliepimas
27. Atsakovas laikosi pozicijos, kad patikslintame ieškinyje ieškovės nurodomi jos teisių ir interesų pažeidimai neegzistuoja, o viešosios teisės pažeidimų ieškovė ne tik neįrodė, bet remiantis kasacinio teismo praktika ji apskritai neturi teisės tokių pažeidimų įrodinėti bei tuo pagrindu ginčyti statybą leidžiančio dokumento teisėtumą (šių reikalavimų apimtyje ji yra netinkamas ieškovas), todėl ieškovės reikalavimas, panaikinti 2020 m. gruodžio 28 d. atsakovui išduotą statybą leidžiantį dokumentą turi būti atmestas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
28. Patikslinti reikalavimai, kuriais prašoma įpareigoti atsakovą pertvarkyti projektinę dokumentaciją yra išvestiniai, kadangi jais siekiama pašalinti statybos pagal, ieškovės vertinimu, neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinius. Todėl, atmetus ieškovės reikalavimą panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, likę patikslintu ieškiniu reiškiami reikalavimai, taip pat negali būti tenkinami.
29. Nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-201228-00199, pradedamas skaičiuoti nuo 2020 m. gruodžio 28 d. Tuo tarpu, ieškovė į teismą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 17 d., todėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ieškovė yra praleidusi daugiau kaip 3,5 metų, o tai laikytina itin ženkliu termino praleidimu. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo 2024 m. liepos 11 d. (t. y. gavusi statybą leidžiančio dokumento ir projektinės dokumentacijos kopijas), tačiau pažymėjo, kad net ir tokiu atveju ieškovė būtų laikoma praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.
30. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo faktas ieškovei buvo žinomas vėliausiai 2021 m. gegužės 21 d., t. y. kai ieškovę atstovaujanti advokatų kontora „Borevičius ir partneriai“ pateikė atsakovui raštą dėl ieškovės teisių pažeidimo bei parengė susitarimo projektą. Visgi, remiantis aukščiau aptarta teismų praktika, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas statybos leidimo ginčijimo atveju pradedamas skaičiuoti ne nuo subjektyvaus asmens sužinojimo (priklausančio nuo paties asmens valios), o nuo šio administracinio akto paskelbimo Infostatyboje, kas šiuo atveju laikytina 2020 m. gruodžio 28 d. Todėl šiuo atveju pripažintina, jog terminas reikšti ieškinį (ginčyti statybą leidžiantį dokumentą) ieškovei pasibaigė 2021 m. sausio 28 d., o tai reiškia, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ieškovė yra praleidusi daugiau kaip 3,5 metų.
Atsiliepimas
31. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime prašo ieškovės ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
32. Nurodė, kad atlikus duomenų paiešką rastas ieškovės 2024 m. kovo 9 d. prašymas Nr. 1D-6502 dėl jokių pakeitimų ir modifikacijų netvirtinimo ir nevykdymo, susijusių su leidimu. Ieškovei Inspekcija pateikė 2024 m. balandžio 19 d. atsakymą Nr. 2D-8030, taip pat Inspekcija pateikė ieškovės atstovams 2024 m. liepos 10 d. raštu Nr. 2D-15330 informaciją dėl duomenų pateikimo. Inspekcija neturi duomenų, kad būtų pateikta skundų iki leidimo išdavimo. Nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), 2010 m. lapkričio 11 d. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas – SSA-00-101111-00075 statytojui V. K., 2010 m. gruodžio 7 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius – Nr. REI-00-101207-00023. 2024 m. balandžio 16 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-00-210416-00051 nustatyta, kad nurodymai įvykdyti 2021 m. balandžio 16 d., nurodymų įvykdymo būdas – gavo statybą leidžiantį dokumentą ir statinys atitinka projekto sprendinius, 2021 m. balandžio 16 d. Statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas SPA-64, Leidimas rekonstruoti statinį LRS-01-201228-00199. Atliktas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimas ir surašytas 2021 m. balandžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. SLD-00-210414-00034, kuriuo nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai. Leidimu leista statytojui E. K. (duomenys neskelbtini), statyti naujus statinius – įvažiavimą, vandentiekio tinklą, buitines nuotekas, vaikų žaidimų aikštelę, automobilių stovėjimo aikštelę ir rekonstruoti daugiabutį gyvenamąjį namą.
33. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektui leidimas išduotas 2020 m. gruodžio 28 d. Pagal IS „Infostatyba“ duomenis, projekto statytojas – E. K.. Nekilnojamojo turto registre registruota, kad 2011 m. birželio 26 d., yra sudarytas bendraturčių susitarimas Nr. 4125 dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) žemės sklypu. Su leidimo dokumentais buvo pateiktas ieškovės 2019 m. rugsėjo 1 d. rašytinis sutikimas dėl atsakovo1 neprieštaravimo rengiamam projektui. Atsižvelgiant į nurodytą, leidimas išduotas teisėtai, tai konstatuota 2021 m. balandžio 14 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. SLD-00-210414-00034.
Šalies argumentai
34. Ieškovė dublike nurodė, kad Administracija neteisėtai pritarė statybą leidžiančio dokumento išdavimui, nes kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą projektui „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“ nebuvo pateiktas ieškovės sutikimas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) visų bendraturčių bendrai valdomoje žemės sklypo dalyje projektuoti ir statyti naujus statinius – trinkelių kiemo dangą, automobilių parkavimo vietą, taip pat ieškovės valdomoje žemės sklypo dalyje būtų projektuojama ir statoma vaikų žaidimų aikštelė. Nesant pateiktų visų, statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomų dokumentų, Administracija privalėjo vadovautis Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalimi ir atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
35. Pažymėjo, kad 2017 m. ir 2019 m. pasirašant sutikimus, atsakovas ieškovei neteikė jokių projektinių pasiūlymų, todėl laikytini nepagrįstais atsakovo atsiliepimo argumentai, kad ieškovė 2019 m. sutikimą pasirašė po to, kai buvo parengtas projektas; ieškovei projekto sprendiniai nebuvo žinomi.
36. Inspekcija klaidingai ar visai nevertino ieškovės 2019 m. sutikimo turinį, nes ieškovės sutikimas buvo duotas daugiabučio gyvenamojo namo ir kitų sutikime minimų statinių rekonstrukcijos darbams, o ne naujų statinių statybai. Tokiu būdu Inspekcija darė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog statybos leidimas išduotas teisėtai, to rezultate parengė ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą aktą. Šiuo atveju nei Inspekcija, atlikdama patikrinimą, nei Administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą (Statybos leidimą) neatsižvelgė į tai, jog projektu buvo planuojama naujų statinių statybą, kuria sutikimas nebuvo gautas.
37. Atsakovas parengtų projekto pakeitimų neteikė ir nesuderino su atsakingomis institucijomis, todėl atsakovo parengta Techninio darbo projekto A laida neturi jokios teisinės galios ir nesukelia jokių teisinių padarinių. Atsakovo teiginiai, jog susitarimu atsakovas įsipareigojo užtikrinti, kad ieškovės patvirtinti naujos laidos projekto dokumentai bus pateikti daugiabučio gyvenamojo namo (jo dalies) statybos užbaigimo įforminimo metu, niekaip nekeičia aplinkybės, jog projekto pakeitimai turėjo būti atlikti ir įforminti teisės aktų nustatyta tvarka.
38. Ieškovė nėra davusi sutikimo, kad daugiabučiui gyvenamajam namui skirta automobilių statymo vieta, būtų planuojama ir įrengiama bendro naudojimo žemės sklypo dalyje.
39. Atsakovas įrengęs ir Nekilnojamojo turto registre bendro naudojimo žemės sklypo dalyje įregistravęs kiemo dangą taps jos savininku. Ieškovė nepretenduoja į kelio dangos nuosavybę, tačiau šiuo atveju kelio dangos statytoju turėtų būti visi žemės sklypo bendraturčiai, kartu investuoti lėšas ir kaip statytojai atitinkamomis dalimis įregistruoti savo nuosavybės teises į kiemo dangą.
Atsiliepimas
40. Atsakovo pagal susitarimą parengta projekto A laida, kaip nurodyta aukščiau nebuvo teikta ir suderinta su atsakingomis institucijomis, t. y. projekto pakeitimai nebuvo įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl aplinkybė, kad atsakovas įrengė dalį vaikų žaidimų aikštelės ir automobilių statymo vietą žemės sklypo dalyje, kurioje stovi rekonstruojamas daugiabutis, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas laikosi susitarimo.
41. Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 1/10477 duomenimis, vaikų žaidimų aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2022 m. rugsėjo 5 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla 2022 m. rugsėjo 5 d. ir pažyma apie nebaigto statyti ar rekonstruoti nesudėtingojo statinio statybą Nr. ARCUB-00-221206-00069, tačiau susipažinus su pažyma matyti, kad vaikų žaidimų aikštelės statybos darbai atlikti pagal daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą Nr. 17-02, parengimo metai 2019 m., nors atsakovas projekto pakeitimo neįformino, todėl pažymoje pateikti duomenys apie projektą, kurio pagrindu pastatyta vaikų žaidimų aikštelė yra klaidingi, o registracija Nekilnojamojo turto registre, neteisėta.
42. Pažymėjo, kad nei vaikų žaidimų aikštelės dalis, nei automobilių stovėjimo vieta (parkavimo vieta), kuriems parengti kadastriniai matavimai ir atlikta registracija Nekilnojamojo turto registre, faktiškai nėra įrengti. Nėra aišku, kaip ir kokius žaidimų aikštelės matavimus atliko matininkas, kai pagal faktą vaikų žaidimų aiktelės nurodytoje vietoje nėra, šioje vietoje dirvožemis ir gėlynas bei iš šios namo pusės į neva esamos vaikų žaidimų aikštelės pusę yra įrengtas kondicionieriaus išorinis blokas.
43. Nekilnojamojo turto registre įregistruota parkavimo vieta, pagal projektą buvo suplanuota greta rekonstruojamo daugiabučio namo. Faktiškai kadastrinių matavimų byloje nurodytoje vietoje jokios automobilių aikštelės nėra – šioje vietoje auga veja, greta įrengtas praėjimo takas (trinkelių) į prie daugiabučio namo įrengtą pavėsinę (kai tuo tarpu Nekilnojamo turto registre nurodyta danga plastikas), t. y. projekte nurodytoje parkavimo vietoje pagal faktą yra trinkelių takas (šaligatvis).
44. Atlikus užstatymo skaičiavimus žemės sklypo dalyje, kurioje stovi rekonstruojamas daugiabutis gyvenamasis namas, matyti, kad esamas užstatymas jau dabar šioje sklypo dalyje viršija Detaliuoju planu suplanuotą ir leistiną užstatymą.
Atsiliepimas
45. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė triplike nurodė, kad tam, jog gauti sutikimą, bendraturtis turėjo susipažinti su projektu ir vėliau apsispręsti dėl sutikimo, ir sutikimo davimas yra absoliuti bendraturčio atsakomybė, t. y. jis turi įsitikinti, kad nebus pažeistos jo teisės ir tik po to apsispręsti dėl sutikimo (ne)suteikimo. Ieškovė turėjo visas galimybes neduoti sutikimo, tačiau ieškovė sutiko, kad atsakovas būtų statytojas ir sutiko su projekte nurodytais darbais. Todėl Administracija neturėjo teisinio pagrindo reikalauti pateikti naudojimosi tvarkos planą bei Administracijai nekyla pareiga vertinti naudojimosi tvarką, nes Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis aiškiai numato, kokie dokumentai turi būti pateikti teikiant prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
46. Su projekto sprendiniais yra pateikiamas rekonstruojamo statinio ir žemės sklypo bendraturčių sutikimai. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnį ir Administracijai pateiktus dokumentus, atsakovas įgyvendina statytojo teisę. Ieškovė davė sutikimą ne tik statinio rekonstrukcijai, bet ir žemės sklypo priklausiniams, sandėliukams, ūkiniams pastatams ir t. t.
Atsiliepimas
47. Atsakovas E. K. triplike nurodė, kad Inspekcija 2021 m. įvertinusi ieškovės ginčijamo statybą leidžiančio dokumento teisėtumą, pažeidimų nenustatė. Statybą leidžiančio dokumento patikrinimo akto 1.5 punkte pateikiama išvada, jog statytojas pateikė visus privalomus dokumentus, kas paneigia ieškovės argumentus, jog jos 2019 m. rugsėjo 1 d. pasirašytas sutikimas buvo nepakankamas statybą leidžiančiam dokumentui išduoti.
Šalies argumentai
48. Ieškovė teigia, jog atsakovo atlikti statybos darbai priskirtini savavališkos statybos darbams. Ieškovė, nepateikdama jokio teisinio pagrindimo, deklaratyviai nurodo, kad vaikų žaidimo aikštelės faktinis pašalinimas iš jos atskirai valdomo sklypo dalies ir parkavimo vietos Nr. 4 įregistravimas ne prie ieškovės nuosavybės teise valdomo ūkio pastato turėtų būti priskirtini savavališkos statybos darbams. Iš tokios dubliko argumentacijos apskritai tampa nebeaišku ką konkrečiai ieškovė laiko savo teisių pažeidimu ir kokio rezultato siekia šioje byloje.
49. Šalys buvo aiškiai susitariusios, jog ieškovės pageidaujami projekto pakeitimai nėra esminiai ir dėl šių pakeitimų nebus kreipiamasi dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Tai yra aiškiai nurodyta ieškovės, atsakovo ir projekto vadovės (architektės) 2021 m. birželio 11 d. pasirašytoje pažymoje apie statinio projekto pakeitimus.
50. Šalys 2021 m. birželio 4 d. susitarimo 1 ir 2 punktais susitarė, kad atsakovas per 15 dienų parengs naują Projekto laidą ir pateiks ją susipažinti ieškovei, o ieškovė per dvi dienas išduos rašytinį patvirtinimą šiems naujos laidos dokumentams, jeigu nustatys, kad jie atitinka šalių aptartas sąlygas. Susitarimo 2 punkto formuluote leidžia spręsti, jog ieškovei pateikus rašytinį patvirtinimą dėl naujos laidos projekto, jokie papildomi formalumai nebus atliekami, o atsakovas bus laikomas tinkamai įvykdęs susitarimą, jeigu ieškovės patvirtintus sprendinius įgyvendins. Susitarimo 1 ir 2 punkte šalių aptartos sąlygos buvo įvykdytos – atsakovas laiku parengė naują projekto laidą, o ieškovė šią dokumentaciją patvirtino savo parašu. Nauji Projekto A laidos sprendiniai buvo realiai įgyvendinti (inžineriniai statiniai, dėl kurių ieškovė reiškia pretenzijas, šiuo metu yra įregistruoti būtent taip, kaip pageidavo ieškovė), todėl laikytina, jog atsakovas tinkamai įvykdė 2021 m. birželio 4 d. šalių pasirašytą susitarimą.
Šalies argumentai
51. Ieškovė dublike nurodo, kad įgyvendinus projektą pagal jam išduotą statybos leidimą, bus viršytas Detaliuoju planu leistinas užstatymo tankis, t. y. nurodoma, kad detaliuoju planu galima užstatyti 399 m2 (50 proc.), tačiau realiai užstatoma 432,6 m2 . Apskaičiuodama užstatymo tankį ir dėstydama su tuo susijusius argumentus, ieškovė į bendrą užstatymo tankį įtraukia parkavimo vietas, vaikų žaidimo aikštelę, aikštelę su taku, želdynus, nors pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas apskaičiuojant užstatymo tankį tokie inžineriniai statiniai nėra vertinami. Inspekcijos 2021 m. balandžio 14 d. surašytame statybą leidžiančio dokumento patikrinimo akte užstatymo tankio aplinkybė taip pat buvo vertinama ir nustatyta, kad projekto sprendiniai atitinka teritorijų planavimo sprendinius dėl užstatymo tankio (žr., akto 3.3 punktą), kas tik dar kartą patvirtina šių ieškovės naujai pareiktų argumentų nepagrįstumą.
52. Ieškovės gyvenamasis namas de facto yra mūrinis, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo pažeisti gaisriniai reikalavimai.
53. Ieškovės į bylą pateiktos nuotraukos savaime nepatvirtina, kad viešajame registre automobilio statymo vieta nėra įrengta, o pasisakydama dėl vaikų žaidimų aikštelės, ieškovė neatsižvelgia į tai, kad šis inžinerinis statinys dar nėra baigtas statyti – pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis vaikų žaidimų aikštelės baigtumas yra 30 proc. Ieškovė į bylą pateikia nuotraukas, parodančias kaip šiuo metu yra parkuojami automobiliai, tačiau lieka neaišku, kaip tai susiję su statybą leidžiančio dokumento neteisėtumu. Jeigu ieškovė mano, kad automobiliai yra parkuojami neleistinoje vietoje ir taip yra pažeidžiamos jos teisės, ji gali imtis su tuo susijusių teisinių priemonių.
54. Teismo posėdžio metu ieškovė su atstove bei liudytoja R. B. (ieškovės dukra) ir atsakovai su atstovu, iš esmės pakartojo savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.
Šalies argumentai
55. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo H. A. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad butą įsigijo 2011 m., jis buvo sudegęs, inicijavo atstatymo darbus, o ieškovė buvo suinteresuota susitvarkyti savo reikalus. Ieškovė visada veikė apdairiai ir sakė, jeigu ji nepasirašys jos projektų ir sutikimų, tai ieškovė taip pat nieko nepasirašys ir trečiasis asmuo negalės nieko atstatyti. Nurodė, kad ieškovės žodžiais tikėjo. Kaimynas K., nesulaukęs dokumentų rekonstrukcijai, pradėjo savavališkas statybas, gavo skundą, statybos buvo sustabdytos 4 ar 5 metams. Jo butą nupirko atsakovas. Tada trečiasis asmuo H. A. su atsakovu pradėjo rengti dokumentus. Projektas buvo patvirtintas, visame procese dalyvavo ir ieškovė bei jos dukra. Buvo aiškintasi daugybę kartų dėl visokių niuansų ir smulkmenų. Šiais klausimais ieškovė buvo užvedusi atskiras bylas. Ji visada sakė, kad pasirašys mums sutikimus tik tada, jeigu trečiasis asmuo pasirašys jai aktualius dokumentus ir sutikimus. Viskas buvo pasirašyta, trečiasis asmuo galvojo, kad bendraus kaimyniškai. 2020 m. Paulavičiai nusprendė parduoti butą, trečiojo asmens dukra nusprendė jį nupirkti. 2021 m. iškilo klausimas dėl aikštelės. Ieškovė su atsakovu 2021 m. pasirašė taikos sutartį, kaip pageidavo pati ieškovė. Buvo paruošta projekto A laida. Niekas neplanavo žaidimo aikštelės statyti ieškovės sklype. Aikštelė yra iškelta, užregistruotas 30 proc. baigtumas. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytoje vietoje jos anūkas 3 kartus per savaitę parkuoja savo automobilį, kol bus įgyvendintas namo projektas. Ieškovė pareiškė, kad yra pažeidimas, kadangi ieškovė negali prieiti iki sandėliuko, tačiau ji pateikė tik vienos projekcijos nuotraukas, tuo tarpu šoninės projekcijos vaizdas parodytų, kad praėjimas yra. Ieškovė ne kartą bendravo su architekte, viską aiškinosi, derino. Architekte yra mirusi, tai ji nieko negalės paliudyti. Architektė nurodė, kad neproporcingai daug žemės paskirta ieškovei ir tada trečiojo asmens sūnus pradėjo tartis su ieškove, kur tą aikštelę nubraižyti. Dėl vaikų žaidimo aikštelės buvo tartasi 2021 m. Aikštelei nėra vietos bendrame kieme, todėl tarėsi su ieškove, kadangi jos kiemas platus. Dėl automobilių aikštelės buvo sutarta, ji pati parodė, kur galima automobilį statyti. Vaikų žaidimo aikštelė planuojama įrengti prie trečiojo asmens būsimo namo.
56. Teismo posėdžio metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismo posėdžio metu nurodė, kad šis ginčijamas statybų leidimas buvo priimtas siekiant įteisinti ir savavališką statybą, esančią (duomenys neskelbtini). Procedūra tokia, kad Statybų inspekcija privalo patikrinti tiek statybos leidimo išdavimo teisėtumą, tiek savavališkai pastatyto statinio atitiktį projektui, pagal kurį išduotas statybos leidimas ir tik tada atitinkamai patikrina privalomuosius nurodymus. Inspekcija 2021 m. balandžio mėn. tikrino ginčijamo statybos leidimo teisėtumą ir nenustatė jokių neatitikimų, todėl nustatė, kad statybų leidimas yra išduotas teisėtai, turint visus privalomus dokumentus ir sutikimus. Statyba buvo tinkamai įteisinta. Kitų kreipimųsi dėl neatitikimų nebuvo gauta. Inspekcija 2025 m. gegužės 12 d. raštu yra nurodžiusi ieškovės atstovei, kad pačių dokumentų teisėtumą Inspekcija negali nagrinėti administracine tvarka, nes pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 31 straipsnį yra numatytas senaties terminas, tačiau teikiant informaciją Inspekcija dėl projekto sprendinių nurodė, kad yra surašyta 2022 m. gruodžio 6 d. pažymą, kurioje registruotas statinys – vaikų žaidimo aikštelė. Inspekcija pagal turimus dokumentus ir aikštelės kadastro bylą pamatė, kad plano brėžiniuose aikštelė yra projektuojama pietinėje ginčo sklypo pusėje, o Nekilnojamojo turto kadastro byloje, šiaurinėje žemės sklypo dalyje. Jeigu yra neatitikimų, turi būti keičiama dokumentacija. Tačiau Inspekcija, matydama, kad trūksta duomenų – pririšimo prie žemės sklypo ribų, pačios žaidimo aikštelės parametrų, galėjo įvertinti tik brėžinių mastelį ir gretutinių statinių parametrus ir nurodė, kad faktinė vieta skiriasi daugiau nei 1 m. Šis pasikeitimas yra po statybos leidimo išdavimo. Teisės aktai numato 2 atvejus dėl dokumentacijos keitimo po statybos leidimo išdavimo. Tai reglamentuoja statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017, Statinio projektavimas ir projekto ekspertizė patvirtinta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu, kurio 45-48 punktai numato, kad po statybą leidžiančio dokumento išdavimo projekto keitimai yra galimi parengiant naujos laidos projektą, tas projektas suformuojamas kaip nauja laida ir priklausomai nuo to, ar projekto sprendiniais keičiami esminiai sprendiniai, pvz. statinio vieta daugiau nei 1 m. ir kt. Tai priklausomai nuo to, ar tai yra esminiai pakeitimai, jie turi atsirasti informacinėje sistemoje Infostatyba ir turi būti gautas naujas statybos leidimas. Jeigu yra neesminiai projekto pakeitimai – tai tiesiog parengiama nauja projekto laida. Jos nebuvo privaloma registruoti informacinėje sistemoje Infostatyba, tačiau jeigu projektinė dokumentacija dar kartą keičiama, paskutinė projekto laida turi būti pateikiama statybos užbaigimo metu. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. atsirado reikalavimas visus dokumentus kelti į Infostatybą. Reglamentas taip pat numato tokią pareigą. Kai statybą eigoje yra keičiama, tai visa dokumentacija turi būti įkelta į Infostatybą. Tuo metu, kai Inspekcija atliko patikrinimą, aikštelės nebuvo, ji atsirado vėliau, todėl Inspekcija tikslių duomenų dėl aikštelės neturi. Kaip bus užbaigta statyba priklauso nuo statytojo valios. Šiuo atveju, jeigu keičiama statinio vieta daugiau nei 1 m., turi gauti naują statybos leidimą. Baigimo stadijoje priduoti statinį atsakovas galėtų, tada neužbaigtą statybą vertina ekspertas ir nustato ar statyba tinkamai užbaigta. Pažymėjo, kad šiuo atveju buvo keičiamos nesudėtingų statinių vietos, kuriems iš viso nėra reikalingas statybos leidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
57. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatai stovi žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keturiems bendraturčiams: 910/1708 dalis priklauso ieškovei, 771/4270 dalis priklauso atsakovui E. K.; 37/610 dalis priklauso R. R.; 193/854 dalis priklauso H. A.. Žemės sklypui galioja ir Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas bendraturčių 2011 m. birželio 14 d. sudarytas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Pagal šį susitarimą, ieškovė valdo ir naudojasi 858/1708 dalimi 1708 kv. m ploto Žemės sklypo, prie susitarimo pridėtame žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėta indeksu „E“ ir linijomis ir skaičiais: 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 43, 44, 45, 46, 42, 13, taip pat ieškovei nuosavybės teise priklauso 52 kv. m žemės sklypo ploto, patenkančio į visų bendraturčių bendrai valdomą žemės sklypo dalį, prie šio susitarimo pridėtame žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėtą indeksu „F“ ir linijomis ir skaičiais: 20, 21, 29, 28, 30, 31, 37, 36, 35, 38, 33, 32, 39, 40, 41, 42, 46, 45, 44, 43, 20).
58. 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2019 m. rugsėjo 1 d. rašytiniuose sutikimuose ieškovė sutiko, kad: 1) pagal architektės D. M. parengtus projektinius pasiūlymus būtų rekonstruotas statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat šio pastato ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausiniai, sandėliukai, ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini); 2) būtų rekonstruotas statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogas, įrengiant gyvenamąsias patalpas palėpėje ((duomenys neskelbtini)); 3) būtų atlikti su 1 ir 2 punkte nurodytomis rekonstrukcijomis susiję statybos darbai. <...>.
59. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. gruodžio 28 d. išdavė atsakovui1 statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-201228-00199 (toliau – Statybos leidimas). Statybos leidimu atsakovui1 buvo suteikta teisė rekonstruoti (duomenys neskelbtini) esantį daugiabutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat suteikta teisė statyti (duomenys neskelbtini) sklype naujus nesudėtingus statinius: įvažiavimą, vandentiekio tinklą, nuotekų išvadas, buitines nuotekas, vaikų žaidimų aikštelę bei automobilių stovėjimo aikštelę.
60. Ieškovė nurodo, kad po ginčo statybos leidimo išdavimo, ieškovė atsitiktinėmis aplinkybėmis sužinojo, kad vadovaujantis išduotu statybos leidimu, ieškovės valdomoje žemės sklypo dalyje, atsakovas suprojektavo daugiabučiui skirtą 50,25 kv. m ploto vaikų žaidimų aikštelę. Dėl šio sprendinio tarp ieškovės ir atsakovo1 kilo konfliktas, dėl ko atsakovas1 prašė neskųsti statybos leidimo, įsipareigodamas ištaisyti projekto sprendinius ir iškelti vaikų žaidimų aikštelę iš ieškovės valdomos žemės sklypo dalies.
61. Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį atsakovas1 įsipareigojo parengti naujos laidos sklypo sutvarkymo dalį, perkeliant iš ieškovės valdomos žemės sklypo dalies vaikų žaidimo aikštelę, perkeliant parkavimo vietą iš bendrai naudojamos žemės sklypo dalies ir panaikinti žaliuosius plotus bei kelio dangą, pagal susitarimo brėžinį.
62. Po susitarimo pasirašymo, atsakovas pateikė ieškovės patvirtinimui atsakovo parengtą Techninio darbo projekto laidą A, naujai parengtą planą „Sklypo sutvarkymas. Dangos, apželdinimas“. Vadovaujantis parengta Techninio darbo projekto laida A, esama vaikų žaidimų aikštelė suprojektuota prie rekonstruojamo daugiabučio namo (veja), kelio danga iš betoninių trinkelių pakeista į esamą žvyro dangą, vietoje 4 automobilių statymo vietų, numatytos 2 statymo vietos, padidinta žaliųjų plotų dalis.
63. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vaikų žaidimo aikštelės baigtumas 30 proc., vienos automobilių stovėjimo aikštelės baigtumas 50 proc., o antros – 100 proc.
64. Ieškovė nurodo, kad po šio susitarimo, konflikto metu, atsakovas1 grasino grąžinti vaikų žaidimų aikštelę į jos valdomą žemės sklypo dalį. Pradėjus tikrinti tokių grasinimų įgyvendinimo galimybę, ieškovei išsireikalavus duomenis paaiškėjo, kad pagal 2021 m. birželio 4 d. šalių susitarimą, parengta Techninio darbo projekto A laida, nebuvo įforminta ir nepateikta į Infostatybą.
65. Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 28 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-201228-00199.
Dėl termino statybos leidimui ginčyti
66. Asmens teisę kreiptis į teismą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis. Ši teisė taip pat įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje ir kituose įstatymuose. Minėti proceso įstatymai detalizuoja kreipimosi į teismą tvarką. Asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – ši teisė neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių, be kita ko, yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu.
67. Procesinis teisės kreiptis į teismą terminas priskirtinas procesinių terminų rūšiai. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia.
68. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir jos įgyvendinimo sąlygas apibrėžia proceso teisės normos. Administracinių bylų nagrinėjimo taisykles nustato ABTĮ, o civilinių bylų – CPK. Ieškovės administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme pagal CPK taisykles, kadangi pagal ieškovės ginčijamą statybos leidimą, rekonstrukcija ir statyba jau pradėta. CPK nekonkretizuoja teisinių pasekmių, kai nustatoma, kad yra praleistas administracinio akto apskundimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Tuo tarpu ABTĮ tokias pasekmes apibrėžia.
69. Statybą leidžiantis dokumentas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam taikomas ABTĮ
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas apskundimo terminas, pagal kurį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pripažįstama, kad asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties.
70. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).
71. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbta viešai prieinama informacija yra pakankama, siekiant pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nes joje yra nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, taip pat suprantamos kylančios pasekmės – atitinkama statyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-206-556/2017). Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-206-556/2017; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-699-09).
72. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
73. ABTĮ 103 straipsnio 8 ir 9 punktuose nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, taip pat jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo. Taigi, ABTĮ nuostatos suponuoja, kad administracinio akto apskundimo termino pasibaigimas, nesant pagrindo jį atnaujinti, lemia atsisakymą priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba administracinės bylos nutraukimą, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja jau nagrinėjant bylą administraciniame teisme.
74. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas prielaidos kreiptis į teismą nebuvimas. Teisės kreiptis į teismą prielaidos susijusios tiesiogiai su procesine teise kreiptis į teismą. Jos reiškia, kad ieškinį padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo išnagrinėjimo.
75. Teismas, bylos iškėlimo stadijoje nustatęs, kad ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį, turi atsisakyti priimti ieškinį vienu iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų. Nors CPK 137 straipsnio 2 dalyje nėra konkretizuoto ieškinio priėmimo atsisakymo pagrindo asmeniui kreipusis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, kai administracinio akto apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, būtina vadovautis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, aiškinant jį kaip apimantį negalimumą nagrinėti bylos teisme tuo pagrindu, kad yra pasibaigusi asmens procesinė subjektinė teisė ir ši procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio akto panaikinimo.
76. Taigi, jei bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį. Vis dėlto praktikoje aplinkybės dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo ir pagrindo jį atnaujinti nebuvimo dažnai gali paaiškėti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl, šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.
77. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių kilęs ginčas dėl procesinio termino ginčyti statybos leidimą. Ieškovė šį terminą sieja su statybos leidimo ir visos projektinės dokumentacijos gavimu 2024 m. Tuo tarpu, atsakovai laikosi pozicijos, jog ieškovė apie šioje byloje nurodomas savo pažeistas teises jau žinojo 2021 m. birželio 4 d., todėl ieškovė yra ženkliai praleidusi terminą ginčyti statybos leidimą, todėl prašo nutraukti civilinę bylą.
78. Byloje nustatyta, kad ginčo statybos leidimas atsakovui1 išduotas 2020 m. gruodžio 28 d. Ieškovės teigimu, ji 2024 m. gegužės 6 d. kreipėsi į advokatų profesinę bendriją Constant dėl teisinės konsultacijos suteikimo, 2024 m. gegužės 16 d. su šia advokatų kontora buvo sudaryta teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis, o teisininkų 2024 m. birželio 16 d. prašymo pagrindu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2024 m. liepos 11 d. pateikė ieškovei Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ esančius dokumentus, susijusius su ginčo projektu ir jo pagrindu išduotu statybos leidimu, todėl ieškovė pirmą kartą susipažino su projekto sprendiniais ir su statybos leidimo turiniu, kai šiuos dokumentus ieškovės atstovams 2024 m. liepos 11 d. pateikė VTPSI. Todėl laiko, kad ieškovė nepraleisdama įstatyme numatyto apskundimo termino, 2024 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
79. Iš šalių 2021 m. birželio 4 d. susitarimo turinio matyti, kad tarp šalių 2021 m. buvo kilęs ginčas dėl to, kad statytojo užsakymu parengtuose techniniuose projektuose buvo numatyti sprendiniai, kurie pažeidė 2011 m. notarinio susitarimo pagrindu nustatytą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ginčai kilo dėl to, jog ieškovei priklausančioje valdyti ir naudotis sklypo dalyje buvo suprojektuota vaikų žaidimo aikštelė, o bendram naudojimui skirtoje sklypo dalyje – automobilių parkavimo vietos, žalieji plotai ir kelio danga. Tokie sprendiniai neatitiko šalių pasidalijimo tvarkos ir tarp šalių kilo ginčas.
80. Šiuo susitarimu šalys nutarė ginčą išspręsti taikiai – statytojas įsipareigojo pakoreguoti projektą bei taip, kad jų sprendiniai atitiktų prie susitarimo pridėtą brėžinį. Tai reiškia, kad statytojas turėjo perkelti ar panaikinti ginčytinas vaikų žaidimo aikštelės, automobilių parkavimo vietas, panaikinti projekte kelio dangą, jog jos nebūtų ieškovės valdomoje žemės sklypo dalyje ar bendram naudojimui priskirtose sklypo dalyse. Ieškovė savo ruožtu įsipareigojo patvirtinti naujus projektinius dokumentus, jeigu jie atitiks susitarimo sąlygas, bei nesikreipti dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Taip šalys siekė užtikrinti, kad projekto sprendiniai būtų suderinti su 2011 m. notarinio susitarimo nustatyta sklypo naudojimosi tvarka ir ateityje būtų išvengta teisminių ginčų.
81. Pagal 2021 m. birželio 4 d. šalių susitarimo 2 punktą, statytojas įsipareigojo, kad nauja projekto laida, patvirtinta ieškovės, bus privalomai pateikta į Infostatybos sistemą ir naudojama statybos užbaigimo proceso įforminimo metu.
82. Byloje nustatyta, kad atsakovo užsakymu, 2021 m. birželio 9 d. buvo parengta ginčo projekto A laida (sklypo sutvarkymo), pagal kurią, esama vaikų žaidimų aikštelė suprojektuota prie rekonstruojamo daugiabučio namo (veja), kelio danga iš betoninių trinkelių pakeista į esamą žvyro dangą, vietoje 4 automobilių statymo vietų, numatytos 2 statymo vietos, neužstatant ieškovei priklausančio patekimo į jos ūkio pastato dalį. Ieškovė nurodo, kad pasirašius 2021 m. birželio 4 d. šalių susitarimą, ieškovė laikė, kad tarp šalių ginčas dėl jos teisių pažeidimo yra išspręstas. Byloje nustatyta, kad atsakovas1, Nekilnojamojo turto registre įregistravo vaikų žaidimo aikštelės baigtumą 30 proc., vienos automobilių stovėjimo aikštelės baigtumą 50 proc., o antros – 100 proc.
83. Taigi, iš bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė dar 2021 m. birželio mėnesį jau žinojo apie konkrečius savo teisių pažeidimus. Būtent tuomet tarp šalių kilo ginčas dėl to, jog statytojo užsakymu parengtuose projektuose buvo suprojektuota vaikų žaidimo aikštelė ieškovei priklausančioje sklypo dalyje, bendram naudojimui priskirtoje dalyje numatytos automobilių stovėjimo vietos, kelio danga bei žalieji plotai. Ieškovė šį teisių pažeidimą identifikavo dar 2021 m. birželio 4 d., kai buvo pasirašytas šalių susitarimas.
84. Pasirinkusi taikaus ginčo sprendimo būdą, ieškovė sutiko su tuo, kad statytojas pakoreguos projektą taip, kad ginčytini sprendiniai būtų pašalinti – vaikų žaidimų aikštelė perkelta, automobilių stovėjimo vietų skaičius sumažintas ir pakeista jų vieta, kelio danga panaikinta, o sklypo naudojimo sprendiniai suderinti pagal šalių susitarimą. Ieškovė pati prisiėmė įsipareigojimą patvirtinti naujus projektinius dokumentus, jei jie atitiks susitarimo sąlygas, bei nesikreipti dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Taigi, ieškovė pati pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą – ginčą spręsti derybomis ir susitarimu, o ne statybos leidimo ginčijimu, o atsakovas1 įgyvendino šį susitarimą. Todėl nepagrįsti yra ieškovės teiginiai, jog termino skaičiavimas statybos leidimui ginčyti turėtų būti pradedamas tik nuo 2024 m., kai ji iš inspekcijos gavo leidimą ir projektinius dokumentus. Ieškovė apie esminius savo teisių pažeidimus žinojo jau 2021 m. birželio mėnesį, tai patvirtina ir šalių pasirašytas susitarimas, kuriame ginčai buvo aiškiai įvardinti ir pasirinktas jų sprendimo būdas. Dėl šios priežasties ieškovės pozicija, kad statybos leidimo ginčijimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2024 m., yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių aplinkybių bei šalių sudaryto susitarimo esmės.
85. Pažymėtina, kad pagal 2021 m. birželio 4 d. šalių susitarimo 2 punktą, statytojas įsipareigojo naują projekto laidą, patvirtintą ieškovės, pateikti į Infostatybos sistemą statybos užbaigimo proceso įforminimo metu. Tai reiškia, kad šis įsipareigojimas yra tiesiogiai siejamas su statybos užbaigimo stadija. Kadangi ginčo rekonstrukcijos darbai dar nėra baigti, statybos užbaigimo procedūros nėra pradėtos ir negali būti įformintos, todėl objektyviai dar nesuėjo ir pats terminas, iki kurio statytojas privalo įkelti minėtus projekto dokumentus į Infostatybą. Todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad projekto dokumentai jau turėjo būti pateikti į informacinę sistemą, nes toks reikalavimas neatitinka šalių sudaryto susitarimo turinio, nes šalys aiškiai susitarė, jog dokumentai privalės būti įkelti būtent tuo metu.
86. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė visus klausimus, tiek dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos (2011 m.), tiek dėl 2021 m. birželio 4 d. susitarimo, tiek dėl šios bylos iškėlimo sprendė profesionalių teisininkų, advokatų pagalba. Būtent dėl advokatų dalyvavimo ieškovė turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti tiek 2021 m. birželio 4 d. susitarimo turinį, tiek jo pasekmes, įskaitant aiškiai įtvirtintą sąlygą, kad projekto A laida turės būti įregistruota ir pateikta į Infostatybos sistemą statybos užbaigimo proceso įforminimo metu. Profesionaliai atstovaujamas asmuo negali vėliau teigti nežinojęs ar klaidingai supratęs savo teisių gynimo būdą bei pasirinktų pasekmių esmę, juolab, kad šalių susitarime buvo aiškiai įvardyti ieškovės teisių pažeidimai (vaikų žaidimo aikštelė, automobilių parkavimo vietos, kelio danga), numatytas jų pašalinimo mechanizmas ir nustatyta pareiga įregistruoti pakeistus projekto sprendinius tinkamu laiku.
87. Ieškovė teigia, kad atsakovui apskritai negalėjo būti išduotas statybos leidimas, nes ji nedavė sutikimo jos sklypo dalyje įrengti vaikų žaidimo aikštelės, automobilių stovėjimo vietų bei kelio dangos, taip pat statyti naujų statinių. Tačiau teismo vertinimu šie argumentai nepagrįsti. Net jeigu atsakovas ir neatskleidė viso projektuojamos dalies turinio, ieškovė, apie tai sužinojusi dar 2021 m. birželio mėnesį, pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – sudarė susitarimą su atsakovu, kuriuo buvo aiškiai įtvirtinta, kokie sprendiniai bus pakeisti ir kokia tvarka tai bus įforminta.
88. Svarbu pabrėžti, kad ieškovė tuo metu buvo atstovaujama profesionalių advokatų, todėl ji visapusiškai suvokė tiek ginčo esmę, tiek pasirašyto susitarimo pasekmes. Jos nurodomas amžius ar sveikatos būklė (diagnozės) šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes susitarimas buvo sudarytas sąmoningai, su advokatų pagalba, aiškiai suprantant visas sąlygas ir jų pasekmes. Be to, vertinant ieškovės argumentus, negalima ignoruoti ankstesnių jos pačios rašytinių sutikimų. 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2019 m. rugsėjo 1 d. rašytiniuose susitarimuose ieškovė davė aiškų leidimą:
1) pagal architektės parengtus projektinius pasiūlymus rekonstruoti statinį, taip pat šio pastato ir žemės sklypo priklausinius – sandėliukus, ūkinius pastatus;
2) rekonstruoti kito statinio stogą, įrengiant gyvenamąsias patalpas palėpėje;
3) atlikti su šiomis rekonstrukcijomis susijusius kitus statybos darbus.
89. Taigi, pati ieškovė anksčiau buvo davusi sutikimus atlikti įvairius statybos ir rekonstrukcijos darbus, susijusius su jai bendros nuosavybės teise priklausančiu turtu. Todėl vėlesnis jos teiginys, kad joks leidimas negalėjo būti išduotas, neatitinka faktinių aplinkybių bei pačios ieškovės ankstesnių sprendimų.
90. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-201228- 00199, pradedamas skaičiuoti nuo 2020 m. gruodžio 28 d. Ieškovė į teismą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 17 d., taigi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą praleidusi daugiau kaip 3,5 metų, kas laikytina itin ženkliu termino praleidimu. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo atnaujinti termino statybos leidimo ginčijimui, kadangi terminas ženklus, ieškovė sudarant visus susitarimus buvo atstovaujama advokatų, ir pasirinko būtent tokį savo teisių gynybos būdą (2021-06-04 susitarimą), o ne statybos leidimo ginčijimą.
91. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė akivaizdžiai praleido įstatymo nustatytą terminą ginčyti statybos leidimą, o pagrindo šiam terminui atnaujinti nėra. Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 8 ir 9 punktais bei CPK 293 straipsnio 1 punktu, toks termino praleidimas lemia prielaidų kreiptis į teismą nebuvimą. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja teisinis pagrindas nutraukti civilinę bylą, nes procesinė teisė ginčyti administracinį aktą yra pasibaigusi, o bylos nagrinėjimas teisme nebegalimas.
92. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovės argumentai, jog ieškovė neturi galimybių kitaip ginti savo teisių, yra nepagrįsti.
93. Pagal šalių 2021 m. birželio 4 d. susitarimą aiškiai nustatyta, kad nuo 9 punkto pradedamos detalios nuostatos dėl atsakomybės ir bendraturtės teisių gynimo mechanizmų. Šalys susitarė, jog statytojas neturi teisės atlikti jokių darbų, kurie prieštarautų bendraturtės patvirtintiems projekto dokumentams; kad be raštiško bendraturtės sutikimo negalima keisti projekto sprendinių; kad projekto dokumentai privalo būti pateikti statybos užbaigimo proceso įforminimo metu; ir kad bet kokie neatitikimai ar savavališkai įrengti objektai turi būti pašalinti Statytojo lėšomis per nustatytą terminą. Susitarimas taip pat suteikė bendraturtei teisę vienašališkai nutraukti susitarimą ir reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu statytojas pažeidžia savo įsipareigojimus, bei teisę pačiai atlikti būtinus veiksmus statytojo sąskaita, jei šis tinkamai nevykdytų susitarimo. Tokiu būdu buvo numatyti aiškūs ir efektyvūs instrumentai, užtikrinantys, kad bendraturtės teisės būtų ginamos realiai ir veiksmingai, be būtinybės ginčyti statybos leidimą teisme. Todėl ieškovės argumentas, kad ji neturi jokių kitų priemonių apginti savo teisių, neatitinka realios situacijos. Susitarimas būtent tam ir buvo sudarytas – suteikti bendraturtei teisinius garantus ir užtikrinti jos teisių apsaugą taikiai ir iš anksto sutarta tvarka. Tai reiškia, kad ieškovė turėjo aiškius mechanizmus savo teisėms ginti ir pasirinko juos taikyti, todėl ieškovės argumentai, jog ji neturi kitokio teisių gynimo būdo, yra nepagrįstas ir prieštarauja pačiam susitarimo turiniui.
94. Atsakovas1 teismo prašė ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Teismas nenustatė ieškovės tokio pobūdžio procesinio elgesio, kuris būtų pagrindas baudos skyrimui. Ieškovė viso proceso metu laikė, kad buvo apgauta atsakovo1 ir iki šios dienos jai yra išlikusi grėsmė, kad atsakovas1 neįregistruos projekto A laidos, ir iki galo neįgyvendins 2021 m. birželio 4 d. susitarimo įsipareigojimų. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas atmeta atsakovo1 prašymą dėl ieškovei baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
95. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
96. Nagrinėjamu atveju, byloje ieškovei priimtas nepalankus sprendimas. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą praleidus 3,5 m. Terminą nuo statybos leidimo išdavimo. Byloje esantis 2021 m. birželio 4 d. šalių susitarimas rodo, kad ieškovei ankščiau buvo žinomos jos pažeistos teisės, nepaisant to, ieškovė inicijavo šią civilinę bylą, procesinis sprendimas priimtas po bylos išnagrinėjimo, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
97. Atsakovas viso patyrė 6 055,98 Eur bylinėjimosi išlaidų bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovui E. K. iš ieškovės priteistina 6055,98 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
98. Nagrinėjamoje byloje patirta 25,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
99. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovės Stanislavos ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui E. K. ir/ar bet kokiam kitam jo paskirtam asmeniui vykdyti bet kokius statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 28 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-201228-00199 iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
100. CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.
101. Atsižvelgiant į tai, kad byla nutraukta, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Civilinę bylą nutraukti.
Priteisti atsakovui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 055,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės S. M. 25,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismo raštinei būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 d. nuo sprendimo paskelbimo dienos, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.