- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-957-238/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- Antano Gustaičio
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo Antano Gustaičio skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl Antano Gustaičio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-01-17 nuosprendžiu Antanas Gustaitis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Anksčiau teistas. Bausmę atlieka nuo 2011-01-01, bausmės pabaiga 2012-09-29.
Šalies argumentai
Alytaus pataisos namų administracija su teikimu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo A. Gustaičio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 3 dalies 3 punktą.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-04-24 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis A. Gustaitis yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, per bausmės atlikimo laiką buvo 2 kartus skatintas, dirbo. Teismas įvertino ir tai, jog A. Gustaitis anksčiau teistas, praeityje nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis vėl nusikalto ir teismo parodyto pasitėkėjimo nepateisino. Teismas sprendė, jog šios priemonės teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Įvertinęs psichologo išvadą, teismas taip pat pažymėjo, jog pagrindiniai veiksniai, galintys įtakoti neadaptyvų nuteistojo elgesį ateityje, yra ankstesni teisės pažeidimai, išsilavinimo ir galimybės įsidarbinti problemos, turima alkoholio vartojimo problema, apsvaigimo būsenos savikontrolės praradimas bei emocinės gerovės problemos. Įvertinęs visas šias aplinkybes, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, teismas sprendė, jog negalima manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Teismas taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą, būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai.
Nuteistasis A. Gustaitis skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Mano, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti jos individualizavimo ir teisingumo principai. Neatsižvelgta, jog nuteistasis įsipareigojo doru ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Galimybę gyventi prižiūrimam, bet neizoliuotam nuo visuomenės, taip pat pagrindžia aplinkybė, jog pataisos namuose, kur trūksta darbo vietų, jis vis dėlto dirbo ir buvo už tai paskatintas. Laisvėje skundo autorius taip pat dirbo ir yra išsaugojęs gerus santykius su buvusiu darbdaviu. Skunde taip pat nurodoma, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo politika yra per griežta (lyginant su kitomis Europos valstybėmis), kalėjimai perpildyti, sąlygos neatitinka reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Gustaičio skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Nuteistasis A. Gustaitis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas 2/3 dalis paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tai yra teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.
Alytaus rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis buvo 2 kartus skatintas, dirbo, įvertino kitus nuteistojo asmenybės bruožus. Teismas įvertino pakartotinio nusikaltimo riziką, o ji yra vidutinė. Teismas taip pat įvertino neatliktos bausmės dalį, aplinkybę, jog nuteistasis anksčiau teistas ir jam kelis kartus jau buvo taikytas lygtinis paleidimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.
Tos aplinkybės, jog nuteistasis įsipareigojo doru ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, stropiai ir noriai dirbo, buvo skatintas, laisvėje irgi dirbo ir tikėtina, kad gautų darbą, neturėjo nuobaudų, dar neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos jau paminėtos aplinkybės, jų visuma. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog A. Gustaitis anksčiau buvo eilę kartų teistas, psichologų tarnybos nuomone, rizika vėl nusikalsti išlieka vidutinė, tačiau pagrindiniai veiksniai, galintys įtakoti neadaptyvų nuteistojo elgesį ateityje, yra ankstesni teistumai, išsilavinimo ir galimybės įsidarbinti problemos, turima alkoholio vartojimo problema, savikontrolės praradimas apsvaigus bei emocinės gerovės problemos. Medžiagoje taip pat yra duomenys, kad A. Gustaičiui anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, todėl pagrįstai apylinkės teismas nurodė, kad išvadų iš ankstesnių teistumų jis nedaro, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad būdamas laisvėje ateityje A. Gustaitis gali vėl nusikalsti.
Taip pat pagrįsta teismo išvada, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti jos individualizavimo ir teisingumo principai, pagrįsta ir motyvuota.
BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata, kas yra bausmė, ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas vertino BK 41 straipsnio nuostatas, medžiagos duomenis, ir šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Teismo išvada, jog taikant lygtinį paleidimą nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti jos individualizavimo ir teisingumo principai, nebūtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai, pagrįsta.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. Gustaičiui dar nėra pagrindo taikyti BVK 157 straipsnio ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo politikos, nuteistųjų skaičiaus statistikos, kalėjimų perpildymo problemų visiškai nesusiję su revizuojamu klausimu, todėl plačiau nenagrinėjami.
Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia.
Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-04-24 nutartis paliekama galioti, skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo Antano Gustaičio skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.