Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D., jos atstovui advokato padėjėjui Egidijui Galatilčiui, nukentėjusiajam E. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. D., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietės, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 123 str. 5 d., 124¹ str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2014-02-07 apie 13.45 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties nuvažiavimu į Ozo gatvę, vairavo automobilį „Mercedes“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais veiksmais ji pažeidė KET 238 p. (iki 2014-10-11 galiojusi redakcija) ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. D. teismo posėdyje nepripažino padariusi teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 124¹ str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., paaiškino, kad ji nėra kalta, 2014-02-07 ji važiavo, įsirikiavo į greitėjimo juostą ir važiavo Ozo gatve. Iš viso buvo trys eismo juostos, įskaitant lėtėjimo/greitėjimo juostą. Ji persirikiavo lėtėjimo/greitėjimo juostos pradžioje, tos juostos pabaigoje yra ištisinė linija. Išgirdo kažkokį bildesį, neaišku dėl ko, automatiškai pristabdė, pasitraukė arčiau dešinės pusės, suteikdama galimybę ją aplenkti iš kairės pusės. Kai atsisuko, pamatė, kad ją lenkia automobilis, vyras automobilyje mojavo telefonu, ją aplenkęs jis iš karto staigiai kirto ant stabdžių, ji vos spėjo sustabdyti. Jos pačios automobilį prispaudė. Ją lenkiančiame automobilyje buvo tik vienas žmogus. Jo (E. Z.) automobilis buvo priekyje, jis stovėjo daugiau įstrižai. Jos automobilis stovėjo už E. Z. automobilio, dešinėje prie pat bordiūro. Nukentėjusysis staigiai sustojęs išplėšė jos dureles, šaukė, kaltino, kad ji sudaužė jo automobilį, kad ji nemoka važiuoti. To reketavimo metu ji net nesuprato, kad gali pati iškviesti policiją. Ji negalėjo iškviesti policijos, nes neturėjo telefono, nerado jo rankinuke. Ji pasiūlė nukentėjusiajam kviesti policiją, pasakė, kad jei jis policijos nekviečia, ji važiuoja namo, pavažiavo į priekį ir apsisuko. Jai išvažiuojant, jis fotografavo. Nukentėjusysis nieko nesakė apie deklaraciją. Ji buvo išlipusi iš mašinos, matė, kad nukentėjusiojo automobilio ratas nuleistas. Jis sakė, kad kvies policiją tik kaip grasinimą. Policiją jis iškvietė tik po to, kai ji nuvažiavo. Trečioje nuotraukoje (b.l. 17) yra nukentėjusiojo automobilio kampas, 4-oje nuotraukoje jos automobilis nestovi, ji važiuoja jau po visko. 1 ir 2 nuotraukoje matomo tralo nebuvo, nes kitaip nukentėjusysis nebūtų galėjęs ją pavyti ir aplenkti. Ji važiavo prie dešiniojo šono, o nukentėjusiajam reikėjo ploto ir erdvės. Jos automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. (b.l. 35-36)

Nukentėjusysis E. Z. teismo posėdyje parodė, kad jam važiuojant automobiliu „Mercedes benz“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) Geležinio vilko gatve lėtėjimo juosta, skirta pakilti viaduku į Ozo gatvę, kamštyje stovėjęs automobilis „Mercedes Benz ML“, tamsiai žalios spalvos, vairuojamas moters, iš pirmos eismo juostos kirto ištisinę ženklinimo liniją, įvažiavo į lėtėjimo juostą ir užkirto jam kelią jo važiuojamoje lėtėjimo juostoje. Jam sustoti buvo neįmanoma. To pasekoje jis turėjo staigiai stabdyti, siekiant išvengti smūgio stabdydamas sukti link žalios vejos, aptvertos cementiniais bordiūrais, kliudė bordiūrą. Dėl to buvo sukelta labai rimta avarinė situacija, dėl šito užvažiavimo jo automobiliui buvo prakirstas ratas. Moters automobilis iš karto po to įvykio nesustojo, tik pristabdė, kai jis atsitrenkė į bordiūrą, ir nepaisydamas to nuvažiavo. Todėl jis pasivijo jos automobilį, apvažiavo ir sustojo, tada tas automobilis taip pat sustojo. Tai buvo už 100-150 metrų nuo įvykio vietos. Jis aplenkė tą automobilį su tuščiu ratu. Moters automobilis sustojo už jo. Jis automobilyje važiavo vienas. Jis bendravo su ta mergina, aiškino jai, kad dėl jos užkirsto kelio jis turėjo važiuoti ant šaligatvio, prakirto ratą, kad reikia palaukti policijos arba rašyti eismo įvykio deklaraciją. Į tai moteris atsakė, kad ji nieko nepadarė, neturi laiko, veža mažametį vaiką, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Moteris sakė, kad turi mažametį vaiką kėdutėje, tačiau šio fakto jis netikrino. Ar mergina buvo išlipusi, ar ne neatsimena. Gal buvo tik langą atsidariusi. Kai „Mercedes“ džipas nepaisant jo įkalbėjimų pasilikti ir išspręsti situaciją su policija, nuvažiavo, jis laukdamas policijos, kad jo automobilis nestovėtų viduryje kelio, patraukė automobilį arčiau krašto ir privažiavo arčiau įvykio vietos. Jis darė nuotraukas ir perdavė jas policijai. Padaręs nuotraukas jis grįžo į eismo įvykio vietą ir sustojo būtent ten, kur yra žymė po atsitrenkimo ar stabdymo žymės ant kelio. Visa tai jis paaiškino policininkams. Jo pareigūnai neprašė paaiškinime nurodyti, kaip jis sustabdė kaltininkę. 1-oje nuotraukoje (b.l. 17) automobiliai stovi viduryje gatvės, 2-oje nuotraukoje matyti stabdymo žymės. Po atitrenkimo jis taip ir stovėjo vienu ratu ant bordiūro. Trečia nuotrauka padaryta ten pat, kur ir 1-2 nuotraukos. 4-a nuotrauka padaryta kažkur už 100-150 metrų nuo atsitrenkimo žymės, joje jo automobilis stovi prieš „Mercedes ML“ automobilį. Jis iš karto nekvietė policijos, nes manė, kad mergina norės viską išspręsti taikiu būdu, užpildžius eismo įvykio deklaraciją. Eismo įvykio vietos schemoje policijos pareigūnai nepažymėjo, kur automobilis „Mercedes“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto ištisinę liniją. Jis pats darė 4 ą ir 5ą nuotraukas. Nuotraukose matomas tralas stovėjo tiek įvykio metu, tiek po įvykio. Jis stovėjo žymiai toliau, nei vyko pats eismo įvykis. Ar mergina turėjo telefoną, jis nežino, ji jo nerodė.

Liudytojas V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra Kelių policijos pareigūnas, įvykio nepamena. Pagarsinus jo tarnybinį pranešimą (b.l. 4), patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Eismo įvykio vietos schemą braižė jis. Nukentėjusiojo automobilis buvo rastas ten, kur yra pažymėta. Baigiantis lėtėjimo juostai yra ištisinė linija, atstumo nemato. Tame nuvažiavime, kai jie atvažiavo, daugiau automobilių nebuvo. Nukentėjusysis neparodė, kur V. D. kirto ištisinę liniją, bet sakė, kad kirto jam prieš pat nosį. Nukentėjusiajam paaiškinime neliepė nurodyti, kad jis patraukė automobilį iš įvykio vietos. Tiksliai negali nurodyti, ar nukentėjusysis juos informavo apie tai, kad automobilį buvo patraukęs iš įvykio vietos. Jei automobilis būtų patrauktas, schemą būtų sudarę, tik būtų tai nurodę. (b.l. 36-37, 83)

Liudytojas A. G. teismo posėdyje paaiškino, kad jis tyrė eismo įvykį, kurio kaltininkas buvo išvažiavęs iš eismo įvykio vietos. Susipažinus su bylos medžiaga, buvo siekiama nustatyti vairuotoją. Buvo nustatyta, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavusį automobilį vairavo V. D.. Tremiantis byloje surinkta medžiaga jai buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas. Neprisimena, kas paėmė V. D. paaiškinimą, mano, kad jis. Eismo įvykio vietos nuotraukas pateikė nukentėjusysis atvykusiems pareigūnams, kitas nuotraukas galėjo padaryti patruliai. 5 –oje nuotraukoje nėra fiksuojamas eismo įvykio mechanizmas. Joje yra užfiksuotas asmuo, kuris vairavo. Kontakto tarp automobilių nebuvo, bet kadangi vairuotoja sustojo, vadinasi, ji suprato, kad kažkokiu būdu dalyvavo tame eismo įvykyje. Ar nukentėjusysis nurodė, kad jis pats pasišalino iš eismo įvykio vietos, dabar neprisimena. 5 nuotraukoje automobilis stovi prie dešiniojo kelkraščio. 1-oje nuotraukoje esanti vėžė, susijusi su kitu eismo įvykiu, o 2-oje nuotraukoje esančios žymės susijusios su nagrinėjamu eismo įvykiu. 4 nuotraukoje automobilis nestovi prie pat kelkraščio, jis yra atsitraukęs porą metrų. 5-toje nuotraukoje matyti, kad nukentėjusysis turėjo galimybę nufotografuoti vairuotoją, vadinasi, ji jau stovėjo. Jei ji būtų važiavusi, tokios nuotraukos jis padaryti negalėtų. Kaip jis ją sustabdė, nebuvo reikšminga. Kadangi nukentėjusiajam prakirto padangą, jis toli važiuoti negalėjo. Dabar neatsimena, ar jis žinojo, kad nukentėjusysis grįžo į eismo įvykio vietą. Reikia vadovautis policijos registro išrašu. Transporto priemonė „Mercedes“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruota vyro vardu. Jis manė, kad ją vairavo to vyro dukra, tačiau ši nurodė, kad automobilį vairavo V. D.. Ji pripažino, kad vairavo automobilį.

Liudytojas A. U. teismo posėdyje nurodė, kad nuotraukoje (b.l. 79) jis yra užfiksuotas. Negali pasakyti, ar buvo eismo įvykis. Atkreipė dėmesį tik tada, kai policijos pareigūnai pradėjo fotografuoti. Jie jų paklausė, ar čia juos fotografuoja, jam atsakė, kad ne. Automobilis, dėl kurio buvo atvykę policijos pareigūnai, buvo Geležinio vilko gatvėje, kur posūkis į prekybos centrą „Akropolis“. Matė, kad automobilis „Mersedes“ stovėjo kitoje kelio pusėje, apie 1,20 – 1,25 metro nuo jo. Manė, kad automobilis šiaip sustojo. Aplinkybių, kaip ir dėl ko automobilis sustojo, nežino. Kai atvažiavo pakrauti automobilio, „Mercedes“ automobilis dar nebuvo sustojęs. Paties eismo įvykio nematė, atkreipė dėmesį tada, kai atvažiavo policija. Nematė, ar “Mercedes” vairuotojas su kuo nors bendravo. Kiek matė, jis sėdėjo automobilyje. Jis buvo susikoncentravęs į darbą, labai į aplinką nesidairė. Stabdžių cypimo ar ko nors panašaus neprisimena. (b.l. 83-84)

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos kaltė dėl nurodyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-12165378-14, registruotų įvykių pažyma, policijos pareigūno V. B. tarnybiniu pranešimu, E. Z. paaiškinimu, pažeidėjos paaiškinimu, jų teismo posėdyje duotais parodymais.

Nukentėjusiojo E. Z. ir V. D. rašytiniais paaiškinimais, jų teismo posėdyje duotais parodymais nustatyta, kad V. D. 2014-02-07 apie 13.45 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties nuvažiavimu į Ozo gatvę, vairavo automobilį „Mercedes“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio schemos priede užfiksuota, kad automobilis „Mercedes benz ML320“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) nedraustas privalomuoju transporto priemonės valdytojo ar savininko civilinės atsakomybės draudimu. (b.l. 7) Administracinėn atsakomybėn traukiama V. D. teismo posėdyje pripažino, kad 2014-02-07 ji vairavo automobilį „Mercedes benz ML320“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonės valdytojo ar savininko civilinės atsakomybės draudimu.

Kadangi V. D. vairavo automobilį, kuris neatitinka transporto priemonei, dalyvaujančiai eisme, keliamų reikalavimų, ji pažeidė KET 238 p. (iki 2014-10-11 galiojusi redakcija), jos veika teisingai kvalifikuota kaip LR ATPK 123 str. 5 d. numatytas teisės pažeidimas.

Dėl administracinių teisės pažeidimų pagal LR ATPK 124¹ str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistas A. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-12165378-14 V. D. dėl to, kad V. D. 2014-02-07 apie 13.45 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties nuvažiavimu į Ozo gatvę, vairuodama automobilį „Mercedes“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją (Nr. 1.1) ir persirikiuodama nedavė kelio gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui „Mercedes“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vengdamas susidūrimo buvo priverstas keisti judėjimo greitį, kryptį, ko pasekoje atsitrenkė į kelio bortą ir apgadino savo automobilį. V. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokiais veiksmais ji pažeidė KET 8 p., 109 p., 234 p., ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Registruotų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2014-02-07 13.42 val. bendruoju pagalbos telefonu gautas pranešimas, kad automobilis „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant borto, o avarinę situaciją sukėlęs automobilis pasišalino, lauks prie išsukimo iš Geležinio vilko g. į Ozo gatvę. (b.l. 3)

Policijos pareigūno V. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-02-07 13.42 val. patruliuojant gautas pranešimas, kad Geležinio vilko g. ties nuvažiavimu į Ozo g. yra eismo įvykis. Atvykus į pareigūnus kreipėsi E. Z., kuris paaiškino, kad vairavo automobilį „Mercedes Benz C220“, (duomenys neskelbtini) važiavo Geležinio vilko gatve link centro. Pasuko į dešinę, į lėtėjimo juostą, į nuvažiavimą link Ozo gatvės, kai staiga iš gretimos juostos kairėje automobilis „Mercedes Benz ML“ valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) staiga pasuko į dešinę, į lėtėjimo juostą, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją (Nr. 1.1) ir užkirsdamas kelią automobiliui „Mercedes Benz C220“, kuris vengdamas susidūrimo turėjo staiga stabdyti, keisti važiavimo kryptį dešiniau, ko pasekoje atsitrenkė į betoninį kelio bortelį ir sugadino savo automobilį. E. Z. paaiškino, kad bendraujant su „MB ML“ vairuotoja, ji teigė, kad automobiliai nesusidūrė, dėl to nėra jokios jos kaltės ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Mačiusių eismo įvykį nėra. (b.l. 4)

E. Z. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2014-02-07 maždaug 13.45 val. vairavo automobilį „Mercedes benz“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Žaliamiškis“. Važiavo Geležinio vilko gatve nuo Baltupių link centro. Prieš Geležinio vilko ir Ozo gatvių sankryžą ketino sukti į dešinę, todėl persirikiavo į lėtėjimo juostą, kad galėtų užkilti viaduku į Ozo gatvę. Prieš užvažiuojant ant viaduko, automobilis „Mercedes Benz ML“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) iš gretimos eismo juostos, kirsdamas ištisinę juostą, įvažiavo į lėtėjimo juostą, kuria važiavo jis. Norėdamas išvengti susidūrimo staigiai stabdė ir pasitraukė kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto dešinėje pusėje ir kliudė betoninį bordiūrą. To pasekoje buvo prakirsta priekinė jo automobilio padanga. Jis sustabdė kaltininko automobilį, kurį vairavo moteris. Paaiškino jai, kas nutiko, tačiau ji nurodė, kad į jį neatsitrenkė, savo kaltės tame nemato ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, nesulaukusi pareigūnų. (b.l. 5)

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas užvažiavime nuo Geležinio Vilko gatvės link Ozo gatvės prie dešinio kelkraščio, tačiau į jį neatitrenkęs stovintis automobilis „Mercedes Benz“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) atstumas nuo sankryžos su G. Vilko gatve 15,60 metrų, už automobilio link dešiniojo kelio borto eina 3,9 metrų padangos žymė. (b.l. 6) Eismo įvykio schemos priede nurodyta, kad automobiliui „Mercedes benz“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas priekinis dešinės pusės ratas. (b.l. 7)

V. D. 2014-05-14 paaiškinime nurodė, kad 2014-02-07 13.30 val. ji išvažiavo iš Baublio g. 5 ir važiavo namų kryptimi į Geležinio vilko gatvę. Važiavo pirmąja eismo juosta 70 km/h greičiu. Įvažiavo į greitėjimo juostą iš Geležinio vilko gatvės į Ozo gatvę, pristabdė iki 50 km/h, leistinas greitis buvo ne daugiau 80 km/h. Po kelių akimirkų išgirdo triukšmą, išsigando, kad sugedo jos mašina, todėl dar labiau sulėtino greitį, kad galėtų įsiklausyti ir važiavo arčiau dešinės pusės, kad galėtų sustoti, jei kas atsitiktų. Tačiau suvokė, kad bildėjimas sklinda iš kairės pusės šono. Pasisukusi pamatė dideliu greičiu lenkiančią baltą mašiną, kurioje buvo šaukiantis vyras, kuris mojavo mobiliuoju telefonu rankoje. Aplenkęs jos automobilį, jis staigiai kirto ant stabdžių, ko pasekoje jo mašina skersai stovėjo ant kelio ir užblokavo jai kelią. Ji važiavo lėtai, todėl išvengė susidūrimo. Išlipęs vyras šaukdamas plėšė jos automobilio dureles, šaukė, kad ji sudaužė jo mašiną, paėjęs toliau nufotografavo jos automobilį ir nurodė, kad čia pagrindinis įrodymas, kad ji sudaužė jos mašiną. Ji pastatė savo automobilį prie dešiniojo bortelio, įjungė avarines šviesas, išlipusi apžiūrėjo savo mašiną ir jokių pažeidimų nepastebėjo. Tačiau vyras įsakmiu tonu aiškino, kad ji sudaužė jo mašiną ir jis kvies policiją. Ji paprašė, kad jis parodytų sudaužytą vietą, tačiau jis vis grasino, kad kvies policiją, kad ji neįsivaizduoja, kiek tūkstančių litų jai tas kainuos. Apžiūrėjusi jo mašiną, pamatė nuleistą dešinės pusės priekinį ratą ir lyg suplėšytą padangą. Daugiau jokių pažeidimų nepastebėjo. Pamačiusi, kad vyrui sprogo padanga, o jos automobilis tvarkingas, pasiūlė jam iškviesti policiją, tačiau jis akivaizdžiai reikalavo pinigų vis grasindamas policijos kvietimu. Kadangi po visų grasinimų jis policijai neskambino, o jos automobilis buvo tvarkingas, jis pasakė, kad važiuoja namo pas dukrą ir pinigų jam neduos. Po šio teiginio vyras ją toliau įžeidinėjo, mojavo telefonu rodydamas link savo vairuojamo automobilio, tačiau į policiją neskambino, todėl ji įlipo į mašiną ir grįžo namo. (b.l. 15)

Byloje esančiose fotolentelėse užfiksuota eismo įvykio vieta ir prie dešiniojo kelkraščio stovintis automobilis „Mercedes benz“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukoje Nr. 2 matyti link kelio bortelio einanti rato vėžė, tačiau automobilis stovi už 1-2 metrų nuo jos galo (b.l. 17).

Bendrasis pagalbos centras pateikė 2014-02-07 13.42 val. pranešimo garso įrašą, kuriame girdėti vyriškas balsas sakantis, kad „jūs išsukote per ištisinę juostą“, fone girdisi kažką atsakantis moters balsas, bet žodžiai nesuprantami, po to vyras telefonu praneša, kad automobilis „Mercedes ML“ jam užblokavo kelią, ir jis norėdamas išvengti smūgio prakirto ratą į bordiūrą, o moteriškė nuvažiavo, jis turi numerius, tai buvo viaduke, užkilime ant „Ermitažo“, važiuojant nuo Santariškių, iš Geležinio Vilko pasukime link Ozo, pranešėjo automobilis „Mercedes benz“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 50).

Nukentėjusysis E. Z. pateikė nuotraukas, kurias padarė įvykio vietoje. (b.l. 52)

Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl LR ATPK 124¹ str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytų teisės pažeidimų nutrauktina, nesurinkus pakankamai įrodymų, kad V. D. padarė šiuos teisės pažeidimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismas, ištyręs iš įvertinęs byloje surinkus įrodymus daro išvadą, kad jų nepakanka išvadai, jog V. D. 2014-02-07 apie 13.45 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties nuvažiavimu į Ozo gatvę, vairuodama automobilį „Mercedes“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją (Nr. 1.1) ir persirikiuodama nedavė kelio gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui „Mercedes“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vengdamas susidūrimo buvo priverstas keisti judėjimo greitį, kryptį.

Bylos medžiaga neabejotinai nustatytos tik eismo įvykio kilimo pasekmės: t.y, kad automobilis „Mercedes benz“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs į kelio bortelį, sugadino priekinį dešinį ratą. Šį faktą be nukentėjusiojo ir V. D. parodymų pagrindžia byloje esančios pareigūnų ir nukentėjusiojo darytos nuotraukos.

Abiejų automobilių „Mercedes“ vairuotojų V. D. ir E. Z. parodymai dėl eismo įvykio ir jo priežasčių iš esmės skiriasi, yra prieštaringi. Kaltinimas V. D., pažeidus KET 8 p., 109 p., t.y, persirikiavus iš Geležinio Vilko g. į lėtėjimo juostą, vedančią į Ozo gatvę, kertant ištisinę ženklinimo liniją, ir užkertant kelią tuo metu greta važiavusiam nukentėjusiojo automobiliui, yra pagrįstas iš esmės tik nukentėjusiojo parodymais. E. Z. duodamas parodymus teisme ir rašytiniame paaiškinime teigė, kad V. D. neleistinoje vietoje persirikiavusi į užvažiavimą į Ozo gatvę, sudarė jam kliūtį kelyje, dėl kurios jis buvo priverstas keisti judėjimo kryptį ir nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į bordiūrą, sužalodamas automobilio priekinį dešinį ratą. Administracinėn atsakomybėn traukiama V. D. kategoriškai neigia padariusi tokį pažeidimą. Ji teismo posėdyje neigė, kad ji įvažiavo į lėtėjimo/greitėjimo juostą, kirsdama ištisinę liniją, nurodė, kad persirikiavo juostos pradžioje ir normaliai važiavo, kai išgirdo bildesį užpakalyje, t.y, nukentėjusiojo automobilis jai važiavo iš galo. Abiejų vairuotojų parodymai iš esmės sutampa tik nuo tos vietos, kad E. Z. vairuojamas automobilis „Mercedes C220“ aplenkė V. D. vairuojamą automobilį „Mercedes ML“, jį sustabdė užkirtęs jam kelią.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo teiginį, kad V. D. padarė minėtą KET pažeidimą. Iš eismo įvykio schemos ir byloje esančių nuotraukų matyti, kad užvažiavimas ant Ozo gatvės yra pakankamai platus – 7,50 metrų. Nukentėjusysis nurodė, kad jis siekdamas išvengti susidūrimo privažiavo arčiau dešiniojo kelio krašto. Net jei atsakomybėn traukiamas asmuo būtų padaręs KET 109 p. pažeidimą – įvažiavusi iš Geležinio vilko gatvės į užvažiavimą ant Ozo gatvės per ištisinę liniją, esant greta važiuojančiam automobiliui „Mercedes“, užvažiavime buvo pakankamai vietos greta išsitekti ir dviems automobiliams, nes jo plotas praktiškai lygus dviejų eismo juostų pločiui. (pagal LST 1379:1995 1..3 p. Minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3,0 m.)

Byloje nustatyta, kad nei eismo įvykio schemoje, nei jo darytose nuotraukose nėra užfiksuotos tikrosios eismo įvykio aplinkybės, Kaip teismo posėdyje nurodė pats nukentėjusysis, jis nuvažiavo paskui V. D. automobilį, po to prieš atvažiuojant policijai fiksuoti eismo įvykio, jis grįžo atgal į eismo įvykio vietą, bet nesustojo tiksliai ten kur jo ratas kliudė bordiūrą, o tolėliau už tos vietos, kur baigėsi jo padangų vėžės. Tai akivaizdžiai matyti ir nuotraukoje Nr. 2, kad nukentėjusiojo nurodytos jo automobilio padangos žymės baigiasi ties bordiūru anksčiau keliais metrais, nei stovi nukentėjusiojo automobilis. Kadangi bylos medžiagoje vizualiai nėra užfiksuotos tikrosios eismo įvykio aplinkybės, abu vairuotojai pripažįsta faktą, kad automobiliai realiai nekontaktavo, automobiliai buvo patraukti iš eismo įvykio vietos, teismas negali pašalinti prieštaravimų tarp vairuotojų parodymų, atkurdamas eismo įvykio kilimo mechanizmą techninėmis priemonėmis, specialistų pagalba. Kitų liudytojų eismo įvykio vietoje nebuvo. Netoli įvykio vietos dirbęs liudininkas A. U. nurodė, kad jis paties eismo įvykio nematė, jokie trikdantys garsai (automobilio stabdžių cypimas, smūgio garsas) jo dėmesio neatkreipė. Policijos pareigūnas V. B. tarnybiniame pranešime tik užfiksavo nukentėjusiojo paaiškinimą, nei liudytojas V. B., nei A. G. paties eismo įvykio nematė.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nepakanka objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad V. D. įvažiavo iš Geležinio vilko gatvės į užvažiavimą ant viaduko, kirsdama ištisinę liniją, persirikiuodama nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiam nukentėjusiojo automobiliui, jos kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo priežastis to, kad E. Z. staigiai keitė važiavimo kryptį ir dėl to jo automobilis trenkėsi į kelio bortą, kad byloje nėra galimybės pašalinti prieštaravimus tarp nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, administracinio teisės pažeidimo byloje kilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ir laiko neįrodytu kad V. D. pažeidė KET 8 p. ir 109 p. reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytus teisės pažeidimus, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.

Administracinio teisės pažeidimo protokole dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos klaidingai nurodyta į Kelių eismo taisyklių 234 p. (redakcija iki 2014-10-11), kadangi šis punktas numatė vairuotojo pareigas eismo įvykio metu, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Šiuo atveju vietoje buvo abiejų automobilių vairuotojai,

KET 232 p. nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimų, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį yra numatyta KET (LVAT nutartis Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus; kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala, ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Kadangi byloje nustatyta, kad abu automobiliai tarpusavyje nekontaktavo, neįrodyta, kad V. D. kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė automobilio „Mercedes“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) manevrą, dėl kurio jis užvažiavo ant bortelio ir to pasekoje susprogo jam padanga, todėl teismas negali daryti išvados, kad V. D. yra susijusi su eismo įvykiu, kurio metu padaryta turtinė žala automobiliui „Mercedes“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu atveju jai nekilo pareiga kviesti policiją. Teismas vertina, kad jos veiksmuose nėra LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Byla šioje dalyje nutrauktina.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, - tai, kad anksčiau ji yra bausta administracine tvarka, neteista, yra studentė. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad ji anksčiau bausta už tokio pobūdžio teisės pažeidimą, jai skirtina sankcijoje numatytą vidurkį atitinkanti nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str., 313 str., teismas

nutarė:

pripažinti V. D., a/k (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5 d., ir skirti jai administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) arba 29 eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 2 d. numatytų teisės pažeidimų nutraukti, nenustačius šių pažeidimų įvykio ir sudėties V. D. veiksmuose.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000, SWIFT kodas NDEALT2X, arba banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.