Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pauroda“ skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo, kuriuo paskirta ekonominė sankcija, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos vyr. specialistas 2019 m. gegužės 30 d. uždarajai akcinei bendrovei „Pauroda“ surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr.B-12/2019 (toliau- ir Protokolas), kuriame nurodyta, jo 2019 m. gegužės 7 d. atlikto planinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai: Bendrovė, būdama transporto priemonių importuotoja ir platintoja, nėra registruota GPAIS kaip transporto priemonių importuotoja, neveda transporto priemonių importo ir išleidimo į Lietuvos Respublikos rinką apskaitos per GPAIS sistemą, nepateikė transporto priemonių 2018 kalendorinių metų ataskaitos per GPAIS, nedalyvauja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje ir nevykdo numatytų pareigų. Protokole nurodyta, kad išvardinta veika Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr.D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr.D1-290 patvirtintų Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklių 3 punktą, 11 punktą, atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnį, 34⁴ straipsnį. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. liepos 4 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr.B-12/2019 uždarajai akcinei bendrovei „Pauroda“ už nustatytus pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau- ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 94 straipsnio 5 dalį, 95 straipsnio 1 dalį ir 102 straipsnio 3 dalį paskirta 6000 eurų dydžio bauda

Byloje nėra ginčo, kad UAB „Pauroda“ įvykdė Protokole bei Nutarime įvardintus pažeidimus, tai konstatuota ir įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.A11.-511-847/2019. Byloje kyla ginčas dėl to, ar Bendrovei gali būti taikoma atsakomybė pagal Aplinkos apsaugos įstatymą, jeigu Bendrovės direktorius už nustatytus analogiškus pažeidimus jau buvo nubaustas pagal ANK.

Teismo vertinimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 94, 95 bei 102 straipsniuose numatytos baudos dėl savo turinio ir prigimties, siekiamų tikslų ir paskirties gali būti prilygintos vadinamai ekonominių sankcijų kategorijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje, tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta Konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu bauda kaip ekonominė sankcija yra paskirta ūkio subjektui- uždarajai akcinei bendrovei „Pauroda“ kai tuo tarpu administracinė nuobauda buvo paskirta fiziniam asmeniui- P. K., einančiam UAB “Pauroda” vadovo pareigas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo atveju tas pats asmuo yra nubaustas du kartus už tą patį pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, tai pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.

Administracinė nuobauda (bauda) yra represinio pobūdžio sankcija, kuria nubaudžiamas teisės pažeidėjas ir daromas neigiamas poveikis jo turtinei padėčiai. Pagal ANK 2 straipsnio 4 dalį pagal ANK atsako tik tas asmuo (fizinis asmuo), kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Tuo tarpu ekonominė sankcija skiriama ūkio subjektui (ginčo atveju- už Aplinkos apsaugos įstatyme nurodytus pažeidimus), ja sudaromos prielaidos inter alia daryti neigiamą poveikį ūkio subjektų, traukiamų teisinėn atsakomybėn, ekonominei padėčiai ir šitaip (be kitų būdų) užtikrinti, kad ūkio subjektai laikytųsi Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytų reikalavimų.

Pareiškėja teigia, jog ginčo atveju fizinio ir juridinio asmens tapatumą patvirtina ta aplinkybė, jog bendrovės direktorius P. K. yra vienintelis Bendrovės akcininkas, todėl finansinio pobūdžio sankcijų poveikis nukreiptas į to paties asmens- P. K. nuosavybę. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. CK 250 straipsnio 2 dalis įvirtina, jog juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio (akcininko) prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad P. K. ir Bendrovė yra tapatūs asmenys, o administracinė nuobauda, skirta nutarimu administracinio nusižengimo byloje bei Nutarimu paskirta ekonominė sankcija yra nukreipta į to paties asmens turtą. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos P. K. paskyrimas negalėjo būti kliūtis už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą Bendrovei skirti Aplinkos apsaugos įstatymo 94, 95 bei 102 straipsniuose numatytą baudą. Tuo nebuvo pažeistas konstitucinis non bis in idem principas. Bendrovei paskirta Aplinkos apsaugos įstatymo 94, 95 bei 102 straipsnių sankcijose numatyta bauda.

Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamojoje byloje nenustatyta. Bendrovės atsakomybę lengvina tai, kad pareiškėja padėjo tyrimo metu (geranoriškai bendradarbiavo, teikė reikiamus dokumentus); pažeidimą padariusi per neapsižiūrėjimą, operatyviai ėmėsi priemonių jam ištaisyti- dar iki Nutarimo priėmimo užsiregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade per GPAIS, pradėjo vykdyti apskaitą per GPAIS, sudarė sutartį su Gamintojų ir importuotojų asociacija dėl netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo. Šios pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės užfiksuotos Nutarime.

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, UAB „Pauroda“ padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinęs faktą, jog Bendrovės veiklos apimtys Nutarime įvardintu aspektu buvo itin mažos, Bendrovė yra maža įmonė (joje dirba tik du asmenys), Bendrovė operatyviai ištaisė Nutarime įvardintus pažeidimus, teisės aktų pažeidimo bylos metu geranoriškai bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Bendrovei paskirti švelnesnę, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje, baudą. Svarbu ir tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Kartu pažymėtina, jog Bendrovei paskirta ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims, todėl laikytina, jog pareiškėjai paskyrus įspėjimą nebūtų visiškai pasiekti ekonominės sankcijos tikslai.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai UAB „Pauroda“ skiriama 2000 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2019 m. liepos 4 d. nutarimu byloje Nr. B-12/2019 pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalį, 95 straipsnio 1 dalį, 102 straipsnio 3 dalį uždarajai akcinei bendrovei „Pauroda“ paskirtą 6000 eurų baudą pakeisti į 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.