- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-2168-658/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Egidijus Tamašauskas
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Nerijaus Meilučio, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Egidijaus Tamašausko rašytinio proceso tvarka, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-2168-658/2011 pagal apeliantės (skolininkės ir įkeisto turto savininkės) D. V. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6243-285/2011 pagal išieškotojo (kreditoriaus) D. B. A/S, veikiančio per D. B. A/S Lietuvos filialą, pareiškimą skolininkei ir įkeisto turto savininkei D. V. dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius skundžiama 2011-08-04 nutartimi tenkino kreditoriaus D. B. A/S Lietuvos filialo reikalavimus ir nutarė priverstinai išieškoti iš skolininkės D. V. 137419,47 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus devyniolika eurų 47 ct) negrąžinto kredito, 5953,83 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 83 ct) palūkanų, 18498,81 Eur (aštuoniolika tūkstančių keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 81 ct) delspinigių, 206,50 Lt (du šimtus šešis litus 50 ct) draudimo įmokos, 11 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (137419,47 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2011-08-02) iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo ir 135 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio bei priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,9300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 5938-0005-0061, esantį Kudrėnėlių k., Lazdijų r.
Šalies argumentai
Apeliantė (skolininkė ir įkeisto turto savininkė) D. V. su šia teismo nutartimi nesutinka ir atskiruoju skundu prašo ją panaikinti bei perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Savo atskirąjį skundą apeliantė (skolininkė ir įkeisto turto savininkė) grindžia tuo, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuotos teisminės praktikos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat, ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Tuo tarpu iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų nėra aišku, kokia – kredito sutartyje ar įstatyme nustatyta tvarka buvo nutraukta su skolininke sudaryta kredito sutartis. Iš, apeliantės nuomone, formalaus pobūdžio nurodymų, esančių skundžiamoje nutartyje, kad paskola nustatytu terminu nebuvo grąžinta, todėl skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka, įkeistas turtas priverstinai parduotinas iš varžytynių, galima spręsti, jog kreditoriaus prašymą gavęs teismas, neatliko tinkamo teisinio tyrimo, nepatikrino, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat, ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Ji pripažįstanti, jog iš kreditoriaus yra gavusi raginimus dėl prievolių įvykdymo, tačiau šiuose raginimuose nebuvę detalizuota, kokia sutarties sąlyga remiantis ar vadovaujantis įstatymine nuostata bus nutraukiama kredito sutartis, jei įsiskolinimai nebus padengti; nenurodyta konkreti data, nuo kurios sutartis bus nutraukta; ar sutartys nutraukiamos nuo raginimo įteikimo dienos, ar nuo pareiškimo Hipotekos skyriui pateikimo dienos. Vadinasi, byloje nėra aiškių duomenų apie tai, kada kredito sutartis su skolininke buvo nutraukta ir, ar apskritai buvo nutraukta iki kreditoriui kreipiantis dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, todėl teismas neturėjo pagrindo pradėti priverstinės skolos išieškojimo procedūros.
Atsiliepimas
Išieškotoją (kreditorių) D. B. A/S Lietuvos filialą atstovaujanti Probleminių kreditų departamento specialistė R. J. apeliacinės instancijos teismui pateiktu atsiliepimu į apeliantės (skolininkės ir įkeisto turto savininkės) D. V. atskirąjį skundą prašo šio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutarties nekeisti. Išieškotojo (kreditoriaus) atstovė nurodo, jog kredito sutartis su skolininke buvusi nutraukta joje nustatytais pagrindais, o būtent sutarties 55.1 punkto sąlyga, kurioje numatyta kreditoriaus (banko) teisė nutraukti sutartį, jei skolininkas (kredito gavėjas) laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar kitų mokėtinų sumų ir nepašalina pažeidimo per 30 kalendorinių dienų nuo kreditoriaus raštiško pareikalavimo išsiuntimo dienos. Be to, sutartis taip pat buvo nutraukta laikantis joje nustatytos nutraukimo tvarkos. Skolininkei ėmus nevykdyti sutartimi prisiimtų finansinių įsipareigojimų, bankas išsiuntė pranešimą (kurio įteikimą skolininkei patvirtina AB „Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimas) ir suteikė papildomą terminą pašalinti kredito sutarties pažeidimus, tačiau tai nebuvo padaryta. Data, nuo kurios sutartis bus nutraukta, jei per nustatytą terminą nebus pašalinti sutarties pažeidimai, taip pat buvo nurodyta skolininkui išsiųstame pranešime. Vadinasi, į Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių išieškotojas (kreditorius) kreipėsi po to, kai kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai, t. y. laikantis įstatymuose bei pačioje sutartyje nustatytos tvarkos.
Apeliantės (skolininkės ir įkeisto turto savininkės) D. V. atskirasis skundas netenkintinas.
Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą apeliantė aiškino tuo, kad teismas priėmė nutartį priverstinai išieškoti skolą iš hipoteka įkeisto turto parduodant jį iš varžytynių neatlikęs teisinio tyrimo, t. y. nenustatęs, ar prieš kreipdamasis į Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių išieškotojas (kreditorius) nutraukė su skolininke sudarytą pagrindinę – kredito sutartį, kada, kokiais pagrindais remiantis tai buvo padaryta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko „NORD/LB Lietuva“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009). Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad išieškotojas (kreditorius) skolininkei ir įkeisto turto savininkei D. V. 2010-12-21 išsiuntė pranešimą dėl kredito sutarties nutraukimo, kuriuo pareikalavo padengti susidariusį grąžintinos paskolos sumos, priskaičiuotų palūkanų, įkeisto turto draudimo įmokų įsiskolinimą iki 2011-01-21, nes priešingu atveju bus laikoma, kad sutartis yra nutraukta nuo 2011-01-21 be atskiro įspėjimo, o kreditorius įstatymų nustatyta tvarka pradės priverstinį išieškojimą iš jam įkeisto turto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-15 kasacinėje nutartyje byloje Nr. 3K-7-272/2011 pažymėjo, kad kreditavimo sutarties (paprastai kreditas grąžinamas per ilgą laiko tarpą periodinėmis įmokomis) bei hipotekos procedūros (išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka, teisėjas neatlieka aplinkybių tyrimo reikalavimo faktinio pagrįstumo aspektu) esmė nulemia tai, kad išieškojimas prieš terminą negali būti pradedamas kreditoriaus pareiškimą dėl nutraukimo vertinant kaip sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje išieškotojas (kreditorius) rėmėsi su skolininke 2006-04-14 sudarytos kredito sutarties Nr. BP2021060330 55.1 punktu ir sutartį nutraukė tik po to, kai per jai paskirtą papildomą 30 kalendorinių dienų terminą nuo raštiško banko pareiškimo skolininkė nepašalino sutarties pažeidimo, t. y. nepadengė pagal sutartį mokėtinų sumų įsiskolinimo. Vadinasi, sutartis su ja buvo nutraukta laikantis kredito sutarties sąlygų (55.1 punkto) ir įstatymo nustatytos tvarkos (CK 6.209 straipsnio, 6.217 straipsnio 3 dalies). Ši sutartis buvo pateikta teisėjui dar 2011-02-22 (b.l. 7-17).
Atsižvelgiant į tai, padarytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išieškotojo (kreditoriaus) pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, įvykdė jam priskirtą pareigą patikrinti, ar sutartis, kuri yra pagrindinės prievolės pagrindas, buvo nutraukta prieš kreipiantis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, atliko aplinkybių teisinį vertinimą. Kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog kreditorius su šiuo pareiškimu į teismą kreipėsi turėdamas tam pagrindą, t. y. prieš tai laikydamasis sutarties ir įstatymo nustatytos tvarkos nutraukęs su skolininke ir įkeisto turto savininke sudarytą pagrindinę sutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apeliantės (skolininkės ir įkeisto turto savininkės) D. V. atskirojo skundo netenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-08-04 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (skolininkės ir įkeisto turto savininkės) D. V. valstybei 7,10 Lt (septynis litus, 10 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų įteikimu).