Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui G. A. (teismo šaukimas laikomas įteiktu (atsisakė priimti), neatvykimo priežastys nežinomos),

institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-299-305/2018 pagal ieškovės V. B., atstovaujamos advokatės Audronės Neniškienės, ieškinį atsakovui G. A. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą, – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė V. B. prašo teismą nustatyti, kad nepilnamečio vaiko A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas G. A.; nustatyti nepilnamečio vaiko A. L. gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. B.; priteisi iš atsakovo G. A. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. L. 100,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, nustatant ieškovei V. B. uzufrukto teisę į šias lėšas; teismo vedimo išlaidas priteisti iš atsakovo G. A..Ieškovės ieškinyje nurodyta, kad atsakovas yra jų sūnaus A. L., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Su atsakovu santuokos sudarę nebuvo. Su atsakovu susipažino ir vėliau kartu apsigyveno 2015 m. balandį jai skirtame socialiniame būste (duomenys neskelbtini) miestelyje. Tais pačiais metais gegužės 15 d. abu išvyko dirbti į Vokietiją. Jie dirbo atskirai, o gyveno kartu. Vasarą abu kartu su G. A. grįžo į Lietuvą, bendravo su G. tėvais, trumpam kartu su savimi buvo pasiėmę abu G. A. sūnus. Tada abu grįžo į Vokietiją. 2015 m. rugsėjo mėnesį sugrįžo gydytis į Lietuvą ir tada sužinojo, kad laukiasi. Ji telefonu pranešė G. A. apie nėštumą, jis apsidžiaugė. Po savaitės grįžo į Vokietiją, su G. A. santykiai buvo normalūs, jis džiaugėsi žinia, kad turės sūnų. Abu kartu buvo per Kalėdas ir sutiko Naujuosius metus. 2016 m. sausio 7 d. ji grįžo į Lietuvą, nes reikėjo lankytis pas gydytojus. Iki 2017 m. vasario 17 d. su atsakovu bendravo telefonu, o nuo 2017 m. vasario 17 d. su atsakovu jau nepavyko susisiekti, jis neatsiliepdavo. 2016 m. kovo 14 d. pagimdė sūnų A. . 2016 m. kovo 14 d. iš G. A. gavo žinutę, kad jis abejoja, jog sūnus yra jo, ir kad nutraukia su ja santykius. Apie sūnaus gimimą jis sužinojo iš jos bendradarbių, su kuriais ji palaikė ryšį. Nors atsakovas žino, kad turi sūnų, tačiau nesutinka savo noru pripažinti tėvystę, paduodant notariškai patvirtintą pareiškimą civilinės metrikacijos skyriui, todėl iškovė turi kreiptis dėl tėvystės pripažinimo į teismą. Nustačius tėvystę, spręstinas ir sūnaus išlaikymo klausimas. Sūnus auga, jo poreikiai taip pat nuolatos didėja. Sūnui reikalingas pilnavertis maitinimas, vitaminai ir vaistai. Šiuo metu sūnaus išlaikymui – maistui, avalynei, rūbams, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, sauskelnėms, komunaliniams patarnavimas – per mėnesį išleidžia apie 100,00 Eur. Sūnaus poreikiai nuolat didėja, jie nemažės todėl mano, kad iš atsakovo sūnaus išlaikymui turėtų būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur iki sūnaus pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos, nustatant uzufrukto teisę į šias lėšas V. B.. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl yra pajėgus mokėti išlaikymą. Sūnus yra nepilnametis, jis nuolat nuo pat gimimo gyvena su ieškove, ji juo rūpinasi, todėl atsižvelgiant į vaiko interesus, sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (b. l. 2-4). Teismo posėdžių metu ieškovė pilnai palaikė savo ieškinio reikalavimus, patvirtino nurodytas aplinkybes (2018 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 2.11-7.00 min., 2018 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 10.35-11.15 min.). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jokia forma prieštaravimų ieškinio reikalavimams neišreiškė.Institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad skyrius pritaria ieškovės ieškinio reikalavimams, nes tai atitinka nepilnamečio A. L. teises ir teisėtus interesus (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti, kad nepilnamečio vaiko A. L. biologinis tėvas yra atsakovas G. A.. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus A. L. (b. l. 5). Kadangi ieškovė tuo metu buvo santuokoje su V. L., berniuko tėvu buvo įrašytas V. L., berniukui suteikta jo pavardė; tačiau Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimu buvo nuginčyta V. L. tėvystė, A. L. gimimo įraše duomenų apie jo tėvą neįrašyta (b. l. 5, duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO)). Remiantis ieškovės paaiškinimais, ieškovė ir atsakovas laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. pabaigos palaikė artimus santykius: 2015 m. balandį jie kartu apsigyveno, 2015 m. gegužės 15 d. abu kartu išvyko dirbti į Vokietiją, ten gyveno kartu, kaip šeima; visą šį laiką jie buvo kartu (viena, be atsakovo, ieškovė yra grįžusi į Lietuvą pas gydytojus 2015 m. rugsėjo mėnesį maždaug savaitei), santykiai nebuvo nutrūkę. 2015 m. rugsėjį jie sužinojo, kad ieškovė laukiasi, atsakovas tuo metu šia žinia džiaugėsi, bet gimus vaikui pradėjo ginčyti tėvystę A. L. atžvilgiu bei santykius su ieškove nutraukė (b. l. 2-3, 2018 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 2.11-7.00 min.). Šias ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jos ir atsakovo bendro gyvenimo laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. pabaigos teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojos V. V. bei J. Č., nurodė, kad minėtu laikotarpiu ieškovė ir atsakovas gyveno kaip šeima (2018 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 1.40-5.23 min. bei 6.25-10.20 min.). Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymais.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 ir 3.147 straipsnių nuostatomis, jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę gali nustatyti teismas. Spręsdamas vaiko tėvystės nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į prioritetinius vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis), į jo teisę žinoti savo kilmę. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.Kadangi atsakovas, turėdamas galimybę atsiliepime į ieškinį ar teismo posėdžio metu paneigti ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, šia galimybe nesinaudojo ir nurodytų aplinkybių dėl ieškovės ir jo bendro gyvenimo nepaneigė, teismas daro išvadą, kad atsakovas šias faktines aplinkybes pripažįsta (pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose). Todėl nors nagrinėjamoje civilinėje byloje ekspertizė giminystės ryšiui įrodyti paskirta nebuvo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas teismui nustatyti faktą, kad atsakovas yra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o šis – jo sūnus.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko A. L. gyvenamąją vietą kartu su ja – ieškove V. B.. Nustatyta, kad nepilnametis vaikas A. L. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, t. y. ieškove (b. l. 41). Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, priešingai, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog A. L. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo vaiko gimimo yra su motina jos gyvenamojoje vietoje, į tai, kad tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalinga motinos priežiūra, rūpestis, vaikas prisirišęs prie gyvenamosios vietos, artimųjų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus (b. l. 41). Atsakovas jokių prieštaravimų, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, taip pat nėra pareiškęs. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat jo gimimo yra su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, nepilnamečio A. L. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t.y. ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis). Teismas kartu pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, t.y. ieškove, nepanaikina tėvo, t. y. atsakovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir ieškovė negali tam kliudyti (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisi iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. L. 100,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, nustatant jai uzufrukto teisę į šias lėšas.Remiantis ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas išlaikymo sūnui A. L. neteikia nuo pat jo gimimo, taip pat niekaip kitaip neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo (b. l. 2-3, 2018 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 2.11-7.00 min.). Šioms aplinkybėms nuginčyti atsakovas jokių įrodymų nėra pateikęs. Duomenų apie A. L. sveikatos sutrikimus, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti papildomų ar specialiųjų poreikių išlaikymui buvimą, byloje nėra. A. L. šiuo metu yra 2 metų amžiaus, auga namuose (b. l. 5, 41). Ieškovės mėnesines pajamas laikotarpiu iki 2018 m. kovo 14 d. sudarė gaunama socialinė pašalpa (16,35 Eur), išmoka vaikui (58,90 Eur), taip pat vaiko priežiūros išmoka (139,43 Eur) (b. l. 17-25, 37, 41), materialiai ją remia artimieji (b. l. 41). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, jos vardu yra registruota 1 transporto priemonė, kuri yra areštuota (b. l. 14, 26-27). Duomenų apie kokias nors atsakovo sveikatos problemas byloje nėra, atitinkamai, konstatuotina, kad atsakovas yra sveika ir visiškai darbingas. Bylos duomenimis, atsakovas gyvena, ir, tikėtina, dirba užsienio valstybėje, tačiau duomenų apie jo gaunamas pajamas byloje nėra (b. l. 2-3, 11, 39). Atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 12, 16). CK 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, ar jokios kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Pagal CK 3.200 str. normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos arba kreipimosi į teismą dienos, priklausomai nuo vaiko amžiaus, kreipimosi į teismą ir kt. faktinių bylos aplinkybių. Vadovaujantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiui vaikui A. L., kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų ar kito turto, kas leistų priteisti išlaikymą kitomis formomis, be to, periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas. Pats atsakovas nėra išreiškęs prieštaravimų teikti išlaikymą savo vaikui, mokant kas mėnesį pinigines išmokas.Atsižvelgiant į vaiko amžių (šiuo metu 2 metų amžiaus), faktą, kad vaikui augant su kiekviena diena jo poreikiai tik didės, į ekonominę situaciją šalyje, bei aplinkybę, kad turi būti užtikrinama visų būtinųjų vaiko poreikių – maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui – tenkinimas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nors pagal bylos duomenis šalių turtinė padėtis vertintina kaip panaši, tačiau duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje negauta dėl paties atsakovo pasyvumo byloje, o tas faktas, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienio valstybėje, leidžia manyti, jog atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovės, todėl vadovaujantis pri­ori­te­ti­nės vai­kų tei­sių ir intere­sų ap­sau­gos ir gy­ni­mo prin­ci­pu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), le­miančiu, kad vi­sos abe­jo­nės dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, jo dy­džio, for­mos nu­sta­ty­mo ir pan. tu­ri bū­ti ver­ti­na­mos vai­ko in­te­re­sų nau­dai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui jo vaikui A. L. periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur per mėnesį. Kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nepilnamečio vaiko A. L. išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2017 m. spalio 30 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), šį turtą pavedant valdyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

Byloje nėra duomenų apie faktiškai ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 136,00 Eur žyminio mokesčio – 100,00 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei 36,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), – nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), 14,77 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) ir 182,00 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 6, 58). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, sutinkamai su CPK 96 straipsnio nuostatomis, atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 150,77 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (136,00 Eur + 14,77 Eur) bei 182,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), o šis – jo sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove V. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vieno šimto eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017 m. spalio 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei V. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 150,77 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.