Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl termino palikimui pagal įstatymą priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama M. B. M. Po mamos mirties pareiškėjas dėl palikimo priėmimo notarą nesikreipė, nes neturėjo tikslių duomenų apie mamos turtą, be to jis neturi teisinio išsilavinimo, yra garbingo amžiaus, todėl nesuprato terminų ir jų reikšmės. Žinojo, kad mama nekilnojamojo turto neturėjo, o apie kitą jos turėtą turtą įrodymų neturėjo.

5. Kaip matyti iš AB „Swedbank“ 2025 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. SR-TS-25-5758 M. B. M. priklausantis turtas, esantis AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro (duomenys neskelbtini).

6. 2025 m. rugsėjo 30 d. Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Martinaitienė išdavė liudijimą apie tai, kad pareiškimo dėl palikimo priėmimo po M. B. M. mirties į notarų biurą niekas nepadavė. Paveldėjimo byla nėra užvesta. Akmenės rajono 2-ajame notarų biure saugomose testamentų registro knygose, sudarytų mirusiosios vardu testamentų, nerasta.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą matyti, kad pareiškėjas į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti kreipėsi praėjus beveik 7 mėnesiams po mamos mirties. Pareiškėjas po mamos, mirusios 2025 m. vasario 19 d., atsiradusio palikimo nepriėmė, kadangi žinojo, jog mama nekilnojamojo turto neturėjo, o duomenų apie kitą paveldimą turtą neturėjo. Be to, pats neturi teisinio išsilavinimo, yra garbingo amžiaus, todėl nesuprato terminų ir jų reikšmės.

9. Įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytus argumentus, aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad po palikėjos M. B. M. mirties atsiradęs palikimas nėra priimtas, suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo ir jo reikalavimų, nereiškė, dėl ko, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas A. M. įstatymo nustatytą terminą priimti po mamos M. B. M., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą praleido dėl objektyvių priežasčių – nežinojo apie paveldimo turto buvimą, be to pats yra garbingo amžiaus, beturi teisinio išsilavinimo, todėl nesuprato įstatymo nustatyto termino palikimui priimti reikšmės.

10. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti.

11. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

12. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, konstatuotina, kad terminas palikimui, atsiradusiam po M. B. M. mirties yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo mamos M. B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti, terminą atnaujinant 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.