Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-831-134/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-12
Bylos Nr.
1S-831-134/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronė Vidzėnienė
Pareiškėjas
R. T.
Nr. 1S-831/2011
Procesinio sprendimo kategorija : 2.12.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,

teismo posėdyje išnagrinėjusi B. G. atstovės pagal įstatymą, pareiškėjos R. T., skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atmestas R. T. prašymas panaikinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi atmestas J. T. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2011-06-17 nutarimo, kuriuo paliktas galioti žemesniojo prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 str. 1 d. str., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Skundu R. T. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Skunde teigia, kad mananti, kad vairuotojas D. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 37 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko minėtas eismo įvykis. Eismo įvykis buvo ištirtas nepilnai, nes įvykio buvo apklaustas tik vienas liudytojas T. K., kurio parodymai yra abejotinos vertės, nes jis yra šališkas. Anot nepilnamečių nukentėjusiųjų - K. V. bei B. G. -priešpriešinėje juostoje D. U. automobiliui Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tik du automobiliai, o T. K. nurodo, kad jis prieš pėsčiųjų perėją sustojo eilėje ketvirtas. Be to T. K. teigia, kad nukentėjusios mergaitės bėgo -vieno metro atstume už pėsčiųjų perėjos, o mergaitės nurodo, kad per pėsčiųjų perėją. Nepilnametės nukentėjusiosios nurodė, kad priėjo, o ne pribėgo prie Dariaus ir Girėno - Statybininkų gatvių sankryžoje esančios pėsčiųjų perėjos. Jos matė ant pėsčiųjų perėjos stovintį automobilį bei už jo dar vieną automobilį, o iš dešinės pusės atvažiuojančių automobilių nematė. Per pėsčiųjų perėją mergaitės judėjo tik įsitikinusios, kad pėsčiųjų perėjoje saugu. Be to, anot mergaičių, stovinčiųjų automobilių vairuotojai rankos mostais joms parodė, kad eitų per pėsčiųjų perėją dėl ko jos taip ir padarė. Todėl neaišku, kokiu greičiu turėjo važiuoti D. U. vairuojamas automobilis ir koks buvo automobilio stabdymo kelias. Tyrimo metu nenustatytas mergaičių ūgis bei galimybė vairuotojui D. U. matyti per pėsčiųjų perėją tarp lengvųjų automobilių judančias nukentėjusiąsias. Tyrimo metu neįvertinta aplinkybė, kad Kelių eismo taisyklių 39 ir 155.4 punktus pažeidė automobilio, sustojusio ar stovėjusio ant pėsčiųjų perėjos, vairuotojas, kurio transporto priemonė trukdė pėstiesiems. Abi nukentėjusiosios nepilnametės tai aiškiai nurodė apklausų metu. Šis vairuotojas nebuvo nustatytas ir neapklaustas. R. T. teigia mananti, kad įvykio eismo tyrimą atlikęs specialistas yra šališkas, o jo išvada, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A4" vairuotojo D. U. veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, yra neteisinga, padaryta, remiantis tik vairuotojo D. U. bei vienintelio apklausto liudytojo T. K. parodymais, prieštaraujančiais nukentėjusiųjų nepilnamečių parodymams. Todėl būtina skirti naują nepriklausomą autotechninę ekspertizę. Įstatyminė atstovė teigia, kad D. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5. 9. 37 punktų (reikalavimus, dėl to ir įvyko eismo įvykis. Mano, kad vairuotojas D. U. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiųjų partrenkimo laiku stabdydamas automobilį, tiek važiuodamas 10 km/h greičiu, tiek didžiausiu leistinu tame kelio ruože - 50 km/h greičiu, kadangi jis privalėjo matyti prie pėsčiųjų perėjos ant šaligatvio priėjusias (stovinčias) nepilnametes nukentėjusiąsias ir privalėjo tikėtis, kad jos judės per pėsčiųjų perėją todėl jis privalėjo prieš pėsčiųjų perėją sustoti ir praleisti pėsčiąsias.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ikiteisminio tyrimo metu D. U. pagal BK 281 str. 1 d. buvo įtariamas tuo, kad jis 2010-09-23, apie 17 val., Panevėžyje, Dariaus ir Girėno – Statybininkų g. sankryžoje, vairuodamas automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 37 p. reikalavimus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, to nepadarė ir parbloškė pėsčiųjų perėjoje nukentėjusiąsias K. V. ir B. G., dėl to jos patyrė nesunkius sveikatos sutrikdymus. Pagrindiniai duomenų šaltiniai, kuriais remdamasis prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą, o aukštesnysis prokuroras ir teismas šį sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, yra du : eismo įvykio tyrimo specialisto išvada ir liudytojo T. K. parodymai. Skunde ginčijamas šių abiejų duomenų šaltinių patikimumas, tačiau ši argumentacija nepagrįsta. Abejoti liudytojo T. K., tiesiogiai stebėjusio įvykį, parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo. Liudytojas įvykio metu vairavo automobilį ir jo automobilis buvo ketvirtas nuo stovėjusių ties perėja, jis matė priešpriešiais atvažiuojantį D. U. automobilį, dalyvavusį eismo įvykyje, sulaukė, kol policijos pareigūnai atvyks į įvykio vietą ir jiems nurodė asmens duomenis ir tai, kad matė įvykio aplinkybes. Priešingai nei tvirtinama skunde, liudytojo parodymai atitinka nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad jos į kelio važiuojamąją dalį ne išėjo, o išbėgo. Abi nukentėjusios apklausoje nurodė, kad pėsčiųjų perėjoje stovėjo automobilis, todėl į pėsčiųjų perėja išbėgo pro pirmojo automobilio užpakalinę dalį ir bėgo skersai perėjos, laikydamos rankose ledus. Nukentėjusioji K. V. nurodė, kad ji atsitrenkė į iš dešinės atvažiuojančio automobilio priekines kairės pusės dureles, o B. G. atsitrenkė į priekinį kairį sparną. Liudytojas T. K. analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, tik nurodydamas, kad abi nukentėjusiosios bėgo apie 1 metrą nuo pėsčių perėjos ir atsitrenkė į priekinį kairįjį automobilio sparną, o automobilio užpakalinė dalis tuo metu buvo ant pėsčiųjų perėjos pietinio krašto, t.y. buvo perėjoje. Įvykio vietoje 3 metrų atstumu nuo perėjos rasta išvažinėto maisto dėmė, tikėtina, kad tai ištirpę ledai, kuriuos nešėsi K. V.. Ant automobilio priekinio kairės pusės sparno rastas dulkių purvo nubraukimas, todėl yra pagrindo manyti, kad nukentėjusiosios atsitrenkė į automobilio kairiojo šono priekinę dalį. Šie bylos duomenys leidžia teigti, kad nukentėjusiosios prieš atsitrenkimą judėjo automobiliui „Audi A4“ iš kairės, susidūrimo vieta buvo pėsčiųjų perėjoje arba 3 metrų atstumu už jos.

Eismo įvykio tyrimą atlikęs specialistas, remdamasis įvykio vietos bei automobilio apžiūrios duomenimis, nukentėjusiųjų, liudytojo T. K. parodymais, išvadoje konstatavo, kad jei pėsčiosios bėgo iš už kairėje kelio važiuojamosios dalies krašto pusėje prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto sustojusių automobilių, žiūrint Klaipėdos gatvės kryptimi, o D. U. automobilis važiavo nuo 10/h iki 50 km/h greičiu, tai, nepriklausimai nuo to, kokiu bėgimo tempu bėgo nukentėjusiosios, vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiųjų partrenkimo, laiku stabdydamas automobilį. Skunde daromos prielaidos dėl specialisto šališkumo argumentuojamos ne kokiais nors konkrečiais faktais, o pareiškėjos nesutikimu su specialisto padarytomis išvadomis, tačiau pareiškėjai nepalankių išvadų pateikimas nereiškia jokios specialisto išankstinės nuomonės turėjimo.

Pareiškėja skunde pagrįstai nurodo, kad nebuvo nustatyti ir apklausti automobilių vairuotojai, kurių automobiliai stovėjo ant pėsčiųjų perėjos ir už jos, tačiau nuo įvykio praėjus pakankamai daug laiko, jų nustatyti nėra galimybės. Pažymėtina, kad tai tyrimo išsamumui šių liudytojų nenustatymas neturėjo reikšmės, nes specialistui užteko duomenų išvadai, kad buvusioje situacijoje nukentėjusiųjų veiksmai – įbėgo į kelio važiuojamąją dalį iš už D. U. matomumą ribojančių transporto priemonių ir bėgo per kelio važiuojamąją dalį, o ne ėjo įsitikinusios, kad tai daryti saugu, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga eismo įvykio kilimui, o byloje nėra duomenų, kad eismo situacijoje D. U. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Prokuroras, įvertinęs tyrimo duomenis, pagrįstai konstatavo, kad nėra ne tik techninio, bet ir teisinio priežastinio ryšio tarp D. U. veiksmų ir eismo įvykio kilimo. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad tyrimas atliktas išsamiai, sprendimas jį nutraukti ir vėlesni jį palikę galioti sprendimai yra pagrįstiu išsamia tyrimo duomenų analize ir teisėti, todėl tenkinti pareiškėjos R. T. skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

P. R. T. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Bronė VidzėnienėKelių eismo taisyklių 5. 9. 37 punktų (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja", kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį) reikalavimus, dėl ko ir įvyko minėtas eismo įvykis. Manau, kad vairuotojas D. Užsienis turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiųjų partrenkimo laiku stabdydamas automobilį, tiek važiuodamas 10 km/h greičiu, tiek didžiausiu leistinu tame kelio ruože - 50 km/h greičiu, kadangi jis privalėjo matyti prie pėsčiųjų perėjos ant šaligatvio priėjusias (stovinčias) nepilnametes nukentėjusiąsias ir privalėjo tikėtis, kad jos judės per pėsčiųjų perėją todėl jis paprasčiausiai privalėjo prieš pėsčiųjų perėją sustoti ir praleisti pėsčiąsias.Vadovaudamasi išdėstytu ir LR BPK 65 str., 442 str. 1 d. 2 p. teismąprašau:Atstovė pagal įstatymą