Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Jačiauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 20 parų arešto bausmė;

2. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 6 MGL, tai yra 225 Eur, dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. 2025 m. vasario 17 d., apie 20.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) namo, Kaunas, tyčia peiliu pradurdamas R. B. priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keturias padangas, jas sugadino ir padarė nukentėjusiajai R. B. 200 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis J. V. kaltu dėl nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2025 m. vasario 17 d., dienos metu, būdamas namuose į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę, kurioje buvo parašytas adresas – (duomenys neskelbtini), Kaunas, automobilio valstybinis numeris, kurio šiuo metu neprisimena ir informacija, jog turi pradurti automobilio padangas. Už tai, jo pašto dėžutėje bus paliktas vokas su atlygiu – 50 Eur. Jis nežino ir nenumano, kas jam parašė tą žinutę, to numerio neišsisaugojo ir neprisimena. Nežino, iš kur asmuo žinojo jo telefono numerį ir pašto dėžutę. Gavęs žinutę iš nežinomo numerio, iš karto ją ištrynė, jog nebūtų jokių įrodymų. Į žinutę nieko neatrašė, tačiau nusprendė šį darbą atlikti. Ta žinutė buvo pasiūlymas užsidirbti. Dėl to jis pats priėmė sprendimą, jog atliks šį darbą, nors net nežinojo, ar tas nepažįstamas asmuo jam sumokės 50 Eur. Jis kelias valandas namuose palaukė, kol lauke sutems. Tada iš namų pasiėmė mažą peiliuką, kurį pats nuo seniai turėjo savo namuose ir apie 20 val., tikslaus laiko neprisimena, dviračiu nuvažiavo į nurodytą vietą, kur pamatė nurodytą automobilį. Priėjo prie automobilio ir pradūrė visas keturias automobilio padangas. Į visas padangas dūrė po vieną kartą. Tuo metu aplink jokių asmenų nebuvo. Pradūręs padangas nueidinėjo ir kažkoks vyras turbūt išgirdo iš padangų einantį orą ir jam kažką pasakė. Ką sakė neprisimena. Jis pamatęs vyrą įsidėjo peilį, su kuriuo pradūrė padangas, į kišenę ir pasiėmęs savo dviratį pradėjo bėgti, tačiau tas vyras jį pagavo ir iškvietė policiją. Kur yra tas peilis, su kuriuo pradūrė padangas, nežino, nes kai bėgo nuo vyro, peilį pametė. Policijos pareigūnai ieškojo peilio, tačiau niekur nerado. Jis policijos pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes, prisipažino pradūręs padangas. Grįžęs į namus pasitikrino savo pašto dėžutę, kuri yra namo laiptinės pirmame aukšte, pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau joje nieko nebuvo. SMS žinučių daugiau nesulaukė. Sekančią dieną, apie 8 val., pašto dėžutėje rado baltos spalvos voką, kuris buvo neužklijuotas, jame buvo 50 Eur kupiūra. Jis nežino, kas paliko voką su jame esančiais 50 Eur. Ant voko nieko nebuvo parašyta. Jis pinigus ir voką pasiėmė. Kaip suprato, tai buvo tas žadėtas atlygis, apie kurį jam rašė SMS žinutėje. Voką išmetė, o pinigus išleido maistui. Mobiliojo ryšio telefono, į kurį gavo SMS žinutę nebeturi, pardavė jį į telefonų supirkimą prie Kauno autobusų stoties turgaus. SIM kortelę sulaužė ir išmetė. Taip pasielgė, nes nenorėjo, jog jam dar kažkas rašinėtų dėl tokių dalykų, kadangi suprato, jog blogai pasielgė. Su nukentėjusiąja R. B. susitarė dėl žalos – 588 Eur atlyginimo per 6 mėnesius. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 89–95, 110–114).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. V. prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji R. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2025 m. vasario 17 d., apie 20.30 val., buvo atvykę policijos pareigūnai ir apžiūrėję jai priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pamatė, kad visi keturi ratai galimai yra pradurti, nes oras iš padangų išsileidęs, tačiau skylių ar pradurtų vietų apžiūrėjus automobilio ratus nepastebėjo dėl tamsaus paros meto. 2025 m. vasario 18 d. ryte, apie 9.00 val., ji nuėjo prie savo automobilio ir dar kartą šviesiuoju paros metu apžiūrėjo automobilio ratus. Tuo metu pastebėjo, kad ant kiekvienos padangos buvo apie 2 cm ilgio perpjovimo – įdūrimo žymės. Dėl padangose padarytų sugadinimų nebuvo galimybės toliau jų naudoti, reikėjo pirkti naujas padangas. Vienos padangos vertė 50 Eur. Iš viso dėl sugadintų padangų jai padaryta 200 Eur turtinė žala. Padangas buvo įsigijusi maždaug prieš vienerius metus. Kadangi nebuvo galimybės dėl sugadinimų naudotis padangomis, dėl to teko įsigyti naujas padangas, 328 Eur vertės. Jų montavimas kainavo 60 Eur. Su įtariamuoju J. V. susitarė dėl jos civiliniame ieškinyje nurodytos 588 Eur jai padarytos žalos atlyginimo. Sutarė, kad J. V. per 6 mėnesius, tai yra, nuo 2025 m. balandžio 28 d. iki 2025 m. spalio 28 d. dalimis atlygins jai padarytą turtinę žalą, kurias perves į jos banko sąskaitą (1 t., b. l. 49–55, 60–64).

Liudytojas M. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2025 m. vasario 17 d., apie 20 val., ties automobilių stovėjimo aikštele, (duomenys neskelbtini), Kaunas, išgirdo automobilio padangos šnypštimo garsą (lyg išeidinėtų iš padangos oras). Atsisukęs į automobilių stovėjimo aikštelę pamatė mėlynos spalvos automobilį „VW Passat“, o prie automobilio priekinio kairės pusės rato pasilenkusį vyrą, kuris tuo metu stojosi ir ėjo link automobilio galinių ratų. Jis vyrą matė pirmą kartą, jo nepažįsta. Tuo metu jis neatkreipė dėmesio ar vyras kažką turėjo rankose. Suprato, kad tas vyras pradūrė automobilio ratus, nes tuo metu tik jis vienas buvo prie to automobilio. Jokių kitų asmenų netoliese ar šalia nebuvo. Girdėjosi būtent nuo to automobilio sklindantis oro ėjimo garsas iš padangų. Jis vyro paklausė „ką čia darai?“. Vyras į jį atsisuko ir iš karto pradėjo bėgti, šaukė bėgdamas, kad atstotų. Vyrui šiek tiek pabėgus matė, kai iš pastarojo striukės kišenės iškrito peilis. Jis peilio neėmė, bėgo paskui vyrą. Kai pradėjo bėgti paskui vyrą, jokių kitų asmenų šalia nebuvo, niekas nematė, kaip jis vejasi. Vyras nubėgęs apie 100 metrų numetė dviratį ir jis toliau vyrą vijosi. Maždaug už 150 metrų jis vyrą pasivijo netoliese parduotuvės „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), Kaunas. Jis vyrą pargriovė ant žemės, kad pastarasis nepabėgtų ir tuo metu paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Paskambinęs padėjo vyrui atsistoti ir laukė policijos pareigūnų. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, jis vyro teiravosi, kodėl pradūrė padangas. Vyras atsakė, kad jam buvo skoloj. Po 17 minučių atvyko policijos pareigūnai ir jis su jais nuvyko prie apgadinto automobilio. Buvo matyti, kad iš automobilio visų keturių ratų išėjęs oras. Peilio, kurį pametė vyras, nebebuvo. Kai peilis nukrito ant žemės, tai jis atkreipė dėmesį, kad peilis buvo užlenkiamas, viso peilio (peilio ašmenų ir rankenos) ilgis buvo apie 15 cm (1 t., b. l. 124–130).

Liudytojas N. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Reagavimo valdybos (toliau – RV) 3-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2025 m. vasario mėn., tikslios dienos neprisimena, dirbo su vyriausiąja patrule L. S.. Apie 20 val. iš Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad ką tik pranešėjas matė, kai asmuo peiliu pradūrė automobilio padangas ir šiuo metu pranešėjas tą asmenį sulaikęs laukia (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas. Pastarasis buvo sulaikęs vyrą įvykdžiusį nusikalstamą veiką. Būnant įvykio vietoje sulaikytas vyras prisipažino, kad subadė peiliu automobilio padangas, paaiškino, kad tai prašė padaryti kitas asmuo, kurio nepažįsta. Vėliau pokalbio metu sulaikytas vyras pakeitė įvykio versiją ir teigė, kad jo niekas neprašė to padaryti, jis pats nusprendė pradurti automobilio padangas, tačiau nežino kodėl. Dar po kurio laiko, pokalbio metu vyras vėl teigė, kad nepažįstamas asmuo, kurio nei vardo nei pavardės nežino, atsiuntė jam žinutę į mobiliojo ryšio telefoną, kurioje buvo nurodyti automobilio valstybiniai numeriai, adresas ir ką turi padaryti. Taip pat, pasak sulaikyto asmens, žinutėje buvo nurodyta, kad už padarytą darbą jam sumokės 50 Eur. Sulaikytas vyras teigė, kad gavęs žinutę ją ištrynė, kadangi jam nereikia jokių įkalčių. Vyras atrakino savo telefoną, parodė gautas žinutes ir gautus skambučius, tačiau ten tokio pobūdžio žinutės, kurią apibūdino sulaikytas vyras, nebuvo. (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie daugiabučio namo, apžiūrėjo „VW Passat“ automobilį, kurio valstybinio numerio neprisimena. Automobilio visos keturios padangos buvo nuleistu oru, apgadinimo ar dūrimo žymių tuo metu nerado. Sulaikytas vyras paaiškino, kad pradūrė padangas su peiliu, tačiau bebėgdamas peilį, kuriuo pradūrė padangas, pametė. Peilio rasti įvykio vietoje ir jos prieigose, nepavyko. Susisiekęs su apgadinto automobilio savininke pranešė jai apie aplinkybes (1 t., b. l. 135–141).

Liudytoja L. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba Kauno AVPK RV 3-ojo skyriaus tyrėja. 2025 m. vasario mėn., tikslios dienos neprisimena, dirbo su vyriausiuoju patruliu N. S.. Apie 20 val., tikslaus laiko neprisimena, iš Kauno AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad ką tik pranešėjas matė, kai vyras peiliu pradūrė automobilio padangas ir šiuo metu sulaikęs vyrą laukia (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuvykus nurodytu adresu, laukė pranešėjas, prie jo stovėjo vyras galimai subadęs automobilio padangas. Įvykio vietoje pasiteiravo sulaikyto vyro apie įvykio aplinkybes, o pastarasis prisipažino, kad subadė peiliu automobilio padangas, paaiškino, kad tai prašė padaryti kitas asmuo, kurio nepažįsta. Apžiūrėjus įvykio vietą matė „VW Passat" automobilį, valstybinio numerio neprisimena, kurio visos keturios padangos buvo nuleistu oru. Vizualiai dūrimo žymių nepastebėjo. Sulaikytas asmuo nurodė, kad pradūrė padangas su peiliu, tačiau bebėgdamas nuo pranešėjo peilį pametė. Apžiūrėjus įvykio vietą peilis rastas nebuvo (1 t., b. l. 146–152).

Iš R. B. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 17 d. 8.30 val. iki 2025 m. vasario 17 d. 20.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), Kaunas, apgadinti jai priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) visi keturi ratai, tai yra, padangos. Padangos galimai pradurtos, kadangi visas oras iš jų buvo išsileidęs. Apie tai, kad apgadinti jai priklausančio automobilio ratai sužinojo iš policijos pareigūnų. Kas apgadino jai priklausančio automobilio ratus nežino, įtariamojo nepažįsta, mato jį pirmą kartą (1 t., b. l. 33–44).

Iš 2025 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), Kaunas. Apžiūrėjus automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)visos keturios automobilio padangos „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotos be oro (1 t., b. l. 10–21).

Iš 2025 m. kovo 5 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad ant visų keturių automobilio VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padangų „(duomenys neskelbtini)“ šoninės pusės matomos 2 cm ilgio pjovimo žymės (1 t., b. l. 101–115).

Iš 2025 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuoti du stovintys vyrai, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu – J. V. ir M. N.. M. N. nurodo, jog jis yra pranešėjas ir pamatė bei sulaikė J. V., galimai praduriant automobiliui padangas. J. V. prisipažįsta tai padaręs ir nurodo, jog peilio prie savęs neturi, išmetė, o kieno automobilio padangas pradūrė nežino. M. N. parodo vietą, kurioje įtariamasis J. V. išmetė peilį. Matyti, kad peilio policijos pareigūnai neranda. Apžiūrėjus automobilį matoma, jog nuleistos 4 padangos.

Vaizdo įraše pavadinimu “ (duomenys neskelbtini)” užfiksuota, kaip J. V. nurodo vietą, kur iš kišenės iškrito peilis, paaiškina, kad netoli tvoros, ant šaligatvio. Peilis nerastas (2 t., b. l. 10–12).

Iš 2025 m. kovo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro 2025 m. vasario 17 d. 19.57 val. užfiksuoto skambučio garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad į bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi M. N., kuris paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, prie (duomenys neskelbtini), sustabdė vyrą, kuris mašinai peiliu pradūrė padangas. Nurodo, kad vyras peilį pametė, kai bėgo (2 t., b. l. 7–9).

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog J. V. 2025 m. vasario 17 d., apie 20.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) namo, Kaunas, tyčia peiliu pradurdamas R. B. priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keturias padangas, jas sugadino ir padarė nukentėjusiajai R. B. 200 Eur turtinę žalą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, kaltinamojo duotus parodymus patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, t. y. ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai, apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami J. V. kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmų pobūdis patvirtina, kad jis sąmoningai siekė tokių padarinių, tai yra veikė tiesiogine tyčia. J. V. atliktų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių, t. y. svetimo turto tyčinio sunaikinimo ir sugadinimo, yra priežastinis ryšys. J. V. įvykdyta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 48–50), psichiatrinis gydymas, įskaita – nesigydė ir nesilankė (2 t., b. l. 54), priklausomybės ligų gydymas, įskaita Respublikinio priklausomybės ligų centre nesigydė, neregistruotas (2 t., b. l. 59). Valstybinės teismo psichiatrijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 20025 m. balandžio 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad skirti J. V. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. V. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūlomos bausmės dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvatus, be to, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, jog už nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinė ieškovė R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 588 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis J. V., 2025 m. vasario 17 d., apie 20.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) namo, Kaunas, tyčia peiliu pradurdamas R. B. priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keturias padangas, jas sugadino ir padarė nukentėjusiajai R. B. 200 Eur turtinę žalą. Nukentėjusioji taip pat pirko naujas padangas, kurių vertė – 328 Eur bei jas montavo. Montavimo darbų kaina – 60 Eur.

Kaltinamasis J. V. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, susitarė su nukentėjusiąją, kad patirtą žalą jis atlygins per 6 mėnesius, tai yra, iki 2025 m. spalio 28 d. Susitarimą patvirtino ir pati R. B.. Ginčo dėl civilinio ieškinio nėra.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad nusikalstamais J. V. veiksmais padaryta turtinė žala nukentėjusiajai R. B.. Atsižvelgiant į tai, civilinės ieškovės R. B. civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo J. V. priteistina 588 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis;

2) neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. V. sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis;

2) neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Nukentėjusiosios R. B. civilinį ieškinį tenkinti, ir jos naudai iš J. V. priteisti 588 (penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) Eur žalai atlyginti.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.