Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-51-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
AN2-51-594/2020
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00081-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Albinas Antanaitis (pirm.)
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2-51-594/2020Teisminio proceso Nr.: 4-53-3-00081-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10; (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V. (toliau – M. V.) apeliacinį skundą, dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria M. V. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutarimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. kovo 14 d. nutarimu M. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesių laikotarpiui, už tai, kad jis 2019 m. vasario 22 d. apie 13.54 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, sankirtoje užbaigdamas lenkimo manevrą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950, 140.1, 8 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, M. V. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi jį atmetė, tačiau patikslino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. kovo 14 d. nutarimo dalį, kurioje aprašyta pažeidimo esmė, ją išdėstant sekančiai: ,,2019-02-22 apie 13.54 val. kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mersedes Benz, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, aplenkė automobilį, lenkimą tęsė sankryžoje, kurioje lenkti draudžiamą, bei už sankryžos, aplenkęs kitą automobilį, užbaigė lenkimo manevrą sugrįždamas į savo eismo juostą“.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu M. V. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti.

3.1. Apelianto teigimu, jis nepripažino administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, todėl buvo priverstas kreiptis į teismą, kad jos būtų patikslintos. Neteisingai nurodytos pažeidimo aplinkybės sąlygojo pažeidimo nepripažinimą. Nors apylinkės teismas skundžiama nutartimi patikslino padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, tačiau nepakeitė M. V. paskirtos administracinės nuobaudos, kuri yra aiškiai per griežta.

3.2. M. V. teigimu, nors ANK 420 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalies administracinį nusižengimą teisės vairuoti atėmimas yra skiriamas privalomai, tačiau ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia teismui, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba išvis jos neskirti. Apylinkės teismas turėjo tinkamai įvertinti tai, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas siekiant apginti viešąjį interesą ir niekaip nėra susijęs su tyčiniu ar piktybiniu pažeidimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiesiog pastebėjo, kad kelininkai nelegaliai pjauna ir vežasi mediena (pjovė ir krovė medieną ne tik į tarnybinius automobilius, bet ir į nuosavas transporto priemones), todėl šį faktą nufilmavo ir pranešė bendruoju pagalbos telefonu apie galimai daromą nusikaltimą. Atvykusi policijos pareigūnė konstatavo, kad jokia vagystė nėra vykdoma, todėl jis, nepatenkintas dėl atsainaus pareigūnės darbo, sėdo į savo automobilį ir, aplenkęs policijos pareigūnės automobilį, nuskubėjo į policijos komisariatą rašyti pareiškimo dėl daromos vagystės ir nekompetentingo pareigūnės darbo. Jam bevažiuojant, jis buvo sustabdytas tos pačios policijos pareigūnės ir apkaltintas Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Dėl netinkamo pareigūnės elgesio jis kreipėsi į imuniteto valdybos skyrių, tačiau 2019 m. kovo 18 raštu buvo informuotas, kad nepakanka duomenų spręsti dėl pareigūnės tarnybinės atsakomybės, tačiau minėtame rašte buvo nurodyta, kad medžių pjovimas, kurį užfiksavo M. V., vyko neturint leidimo ir mediena turėjo būti kraunama į tarnybinius automobilius. Šios aplinkybės patvirtina viešojo intereso gynimo faktą.

3.3. Apylinkės teismas, netaikydamas jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, neįvertino jo tėvo J. V. sveikatos būklės, dėl ko tinkamam rūpinimuisi tėvu būtina teisė vairuoti. Teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, turėtų atsižvelgti į tai, kad M. V. yra jaunasis ūkininkas, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, remia įvairius savo krašto renginius, sportinę veiklą (pridedamos padėkos ir diplomai). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad M. V. yra neabejingas savo krašto puoselėjimui, netoleruoja bet kokio svetimo turto pasisavinimo, kas didžia dalimi ir sąlygojo administracinio nusižengimo padarymą.

Atsiliepimas

4. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į M. V. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos vertinimu, teisė vairuoti M. V. atimta pagrįstai, šios administracinio poveikio priemonės terminas nustatytas atsižvelgiant į visų reikšmingų aplinkybių visumą, o išimtinių sąlygų, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. M. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. kovo 14 d. nutarimu, paliktu galioti ir skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi, M. V. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti M. V. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik M. V. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo taikymo terminą arba išvis neskirti šios administracinio poveikio priemonės, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

7.1. Analizuojant M. V. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Tuo tarpu, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi (šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

8. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį, už M. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo trijų iki šešių mėnesių terminui. Analizuojamu atveju M. V. buvo paskirtas mažesnis nei vidurkis ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad M. V. padarė šiurkštų administracinį nusižengimų, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikosi KET reikalavimų ir neatlieka lenkimo manevro. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad tokius M. V. veiksmus sąlygojo tai, kad jis siekė apginti viešąjį interesą, t. y. skubėjo pranešti apie daromą medienos vagystę ir atmestiną policijos pareigūnės darbą, ir niekaip nėra susijęs su tyčiniu ar piktybiniu pažeidimo padarymu, tačiau šios aplinkybės, visiškai nepateisina tokio pavojingo jo elgesio. Priešingai tai parodo tik tai, kad apeliantas, būdamas brandi asmenybė, prisidengdamas viešojo intereso gynimu, pateisina savo tokį pavojingą elgesį, t. y. transporto priemonių lenkimą neleistinoje vietoje, kas dažnai sąlygoja eismo įvykių, su ypač sunkiomis pasekmėmis, kilimą.

9. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. apeliacinį skundą, kartu ir atsakant į apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, siekiant apsaugoti visuomenės interesą saugiai dalyvauti kelių transporto priemonių eisme, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių pažeidimų padarymą administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims įstatymo leidėjas nustatė privalomą specialiosios teisės vairuoti atėmimą, kas rodo, kad įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Vien ta aplinkybė, kad iš Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus gautame rašte buvo nurodyta, jog medžių pjovimas, kurį užfiksavo M. V., vyko neturint leidimo ir mediena turėjo būti kraunama į tarnybinius automobilius, kas M. V. įsitikinimu patvirtina viešojo intereso gynimo faktą, nelaikytina išskirtine ir pakankama švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimui. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo būtinybės, siekiant pranešti apie galimai daromą nusikalstamą veiką, lenkti draudžiamoje vietoje ir taip sukelti pavojų ne tik sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Juolab, kad apelianto teigimu, jis nufilmavo galimą medienos vagystę, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policijos pareigūnus. Tačiau, jei jo ir policijos pareigūnės vertinimas dėl atliekamų kelininkų veiksmų nesutapo, M. V. turėjo galimybę, laikantis Kelių eismo taisyklių ir nekeliant pavojaus nei sau, nei kitiems, nuvykti į policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą bei pateikti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota galimai daroma nusikalstama veika. Būtinybės išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą toje vietoje, kur lenkimo manevras draudžiamas ir taip sudaryti pavojingą situaciją ne tik sau, bet ir aplinkiniams, šiuo atveju nebuvo. Objektyvių aplinkybių, kodėl pažeidėjas negalėjo aplenkti transporto priemonių vietoje, kur toks manevras leidžiamas Kelių eismo taisyklių, pažeidėjas apeliaciniame skunde nenurodė. Pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

10. M. V. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl prastos tėvo sveikatos būklės ir būtinybės vežti jį į medicinos įstaigą nelaikytinos išskirtinėmis ir sąlygojančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, byloje nėra jokių duomenų, kad M. V. turi kasdien vežti tėvą į gydymo įstaigą, ar, kad to negali atlikti kitas asmuo. Be to, teisės vairuoti atėmimas yra paskirtas trumpam terminui - tik 4 mėnesiams. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir M. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo apelianto pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad M. V., būdamas socialiai atsakingas už savo senyvą tėvą, kurio sunkią sveikatos būklę, kaip itin reikšmingą aplinkybę apeliantas nurodo ir apeliaciniame skunde, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes.

11. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad M. V. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą baudą ar administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu M. V. galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Nors apelianto pateikti duomenys jį charakterizuoja teigiamai, tačiau įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes bei anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, tai nesudaro pakankamo pagrindo dar labiau švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę sutrumpinant jos taikymo terminą ar išvis jos neskiriant. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

12. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir tai, kad praeityje M. V. daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (daugiausiai greičio viršijimą), paskutinis administracinis nusižengimas buvo padarytas praėjus vos trims dienoms (2019 m. vasario 25 d.) po administracinio nusižengimo dėl kurio nagrinėjamas šis apeliacinis skundas padarymo (2019 m. vasario 22 d.), kas šiuo atveju apeliantą charakterizuoja neigiamai ir rodo jo nenorą laikytis visuomenėje galiojančių taisyklių ir įstatymų, ir neleidžia jo elgesio laikyti išimtinai teigiamu ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme.

13. Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apelianto kaltės nepripažinimą sąlygojo netiksliai nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės, tačiau vien šie teiginiai nesudaro pagrindo juos pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas savo kaltės nepripažino viso proceso metu. Nors iš pateikto vaizdo įrašo, apeliantui inkriminuoto pažeidimo aprašymo bei apylinkės teismui pateikto skundo argumentų akivaizdu, jog apeliantas suprato kokio pažeidimo padarymu yra kaltinamas, tačiau savo kaltę atkakliai neigė. Tai, jog pažeidimas buvo padarytas aplenkus policijos tarnybinį automobilį ir apeliantui neabejotinai suprantant, kad jo daromas pažeidimas neliks nepastebėtas, tik pagrindžia, kad apeliantas iš esmės sąmoningai ignoravo KET reikalavimus.

14. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik M. V. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis