Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 708,54 Lt žalos atlyginimo, susijusio su darbingumo netekimu ar sužalojimu, 1 097,25 Lt vienkartinę žalos atlyginimo išmoką ir 1 726 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso 3 531,79 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2009-03-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovės L. D. naudai; priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 7 912 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2009-03-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo V. D. naudai; priteisė iš atsakovės J. R. 33 274 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2009-03-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo L. D. naudai; priteisė iš atsakovės J. R. 3 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovo V. D. naudai; priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1 450 Lt atstovavimo išlaidų V. D. naudai bei 343,30 Lt žyminio mokesčio ir 42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 385,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai; priteisė iš atsakovės J. R. 2 000 Lt atstovavimo išlaidų V. D. naudai, 1 103 Lt žyminio mokesčio ir 58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1 161 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2005-06-17 apie 12 val., Kėdainių mieste, J. B. - Žemaitės gatvių sankryžoje, kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškiai 7-ajame kilometre, įvyko autoavarija, kurios metu buvo sunkiai sužalota ieškovė L. D. . Iš baudžiamoje byloje Nr. 66-1-00730-05 esančio Kėdainių rajono apylinkės prokuroro 2005-12-21 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas J. R. atžvilgiu dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti asmenys yra nutrauktas nesant jos veikoje nusikalstamos veikos požymių. Nutarime konstatuota, kad J. R. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo požymiai, nes vairuodama automobilį „Toyota-Carina“, išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam V. D. vairuojamam automobiliui „VW-Passat“, dėl ko sukėlė avarinę situaciją bei pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi (baudž. byla, b.l. 58-59). Iš šioje baudžiamoje byloje esančio 2005 m. gruodžio 28 d. nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo matyti, kad už padarytus Kelių eismo taisyklių 53 p., 196 p., 269.4 p. reikalavimų pažeidimus, vadovaujantis ATPK 124/2 str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. J. R. atimta teisė 36 mėn. vairuoti transporto priemones (t. 1, b.l. 83-87, baudž. byla, b.l. 61). Minėtoje byloje nustatyta, kad nurodytų J. R. veiksmų pasekoje, siekdamas išvengti susidūrimo su jos vairuojamu automobiliu, V. D. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiuojančiu automobiliu „Iveco“. Autoįvykio metu buvo sunkiai sužalota automobiliu „VW-Passat“ važiavusi L. D. , kuriai nustatytas galvos smegenų ir jų kamieno sumušimas, dėl ko ieškovė 2005-06-17 – 2005-08-16 laikotarpiu buvo gydoma Kauno medicinos universiteto klinikos neurochirurgijos klinikoje, vėliau psichiatrijos klinikoje, bei VšĮ Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Saulutė“ (t. 1, b.l. 28-29, 27, 32, baudž. byla, b.l. 31-32). Iš bylos dokumentų matyti, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2005-11-02 – 2007-11-30 laikotarpiui L. D. nustatė vidutinio sunkumo neįgalumo lygį, kuris pakartotinai nustatytas 2007-11-28 laikotarpiui iki 2011-09-01 (t. 1, b. l. 30-31). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė J. R. nurodė, kad ji avarinės situacijos nesukėlė, nėra susijusi su autoįvykiu, todėl neprivalo ieškovams atlyginti neturtinę žalą (t. 2, b.l.75-79). Tačiau teismas nurodė, kad baudžiamoje byloje Nr. 66-1-730-05 esantys aukščiau paminėti duomenys, byloje apklaustų liudytojų A. M. , S. R. , Ž. D. parodymai bei Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2006-07-28 aktas, kuriame konstatuota, kad V. D. važiavimo kryptį ir greitį keitė ne dėl iš anksto numatyto manevro pradžios, o priverstinai, dėl atsiradusios netikėtos kliūties, todėl techniniu požiūriu nusukimo manevras nelaikytinas lenkimu, o tik nusukimu nuo atsiradusios nenumatytos ir netikėtos kliūties, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, išvažiuodama į pagrindinį kelią, sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, sukėlė avarinę situaciją, dėl ko buvo sunkiai sužalota VW „Passat“ keleivė L. D. (baudž. byla, b.l. 92-94). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, būdama eismo dalyve, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl jos veiksmai turi priežastinį ryšį su ieškovų patirta tiek materialine, tiek ir neturtine žala (CPK 6.245-6.250 str.). Kėdainių rajono apylinkės prokuroro 2008-08-26 nutarimu V. D. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę (baudž. byla, b. l. 254). CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojaus aplinkiniams (transporto priemonių ir kt.) privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str.1 d.). Eismo įvykio metu atsakovė J. R. buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, todėl įvertinus aplinkybę, jog žala ieškovams atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nors ir padarytų dėl neatsargumo, teismas nurodė, kad ieškovai pagrįstai reikalauja atlyginti patirtą žalą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė J. R. savo civilinę atsakomybę eismo įvykio metu buvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b.l. 111-112, 2 t., b.l. 9-13). Teismas nurodė, kad nustačius, jog dėl eismo įvykio yra atsakovės J. R. kaltė, dalį ieškovų prašomos priteisti žalos privalo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“, nes draudikas turi iš draudimo sutarties kilusią pareigą atlyginti ieškovei padarytą žalą, išmokėdamas draudimo atlyginimą, o atsakovė J. R. privalo atlyginti tą žalos dalį, kurios nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka, CK 6.254 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog dėl autoįvykio pasekmių yra ir ieškovo V. D. kaltės. Lietuvos Teismo ekspertizės centras 2006-07-28 aktu konstatavo, kad V. D. važiavimo kryptį ir greitį kreipė ne dėl iš anksto numatyto manevro pradžios, o priverstinai, dėl atsiradusios netikėtos kliūties, todėl techniniu požiūriu nusukimo manevras nelaikytinas lenkimu, o tik nusukimu nuo atsiradusios nenumatytos ir netikėtos kliūties. Tačiau šiuo aktu konstatuota, kad nusukimo manevras nuo skersai judėjimo krypties judančios kliūties, kaip būdas išvengti eismo įvykio, šioje situacijoje, techniniu požiūriu buvo nesaugus ir nepriimtinas (b.l. 92-94). Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ieškovas vežė mažametę dukrą L. D. , gim. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio sėdynėje su neužsegtu saugos diržu, kas iš dalies taip pat įtakojo autoįvykio pasekmes. Esant paminėtiems duomenims teismas konstatavo, kad dėl eismo įvykio pasekmių yra ir 30 procentų ieškovo V. D. kaltės, kas įvertintina priteisiant patirtą žalą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvykio metu ieškovė L. D. patyrė sunkią galvos smegenų traumą, 2005-06-17 į Kauno medicinos Universiteto klinikų vaikų neurochirurgijos skyrių ji atvežta itin sunkios būklės, be sąmonės, intubuota, seduota 4 paras, 2005-07-28 pablogėjus psichinei būklei perkelta į vaikų-paauglių psichiatrijos sektorių gydymui dėl išsivysčiusio sujaudinto, neadekvataus elgesio. Po patirtos galvos traumos ieškovei pasireiškė ryškus kalbos ir motorikos sutrikimas, 2005-08-24, išrašant iš ligoninės V. D. nekalbėjo, jos bendravimas buvo gestų kalba, todėl nustatytas medikamentinis gydymas, vaikų psichologo užsiėmimai psichologinei adaptacijai gerinti, sanatorinis somatinis sveikatą atstatantis gydymas. Gydymo stacionare istorijoje Nr. VP-1045099-1/2005 nurodoma prognozė - pasveikimo - galimi paūmėjimai, darbingumo – bloga, gyvenimo - palanki (gydymo stacionare istorijos b.l. 169, 1 t. b.l. 25-26, 28-29). Nuo 2005-08-16 V. D. atvykus gydytis į VĮ Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatoriją „Saulutė“ dėl vidutinio sunkumo dešinės pusės hemipazės ji negalėjo savarankiškai judėti ir pasirūpinti savimi (1 t., b.l. 27). Iš VšĮ Kėdainių ligoninės pažymos matyti, kad L. D. gydoma ir vaikų gydytojo neurologo dėl liekamųjų reiškinių po labai sunkios galvos smegenų traumos, diagnozė trauminė smegenų liga, dešinės kūno pusės parezė, ataksija. Minėtoje pažymoje nurodoma, kad ieškovei skiriama kineziterapija gerinti kraujotaką, stiprinti raumenis, gerinti judesių koordinaciją. Sanatorinis gydymas indikuotinas bent 1 kartą per metus. Skirtas medikamentinis gydymas smegenų kraujotakai ir medžiagų apykaitai gerinti Neurosanu, Tanakanu, Neuromulsivitu, ir šis gydymas yra būtinas. Reikalinga logopedo terapija. Šioje pažymoje konstatuota, kad po galvos traumų liekamieji reiškiniai būdingi ir neišnyksta, todėl reikalingas specialus ilgalaikis gydymas (1 t., b.l. 32). Ieškovai nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų, vaistams, vitaminams, papildams, pagerintam maistui, masažams, ieškovės priežiūrai, sauskelnėms, kelionės išlaidoms (kurui) bei dėl autoįvykio metu sugadintų rūbų, batų, dingusių daiktų (sidabrinės grandinėlės, telefono „Nokia“), turėjo 20 616,34 Lt išlaidų. Be to, prašė priteisti žalos atlyginimą, susijusį su darbingumo netekimu ar sumažėjimu ir neturtinę žalą. Teismas nustatė, kad L. D. negautos pajamos sudaro 1 012,20 Lt (DK 196 str., CK 6.249 str. 1 d.), vienkartinė išmoka – 1 567,50 Lt (CK 6.288 str. 3 d.). Teismo teigimu, ieškovas nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas dėl dukters L. D. sužalojimo eismo įvykio metu, tačiau neatmestina, kad dalį nurodytų išlaidų V. D. patyrė ir jų atmetimas tik dėl to, kad nėra galimas konkretus ir tikslus ieškovo patirtų išlaidų dydžio nustatymas, būtų neteisingas ir sąžiningas ieškovo atžvilgiu (CK 1.5 str. 4 d., CPK 3 str.1 d.). Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad dėl V. D. sužalojimo, ieškovas V. D. turėjo 11 302,86 Lt išlaidų.

Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl galvos smegenų ir jų kamieno sumušimo ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, atsiradusius negrįžtamus sveikatos pokyčius, kurie kilo ją sužalojus autoįvykio metu, transporto priemonių valdytojams pažeidus kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl ieškovė įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant apie ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad L. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl sužalojimo ji patyrė fizinį skausmą, ilgai gydėsi, pakito jos gyvenimo būdas. Ieškovė, kuri yra nepilnametė, patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet turės įtakos jos sveikatai ir ateityje, nes po tokių traumų būdingi liekamieji reiškiniai ir neišnyksta bei reikalingas specialus ilgalaikis gydymas, be to, ieškovei nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, patiriami pakitimai bendraujant su bendraamžiais, po autoįvykio pasikeitė ir jos gyvenimo kokybė. Įvertinęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau įvertinęs, kad autoįvykis kilo dėl neatsargumo ir tai, kad atsakovė pasišalino iš įvykio vietos, o tuo pačiu nesiėmė priemonių ir nesuteikė pagalbos nukentėjusiajai, teismas konstatavo, kad ieškovei L. D. padaryta 50 000 Lt neturtinė žala. Kadangi ieškovės sveikata buvo sužalota dėl dviejų padidinto šaltinio valdytojų kaltės, tame tarpe ir V. D. , kurio yra 30 proc. kaltės dėl kilusių pasekmių, o atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, teismas nurodė, kad draudikas turi pareigą atlyginti ieškovei 70 procentų dėl autoįvykio patirtus nuostolių, jų tarpe išlaidas, susijusias su darbingumo netekimu, dėl sveikatos sužalojimo negautas pajamas bei 1 726 Lt neturtinę žalą, o atsakovė J. R. – 33 274 Lt neturtinę žalą ieškovei (CK 6.283 str. 1-2, 4 d., 6.254 str. 1 d.). Taip pat teismas nurodė, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo ir tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus ši žala gali būti priteista tėvams, sutuoktiniui (CK 6.250 str., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.). Teismo teigimu, iš bylos dokumentų, paaiškinimų matyti, kad ieškovė augo ir gyveno su tėvu, tarp jų buvo artimas dvasinis ryšys, todėl tėvo akivaizdoje dukrai patyrus sunkius sužalojimus, V. D. neabejotinai patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl dukters sveikatos jai esant komos būsenoje, vėliau dėl sužalojimų pasekmių, todėl esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinęs, jog dėl autoįvykio pasekmių yra dalis ir jo kaltės, teismas padarė išvadą esant pagrindui ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovės J. R. ieškovui priteisti 3 500 Lt neturtinę žalą (CK 1.5 str.).